Administracinė
byla Nr.A442 - 1416/2009
Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas),
Artūro Drigoto ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
sekretoriaujant
Ramunei Petkuvienei,
pareiškėjo
atstovėms O. K. ir advokatei E. J.,
atsakovo
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovui
R. Z.,
trečiajam
suinteresuotam asmeniui V. S. – B.,
trečiojo
suinteresuoto asmens atstovui advokatui A. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. (K. T.) apeliacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimo
administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems
suinteresuotiems asmenims V. S. – B. ir Vilniaus
apskrities viršininko administracijai, dėl sprendimų
panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų
centro 2008 m. liepos 15 d. sprendimą Nr.302; 2) panaikinti valstybės
įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą Nr.IN(5.1.15.)-24593);
3) įpareigoti nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją atlikti nekilnojamojo
turto registre įregistruoto statinio kadastrinių duomenų tikslinimą: pastato pamatus
1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
registruotus pareiškėjo vardu, įregistruoti 1,56 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame Vilniaus rajone, (duomenys
neskelbtini) kaime.
Pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastro
tvarkytojas atsako už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre (toliau - ir
Kadastras) kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo
įrašyti. Kadastro duomenys nustatomi atliekant tikslius ir išsamius
kadastrinius matavimus, naudojant tiksliausias priemones. Pareiškėjas nurodė,
kad nagrinėjamu atveju iš pradžių Kadastre buvo įregistruotas pareiškėjui
priklausantis namas, o tik po to buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, kuriame
yra gyvenamasis namas - pastatas 2I1/m, pastatytas 1925 metais. Už tai, kad
ginčo žemės sklypo formuotojas, o jį registruojant, Kadastro tvarkytojas šiame
žemės sklype nepažymėjo ir jame neįregistravo pareiškėjui priklausančio statinio,
pareiškėjas neatsako. Kadastro tvarkytojas privalo atlikti ginčo sklypo
kadastrinių duomenų tikslinimą šiame sklype įregistruojant statinį. Pareiškėjas
nurodė, kad, registruojant statinį, buvo tinkamai atlikti Nekilnojamojo turto
kadastro įstatyme numatyti jo įregistravimo veiksmai, tačiau, registruojant
ginčo sklypą, ant kurio yra statinys, buvo atlikti tik preliminarūs matavimai
ir jame neteisėtai buvo nepažymėtas pareiškėjui priklausantis statinys. Kadastro
tvarkytojas šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti padaryti Kadastro
duomenų pakeitimą, nes nėra nustatyti Nekilnojamojo
turto kadastro įstatyme numatyti atsisakymo atlikti tokius veiksmus pagrindai.
Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovai nurodė, kad, pagal anksčiau galiojusius
teisės aktus, statinių registras, kurį tvarkė tuometinis inventorizavimo
biuras, buvo atskiras registras, registruojantis tik statinius, nesiejant jų su
žemės sklypais, o žemės sklypų registrą tvarkė žemėtvarkos skyriai. Atsakovai
nurodė, kad 1995 metais ginčo pastatas sudegė, liko tik pamatai, tačiau
registro duomenų dėl daikto žuvimo (išnykimo) ankstesnės šio pastato savininkės
nekeitė ir dovanojimo sandorį pareiškėjui atliko pagal registre įregistruotus
duomenis, nors faktiškai dovanojimo metu (2007 metais) pastatas jau buvo
išnykęs. Nekilnojamojo turto registro įstatymas nesuteikia teisės registro
tvarkytojui be savininko (valdytojo ar patikėtinio) prašymo ir šio prašymo
pagrįstumą patvirtinančių dokumentų keisti registro duomenis, o ankstesnės
ginčo daikto savininkės (vėliau - ir pareiškėjas) neatliko savo pareigos
tikslinti registro duomenis po daikto žuvimo, siekiant, kad registre įrašyti statinių
duomenys būtų tikslūs ir išsamūs. Atsakovai nurodė, kad kadastrinių matavimų
byla ir viešojo administravimo institucijos, atsakingos už statinių formavimą,
dokumentas, patvirtinantis, kad pastato pamatai yra laikytini nekilnojamuoju
daiktu, kuris gali būti registruojamas nekilnojamojo turto registre, nagrinėjamu
atveju teritoriniam registratoriui nebuvo pateikti. Įregistruojant ginčo žemės
sklypą ir jo savininkės V. S. – B. nuosavybės teises į jį,
2004 metais sudarytuose žemės sklypo dokumentuose nebuvo duomenų, kad šiame
sklype yra pastatas, todėl registre įrašyti žemės sklypo duomenys yra išsamūs
ir tikslūs. Žuvusio pastato likusi dalis (pamatai) pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo
nuostatas nėra laikytina daiktu, nes teisės aktų nustatyta tvarka nėra
galimybės surinkti visų duomenų (aukštis, tūris, plotas, vertė ir kiti
parametrai), kurie būtini šio daikto registre įregistruotiems duomenims
patikslinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. –
B. su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m.
gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovams buvo paduotas
pareiškėjo prašymas patikslinti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro
duomenis, tačiau tokio turinio prašymas negali būti patenkintas, nes jis neatitinka
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje numatytų duomenų keitimo
atvejų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad
Kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai
buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios
kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, o šio straipsnio 2 dalis
nustato, kad Kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti
keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti
statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo
statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar
melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai,
pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl
gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu
atveju iš esmės buvo prašoma įrašyti naujus nekilnojamojo daikto kadastro
duomenis, tačiau pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2
dalį, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo
turto kadastrą ar juos pakeisti turi teisę paduoti tik įstatymo apibrėžtas
subjektų ratas: a) nekilnojamojo daikto savininkas; b) patikėjimo teise
valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo; c) valstybės valdžios ar valdymo
institucijos. Pareiškėjui neatsirado teisė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto
registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, reikalauti, kad teritorinis
registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba
neišsamius papildytų, nes nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie
trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantį žemės sklypą atitinka
dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Teismas nurodė, kad
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi
nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais
ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas ginčo
dėl žemės sklypo registracijos duomenų panaikinimo kaip neteisingų nekelia.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. S. – B. nesutinkant
pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, esant ginčui dėl pastato pamatų buvimo
fakto ir vietos, toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal
Civilinio Kodekso 4.98 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės teisės gynimo
taisykles.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir
priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas
neatskleidė pareiškėjo skundo esmės, neužtikrino teisingumo principo, neatsakė
į esminį skundo klausimą ir nenustatė, kuriame žemės sklype yra pareiškėjui
priklausantis statinys. Šiuo metu egzistuoja situacija, kad statinys yra
įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, tačiau iki šiol nėra registruotas
jokiame žemės sklype, t. y. nesusietas su žeme. Pats Kadastro tvarkytojas
konstatavo faktą, kad ant ginčo žemės sklypo yra pastato pamatai, registruoti
nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu, tačiau neatliko duomenų
tikslinimo. Pareiškėjas nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui konstatavus,
kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Civilinio kodekso
4.98 straipsnio nuostatas, byla turėjo būti perduota pagal teismingumą
bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog sklypo
formuotojas ir jį registravęs Kadastro tvarkytojas nepažymėjo ir jame
neįregistravo pareiškėjui priklausančio statinio, nėra pareiškėjo kaltė.
Kadastro tvarkytojas privalėjo neregistruoti žemės sklypo be jame esančio
statinio. Pareiškėjas nurodo, kad Kadastro tvarkytojas Kadastro duomenis
privalo tikslinti ir registruoti tik pagal faktines aplinkybes. Šių duomenų
registravimui neturį įtakos, ar duomenų tikslinimas pažeis trečiųjų asmenų
interesus. Kadastro tvarkytojas, nustatęs netikslius duomenis, juos turi
nedelsiant ištaisyti, nepriklausomai nuo šalių valios ir interesų. Pareiškėjas
nurodo, kad centrinis registratorius atmetė prašymą atlikti kadastrinius
pakeitimus motyvuodamas tuo, kad prašymą pateikė ne žemės sklypo savininkas.
Tačiau toks motyvas nėra kliūtis atlikti pakeitimus, nes pareiškėjas kreipėsi
dėl statinio kadastrinių duomenų tikslinimo kaip statinio savininkas.
Pareiškėjas turi būti laikomas tinkamu asmeniu, prašančiu duomenų patikslinimo.
Pareiškėjas nurodo, kad Kadastro tvarkytojas neturėjo teisės atsisakyti įrašyti
nekilnojamojo daikto Kadastro duomenų pakeitimą, nes nėra nustatyti tokio
atsisakymo pagrindai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 ir 17
straipsniuose. Pareiškėjas nurodo, kad, neįregistravus statinio žemės sklype,
neįmanomas jo atstatymas, restauravimas, pardavimas ar kitoks perleidimas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas valstybės
įmonė Registrų centras sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir
prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis
suinteresuotas asmuo V. S. – B. prašo apeliacinį skundą
atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pamatų buvimo vietos aplinkybių, nes
pareiškėjas tokio klausimo skunde nekėlė. Teismas teisingai nustatė bylos
nagrinėjimo dalyką ir pagrįstai netenkino skundo. Trečiasis suinteresuotas
asmuo nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas žymiai
anksčiau nei tariamai nustatyta statinio 2I1/m buvimo vieta. Pareiškėjas
neįrodė, kad atsakovas žemės sklypo registravimo Kadastre metu turėjo duomenų,
kad pareiškėjui priklausantis statinys buvo būtent šiame sklype. Trečiasis
suinteresuotas asmuo nurodo, kad, patenkinus pareiškėjo prašymą dėl duomenų
įrašymo į Kadastrą, būtų pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens interesai. Be
to, tokį prašymą paduoti gali tik atitinkamo nekilnojamojo turto savininkas,
šiuo atveju - trečiasis suinteresuotas asmuo. Trečiasis suinteresuotas asmuo
nurodo, kad preliminarūs sklypo matavimai buvo tikslūs ir išsamūs. Jei sklypo
projekto autorius, prieš atkuriant nuosavybės teises sklypo savininkei, būtų
radęs sklype pareiškėjui priklausantį statinį, tuomet būtų buvusi sudaryta
nuomos sutartis su pareiškėju ir žemė aplink statinį nebūtų buvusi grąžinta
dabartinei jos savininkei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Atsakovas
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2008 m.
birželio 17 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo įgalioto asmens prašymą
atlikti nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio kadastrinių duomenų
tikslinimą – pastato pamatus 1I1ž (ankstesnis indeksas 2I1/m), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), registruotus pareiškėjo vardu, įregistruoti 1,56 ha
žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus
rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. VĮ Registrų centro Centrinio
registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. liepos 15 d.
sprendimu Nr. 302 minėtą teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą
paliko galioti. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 17 d.
sprendimu minėtus atsakovų sprendimus paliko nepakeistus.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti
asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys
neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali
pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis
patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis
nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens
prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei
nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį
daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos
taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis
padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis
apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į
nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
Remiantis šiomis
Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto
registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo
turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie
duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra
padaromos techninės klaidos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas
prašė atlikti nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio kadastrinių
duomenų tikslinimą, t.y. pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
pamatus, registruotus pareiškėjo vardu, įregistruoti 1,56 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus rajone, (duomenys
neskelbtini) kaime. Taigi tikslinant pastato kadastrinius duomenis turėtų
būti tikslinami ir žemės sklypo kadastriniai duomenys. Į žemės sklypą, kuriame
pareiškėjas prašė įregistruoti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
pamatus, įregistruotos V. S. – B. nuosavybės teisės. Kaip
minėta, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, duomenys
nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti, kai
nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių
pagrindu šie duomenys įrašyti. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), kadastro duomenų byloje duomenų apie sklype stovinčius
statinius nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog nekilnojamojo turto registre
įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti,
taigi nėra pagrindo tikslinti duomenis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33
straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinio skundo argumentas, jog Kadastro
tvarkytojas konstatavo faktą, kad ant ginčo žemės sklypo yra pastato pamatai,
registruoti nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu, laikytinas
nepagrįstu. Teritorinio registratoriaus 2008 m. birželio 17 d. sprendimo
1 pastraipoje tik konstatuotos paties pareiškėjo prašyme ir jo prieduose
nurodytos aplinkybės. Tuo tarpu registre įrašyti žemės sklypo duomenys atitinka
dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Pastebėtina, kad pagal Nekilnojamojo
turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro
tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti
duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šio
įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys
duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti
įstatymų nustatyta tvarka. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos
teismas, pareiškėjas klausimo dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų kaip neteisingų
panaikinimo nekelia.
Nekilnojamojo turto
registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis numato galimybę ištaisyti nekilnojamojo
turto registre esančias technines klaidas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo
prašomas atlikti duomenų tikslinimas, nelaikytinas technine klaida, be to,
tokios klaidos gali būti ištaisytos, jei nėra pagrindo manyti, kad toks
ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų
teisėtus interesus.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo turto
kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jei statiniai
buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios
kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo
nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (numatytais atvejais keičiant
žemės sklypų kadastro duomenis). Kadangi nagrinėjamu atveju nurodyti darbai atlikti
nebuvo, darytina išvada, jog prašymas pakeisti statinių kadastro duomenis
negalėjo būti pateiktas bei tenkinamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro
įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas teisės aktų
nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos
teismo nuomone, jog iš esmės buvo prašoma įrašyti naujus nekilnojamojo daikto
kadastro duomenis. Ši išvada taip pat darytina dėl to, kad paskutiniai statinio,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti
1994 m. gegužės 2 d., pagal kuriuos statinio nusidėvėjimo procentas –
65. Pastebėtina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, statinių
registras, kurį tvarkė Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir
paslaugų biuras, buvo atskiras registras, registruojantis tik statinius,
nesiejant jų su žemės sklypais. Kaip teigia pareiškėjas, ką patvirtina ir teismui
pateikti UAB „Turto administravimo grupė“ parengti dokumentai, 1995 m.
pastatas fiziškai pažeistas (sudegė), liko tik 6 procentai (pamatai). Registro
duomenys dėl daikto pažeidimo pakeisti nebuvo.
Nekilnojamojo turto
kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti
nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos
pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis
nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje
nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami
valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta
tvarka. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas (pastato pamatai),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas turėtų teisę
prašyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto
kadastrą ar juos pakeisti, tačiau tik ta apimtimi, kiek tai susiję su
nekilnojamuoju daiktu, kurio savininkas jis yra. Kadangi nagrinėjamu atveju turėtų
būti keičiami ir žemės sklypo, kurio savininkas pareiškėjas nėra, kadastriniai
duomenys, toks pareiškėjo prašymas negalėtų būti tenkinamas. Tretysis
suinteresuotasis asmuo V. S. – B., žemės sklypo savininkė,
nėra pateikusi sutikimo ar prašymo pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro
duomenis ir įrašyti į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo registro
įrašą pareiškėjui priklausančio statinio kadastro duomenis. Todėl šiuo pagrindu
pareiškėjo prašymas taip pat negalėjo būti tenkinamas.
Pareiškėjas
apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į
esminį skundo klausimą ir nenustatė, kuriame žemės sklype yra pareiškėjui
priklausantis statinys. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamoje
byloje buvo sprendžiamas teritorinio ir Centrinio registratoriaus priimtų
sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne statinio buvimo vietos nustatymo
klausimas. Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog teismui konstatavus, kad
ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal Civilinio kodekso
4.98 straipsnio nuostatas, byla turėjo būti perduota pagal teismingumą
bendrosios kompetencijos teismui. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje buvo
sprendžiamas ne civilinis ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo, bet teritorinio
ir Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo
klausimas, kuris vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30
straipsniu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsniu bei Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu, priskiriamas
administracinių teismų kompetencijai.
Remiantis išdėstytais
motyvais, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios
instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo
140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
K. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m.
gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Audrius Bakaveckas
|
|
|
Artūras Drigotas
|
|
|
Dainius Raižys
|