Administracinė byla Nr. I-18-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00043-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), susipažinusi su pareiškėjo Šilutės rajono apylinkės teismo birželio 8 d. ir liepos 15 d. nutartimis kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4.10, 10.1 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.2 punktui ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktui,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. birželio 19 d. gautas pareiškėjo Šilutės rajono apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.10 punktas, nustatantis, kad saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlyginamai, kai auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose, 10.1 punktas, nustatantis, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo (toliau – ir Kriterijų sąrašas) 3.2 punktui, nustatančiam, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies 1 punktui, nustatančiam, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti prašymo trūkumus: pateikti papildomus teisinius argumentus, leidžiančius spręsti dėl individualioje byloje inkriminuotų ir ginčijamų teisės normų sąsajumo, nurodyti teisinius argumentus, pagrindžiančius abejones dėl ginčijamų teisės normų galimo prieštaravimo pareiškėjo nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams, pateikti skundžiamo akto, taip pat Vyriausybės nutarimo ir įstatymo, kuriems, jo nuomone, prieštarauja skundžiamas norminis administracinis aktas, kopijas (tų redakcijų, kurios yra taikytinos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje), prie teismo nutarties pridėti sustabdytąją teismo bylą. Atsižvelgdamas į šią nutartį, Šilutės rajono apylinkės teismas priėmė 2015 m. liepos 15 d. nutartį dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 20 str. 1 d. 3 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Reikalavimus bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarčiai, kuria kreipiamasi dėl norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo ištyrimo, įtvirtinančio Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta, kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo (6 punktas). Taigi atitinkamo teismo prašymas administraciniam teismui turi būti pagrįstas teisiniais argumentais. Teismo nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs, teismas neturėtų apsiriboti vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Teismo prašyme neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Minėti trūkumai gali būti pagrindu atsisakyti priimti teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.), o jei jis jau buvo priimtas – norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575‑3/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7 (17), 2009, p. 18-33).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartyje, pažymėjęs tam tikrus Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartyje suformuluoto prašymo trūkumus, pasiūlė, be kita ko, pateikti papildomus teisinius argumentus, leidžiančius spręsti dėl individualioje byloje inkriminuotų ir ginčijamų teisės normų sąsajumo, taip pat nurodyti teisinius argumentus, pagrindžiančius abejones dėl ginčijamų teisės normų galimo prieštaravimo pareiškėjo nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams.

Įvertinusi Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartyje nurodytus teisinius argumentus, teisėjų kolegija pirmiausiai pastebi, jog teismas detaliai ir išsamiai išdėstė savo poziciją, jog ginčijamos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatos laikytinos taikytinu teisės aktu individualioje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartyje detalizavo teisinius argumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, pagrindžia abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos argumentus, pažymi, jog nutartyje iš esmės apsiribojama nustatytų faktinių aplinkybių nurodymu, cituojamas aktualus teisinis reguliavimas – tiek ginčijamos Aprašo nuostatos, tiek ir aukštesnės galios teisės aktų nuostatos, pateikiant tam tikrą jų aiškinimą, pavienius teisinius argumentus, tačiau jų visuma tinkamai, aiškiai ir išsamiai nepagrindžia pareiškėjui kilusių abejonių dėl Aprašo 4.10 ir 10.1 punktų atitikties Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.2 punktui ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju Šilutės rajono apylinkės teismas kvestionuoja Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 4.10 ir 10.1 punktų teisėtumą.

Aprašo 4.10 punktas nustato:

„4. Saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami) šiais atvejais, kai:

<...> 4.10. auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose“.

Aprašo 10.1 punktas nustato:

„10. Leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga:

10.1. pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose <...>“

Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas nustato, jog saugotini medžiai ir krūmai, augantys pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose, gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai ir jų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia leidimo.

Šilutės rajono apylinkės teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimas pareikštas iš esmės dėl to, kad vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“, neturint galiojančio saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams reikalingo leidimo, buvo organizuoti ir atlikti paruošiamieji Minijos kaimo krantinių tvarkymo darbai, išpjauti nuo pylimų ir jų šlaitų 251 vnt. įvairių rūšių lapuočių medžių, kurie yra Minijos kaimo kaip nekilnojamosios kultūros vertybės vertingi elementai, pažeistas šios vertybės autentiškumas, suniokota valstybės saugoma teritorija.

Šilutės rajono apylinkės teismas pažymėjo, jog Minijos kaimo krantinė ir prieplauka Šilutės r., Kintų sen., yra registruotos kultūros vertybės, grafoje „Vertingosios savybės“ nurodant – „Vyraujantys želdynai lapuočiai medžiai, augantys palei Minijos upę ant pylimo“. Teismo nuomone, vertinant teisės normas sistemiškai, darytina išvada, kad joks medžių kirtimas nurodytoje teritorijoje nėra galimas, neturint tam specialaus leidimo, tačiau Aprašas reglamentuoja, kada leidimai saugotinų medžių kirtimui nėra reikalingi, nors, pareiškėjo manymu, iš Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Kriterijų sąrašo nuostatų galima spręsti, kad medžiai negali būti šalinami. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad jam kyla abejonė, ar vykdant Minijos kaimo krantinės sutvarkymo darbus, neturint savivaldybės išduoto leidimo, iškertant valstybės saugomos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės vertingus elementus – medžius, augusius ant Minijos upės pylimų (polderių) ir jų šlaituose, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu iš esmės nustatytas vienas iš atvejų, kada saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai ir jų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia leidimo. Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų sąrašo 3.2 punktas nustato vieną iš kriterijų, kurį atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems – t. y. jeigu jie auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius. Tačiau pareiškėjas nutarties motyvuose neatskleidė, kokiu aspektu teisinis reguliavimas, nustatantis vieną iš atvejų, kada nereikalingas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimui (šalinimui), gali prieštarauti minėtai Kriterijų sąrašo nuostatai, nustatančiai vieną iš kriterijų, kurį atitinkantys medžiai ir krūmai priskirtini saugomiems medžiams ir krūmams. Šiame kontekste pažymėtina, jog ginčijamos Aprašo nuostatos reguliuoja kitus teisinius santykius, nei reguliuojami minėtame Vyriausybės nutarime, o būtent – Aprašas reguliuoja, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, saugotinų medžių ir krūmų kirtimo tvarką, savo ruožtu Kriterijų sąrašas nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, tačiau nereguliuoja teisinių santykių dėl saugotinų medžių ir krūmų apsaugos (jos būdo, tvarkos, inter alia – galimybės kirsti (šalinti), tokios galimybės įgyvendinimo ir pan.). Be kita ko, pastebėtina, jog ir Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartyje pažymėjo, jog „Vyriausybės nutarime ir Paveldo apsaugos įstatyme yra tik patvirtinti kriterijai, kuriais remiantis medžiai yra pripažintini saugotinais, nenustatant jų šalinimo tvarkos“. Taigi pripažintina, jog pareiškėjas 2015 m. liepos 15 d. nutartyje neišdėstė konkrečiais ir išsamiais teisiniais argumentais pagrįstos pozicijos, kokiu aspektu teisinis reguliavimas, nustatantis tam tikras nuostatas dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo (šalinimo) tvarkos, gali prieštarauti kitus teisinius santykius reguliuojančioms aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.

Teisėjų kolegija pastebi ir tam tikrą pareiškėjo pozicijos prieštaringumą. Viena vertus, teigiama, jog vertinant kaltinime nurodytas teisės normas sistemiškai, darytina išvada, kad joks medžių kirtimas minėtoje teritorijoje (t. y. Minijos kaimo krantinėje ir prieplaukoje) nėra galimas, neturint tam specialaus leidimo. Kita vertus, pareiškėjas ginčija teisinį reguliavimą, nustatantį vieną iš atvejų, kada leidimas nėra reikalingas, teigdamas, jog jis prieštarauja Kriterijų sąrašo 3.2 punktui ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktui, pagal kuriuos, pasak pareiškėjo, medžiai, augantys kultūros paveldo objektų teritorijoje, negali būti (iš viso, kiek išplaukia iš pareiškėjo pozicijos) šalinami.

Teisėjų kolegija pastebi, be kita ko, ir tai, jog pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti teisiniai argumentai leidžia manyti, jog nagrinėjamu atveju kilo atitinkamų teisės aktų nuostatų taikymo klausimas, o ne abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo pareiškėjo nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams.

Minėta, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą teisiniu reguliavimu dėl administracinių norminių aktų teisėtumo patikros ypatumų, tam tikri argumentavimo (teisinių motyvų) trūkumai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą teismui atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumo klausimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl nurodytų pareiškėjo prašymo trūkumų visumos pareiškėjo prašymas pripažintinas neatitinkančiu įstatymo jam keliamų reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str. 2 d. 5 ir 6 p.), kas lemia negalimumą jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Todėl Šilutės rajono apylinkės teismo prašymą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Šilutės rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4.10, 10.1 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.2 punktui ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius