LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl sprendimų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ginčija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 21 d. priimtą sprendimą „Dėl UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu įnašu“, kuriuo iš esmės buvo nuspręsta padidinti įmonės įstatinį kapitalą įmonės nuosavybėn perduodant savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat jo pagrindu 2012 m. kovo 28 d. sudarytą šio turto priėmimo–perdavimo aktą. Ieškovas prašo pripažinti sprendimą ir priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į atsakovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priklausantį ginčo turtą perleidimo draudimo. Dėl šios nutarties atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei terminą skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už skundą žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad tokio mokesčio sumokėjimą numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 2 dalis. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties.

Apelianto teigimu, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, be kita ko, numatančio, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti savivaldybės interesus, pagrindu. Atskirasis skundas dėl teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties pateiktas siekiant apginti savivaldybės interesus – skundžiama viešąjį interesą pažeidžianti teismo nutartis. Apelianto nuomone, iš CPK 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies seka, kad įstatymų leidėjas savivaldybės institucijos atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne su jos procesine padėtimi nagrinėjamoje byloje, bet su jos paduoto procesinio dokumento siekiu apginti viešąjį interesą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.

Atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nurodo sutinkantis su apelianto reikalavimu ir prašo tenkinti atskirąjį skundą.

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo tenkinti skundo dalį dėl nepagrįsto nurodymo sumokėti žyminį mokestį.

Ieškovo teigimu, negalima sutikti, kad apeliantas gina viešąjį interesą, – ginamas savivaldybės interesas. Tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 dalį įstatymų leidėjas netapatina viešojo intereso ir savivaldybės intereso, todėl apeliantas neturi mokėti žyminio mokesčio už paduodamą skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar savivaldybė, byloje patraukta atsakovu, turi mokėti žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kurį nurodo apeliantas, nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Šios normos aiškinimą tokiu būdu, kad įstatymų leidėjas savivaldybės institucijos atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne su jos procesine padėtimi nagrinėjamoje byloje, bet su savivaldybės paduoto procesinio dokumento siekiu apginti viešąjį interesą, apeliantas iš esmės grindžia Lietuvos apeliacinio teismo argumentais, pateiktais 2005 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Apotheca“ v. Panevėžio miesto savivaldybė (bylos Nr. 2-324/2005) ir 2005 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt. (bylos Nr. 2-362/2005).

Apeliantas teisingai nurodė ankstesnę teismų praktiką, tačiau kolegija, spręsdama šį ginčą, remiasi ne nurodyta, bet naujesne ir aukštesnės instancijos teismo formuojama CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto aiškinimo ir taikymo praktika (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, civilinėje byloje UAB „Dekoras“ v. Vilniaus miesto savivaldybė (bylos Nr. 3P-2203/2012) spręsdama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinio skundo priėmimą klausimą, konstatavo, kad: savivaldybės institucijos, taip pat kaip ir kiti CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktuose nurodyti asmenys, atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai jos veikia kaip ieškovai ar pareiškėjai, t. y. inicijuoja civilinės bylos iškėlimą; atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutas taip pat taikomas ir tokiu atveju, kai byloje atsakovais patraukti nurodyti asmenys pareiškia priešieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą; jeigu prokuroras, valstybė ar savivaldybė (ar atitinkama jų institucija) byloje yra atsakovas arba suinteresuotas asmuo, nepareiškęs priešpriešinių reikalavimų, tai skųsdami teismo procesinį sprendimą šie asmenys turi mokėti žyminį mokestį bendraisiais pagrindais.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju savivaldybė, byloje patraukta atsakovu, už paduodamą atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo sumokėti CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytą žyminį mokestį.

Remiantis išdėstytu, skundas atmetamas, o nutartis iš esmės paliekama nepakeista, tik nustatomas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei terminą iki 2013 m. sausio 31 d. sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.