Civilinė byla Nr. 2A-11-221/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00910-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,

sekretoriaujant Editai Vazgienei, Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant apeliantui H. S., jo atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,

atsakovei I. L.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. S. ieškinį atsakovei I. L. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 30 890 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad šalys 2008 metų vasarą sudarė žodinę sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo lėšomis ir medžiagomis atlikti drenažo sistemų rekonstrukciją atsakovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus ir sunaudotas statybines medžiagas. Šalys aptarė būsimus darbus, atsakovė sutiko su darbų apimtimi, pritarė būsimų darbų lokalinei sąmatai. Ieškovas savo lėšomis sumokėjo 30 890 Eur už drenažo sistemų rekonstrukciją, buitinių nuotekų tinklų ir lietaus nuotekų tinklų statybą atsakovei priklausančiuose sklypuose. Darbų atlikimo faktą patvirtina liudytojai V. M., D. S., požeminių tinklų ir komunikacijų kontrolinė geodezinė nuotrauka (išpildomoji nuotrauka). Išpildomąją nuotrauką 2010 metais patvirtino tuometinis Kauno apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vedėjas. Vadovaujantis šiuo patvirtinimu buvo išduota pažyma, kurią ieškovas atidavė atsakovei. Šios pažymos pagrindu atsakovė pakeitė žemės sklypo paskirtį ir ėmėsi gyvenamųjų namų statybos. Atliktus darbus taip pat patvirtina 2008 m. spalio 21 d. paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. l ir Nr. 2. Įvykdęs sutartus darbus, ieškovas 2015 m. lapkričio 20 d. pateikė atsakovei 2015 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų aktą, tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovui ir be teisinio pagrindo atsisakė priimti atliktus statybos darbus, nenurodė perduodamų statybos darbų trūkumų. Atliktų darbų akte ieškovas padarė žymą apie atsisakymą juos priimti, atliktų darbų aktą pasirašė ir tokiu būdu vienašališkai perdavė atliktus darbus.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovas neįrodė savo teiginių apie sutarties su atsakove sąlygas, nepateikė duomenų, jog darbai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas dėl atliktų darbų, nepateikė darbų rezultato, tinkamo naudoti ir nuosavybei įgyti, todėl atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė ieškinį.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo verslo subjektas, profesionaliai teikęs statybos rangos paslaugas pagal 2008 m. vasario 1 d. išduotą verslo liudijimą Nr. 0671215, todėl statybos rangos darbai ieškovui buvo jo komercinės veiklos sritis ir ieškovui turi būti taikomas aukštesnis jo veiklos standartas. Teismas sprendė, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog statybos darbus jis atliko teisėtai, tačiau ieškovas neįrodė tokių aplinkybių.

6.       Teismas nustatė, kad statybos darbus, už kurios prašo priteisti atlyginimą, ieškovas atliko (organizavo) nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio statybos darbų projekto, nesant pagal STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimus gauto statybą leidžiančio dokumento, nesant užsakovo paskirto techninio statybos darbų prižiūrėtojo, statybos darbai buvo atlikti nepildant statybos darbų žurnalo. Dėl to teismas sprendė, kad statybos darbus, už kurios prašo priteisti atlyginimą, ieškovas atliko pažeisdamas 2016 m. birželio 30 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2573 pakeisto Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio 44, 76, 87 dalių, 14 straipsnio, 27 straipsnio ir kitus reikalavimus, statybos techninių reglamentų (STR) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas pripažino, kad ieškovas šiuo atveju iš esmės atliko savavališką statybą (2016 m. birželio 30 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2573 pakeisto Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio 46 dalis). Teismas konstatavo, kad negali būti tenkinami ieškovo ieškinio reikalavimai, kuriais jis prašo priteisti atlyginimą už savavališkos statybos darbus.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovo elgesys, kuomet buvo atlikti, ieškovo teigimu, statybos darbai, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, nesant atitinkamų institucijų išduotų statybos darbų sąlygų, nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio statybos darbų projekto ir teisės aktų nustatyta tvarka gauto statybos darbus leidžiančio dokumento, ieškovui nepildant statybos darbų žurnalo ir nesant atliekamų statybos darbų techninio prižiūrėtojo, rodo didelį ieškovo nerūpestingumą ir neatidumą civiliniuose teisiniuose santykiuose atliekant statybos rangos darbus, todėl būtent ieškovui tenka rizika, kad kils ginčas dėl faktinių teisinių santykių. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog atsakovė sudarytu susitarimu prisiėmė kokias nors pareigas dėl statybos darbų leidimų gavimo ar kt., arba šalys susitarė, jog ieškovas atliks statybos darbus nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio statybos darbų projekto ir teisės aktų nustatyta tvarka gauto statybos darbus leidžiančio dokumento, o atsakovei kils pareiga už tokius statybos darbus atsiskaityti net ir tuo atveju, jeigu statybos darbai nebus teisės aktų nustatyta tvarka priduoti valstybinei komisijai, tačiau ieškovas neįrodė aplinkybių, kad šalys dėl to susitarė. Teismas nurodė, kad net jeigu ieškovas būtų įrodęs aplinkybes, jog šalys susitarė, kad ieškovas atliks statybos darbus nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio statybos darbų projekto ir teisės aktų nustatyta tvarka gauto statybos darbus leidžiančio dokumento, toks šalių susitarimas dėl savavališkų statybų prieštarautų imperatyvioms Statybos įstatymo normoms, todėl būtų niekinis ir negaliojantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis) ir teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, tokiu sutarimu negalėtų vadovautis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).

8.       Teismas nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog atsakovei yra perduotas koks nors statybos rangos darbų rezultatas, kuriuo ji galėtų teisėtai naudotis kaip savo nuosavybe, kadangi statybos darbai buvo atlikti nesant teisės aktų reikalavimus atitinkančio statybos darbų projekto, teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos darbus leidžiančio dokumento ir nėra teisės aktų nustatyta tvarka priduoti valstybinei komisijai, šių aplinkybių civilinės bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ir pats ieškovas, kuris 2017 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakydamas į užduotą klausimą, nurodė, kad atsakovė niekuo negali naudotis „kol nesumokės“. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog statybos darbai buvo atlikti kokybiškai, pagal teisės aktų reikalavimus gali būti eksploatuojami ir esant papildomoms sąlygoms galėtų būti priduoti valstybinei komisijai, taip pat neįrodė aplinkybių, kad statybos darbus atlikę konkretūs darbuotojai dirbo pagal su ieškovu sudarytas rašytines sutartis, o nedirbo su kitomis bendrovėmis sudarytų darbo sutarčių pagrindu, t. y. gaudami darbo užmokestį už ginčo darbus iš kitų įmonių, taip pat neįrodė aplinkybių, kad statybinės medžiagos, kurių įsigijimo dokumentus ieškovas pateikė į civilinę bylą, buvo panaudotos būtent ginčo statybos darbams, taip pat neįrodė aplinkybių, jog atsakovei jis buvo laiku pateikęs visų statybos darbams naudotų medžiagų atitikties deklaracijas ir sertifikatus.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas nenurodė, kuo pasireiškė Statybos techninio reglamento STR 10.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatų, Statybos įstatymo Nr.I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573, pakeisto Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio 44, 76, 87 dalių, 14 ir 27 straipsnio nuostatų pažeidimai, kodėl tai sudaro pagrindą atsakovei nemokėti už atliktus darbus (teismas pripažino darbų atlikimo faktą). Statybos įstatymo 10 straipsnis numato statytojo (užsakovo) pareigą užtikrinti įstatymo reikalavimų vykdymą gaunant statybos leidimus, paruošiant projektą. Tokių veiksmų neatliko ir reikiamų dokumentų negavo pati atsakovė, šią pareigą nepagrįstai siekusi perkelti ieškovui. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas apsiėmė įvykdyti šią pareigą kaip rangovas. Atsakovė statybą vykdė ūkio būdu, todėl teismo išvada atmesti ieškinį dėl statybos leidimo, techninio prižiūrėtojo nepaskyrimo ir statybos žurnalo nebuvimo neatitinka materialinės teisės normų ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio reikalavimo kiekvienai šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia ne tik savo reikalavimus, bet ir atsikirtimus. Be teisinio pagrindo ieškovui perkelta atsakomybės našta dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo, atliktų darbų pridavimo valstybinei komisijai, nemotyvuotai nurodyta ieškovo pareiga įrodyti, kad atsakovė sudarytu susitarimu prisiėmė pareigas, kurias įvykdyti ji privalo pagal įstatymą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog net jei tokį susitarimą dėl savavališkų statybų ieškovas būtų įrodęs, jis būtų niekinis dėl prieštaravimo imperatyvioms Statybos įstatymo nuostatoms. Teismas nenurodė šių imperatyvių nuostatų, be to, statybą leidžiančių dokumentų gavimas yra statytojo pareiga.

1.2.                       Nesilaikydamas CK 6.193 straipsnio reikalavimo sutartį aiškinti pagal tikruosius jos šalių ketinimus, teismas nevertino rangos sutarties sudarymo tikslo. Atsakovės tikslas, kurio ji siekė susitardama su ieškovu dėl ginčo darbų atlikimo, buvo pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtį. Nežiūrint to, kad nebuvo teismo sprendime nurodytų statybos dokumentų, ieškovas, susitaręs su atsakove, padarė drenažo rekonstrukcijos ir lietaus kanalizacijos darbus, ginčo darbus užfiksavus išpildomojoje nuotraukoje, atsakovė pasiekė tikslą dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Dėl to ieškovui turi būti sumokėta už atliktus darbus.

1.3.                       Teismas nepagrįstai nusprendė dėl ieškovo pareigos įrodyti susitarimą dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus. Šią jos pareigą numato CK 6.681 straipsnio 1 dalis. Savavališkos statybos įteisinimo procedūras reglamentuoja Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normos, atsakovė tai pripažįsta, teigdama apie papildomas sąlygas statybos darbų pridavimui valstybinei komisijai, todėl šio jos intereso realizavimas priklauso tik nuo pačios atsakovės.

1.4.                       Teismas nepagrįstai sureikšmino rašytinio sandorio nebuvimą. Įstatyme nenustatyta, kad statybos rangos sutarties neįforminimas raštu lemtų jos negaliojimą. Rangos sutarties sudarymą ir įvykdymą ieškovas įrodė rašytiniais įrodymais (atliktų darbų aktu, išpildomąja geodezine nuotrauka, paslėptų darbų atlikimo aktais, objektine sąmata, medžiagų įsigijimo sąskaitomis faktūromis), kuriuose yra duomenų apie atliktus ginčo darbus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokie įrodymai turėjo būti išsamiai ištirti, įvertinti ir pripažįstami ar motyvuotai atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015), tačiau pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių reikalavimų. 

1.5.                       Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei nėra perduotas koks nors statybos darbų rezultatas, kuriuo ji galėtų teisėtai naudotis kaip savo nuosavybe. Teismas neanalizavo ir nevertino fakto, kad buvo surašytas darbų priėmimo–perdavimo atlikimo aktas, kuris 2015 m. lapkričio 20 d. išsiųstas atsakovei pasirašyti. Atsakovei neišreiškus valios dėl šio akto patvirtinimo, ieškovas 2016 m. sausio 5 d. jį pasirašė vienasmeniškai. Taigi ieškovas tinkamai įvykdė prievolę, t. y. atliko darbus pagal iš anksto aptartą darbų sąmatą, pranešė apie darbų atlikimą, pateikė darbų pridavimo aktą, todėl atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos priimti atliktus darbus ir tinkamai vykdyti prievolę sumokėti. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas nepridavė darbų ir neįrodė, kad darbus padarė kokybiškai – atsakovė nėra pateikusi pastabų dėl darbų kokybės (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

1.6.                       Teismas netyrė kaip įrodymo ir nevertino atliktų darbų faktą patvirtinančios E. N. firmos „Edmena“ paruoštos ir Kauno apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus vedėjo E. J. patvirtintos požeminių tinklų ir komunikacijų kontrolinės geodezinės nuotraukos. Ši geodezinė nuotrauka yra dokumentas, paruoštas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl yra tinkamas įrodymas, pagrindžiant atliktų darbų faktą.

1.7.                       Teismas neįvertino, kad aplinkybę, jog darbai buvo atlikti ir tai padaryta technologiškai, patvirtina 2008 m. spalio 21 d. surašyti paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. l ir Nr. 2.

1.8.                       Liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, motyvuotai juos patvirtinti ar atmesti, tačiau, priešingai nei numato CPK 185 straipsnis ir 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai, tai nebuvo padaryta. Teisme liudytoju apklaustas E. P. patvirtino aplinkybę, kad atsakovė pokalbių su ieškovu metu pripažino, jog ieškovas atliko ginčo darbus ir žadėjo sumokėti. Darbų padarymo faktą taip pat patvirtino liudytojai V. M., D. S., kuriuos ieškovas samdė atlikti konkrečius rankomis atliekamus darbus.

1.9.                       Teismas neįvertino, kad panaudotų medžiagų įgijimą ir darbų atlikimo vertę įrodo 2016 m. balandžio 5 d. sudaryta E. N. firmos „Edmeta“ direktoriaus E. N. suvestinė statybos kainos apskaičiavimo objektinė sąmata. Šį dokumentą paruošęs asmuo yra atestuotas būti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų statybos darbų vadovu, yra kompetentingas spręsti darbų vertės klausimą.

10.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Ieškovas, veikdamas kaip verslininkas, teikdamas rangos darbų atlikimo paslaugas, nesiekė su ieškove pasirašyti sutartį su aiškiais šalių įsipareigojimais, todėl ieškovo pareiga yra įrodyti, jog tokios sąlygos (atlikti savavališkos statybos darbus) buvo suderėtos sutarties šalių. Statybos rangą be kitų teisės aktų reglamentuoja ir Statybos įstatymas, kurio nuostatomis privalėjo vadovautis ieškovas, teikdamas pasiūlymą dėl rangos darbų atlikimo, atlikdamas statybos darbus. Ieškovas nepateikė duomenų, koks buvo jo pasiūlymas atsakovei, kada atsakovė pritarė ieškovo veiksmams. Ieškovas nurodo, kad darbus atliko pagal UAB „Hidroprojektas“ inžinieriaus J. M. rengtą dokumentaciją, tačiau ši dokumentacija nėra tinkamai parengta, jos rengimas nebuvo suderintas su atsakove, atsakovė nesutiko, kad būtų atliekami darbai, neparengus dokumentacijos pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovas siekė atlikti darbus savavališkai, galbūt tikėdamasis, kad darbų rezultatas bus tinkamas atsakovei.

2.2.                      Atsakovė nesiekė savavališkos statybos, būtent ieškovas, nesant atsakovės valios, atliko tokius darbus. Nagrinėjamu atveju nebuvo parengtas projektas ir atitinkamai nebuvo gautas statybos leidimas. Ieškovas byloje nepateikė projektinės dokumentacijos, duomenų apie tai, kokie, kieno ir kada darbai faktiškai buvo atlikti.

2.3.                      Ieškovas tik paaiškindamas teismui teigė, kad atliko darbus pagal iš anksto aptartą darbų sąmatą, tačiau ieškovas nepateikė tokio dokumento. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pateikė atsakovei 2015 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų aktą, kuriame nurodomi atlikti darbai 30 890,14 Eur sumai ir yra 2016 m. sausio 5 d. įrašas, kad atsakovė atsisakė pasirašyti šį aktą, tačiau 2015 m. lapkričio 20 d. reikalavime nurodoma, jog atlikta darbų už 30 915 Eur, o patikslintame ieškinyje nurodomi kiti duomenys apie atliktus darbus nei 2015 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų akte. Vienašališkas aktas ieškovo buvo išrašytas nekviečiant atsakovės, neteikiant dokumentacijos, pagrindžiančios šiame akte nurodytas sumas ir atliktus darbus, kaip numato teisės aktų reikalavimai. Ieškovo teismui nurodyti duomenys apie atliktus darbus ir jų kainą neatitinka paties ieškovo pateikto 2015 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų akto. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė priėmė kokius nors ieškovo atliktus rangos darbus, pradėdama faktiškai naudoti rangos darbų rezultatą iškart po šių darbų atlikimo.

2.4.                      Teismas nenurodė, kad statybos darbai yra atlikti ir darbų rezultatas yra naudojamas atsakovės. Ieškovo pareiga yra įrodyti, kokia buvo užsakovo užduotis pagal CK 6.681 straipsnį ir kokia yra sutarta darbų rezultato kaina. Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtent ieškovas atsakovės sklype atliko kokius nors darbus. Ieškovo pateikti duomenys ir paaiškinimai patvirtina, kad jis organizavo techninio projekto parengimo darbus, tačiau jų nebaigė. Ieškovas net neteikė paaiškinimų, kad pats fiziškai atliko kokius nors darbus, jo iniciatyva kviesti liudytojai teismui nurodė, jog darbus atliko UAB „Avadi“ pavedimu, o ne ieškovo interesais, tačiau negalėjo nurodyti, kur tiksliai tie darbai buvo atliekami, kad darbus atliko būtent atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose. Taigi ieškovas neįrodė ir darbų atlikimo fakto.

2.5.                      Išpildomoji nuotrauka nebuvo užsakyta atsakovės, jai nežinoma kas, kada ir kokiu būdu nustatė, kad darbai yra atlikti, nes atliekant darbus nebuvo techninio prižiūrėtojo, nebuvo pildomas statybos žurnalas, neaišku, kokios naudotos statybos medžiagos.

2.6.                      Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A-4731 žemės sklypas buvo padalintas į 25 sklypus, numatant paskirties pakeitimą iš žemės ūkio į kitą paskirtį, o Kauno apskrities viršininko 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 02-01-3710 buvo nustatyti žemės sklypų kadastro duomenys ir numatyta, kad keičiama žemės sklypų naudojimo paskirtis. Neaišku, kokia pažyma 2010 metais galėjo atsakovei padėti pakeisti žemės sklypų paskirtį, nes visi su žemės sklypo paskirties keitimu susiję administraciniai aktai priimti iki to laiko.

2.7.                      Aplinkybė, kad ieškovas atliko darbus, nederindamas darbų apimties su atsakove, nesuteikia jam teisės reikalauti atlyginimo, kai nėra aiškus ir darbų rezultatas. Ieškovas nurodo, atliktus drenažo rekonstrukcijos darbus patvirtina 2008 m. spalio 21 d. paslėptų darbų patikrinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau iš ieškovo pateiktų aktų matyti, kad atsakovė nebuvo informuota apie darbų atlikimą, kaip statytojo (užsakovo) atstovas pasirašė E. J., kurio atsakovė nežino. Visi ieškovo teikiami dokumentai pagrindžia atsakovės poziciją, kad darbai buvo vykdomi neinformuojant atsakovės nei apie darbų apimtį, nei apie darbų kainą. Ieškovo pateikta E. N. rengta drenažo ir lietaus nuotekų kontrolinė geodezinė nuotrauka patvirtina, kad buitinių nuotekų tinklai kerta atsakovės sklypą įstrižai, o tai paneigia ieškovo teiginius, jog ši linija buvo perklota.

2.8.                      Aplinkybę, kad ieškovo atliktų darbų rezultatu negalima naudotis, patvirtina UAB „Perkūno plaktukas“ 2016 m. balandžio 26 d. pretenzija atsakovei, kurioje nurodoma, kad UAB „Perkūno plaktukas“ negali įvykdyti 2014 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos sutarties Nr. 5, kuria įsipareigojo atlikti vandentiekio, ūkio, buities ir lietaus tinklų tiesimo darbus (duomenys neskelbtini) g. (žemės klypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-21-140404-00220, nes ieškovas nebaigė vykdyti rangos darbų atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

      Dėl faktinių bylos aplinkybių

13.        Byloje nustatyta, kad atsakovei I. L. nuosavybės teise priklauso 2,9334 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A-4731 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ žemės sklypas padalintas į 25 sklypus, numatant paskirties pakeitimą iš žemės ūkio į kitą paskirtį. 2009 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-3710 nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalyto pagal detalųjį planą, žemės sklypų kadastro duomenys ir numatyta, kad keičiama žemės sklypų naudojimo paskirtis.

14.        Byloje nustatyta ir tai, kad nesant tarp šalių sudarytos rašytinės rangos sutarties, šalims tariantis žodžiu, žemės sklypuose ieškovas savo lėšomis atliko drenažo rekonstrukcijos ir lietaus kanalizacijos statybos darbus, kuriuos atsakovė atsisakė priimti ir už juos sumokėti.

15.        Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui, kaip verslo subjektui, profesionaliai teikiančiam statybos rangos paslaugas, turi būti taikomi aukštesni veiklos standartai. Kadangi ieškovas neįrodė, jog statybos darbus atliko teisėtai (neturėdamas atitinkamų institucijų išduotų statybos darbų planavimo sąlygų, nesant techninio ir darbo projekto), todėl pripažino, jog darbus atliko savavališkai ir atmetė ieškovo reikalavimą priteisti atlyginimą už atliktus darbus.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

16.        Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 10.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573, pakeisto Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.I-1240 2 straipsnio 44, 76, 87 dalių, 14 ir 27 straipsnio nuostatomis bei kitais įstatymais. Apelianto teigimu, ši pirmosios instancijos teismo pozicija aptaki, nesiejama su konkrečiomis bylos aplinkybėmis, neaišku, kuo teisės aktų pažeidimai pasireiškė ir kodėl sudaro pagrindą nemokėti už atliktus darbus.

17.        Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi vykdant statybos darbus – nuo 2007 m. gegužės 19 d.) 12 straipsnis numatė statytojo (užsakovo) pareigą užtikrinti įstatymo reikalavimų vykdymą gaunant statybos leidimus, paruošiant projektą, organizuojant ir atliekant statinio statybos priežiūrą. Sutiktina su apeliantu, kad tokių veiksmų neatliko ir reikiamų dokumentų negavo pati atsakovė, kuri neįrodė, jog šią pareigą apsiėmė įvykdyti ieškovas kaip rangovas. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka atsakovė aiškino, jog pati ėjo į UAB „Hidroprojektas“, bendravo su J. M., kuriam sumokėjo 600 Lt. J. M. darbams atlikti pasiūlė H. S. H. S. darbus atliko, atnešė sąmatą, su kuria ji nesutiko.

18.        Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino rašytinio sandorio nebuvimą.

19.        Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016; kt.).

20.        Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ir kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. 

21.        Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių atliktus darbus. Ieškovas atliktus darbus įrodinėjo jo parengtomis, bet atsakovės nepasirašytomis lokalinėmis sąmatomis, sąmatomis; paslėptų darbų patikrinimo aktais; atliktų darbų aktu; PVM sąskaitomis faktūromis, patvirtinančiomis medžiagų, reikalingų darbams atlikti įsigijimą; E. N. firmos „Edmeta“ parengtais požeminių tinklų ir komunikacijų kontroline geodezine nuotrauka, suvestiniu statybos kainos apskaičiavimu, objektine sąmata, lokalinėmis sąmatomis, medžiagų ir mechanizmų poreikio žiniaraščiais. Kad ieškovas atliko darbus patvirtina ir UAB „Perkūno plaktukas“ raštas atsakovei, kuriame nurodoma, kad darbus ši bendrovė atliks, kai H. S. baigs atlikti darbus ir užsakovė (nagrinėjamu atveju atsakovė) atsiskaitys už atliktus darbus. Atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė, nenurodė nepasirašymo priežasties, byloje neginčijo atliktų darbų akto ir neįrodinėjo, kad jį pagrįstai atsisakė pasirašyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė be pagrindo nepriėmė darbų rezultato, nors jai tai buvo pasiūlyta 2015 m. lapkričio 20 d. raštu, jai buvo pateiktas atliktų darbų aktas, todėl ieškovas turėjo teisę atliktų darbų aktą pasirašyti vienašališkai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Ieškovui vienašališkai pasirašius aktą laikoma, kad darbus jis perdavė, o atsakovė – priėmė, ir nuo šio momento atsakovei kilo pareiga sumokėti už atliktus darbus.

22.        Kadangi nagrinėjamu atveju rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos.

23.        Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apelianto prašymu, buvo paskirta teismo statybos ekspertizė, ekspertui užduodant klausimus, kada ir kokie nuotekų sistemų ir lietaus kanalizacijos darbai atlikti atsakovei priklausančiuose žemės sklypuose, kokios medžiagos buvo panaudotos ir kokia atliktų darbų vertė.

24.        Teismo ekspertas atsakė į teismo užduotus klausimas, kas tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo atliktus darbus, panaudotas medžiagas. Ekspertas nurodo, kad bendra atliktų darbų vertė 26 456,85 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neginčijo ekspertizės akto, jame nurodytų atliktų darbų bei jų vertės. Jos teigimu, darbai atlikti nekokybiškai. Kai bus visi darbai atlikti kokybiškai, atsiskaitys. Tačiau atsakovė neteikė įrodymų savo teiginiams dėl atliktų darbų kokybės pagrįsti. 

25.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

26.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004 išaiškinta, kad viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, atsižvelgiant taip pat į CK 6.58 straipsnio 2 dalį ir į vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus. Atsižvelgdama į šį išaiškinimą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kad ieškovas atliko statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo ir nepriteisti ieškovui atlygio tuo pagrindu, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, jog aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat neatitiktų šiame punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

27.        Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės už atliktus darbus 30 890 Eur skolą. Nutarties 24 punkte minėta, kad eksperto nustatyta atliktų darbų vertė yra 26 456,85 Eur, kurios šalys neginčijo.

28.        Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies, atitinkamai perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas ir kaip pagrįstas priteisiant 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29.        Ieškovas už ieškinį sumokėjo 907 Eur žyminį mokestį, 1 000 Eur – už advokato pagalbą. Ieškinys tenkinamas 85,65 procento, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui priteistina 1 633,35 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6 708,24 Eur išlaidas už advokato paslaugas, apmokėjo 5 353,04 Eur išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad išaugusias atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme lėmė ne ieškovo veiksmai procese, o objektyvios aplinkybės (taikos sutarties derybos, mediacija, pasikeitusi teismo sudėtis), ieškovas proceso nevilkino, savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir jomis nepiktnaudžiavo, ieškinį tikslino vykdydamas teismo įpareigojimus, taip pat nustačiusi, kad atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – rekomendacijos) 8.19 punkte nustatytus dydžius, susijusius su teisinėmis konsultacijomis, atstovavimu teisme, pasirengimu teismo posėdžiui, dalyvavimu derybose dėl taikos sutarties sudarymo (atsakovę atstovavusiai advokatei buvo mokama 169,4 Eur suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo, dalyvavimo mediacijoje ir pan. valandą, nors pagal rekomendacijų 8.19 punktą už tokio pobūdžio teisinių paslaugų teikimo vieną valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis sudaro 75,69 Eur, 77,19 Eur, 79,33 Eur, 82,28 Eur, 83,87 Eur, priklausomai nuo laikotarpio, kada apmokėtos atitinkamos advokatės teisės paslaugos (2015 metų 4 ketvirčio, 2016 metų 2 ketvirčio, 2016 metų 3 ketvirčio, 2016 metų 4 ketvirčio, 2017 metų 2 ketvirčio (užpraėjęs ketvirtis nustatomas pagal sąskaitos faktūros už teisines paslaugas apmokėjimo datą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (756,9 Eur, 771,9 Eur,  793,3 Eur, 822,8 Eur, 838,7 Eur) x 0,1)), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrįsta atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra 3 000 Eur. Kadangi ieškinys atmetamas 14,35 procento, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovei priteistinos 430,5 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistinos 1 202,85 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30.        Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 926,7 Eur žyminį mokestį, už advokato pagalbą patyrė 500 Eur išlaidas, 120 Eur sumokėjo antstoliui už šaukimų atsakovei įteikimą ir 970 Eur – už ekspertizės atlikimą. Taigi iš viso apeliacinėje instancijoje apeliantas turėjo 2 516,7 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas 85,65 procento, iš atsakovės apeliantui priteistinos 2 155,55 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31.        Atsakovė nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 355,2 Eur išlaidas. Joms pagrįsti pateikė advokatų kontoros išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nepateikė jos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl šių išlaidų dalis, proporcinga atmestai apeliacinio skundo daliai, atsakovei nepriteistina.

32.        Valstybė apeliacinėje instancijoje patyrė 32,3 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Jos paskirstomos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovo priteisiant 4,64 Eur, iš atsakovės – 27,66 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26 456,85 Eur skolą už atliktus darbus, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 202,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 155,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27,66 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų apeliaciniame teisme įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų apeliaciniame teisme įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai        Nijolia Indreikienė

                Virginija Lozoraitytė

                Tomas Romeika