Civilinė byla Nr. e2-38-647/2024
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03086-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,
sekretoriaujant Inai Jokst, Jurgitai Sapitavičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ atstovui advokato padėjėjui M. V. Lileikiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter-Servisas“ atstovui M. M. N., atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,
tretiesiems asmenims T. V., akcinės bendrovės „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ atstovui A. A., trečiojo asmens J. Ž. atstovui V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter-Servisas“ dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys – J. Ž., akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, uždaroji akcinė bendrovė „Minareta“, R. Š. M., M. S., K. B., N. P., V. P., T. V..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BM Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) nustatyti kelio servitutą atsakovei UAB „Inter-Servisas“, juridinio asmens kodas 301405570, priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP arba pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP-3, arba pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. T00073211) pažymėtą servitutą S1. Nusprendus nustatyti servitutą pagal brėžinius JV191001-PP-SP ir/ar JV191001-PP-SP-3, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę UAB „Inter-Servisas“, juridinio asmens kodas 301405570, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (nugriauti) tvorą, stovinčią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyto servituto ribose; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovei UAB „BM Baltic“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,6300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – „Žemės sklypas“). Žemės sklypas šiaurinėje kraštinėje ribojasi su UAB „Inter-Servisas“ priklausančiu žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,4355 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), į kurį yra įrengtas įvažiavimas iš krašto kelio Nr. 172 Raudondvaris - Giedraičiai – Molėtai, rytinėje dalyje – su krašto keliu Nr. 172 Raudondvaris - Giedraičiai - Molėtai, pietinėje dalyje – su trečiajam asmeniui J. Ž. priklausančiais žemės sklypais unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), į kuriuos įvažiavimas nėra įrengtas, o vakarinėje dalyje – su žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė neturi galimybės įvažiuoti į jai priklausančius žemės sklypus ir juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, kadangi į juos nėra įrengto įvažiavimo tiek iš šalimais esančio krašto kelio, tiek ir iš šalimais esančių kaimyninių žemės sklypų. Atsižvelgiant į sklypų lokaciją, galiojančius teisės aktus, vienintelė galimybė įvažiuoti į ieškovei priklausantį sklypą yra iš atsakovės sklypo per jame įrengtą įvažą iš krašto kelio Nr. 172 Raudondvaris - Giedraičiai – Molėtai.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2022 m. liepos 12 d. buvo parengta atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla ir 2023 m. rugsėjo 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu viešajame registre 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – Automobilių stovėjimo aikštelė. Dėl to, šioje proceso stadijoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atsirado poreikis tikslinti ieškinio dalyką, nurodant dar vieną alternatyvų servituto nustatymo variantą – nustatyti servitutą pagal patvirtintame teritorijų planavimo dokumente – 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatytą servitutą S1. Šiuo detaliuoju planu nustatytas servitutas nėra įregistruotas viešajame registre. Dėl to, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, naikindamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą, sutinkamai su CK 4.124 straipsnio 2 dalimi, neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Taigi, atsakovei servituto neįregistravus viešajame registre ir tokiu būdu neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių bei nesudarius sąlygų gretimų teritorijų savininkams patekti į jiems priklausančius sklypus, ieškovė turi teisę reikalauti nustatyti servitutą teismine tvarka.
Byloje apklaustas liudytoju, specialių žinių turintis architektas J. V., aiškiai nurodė, kad detaliuoju planu kelio servitutas buvo nustatytas netinkamai. Jis yra ženkliai per mažas, kad juo galėtų naudotis sunkiasvorės transporto priemonės, kad būtų užtikrintas tinkamas jų apsisukimo spindulys ir pan. Dėl to, detaliojo plano sprendiniai turėtų būti ištaisyti servitutą nustatant teismo sprendimu ir prioritetą taikant vienam iš architekto parengtų servituto nustatymo brėžinių, o ne detaliajam planui. Pagal architektą J. V. tinkamesnis, patogesnis, saugesnis ir visomis prasmėmis geresnis yra servitutas pagal pirmąjį brėžinį. O servitutas pagal antrąjį brėžinį yra visiškai minimalus, kuris, gali pilna apimtini neužtikrinti patogaus ir tinkamos patekimo į gretimas teritorijas.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo susitarė dar iki minėto žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo, o detaliojo plano sprendiniai buvo nustatyti būtent atsakovės iniciatyva. Ieškovė turi galimybę patekti į savo sklypą per trečiojo asmens J. Ž. sklypus. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad jau yra suprojektuota nauja 3v tipo nuovaža su asfalto danga, nuovažos koordinatės yra (duomenys neskelbtini) bei kelio servitutai žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantiems su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, projektas yra galiojantis, suderintas su VĮ „Vilniaus regiono keliai“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, patvirtintas. Todėl ieškovė turi visas galimybes transporto priemonėmis patekti (įvažiuoti, išvažiuoti) į savo žemės sklypą per naujai suprojektuotą aukščiau nurodytą nuovažą pasinaudodamas jau nustatytu ir patvirtintu gretimų žemės sklypų servitutu, kuris tęsiasi iki pat ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tačiau kadangi nuovažą reikia įrengti savo lėšomis, ieškovė ir J. Ž., siekdami sutaupyti atsakovės sąskaita, bando be pagrindo apriboti atsakovės teises į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį ir taip elgiasi nesąžiningai. Pažymėjo, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ J. Ž. išduotose prisijungimo sąlygose nurodyta, jog turi būti numatytas kelio servitutas į gretimus sklypus, kas reiškia, jog patekimas į ieškovės sklypą turi būti užtikrinamas per J. Ž. žemės sklypus. Kita vertus, ieškovė nutyli nuo teismo ir tą aplinkybę, jog yra įrengtas naujas asfaltuotas įvažiavimas, vedantis J. Ž. sklypų link. Tad užuot siekę kelio pro atitinkamą įvažiavimą ieškovė ir J. Ž. siekia atsakovės sąskaita taupyti savo lėšas prisijungimui prie tokio įvažiavimo. Be to, servituto nustatymas atsakovės sklype atsakovės veiklą itin apsunkintų, t. y. sukeltų neproporcingus apribojimus ir sunkumus atsakovės pagrindinei veiklai. Atsakovė nuo 2007 m. vykdo sunkiasvorių transporto priemonių remonto veiklą. Šios transporto priemonės pasižymi savo dideliais gabaritais, dėl ko tokioms transporto priemonėms yra reikalingas itin didelis plotas manevravimui (įvažiuoti ir išvažiuoti iš pastato, sukeisti transporto priemones aikštelėje vietomis ir t.t.). Tuo tarpu patenkinus ieškinį atsakovės turimas plotas transporto priemonių manevravimui ir laikymui ženkliai sumažėtų, kadangi siekdama užtikrinti savo Sklypo saugumą atsakovė turėtų perkelti tvorą ir vartus nuo kelio pusės į Sklypo „vidų“ net 12 metrų. Šiuo metu atstumas tarp tvoros ir atsakovės pastato yra 40 metrų, į kuriuos telpa ir 21 metro transporto priemonė, ir klientų bei darbuotojų transporto priemonės prieš pastatą. Perkėlus tvorą 12 metrų sunkiasvorė transporto priemonė, kurios ilgis 21 metras, turėtų manevravimui 23 metrus (nes reikėtų palikti 5 metrus darbuotojų ir klientų automobiliams), kitaip tariant, nebūtų jokios galimybės manevravimui, o tai iš esmės reikštų atsakovės veiklos pabaigą.
Pažymėjo, kad atsakovė savo veiklą suplanavo ir serviso pastatą pasistatė anksčiau nei gavo bet kokias pretenzijas iš ieškovės, todėl ieškovė turi derintis prie jau esamos situacijos aplink jos sklypą, o ne atsakovė, kuri ne pirmus metus vykdo veiklą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė ieškinyje visiškai nepasisako dėl mokėtinos kompensacijos už servitutą, kas tik dar kartą įrodo, jog ieškovė siekia naudos atsakovės sąskaita.
Ieškovė teigia, kad patikslinto ieškinio teikimo priežastis yra atsakovės teismui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, iš kurių ,,be kita ko paaiškėjo, jog ginčo nagrinėjimo teisme metu – 2022 m. liepos 12 d. buvo parengta atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla ir 2023-09-05 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu viešajame registre 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – Automobilių stovėjimo aikštelė.“ Ieškovės minima aikštelė buvo suprojektuota dar 2014 m. parengtame ir patvirtintame detaliajame plane, o žemės sklype pastatyta dar iki šios civilinės bylos iškėlimo. Kadangi aikštelė yra nesudėtingas inžinerinis statinys, kurios kadastrinių matavimų atlikti ir jos įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra būtina, atsakovė, užbaigusi visus statybos darbus, inžinerinio statinio - aikštelės kadastrinių matavimų duomenų bylos parengimo neužsakė, nes tai būtų papildomai kainavę ir tuomet ji tam nematė jokio poreikio. Kuomet gretimo žemės sklypo savininkas pareiškė atsakovei reikalavimus, kurie yra tiesiogiai susiję su minėtos aikštelės naudojimu ir neigė aikštelės egzistavimo faktą, tuomet atsakovei atsirado poreikis atlikti tos aikštelės kadastro duomenų nustatymą ir įregistruoti ją nekilnojamojo turto kadastre bei registre. Atsakovė sutinka, kad teismas nustatytų atlygintiną kelio servitutą pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. T00073211) pažymėtą servitutą S1, priteisiant atsakovei už servituto nustatymą iš ieškovės 2 410 eurų vienkartinę kompensaciją.
4. Trečiasis asmuo R. Š. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareikštas ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nelogiškas ir nepagrįstas. Kaip teisingai jau kartą nagrinėjamoje byloje konstatavo pirmosios instancijos teismas (ir šie motyvai nebuvo apeliacinės instancijos teismo pripažinti nepagrįstais) servituto ribos atsakovės žemės sklypui yra išspręstos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,4400 ha, detaliuoju planu (toliau - Detalusis planas), patvirtintu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. KADI-468. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) 17 straipsnio 3 dalimi, detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus TPĮ išimtis, susijusias su krašto apsauga ir Investicijų įstatymo įgyvendinimu. Šiame kontekste ieškinio pareiškimas dėl kitokių parametrų servituto nustatymo nei tie, kurie įtvirtinti galiojančiame Detaliajame plane, iš esmės negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas. Tuo tarpu ieškinio reikalavimas dėl statinio (tvoros) pašalinimo taip pat aiškiai nelogiškas ir nepagrįstas. Statinių priverstinis griovimas gali būti vykdomas griežtai vadovaujantis statybą reglamentuojančiais teisės aktais. Nurodė, kad iš esmės neprieštarautų, kad, jei atitinkami variantai būtų nagrinėjami, būtų nustatomas kelio servitutas ties (duomenys neskelbtini) g. R. Š. M. priklausančiam žemės sklypui suderinus tikslius kelio servituto parametrus ir tinkamai atlyginant.
5. Tretieji asmenys M. S., K. B., N. P. ir V. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarautų servituto nustatymui jiems priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jei servitutas eitų palei sklypo ribą su krašto keliu Nr. 172 bei už servitutą būtų kompensuota. Paaiškino, jog kelio nuovažos įrengimas jiems kainavo 20 000 Eur, ši suma apima nuovažos projektavimo ir statybos darbus. Jau po nuovažos įrengimo 2022 m. savo žemės sklype, nuo nuovažos palei žemės sklypo ribą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengė 9,5 metro pločio ir 330 metrų ilgio kelią, kas kainavo dar 16 500 Eur. UAB „BM Baltic“ savo žemės sklypą ketina naudoti komercinei veiklai ir planuoja ne tik lengvųjų, bet ir sunkiasvorių, didžiagabaričių transporto priemonių eismą. Tuo tarpu J. Ž. turi net 14 žemės sklypų, iš jų 12 sklypų suformuoti vienbučių-dvibučių namų statybai. Visiems sklypams reikalingas susisiekimas su krašto keliu, todėl visi suinteresuoti asmenys turėtų kooperuotis dėl servituto nustatymo ir kelio įrengimo.
6. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu prašė tenkinti ieškinio reikalavimų dalį dėl kelio servituto nustatymo, tačiau dėl konkrečių kelio servituto sąlygų spręsti savo nuožiūra. Nurodė, jog nagrinėjamos bylos ginčo objektu yra valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 172 Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai. Šis kelias pagal Kelių įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, skirtas užtikrinti susisiekimą tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismą. Pažymi, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau - KTR) 162 punkte įtvirtinta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. KTR 165 punkte nurodyta, kad krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. KTR 167 punkte nurodyta, kad nuovažos įrengiamos ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis, jei jos nėra numatytos naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose. KTR 169 punkte nustatyta, kad tuo atveju kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 p. reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Taigi, teisės aktuose visuomenės interesui per prevencinių priemonių (šiuo atveju – nuovažų kiekio ribojimą) taikymą yra suteikiamas prioritetas prieš privataus asmens interesą išvengti nepatogumų (šiuo atveju – kelio servituto nustatymą). Kelių direkcijos vertinimu, tokios techninės ir teisinės sąlygos – kelio servituto nustatymas, patekimą į ieškovei priklausantį sklypą organizuojant nuo esamų teisėtai įrengtų nuovažų, nagrinėjamu atveju egzistuoja.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinys atmestas.
8. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimas panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė net kelis esminius proceso teisės normų pažeidimus (bylą nepagrįstai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir apie rašytinį teismo posėdį nepranešė proceso šalims), kurie iš esmės neužtikrino teisės į teisingą teismą ir dėl tokių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinys atmestas.
10. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nepagrįstai nurodęs, jog nėra būtinumo nustatyti servituto ir ieškovė turi alternatyvius būdus patekti į savo sklypą ir tinkamai nevertino ir neanalizavo, ar prašomas nustatyti servitutas ženkliai apsunkintų atsakovės nuosavybės teises, sukeltų grėsmę ar realių kliūčių atsakovės vykdomai veiklai, kas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą, konstatuotina, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties, pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi.
11. Teismo posėdžių metu šalys, jų atstovai palaikė savo reikalavimus.
12. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „BM Baltic“ atstovas advokato padėjėjas M. V. Lileikis nurodė, kad ieškovei priklauso 0,63 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Šiame žemės sklype ieškovė planuoja statyti gamybinio pobūdžio patalpas, todėl jai turi būti užtikrinama galimybė privažiuoti prie sklypo įvairiu transportu, tame tarpe ir sunkiasvoriu. Tokios galimybės ieškovė šiai dienai neturi. Į atsakovą ir žodžiu, ir raštu buvo kreipęsis tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo J. Ž.. Atsakovui buvo siūlomi įvairūs servituto nustatymo variantai – siūloma įregistruoti servitutą pagal detaliojo plano sprendinius, įrengti papildomas parkavimo aikšteles ieškovo sklype, perkelti įvažą ties trečiojo asmens sklypu užtikrinant atsakovui gerą patekimą į jo žemės sklypą, atlikti įvažos remontą, kad transporto priemonės į ieškovui priklausantį sklypą galėtų įvažiuoti minimaliai įsikišant į atsakovo sklypą, nepatogumus kompensuoti pinigais ir kt. Tačiau atsakovas bet kokius pasiūlymus atmetė, o savo pasiūlymų neteikė, atitinkamų reikalavimų dėl konkrečių servitutų nustatymo nereiškė. Galimybė į ieškovo sklypą įrengti kelią per kitiems byloje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims priklausančius sklypus taip pat realiai neegzistuoja, o jeigu ir egzistuoja tai ji yra tik teorinio pobūdžio. Todėl vienintelė racionali galimybė ieškovui patekti į savo žemės sklypą yra servituto nustatymas atsakovui priklausančiame žemės sklype, pagal vieną iš ieškovo prašomų servituto variantų. Neturėtų kilti abejonių, jog servituto nustatymas per atsakovui priklausantį sklypą yra ženkliai racionalesnis tiek ekonominiu, tiek loginiu požiūriu jau vien dėl to, šiuo atveju atsakovo sklype nustatomo servituto ilgis bus apie 25 metrus, o trečiųjų asmenų žemės sklypuose – apie 300-400 metrų. Kaip nurodė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas, valstybinei institucijai atsakingai už susisiekimo organizavimą visi servituto nustatymo variantai yra tinkami. Tačiau šiuo atveju įvertintina tai, ar nustačius konkretų servitutą jo pakaks ieškovo sklypo naudojimui pagal tiesioginę paskirtį. Servitutai prašomi nustatyti pagal specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčio asmens – architekto J. V. parengtus brėžinius. Kaip apklaustas byloje liudytoju nurodė architektas, detaliajame plane nustatytas servitutas yra netinkamas, kad juo būtų galima naudotis sunkiasvorėms transporto priemonėms, tikėtina, kad nustačius servitutą pagal detaliojo plano sprendinius tai neužtikrins normalaus patekimo į ieškovui priklausantį sklypą. Tinkamesnis, patogesnis, saugesnis ir visomis prasmėmis geresnis yra servitutas pagal pirmąjį brėžinį, o servitutas pagal antrąjį brėžinį yra visiškai minimalus, todėl jis gali pilna apimtini neužtikrinti patogaus ir tinkamo patekimo į gretimas teritorijas. Schemas parengė atitinkamas žinias ir kvalifikaciją turintis architektas. Atsakovas šių schemų teisingumo nepaneigė kito specialių žinių turinčio subjekto išvadomis, o jo teiginiai, kad planai yra parengti netinkamai ir nekorektiškai, kad jie neužtikrins pravažiavimo sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir pan. yra tik prielaidos ir deklaracijos, neparemtos specialių žinių turinčių asmenų išvadomis. Kaip buvo nurodyta tiek ieškovo procesiniuose dokumentuose, tiek teikiant paaiškinimus, ieškovas neprieštarauja sumokėti teismo nustatyto dydžio kompensacijos už servituto nustatymą. Tačiau sprendžiant kompensacijos dydžio klausimą būtina įvertinti visus jos nustatymui teisiškai reikšmingus faktus. Pirma, aplinkybę, kad atsakovui kompensacija turėtų būti skaičiuojama nuo ½ nuovažos įrengimo išlaidų, nes dalį išlaidų turi kompensuoti UAB „Minareta“. Antra, aplinkybę, kad pagal teismų nuosekliai formuojamą praktiką kompensacija turėtų būti mažinama atsižvelgiant į tai, jog atsakovas įgydamas žemės sklypą nuosavybėn žinojo apie servituto nustatymo būtinybę, nes tai buvo numatyta detaliojo planavimo dokumentuose, kurių parengimu jis pats ir rūpinosi prieš nupirkdamas žemės sklypą. Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti nustatant kelio servitutą pagal vieną iš prašomų variantų (nustatant arba nenustatant kompensacijos už servitutą dydžio) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovės UAB „Inter-Servisas“ atstovas M. M. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007 metais atvyko į Lietuvą iš Lenkijos su tikslu investuoti čia pinigus. Mieste buvo neįmanoma rasti patalpų, o partneriai iš Lenkijos pažadėjo didelį srautą mašinų, kurias reikės remontuoti, tačiau patalpos neturi būti mieste. Rado sklypą ir kreipėsi į atitinkamus asmenis, kurie suprojektuotų viską, kad galėtų vykdyti veiklą. Kainavo daug laiko ir pinigų, tačiau 2016 metais pradėjo veiklą. Viešino internete ir kabino plakatus dėl detaliojo plano, tačiau niekas neatsiliepė. Atsakovė klaidingai teigia, kad iš pat pradžių siūlė atsakovei nustatyti servitutą pagal detalųjį planą S1, tačiau šis reikalavimas atsirado tik dabar. O reikalavimas nugriauti tvorą yra apskritai nelogiškas, kadangi tvora buvo pastatyta teisėtai. Replikavo dėl automobilių aikštelės ir nurodė, kad ji buvo suprojektuota dar detaliajame plane, ją įregistravo ir dabar gali gauti finansavimą savo veiklai. Aikštelės sumažinti nėra galimybės, nes joje statomos sunkiasvorės mašinos, klientų ir darbuotojų automobiliai. Įrengta kelio nuovaža naudojasi ir UAB „Minareta“, dėl to problemų nekyla, tačiau jokios sutarties su ja nepasirašė. Kompensacijos jokios nemokėjo, nes UAB „Minareta“ planuoja nuovažą platinti ir per ieškovės sklypą jie nevažiuoja. Ieškovė nori pigiai prasisukti apribodama atsakovės įmonės veiklą. Nurodė, kad UAB „BM Baltic“ direktorius M. M. prieš prasidedant ginčui kreipėsi į jį po sklypo įsigijimo ir paklausė, kada gali daryti kelią per atsakovės žemės sklypą. Pardavėjas jam pasakė, kad su juo viskas suderinta, tačiau nustebęs pasakė, kad jokio kelio nebus, o vienintelis servitutas yra nustatytas detaliajame plane. Pokalbis baigėsi tuo, kai jis pasakė, kad susitiks teisme. Vienintelį dokumentą gavo iš J. Ž. atstovo, tačiau parašė atsakymą, jog nesutinka, kad servitutas eitų per jo sklypą.
14. Atsakovės atstovas advokatas Kristijonas Paliutis teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovės žemės sklypo detalusis planas apima tik jos žemės sklypo teritoriją ir nustato tik šios teritorijos naudojimo režimą, detalusis planas neapima atsakovės žemės sklypo teritorijos, atitinkamai nenustato tai teritorijai jokių sprendinių ir nesprendžia jokių su ta teritorija susijusių klausimų. Detaliojo plano rengimo iniciatorius buvo atsakovei priklausančio žemės sklypo savininkė, todėl detaliojo plano autorė (netgi to norėdama) negalėjo nustatyti kažkokių sprendinių gretimiems žemės sklypams, nes tam reikėtų rengti kelių žemės sklypų teritorijos detalųjį planą, kurio rengimo iniciatoriai turėtų būti tų žemės sklypų savininkai.
Ieškovė be jokio teisinio ir faktinio pagrindo daro klaidingą išvadą, kad detaliajame plane suprojektuotas servitutas S1 buvo/yra skirtas įvažiuoti į jai priklausantį žemės sklypą. Ieškovės reikalavimai nustatyti servitutus pagal vieną iš architekto J. V. parengtų servitutų planų neturi nieko bendra su atsakovės žemės sklypo detaliuoju planu ir jo sprendiniais. Tokių reikalavimų priežastis ir pagrindas yra ieškovės siekis apriboti atsakovės nuosavybę, siekiant naudotis savo nuosavybe. Pagal iki 2014 m. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą, pagal kurį buvo rengtas ir atsakovės žemės sklypo detalusis planas, žemės sklypo naudojimo paskirties keitimui iš žemės ūkio į kitą paskirtį buvo būtina parengti detalųjį planą, o jį rengiant visais atvejais yra privaloma išspręsti įvažiavimo į žemės sklypą ir prisijungimą prie kitų komunikacijų klausimą. Tai vyksta gaunant prisijungimo sąlygas iš atitinkamų komunikacijų savininkų, įskaitant kelių, elektros, dujų, vandentiekio, nuotekų ir kt. inžinerinių tinklų savininkų. Rengdamas detalųjį planą jo autorius numato atitinkamą veiklą žemės sklype, susijusią arba nesusijusią su sunkiasvorių transporto priemonių eismu, ir pagal tai privalo būti gaunamos prisijungimo sąlygos bei detaliajame plane suprojektuojami įvažiavimai į žemės sklypą, kurio parametrai atitiktų žemės sklype planuojamą veiklą, t. y. jeigu veikla susijusi su sunkiasvorių transporto priemonių eismu, tai privalo būti gaunamos atitinkamos prisijungimo sąlygos iš kelio savininko, o įvažiavimo kelio plotis privalo būtų paskaičiuotas pagal statybos techniniame reglamente sunkiasvorėms transporto priemonės manevruoti numatytus rodiklius.
Pagal šios bylos duomenis, ieškovė turi privažiavimo kelią per J. Ž. žemės sklypą ir jame numatytą įrengti nuovažą. Kol Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir juo patvirtintas žemės sklypo pertvarkymo projektas yra galiojantis, tol teismas šioje byloje neturi jokio pagrindo teigti, kad minėtas projektas yra parengtas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, ir nesivadovauti galiojančio administracinio teisės akto sprendiniais. Svarbus ieškinio reikalavimų trūkumas yra tas, kad architekto J. V. parengti brėžiniuose kelias yra projektuojamas ne tik atsakovės, bet ir trečiojo asmens UAB ,,Minareta“ žemės sklype, kai byloje nėra pareikšta jokio reikalavimo dėl servituto nustatymo UAB ,,Minareta“ žemės sklypui. Atskirai pažymėjo, kad pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP-3 (antrojo reikalavimo pagrindo), kuriame net nėra pažymėtos servituto ribos, t. y. servitutinės teritorijos ribų taškai nėra pažymėti ir kartografuoti, o pats servitutas yra vizualiai pavaizduotas taip, kad pagal brėžinio mastelį atrodyti jog link atsakovo pastatų toliausiai nutolusi servituto riba atrodytų nuo tvoros nutolusi 2- 3 metrų atstumu, kai iš tikrųjų to taško atstumas iki esamos atsakovo tvoros yra 8 metrai.
Tenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą atsakovė turės iškelti iš savo žemės sklypo jame vykdomą ekonominę veiklą, kas reiškia didžiulius nuostolius, t. y. reikės įsigyti naują žemės sklypą, statyti naują pastatą. Lieka trečiasis servituto nustatymo variantas, pagal kurį ieškovė taip pat greičiausiai negalėtų įvažiuoti į savo žemės sklypą su vilkikais (kaip ir antrojo varianto atveju), tačiau iki 12 metrų ilgio transporto priemonės pagal šitą variantą galėtų važiuoti. Atsakovė tokiam atlygintino servituto nustatymo variantui neprieštarauja, ieškovė su juo taip pat sutinka (nes jį reiškia). Taigi iš esmės dėl šio servituto nustatymo net nėra ginčo, tik dėl jo atlygintinumo. Kaip nurodo pati ieškovė, išvestinis reikalavimas nugriauti tvorą susijęs su pirmuoju ir antruoju servituto nustatymo variantais, su kuriais atsakovė nesutinka, taigi atitinkamai nesutinka ir su šiuo ieškinio reikalavimu. Dar viena priežastis dėl kurios teismas negali tenkinti pirmojo ir antrojo reikalavimų yra ta, kad servitutas būtų nustatytas ne tik žemės sklypo daliai, bet ir joje esančiam inžineriniam statiniui – aikštelei, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas.
Dar vienas alternatyvus variantas yra ieškovei patekti į savo sklypą per nuo žiedo įrengtą nuovažą per tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus.
15. Trečiojo asmens J. Ž. atstovas advokatas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas tik klausimas, kuris iš alternatyvių variantų tinkamiausias. Valstybės institucijos nevykdė savo priimtų sprendimų. J. Ž. buvo parengęs formavimo ir pertvarkymo projektą, numatyta nuovaža nuo regioninio kelio Nr. 172, numatytas servitutas į ieškovės ir trečiųjų asmenų sklypus. Įvyko įmonių reorganizavimas, todėl 2017 metais J. Ž. buvo išduotos jau kitos prisijungimo sąlygos ir numatytas servitutas per atsakovo žemės sklypą, nes ten įrengta nuovaža. J. Ž. kreipėsi į UAB „Inter-Servisas“ dėl važiavimo per jų sklypą, tačiau atsakymo negavo. Tuomet kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčijo sprendimą pakeisti prisijungimo sąlygas ir draudimą įrengti nuovažą per J. Ž. sklypą. Teismas prašymą atmetė. Išsiaiškino, kad kelių direkcija gali taikyti išimtis dėl atstumų tarp nuovažų, tačiau atsisakyta. Taikiai išspręsti klausimo nepavyko, nes S. B. išsiuntė visiems sklypų savininkams raštus dėl kompensacijos už jo įrengtą nuovažą, tačiau iš R. Š. M. atsakymas nebuvo gautas, nors prieš tai visiems tiko. Servituto nustatymas pagal antrą brėžinį nesmarkiai apribotų atsakovo veiklą, o su trečiu planu net atsakovas sutinka. Servituto sutarties turinio tarp J. Ž. ir ieškovės komentuoti negali.
16. Trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko anksčiau pateiktame atsiliepime nurodytas aplinkybes, kelių direkcija nėra suinteresuota servituto nustatymu privačiuose žemės sklypuose, jos tikslas užtikrinti saugų eismą. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus nei į ieškovo, nei į trečiojo asmens žemės sklypus įrengti nuovažos nėra galimybės. Tokio lygio kelyje atstumai tarp nuovažų turi būti 500 metrų.
17. Trečiasis asmuo T. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog per jo žemę eitų servitutas vien dėl to, kad kelių direkcija užsispyrė nepatvirtinti buvusio projekto dėl nuovažos įrengimo.
18. Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad į ją 2013 m. kreipėsi užsakovė UAB „Inter-Servisas“ dėl detaliojo plano parengimo. Jie iš anksto žinojo, kas bus sklype statoma, rengiama, turėjo tikslią projektavimo užduotį. Buvo susitarta dėl teisių perėmimo iš savivaldybės, gautos visos reikalingos sąlygos, planą suderino pirmiausia su užsakove bei aiškinosi ar tilps pastatai, parkavimo aikštelė ir pan. Atlikę šiuos veiksmus, pradėtas projekto viešinimas – pastatytas stendas, o gretimų sklypų savininkams buvo išsiųsti laiškai, apie detalų planą įdėtas ir skelbimas laikraštyje, iškabinta ir seniūnijoje. Numatomas sklypo paskirties keitimas į komercinės paskirties, vėliau organizuotas susitikimas, tačiau iš gretimų sklypų savininkų nebuvo gauta jokių pastabų ar pretenzijų. Projektas buvo suderintas ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas. Detalusis planas buvo parengtas pagal visus tuo metu galiojančius teisės aktus, nes kitaip nebūtų patvirtintas ir suderintas. Bendrasis planas įsigaliojo 2009 metais tarybos sprendimu, pietinėje teritorijoje buvo numatyta žemės ūkio paskirties žemė. Detaliajame plane numatyta stovėjimo aikštelė pagal STR reikalavimus pagal sklypo savininko užduotį ir planuojamą veiklą. Servitutas S1 buvo numatytas pagal savivaldybės ir regioninių kelių reikalavimus. Jis skirtas gatvės plėtrai ir infrastruktūrai (elektrai, dujotiekiui, internetui, nuotekų ir vandens kanalizacijoms). Jei gretimų sklypų savininkai kreipiasi su prašymais, tuomet derina viską ir planuoja su užsakovu. Detalusis planas turi galiojimo ribą, modeliuoja konkrečiam sklypui. Nurodė, kad pati kelių neprojektuoja, tą daro kelių inžinieriai, ji rengia tik techninį projektą. Šiuo atveju projektuoti buvo iššūkis, kadangi sklypas siauras, o reikėjo suprojektuoti sunkiasvorių automobilių eismą (įvažiuoti, išvažiuoti, apsisukti). Nuotekų tinklus projektavo kitas specialistas. Įrengti asfaltuotą kelią ant nuotekų tinklų galima.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei UAB „BM Baltic“ nuosavybes teise priklauso 0,6300 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2019 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. lapkričio 15 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu. Žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovei UAB „Inter-Servisas“ priklauso 0,4355 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypą registruotos 2014 m. rugsėjo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovės žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Ieškovės žemės sklypas šiaurinėje kraštinėje ribojasi su atsakovei priklausančiu žemės sklypu, kurio bendras plotas 0,4355 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), į kurį yra įrengtas įvažiavimas iš krašto kelio Nr. 172 Raudondvaris - Giedraičiai – Molėtai, rytinėje dalyje – su krašto keliu Nr. 172 Raudondvaris - Giedraičiai - Molėtai, pietinėje dalyje – su trečiajam asmeniui J. Ž. priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), į kuriuos įvažiavimas nėra įrengtas, o vakarinėje dalyje – su žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini). J. V. parengė privažiavimo į sklypą (duomenys neskelbtini) ir servituto sklype (duomenys neskelbtini) brėžinius Nr. JV191001-PP-SP ir Nr. JV191001-PP-SP-3. Taip pat pateiktas 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas.
Dėl servituto nustatymo sąlygų
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Dėl servituto nustatymo nagrinėjantys bylas teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012).
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris šiaurinėje kraštinėje ribojasi su atsakovės UAB „Inter-Servisas“ priklausančiu žemės sklypu, rytinėje dalyje ribojasi su krašto keliu Nr. 172 Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai, o pietinėje dalyje – su trečiajam asmeniui J. Ž. priklausančiais žemės sklypais. Ieškovės žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio buvo pakeista į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos. Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl servituto nustatymo, pateikdama tris alternatyvius reikalavimus: nustatyti kelio servitutą atsakovei UAB „Inter-Servisas“, juridinio asmens kodas 301405570, priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP arba pagal architekto J. V. parengtą brėžinį JV191001-PP-SP-3, arba pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. T00073211) pažymėtą servitutą S1. Pirmuoju atveju prašomas nustatyti servitutas yra 8,65 m pločio, t. y. patenkantis į didesnę dalį atsakovei nuosavybės teise priklausančios teritorijos, tačiau toks planas, anot liudytojo (architekto), sudariusio minėtus planus, paaiškinimų, yra teisingesnis, jame numatytas kelio servitutas būtų saugesnis. Prašomas nustatyti servitutas pagal antrąjį brėžinį užimtų mažesnę atsakovės teritorijos dalį (5 m pločio kelias ir 1 m pločio šoninė apsaugos dalis), tačiau toks planas, kaip paaiškino liudytojas, būtų mažiau saugus, o taip pat atsakovei tektų išgriauti jos pastatytą tvorą. Patikslinusi ieškinio dalyką, ieškovė pateikė alternatyvų variantą nustatyti servitutą pagal detaliajame plane nustatytą servitutą S1, jei teismas manytų, jog pirmi du variantai pernelyg ribotų atsakovės teises ir teisėtus interesus.
24. Pirminis ieškovės ieškinys teisme gautas 2020 m. spalio 27 d. ir kaip buvo minėta anksčiau, pirmos instancijos teismai du kartus ieškinį atmetė. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog kartu su trečiuoju asmeniu J. Ž. neturi galimybės įvažiuoti į jiems priklausančius žemės sklypus ir juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Vienintelis būdas įvažiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą yra iš atsakovės sklypo per jame įrengtą nuovažą iš krašto kelio Nr. 172 Raudondvaris-Giedraičiai-Molėtai. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ieškovė turi galimybę privažiuoti prie savo sklypo per trečiojo asmens J. Ž. žemės sklypo padalijimo projekte numatytą nuovažą ir servitutinį kelią. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas žemės sklypo pertvarkymo projektas yra galiojantis individualus administracinis aktas, o J. Ž. ir buvusio ieškovo žemės sklypo savininkų (iš kurių ieškovas įsigijo žemės sklypą) sudaryta sutartis dėl kelio servituto nustatymo yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Galiausiai servituto plotas pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą pagal pirmąjį brėžinį yra itin didelis - net 281 kv. m ploto, tad kelio plotis sudarytų apie 9 m, kas prilygsta dviejų eismo juostų keliui, kas neatitinka sąlygos, jog servitutas turi kuo mažiau apriboti tarnaujantį daiktą. Atsakovė nesutiko ir su servituto nustatymu pagal antrąjį ieškovės pateiktą brėžinį, kuris yra 263 kv. m ploto. Atsakovė nurodė, kad nei pagal pirmąjį, nei pagal antrąjį brėžinį atsakovė negalėtų vykdyti savo veiklos, sunkiasvorių automobilių manevravimas būtų komplikuotas. Taip pat pažymėjo, kad tenkinus ieškinio reikalavimą ir nustačius servitutą pagal antrąjį brėžinį, atsakovei tektų nugriauti tvorą, kuri yra būtina dėl saugumo. Atsakovė pažymėjo, kad tvora pastatyta teisėtai. Šiuo atveju akivaizdu, kad žemės sklypų savininkai nesutaria dėl servituto nustatymo, kadangi atsakovė nesutinka, jog servitutas būtų nustatytas jos žemės sklype motyvuodama tuo, jog atsakovės vykdomam verslui tai turėtų pernelyg didelių neigiamų padarinių.
25. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ieškovė, įsigydama žemės sklypą, žinojo, jog įvažiavimas į jai priklausantį žemės sklypą yra numatytas per trečiojo asmens J. Ž. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ilgą laiką reikalavimo nustatyti servitutą atsakovei nereiškė. Po ieškovei priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo, 2018 metais sudaroma servituto sutartis Nr. RJ-3099, kuri įregistruota viešajame registre. Teismo nuomone, ieškovė sąmoningai nepateikė servituto sutarties teismui, o teismo posėdžio metu nei ieškovės atstovas, nei J. Ž. atstovas nepanoro atskleisti šios sutarties turinio.
26. Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos pateikė prašymą dėl nuovažos perkėlimo, siūlant nuovažą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (atsakovės žemės sklypas), panaikinti ir vietoje jos įrengti naują nuovažą, per kurią būtų patenkama į visus šalia esančius sklypus. Tačiau Kelių direkcija 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. 6.6-273, 2-477 nurodė nepritarianti ieškovės pateiktam pasiūlymui dėl nuovažos perkėlimo.
27. Pažymėtina, jog pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus, o pagal 165 punktą krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų. Atsakovei priklausantis sklypas jau turi nuovažą, todėl kita nuovaža arba sankryža gali būti įrengta ne arčiau kaip už 500 metrų.
28. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė neturi galimybės įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininkės, teisių kitaip, kaip tik apribojus (suvaržius) greta ieškovės sklypo esančio žemės sklypo savininkės teisių, t. y. nustatant servitutą. Kadangi trečiajam asmeniui J. Ž., pagal bylos duomenis, nepavyko įgyvendinti savo žemės sklypo pertvarkymo projekto sprendinių ir įsirengti nuovažos, kas neabejotinai turi įtakos ir ieškovės teisėms turėti įvažiavimą į savo žemės sklypą, spręstina, jog yra įrodytos visos būtinosios sąlygos servitutui nustatyti, nes objektyviai nėra kito būdo išspręsti ieškovės nuosavybės teisių ir interesų naudotis jai priklausančiu sklypu pagal paskirtį užtikrinimo.
Dėl servituto turinio
29. Pažymėtina, kad jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 32 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė tris alternatyvius variantus servitutui nustatyti: arba pagal J. V. parengtus du brėžinius, arba pagal detaliajame plane numatytą servitutą S1.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
31. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4. 113 straipsnio 1 dalis).
32. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai –nekilnojamojo turto kadastro objektai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 35 punktas).
33. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktus servituto nustatymo brėžinius, atsižvelgia į apribojimų išsidėstymą sklype, proporcingumo, teisingumo, racionalumo ir minimalaus savininko teisių (šiuo atveju atsakovės) ribojimo principus bei įvertina ieškovės atliktus veiksmus ieškant alternatyvių būdų patekti į jai priklausantį žemės sklypą.
34. Ieškovė pateikė J. V. 2020 m. spalio mėn. servituto brėžinį Nr. JV191001-PP-SP, kuriuo prašo nustatyti servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, įvažiuojant per atsakovės įrengtą nuovažą pasinaudojant 8,65 m. pločio juosta ties priekine atsakovės sklypo riba lygiagrečiai krašto kelio. Brėžinyje nurodyta, jog reikalingas 281 m2 ploto servitutas. Atsakovė vykdo sunkiasvorių transporto priemonių remonto veiklą. Šios transporto priemonės pasižymi savo dideliais gabaritais, dėl ko tokioms transporto priemonėms yra reikalingas itin didelis plotas manevravimui (įvažiuoti ir išvažiuoti iš pastato, sukeisti transporto priemones aikštelėje vietomis ir t.t.). Vietoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, šiuo metu yra įrengta sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimo aikštelė, šalia serviso patalpų įrengta aikštelė darbuotojų ir klientų transporto priemonėms. Atsakovė į bylą taip pat pateikė sąlygas, būtinas gauti J-TRADE Truck&Trailer Service Centre atstovybės statusą. Šiose sąlygose, be kita ko, nurodyti šie reikalavimai: mažiausiai 35 metrų ilgio ir mažiausiai 28 metrų pločio plokščio paviršiaus automobilių aikštelė, be stovinčių kliūčių, kurioje transporto priemonių sąstatai galėtų laisvai manevruoti ant viso paviršiaus; įvažiavimas į autoservisą tiesiai nuo pagrindinio išvažiavimo nuo kelio arba pagrindinių vartų, dėl kurio įmanoma sugedusioms puspriekabėms / priekaboms kartu su specialiais techninės pagalbos kelyje vilkikais įriedėti į techninės priežiūros pastatą; tinkama techninės priežiūros pastato vieta – už miesto centro, priemiesčiuose, prie kelio, kuris minimaliai patenka į seniūnijos kategoriją, be tonažo ribojimų. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog nustačius servitutą pagal pirmąjį brėžinį, atsakovės veiklai kiltų sunkumų, kadangi dalis pagrindinio atsakovės užsakovo iškeltų sąlygų nebebūtų įgyvendinta, dėl ko atsakovė prarastų atstovybės statusą bei žinoma didelę dalį savo pajamų.
35. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas, kartu su proceso dalyviais gyvai apžiūrėjo atsakovės žemės sklypą, aplinkinius sklypus bei buvo preliminariai pavaizduoti prašomi nustatyti servitutai pagal visus alternatyvius variantus. Ieškovė nurodo, kad savo žemės sklype planuoja vykdyti komercinę veiklą, sklypo naudojimo paskirtis – „Kita“, o naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos/ Komercinės paskirties objektų teritorijos. Šis sklypas yra skirtas gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių ir kitų statinių ir (ar) įrenginių statybai. Ieškovė neneigia, jog servitutiniu keliu važiuos daugiausia sunkiasvorės transporto priemonės, todėl ir projektavo servitutus atsižvelgdama į ateityje numatomą vykdyti veiklą. Atmestini ieškovės argumentai kaip nepagrįsti, jog nustačius servitutą tiek pagal pirmąjį brėžinį Nr. JV191001-PP-SP, tiek pagal antrąjį brėžinį Nr. JV191001-PP-SP-3, atsakovė vis tiek galės naudotis servitutine teritorija bei statyti ten automobilius (teiginiai išsakyti išvažiuojamojo posėdžio metu). Pažymėtina, kad teritorija, kuriai nustatytas servitutas negali būti užstatyta, aptverta ar kitaip apsunkintas pravažiavimas, be to, jei atsakovė statys sunkiasvores transporto priemones servitutinėje teritorijoje, ieškovė apskritai neturės galimybės patekti į savo žemės sklypą. Taip pat pažymėtina, jog tiek pagal pirmąjį brėžinį Nr. JV191001-PP-SP, tiek pagal antrąjį brėžinį Nr. JV191001-PP-SP-3, dalis prašomos nustatyti servituto teritorijos patenka į trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą – UAB „Minareta“, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesuformulavo prašymo nustatyti servitutą ir UAB „Minareta“ žemės sklypui, ieškinio šioje dalyje netikslino.
36. Pagal ieškovės pateiktą antrąjį brėžinį Nr. JV191001-PP-SP-3, reikalingas 263 m2 ploto servitutas, nubraižytas žiedo formos. Nors pagal šį brėžinį būtų mažesni apribojimai atsakovės žemės sklypui, tačiau praktinis įvažiavimo įgyvendinimas taip pat itin keblus. Sunkiasvorėms transporto priemonėms, kaip žinia, reikia didesnio ploto manevravimui, apsisukimui, įsukimui ir pan., o pagal šį prašomą nustatyti servitutą, kaip parodė eksperimentas, apskritai įvažiuoti neįmanoma. T. y. atlikus eksperimentą su 12 metrų ilgio transporto priemone paaiškėjo, jog realiai įsukti per atsakovės įrengtą nuovažą į ieškovei priklausantį žemės sklypą žiedu yra neįmanoma, nes arba trukdytų atsakovės sklype esanti tvora, arba stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės. Teismas pažymi, jog atsakovės sklypo priekyje įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje nuolat laikomi bent keli sunkiasvoriai automobiliai, todėl nėra aišku, kaip praktiškai galima būtų įgyvendinti šį servituto projektą nepadarant žalos atsakovės ar jos užsakovų turtui. Automobilių stovėjimo aikštelė atsakovės sklype buvo suprojektuota detaliajame plane dar 2014 metais, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė specialiai įregistravo stovėjimo aikštelę tik dabar, norėdama sukliudyti ieškovei nustatyti servitutą šioje teritorijoje.
37. Ieškovė 2023 m. spalio 17 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, kuriame pateikė dar vieną alternatyvų variantą servitutui nustatyti - pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. T00073211) pažymėtą servitutą S1. Atsakovė šio servituto nustatymui neprieštarauja.
38. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas yra urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Detaliaisiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su tam tikrų toje teritorijoje vykdomos veiklos sąlygų nustatymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003).
40. Nagrinėjamu atveju kelio ir inžinerinių tinklų servitutas S1 yra suprojektuotas atsakovės žemės sklypo dalyje rengiant detalųjį planą 2014 metais pagal atsakovės užsakymą. Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja L. S., kuri ir rengė šio detaliojo plano techninę dalį, nurodė, jog detalusis planas buvo rengiamas konkrečiai pagal užsakovo (šiuo atveju atsakovės) suformuotas užduotis. Paaiškino, jog atsakovė konkrečiai ir detaliai buvo numačiusi, kokią veiklą sklype vykdys, todėl jos užduotis buvo išdėstyti viską pagal reikalavimus siaurame žemės sklype. Nors detaliajame plane ir numatytas servitutas, tačiau jis nebuvo įregistruotas viešajame registre, todėl teisė naudotis šia servitutine teritorija niekam neatsirado. Atsakovė tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek ankstesniuose paaiškinimuose iš esmės neprieštarauja servituto nustatymui pagal detaliajame plane numatytą servitutą S1, tik iškėlė klausimą dėl kompensacijos priteisimo.
41. Atsižvelgiant į išdėstyta teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas pirmasis servituto brėžinys Nr. JV191001-PP-SP neatitinka proporcingumo, racionalumo, teisingumo ir minimalaus savininko teisių ribojimo principų, yra per didelio ploto, pernelyg apribotų atsakovės veiklą ar netgi iškiltų pavojus atsakovės vykdomam verslui.
42. Vertinant ieškovės prašomo nustatyti servituto antrąjį brėžinį Nr. JV191001-PP-SP-3 pasisakytina, jog naudotis servitutu ieškovė negalėtų, žiedo formos servitutu praktiškai sunkiasvorės transporto priemonės manevruoti nesugebėtų (ką parodė išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atliktas eksperimentas), brėžinys netikslus, netinkamai atžymėti atstumai ir žiedo spindulys. Teismas pripažįsta, jog ieškovė negali įgyvendinti savo teisių kitaip, kaip tik nustačius servitutą ir apribojus atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės teises, todėl atsižvelgiant į visus prieš tai išdėstytus argumentus ieškinys tenkinamas ir nustatomas servitutas pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. T00073211) pažymėtą servitutą S1.
43. Servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.128 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju viešpataujančiu daiktu tampa ieškovės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o tarnaujančiu daiktu – atsakovės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad servitutas nustatomas konkrečiam žemės sklypui, kad viešpataujančiu daiktu tampantį žemės sklypą būtų gali naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, kitų žemės sklypų savininkams (tretiesiems asmenims byloje) jokių teisinių pasekmių tai nesukelia.
Dėl kompensacijos
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitą šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, vadovaujasi ne tik tais atvejais, kai servitutas nustatytas teismo sprendimu, bet ir – administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.). Tokia kasacinio teismo pozicija grįsta inter alia (be kita ko) civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principu. Taigi, servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, pvz., neatlygintinis servitutas gali būti nustatytas šalių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2009; kt.).
45. Nagrinėjamu atveju ieškovė konkrečios kompensacijos sumos nustačius servitutą nesiūlė, atsakovė pateikė prašymą priteisti vienkartinę 2 410,00 Eur kompensaciją, kuri susideda iš: ½ indeksuotų atsakovo patirtų kelio nuovažos, kuria pagal šį reikalavimą siekia naudotis ieškovė, įrengimo išlaidų, sudarančių 1 694 eurus, ir 716 eurų už 185 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, kuriai bus nustatytas kelio servitutas. Atsakovė nurodo, kad nuovažą įrenginėjo 2014 metais ir už nuovažos įrengimą bei dujotiekio tinklų perkėlimą sumokėjo 2 185,2 eurus. Pagal trečiųjų asmenų atstovo S. B. pateiktą informaciją jam nuovažos projektavimas ir įrengimas kainavo 20 000 eurų, tai parodo kiek per 6 – 8 metus pabrango statybos darbų kainos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasiūlymo dėl kompensacijos priteisimo atsakovei už servituto nustatymą nepateikė, į atsakovės prašymą, į realiai patirtas išlaidas įrengiant nuovažą, atsakovei priteistina 2 410,00 Eur vienkartinė piniginė kompensacija už servituto nustatymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pirmos ir apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 4 125,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (238,00 Eur žyminis mokestis ir 3 887,50 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
47. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl servituto nustatymo nagrinėjama teisme nuo 2020 m. spalio mėn., ieškovė visuomet laikėsi griežtos ir tvirtos pozicijos bei ieškinyje nurodytų reikalavimų nesistengdama ieškoti alternatyvių būdų įgyvendinti savo teisę naudoti turimą žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, rasti kitų būdų servitutui nustatyti, į tai, jog trečią alternatyvų reikalavimą nustatyti servitutą pagal detaliajame plane numatytą servitutą S1 pateikė tik 2023 m. spalio mėn. (atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko), dėl ko buvo užkirstas kelias operatyviam bylos išnagrinėjimui, teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei iš atsakovės priteisia 2 062,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 129,25 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 129,25 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti kelio servitutą atsakovės UAB „Inter-Servisas“, juridinio asmens kodas 301405570, priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), pagal 0,4355 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (TPDR registracijos Nr. T00073211) pažymėtą servitutą S1, ieškovės UAB „BM Baltic“, juridinio asmens kodas 302594597, priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis).
Priteisti atsakovei UAB „Inter-Servisas“, juridinio asmens kodas 301405570, 2 410,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų) vienkartinę piniginę kompensaciją už servituto nustatymą iš ieškovės UAB „BM Baltic“, juridinio asmens kodas 302594597.
Priteisti iš atsakovės UAB „Inter-Servisas“, juridinio asmens kodas 301405570, ieškovės UAB „BM Baltic“, juridinio asmens kodas 302594597, naudai 2 062,75 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Inter-Servisas“, juridinio asmens kodas 301405570, valstybei 129,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (raštinei).
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Alfredas Juknevičius