Administracinė byla Nr. I-745-331/2010

                                                                                                                         Proceso Nr. 3-61-3-02211-2009-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1, 15.2.3.2, 74.

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jūratei Gedaminskienei, dalyvaujant pareiškėjui T. B., atsakovo atstovėms Aušrai Gecevičienei ir Aleksandrai Rostovcevai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities VPK,  trečiajam suinteresuotam asmeniui D. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

                                                           n u s t a t ė :

Pareiškėjas T. B. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (b. l. 2?4, 20?22) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 830 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad elgdamasis rūpestingai ir sąžiningai, t.y. laikydamasis nustatytų elgesio taisyklių ir tvarkos (tai įrodo įsiteisėjęs teismo nutarimas, todėl šiame ginče vertintinas kaip prejudicinis faktas), turi teisėtą lūkestį, kad valstybė jo atžvilgiu taip pat elgsis rūpestingai ir sąžiningai, gerbs konstitucines teises ir orumą, vadovausis Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija. T. B. atžvilgiu nekaltumo prezumpcija, taikant automobilio sulaikymą kaip sankciją, buvo pažeista. Tuo pačiu, nesant pakankamo pagrindo ir būtinumo (pvz. ? reali grėsmė visuomenei, viešajai tvarkai ir pan.) buvo apribotos jo teisės, kurias saugo įstatymai, dėl ko patyrė ir neturtinę žalą (didelis stresas, dėl jo nežymus sveikatos surikimas, patiriami nepatogumai, diskomfortas, pažeminimo jausmas). Padarytą neturtinę žalą vertina 1 000 litų. Procesinės prievartos keliu nuvežant automobilį į privačią saugomą aikštelę, pagal valstybės institucijos nustatytą tvarką, buvo priverstas sudaryti sandorį, dėl kurio patyrė 705 litų dydžio turtinę žalą, priverstinė taksi paslauga nuvykti į Priklausomybės ligų centrą ir parvykti man atsiėjo 60 litų, o blaivumo nustatymas ? 65 litus, viso turtinės žalos patyrė 830 litų.

Bet kuris valstybės pareigūnas, taip pat ir policijos pareigūnas, konkrečiu atveju ir konkrečioje situacijoje veikia kaip Valstybės atstovas, taigi jis taip pat turi pareigą veikti atsakingai, rūpestingai ir visomis priemonėmis vengti galimos žalos kitiems asmenims padarymo.  Pagal aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad alkoholio matuoklis, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui ir kurio naudotojas yra policijos pareigūnas, yra įrankis, kuriuo buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes blaivumo patikros, atliktos Vilniaus priklausomybės ligų centre, rezultatai (gauti alkoholio matuokliu, specialiais testais ir kraujo tyrimu) įrodo, kad policijos pareigūnas, būdamas alkoholio matuoklio naudotoju, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, nes neužtikrino patikimo ir neklaidingo prietaiso veikimo, dėl ko ir buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių ir įrodymų (blaivumo patikra, kraujo tyrimas, nutarimas nutraukti ATP bylą) visetas įrodo atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą bei priežastinį ryšį (LR CK 6.247 str.) tarp atsakovo veiksmų ir man atsiradusios žalos, dėl ko atsakovui kyla civilinė atsakomybė, o jis įgyja teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (LR CK 6.245 str. 1.4 d.d.).

Policijos pareigūnų veiksmus konkrečioje situacijoje, kuomet pareigūnai neišaiškino pareiškėjui jų veiksmų apskundimo tvarkos, nesuteikė būtinos informacijos apie blaivumo patikros galimybę bei vietą, nesuteikė informacijos apie automobilio atsiėmimo tvarką ir laiką, vertina kaip atsakingų pareigūnų ir institucijų neteisėtą neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą, o atsakovo nustatytą tvarką, kuomet neturint neginčijamų įrodymų dėl asmens kaltumo, sulaikomas jo turtas, vertina kaip pažeidžiančią LR Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir nekaltumo prezumpciją.

Teismo posėdyje T. B. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Policijos departamentas su pareiškėjo ieškiniais nesutiko ir prašė skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 35?38) paaiškino, kad ieškovas teigia, kad žala atsirado dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų ir netinkamo pareigų vykdymo. Minėtų policijos pareigūnų darbdavys yra Vilniaus VPK, kuris yra savarankiškas juridinis asmuo. Remiantis Vyriausybės nutarimu, būtent Vilniaus VPK yra įgaliotas atstovauti valstybei šioje byloje ir yra tinkamas atsakovas. Policijos departamentas yra netinkamas atsakovas, nes tokiu atveju būtų pažeistos Civilinio kodekso ir Vyriausybės nutarimo nuostatos.

Prašymas atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtų pagrįstas, jei būtų nustatyti policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neesant bent vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, nėra ir teisės į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą. Policijos departamento manymu, policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir jie nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad yra priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas, konstatuoti neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, priverstinai nuvežant jo transporto priemonę.

Per teismo posėdį Policijos departamento atstovė Aleksandra Rostovceva prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais, paaiškino, kad policijos pareigūnai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdė savo pareigas, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą.

Vilniaus apskrities VPK prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 83?86) paaiškino, kad vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu policijos pareigūnui yra nustatyta pareiga, būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Transporto priemonė yra priverstinai nutempiama vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežta transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta paskirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr. 15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos nuostatomis, bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. vasario 13 d. raštu „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo“, kuriame yra nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 126 straipsnis priskiriamas prie administracinių pažeidimų, keliančių ypatingą grėsmę eismo saugumui ir tuo yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. 2008-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) nauja redakcija. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Policijos pareigūnai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais, turėjo teisę sulaikyti ir uždaryti pareiškėjo automobilį į saugojimo aikštelę.

Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių civilinė atsakomybė negalima, sudaro neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 1 dalis reglamentuoja žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus darbuotojo kaltės. Pagal šią LR CK normą, būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, todėl šiuo atveju nepagrįstas T. B. reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlyginti 830 litų turtinę žalą, nes neįrodyti Vilniaus apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir T. B. kilusios žalos padarymo fakto. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Institucijos pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti CK 6. 249 straipsnio 1 dalies normos ir priteisti žalą. Veiksmų neteisėtumu pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį yra laikomi institucijų ir pareigūnų aktai ar šių subjektų neteisėta veika ? jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pareigūnai veikė taip kaip turėjo veikti. Pats administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities atstovė Aušra Gecevičienė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais, paaiškino, kad policijos pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, teisės aktų reglamentuojančių savo veiklą nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. J. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 32?34) išdėstė tokią pačią poziciją kaip ir Vilniaus apskrities VPK. Paaiškino, kad pareigūnai elgėsi pagrįstai nušalindami T. B. nuo transporto priemonės vairavimo ir nugabendami jo automobilį į saugojimo aikštelę, nes jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas. Būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, todėl šiuo atveju nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento atlyginti 830 litų turtinę žalą, nes neįrodyti Vilniaus apskrities VPK pareigūnų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos padarymo fakto. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti  CK 6. 249 str. 1 d. normos ar, remiantis ja, priteisti žalą. Pareigūnai įformino automobilį nutempimui, nes jis automobilį vairavo neblaivus (2008-09-01 d. apie 23.15 val.), jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra prilyginami pavojingam keliu eismo taisyklių pažeidimui, sukėlusiam grėsme kitų eismo dalyvių saugumui.

Teismo posėdyje D. J. prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai įrašė alkotesterio duomenis, t. y. vietoje alkotesterio AREM-1274 duomenų, įrašė printerio duomenis – (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės aiškiai atsispindi printerio kvite. Protokole yra įrašytas patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad nustatant neblaivumą pareiškėjui buvo naudojamas būtent šis alkotesteris, jų padalinys turi tik šį vienintelį alkotesterį AREM-1274, kuriam išduotas patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), jo patikra galiojo iki 2008-10-29.

S k u n d a s   a t m e s t i n a s.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant T. B. neblaivumą (girtumą), įtarus pastarąjį vairuojant automobilį neblaiviam. Pareiškėjas kaltina pareigūnus tuo, jog nustatant neblaivumą buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, apribotos jo teisės, kurias saugo įstatymai, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmai, nustatant jam neblaivumą, nušalinant nuo vairavimo, priverstinai nugabenant jo automobilį į saugojimo aikštelę, buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų kitam asmeniui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

Nustatyta, kad 2008-09-01 d. apie 23.15 val., Vilniuje, O. M. gatvėje ties Valakupių gatvės viaduku T. B. policijos pareigūnų buvo įtartas vairavęs automobilį (BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, jam alkotesterio Drager AREM-1274 nustatytas neblaivumas ( 0,79 promilių alkoholio koncentracija ), t. y. pareigūnai konstatavo, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ? LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje. Neblaivumas nustatytas 2008-09-01 22 val. 47 min., tai patvirtina alkotesterio kvitas (b. l. 58), kuriame jis pasirašė, tačiau nesutiko su parodymais. Vilniaus apskrities VPK vyriausiasis patrulis D. J. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei kitus medžiagoje reikiamus dokumentus. Pareiškėjas savo iniciatyva, maždaug po 2 valandų (2009-09-02 00 val. 40 min.), nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kuriame davė kraują, medikai padarė išvadą –  blaivus, kraujo tyrimo išvada – T. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 24?25). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-09-24 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t. y. ar Vilniaus apskrities VPK policijos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Policijos pareigūnų veiksmus šioje situacijoje reglamentuoja Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta pareiga policijos pareigūnui būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Pagal ATPK 270 straipsnio nuostatą, vairuojantys transporto priemones asmenys, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jie neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų turi būti nušalinami nuo transporto priemonių vairavimo ir nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena. Šiuo atveju įtarus T. B. vairuojant automobilį neblaiviam, pareigūnai alkotesteriu nustatė neblaivumą. Taigi transporto priemonė turėjo būti priverstinai nutempiama vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokia pati teisės norma yra numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2008-07-01 (Žin., Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213, nauja redakcija). Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta paskirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnyje (vairavimas automobilio neblaiviam) priskiriamas prie administracinių pažeidimų, keliančių ypatingą grėsmę eismo saugumui ir tuo yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Siekiant užkardinti galimybes padaryti pakartotinius pažeidimus su šiomis transporto priemonėmis, nurodoma, visais atvejais, vairuotojus teisės aktų nustatyta tvarka būtina nušalinti nuo vairavimo, o transporto priemones priverstinai nuvežti į tam skirtas aikšteles.

Vadinasi, policijos pareigūnai, įvertinę visas administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, nustatę T. B. neblaivumą, vadovaujantis paminėtais teisės aktais, turėjo teisę nušalinti jį nuo vairavimo, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, sulaikyti ir uždaryti jo automobilį į saugojimo aikštelę, t. y. pareigūnai veikė taip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodė teisės aktų, kuriuos būtų pažeidę pareigūnai vykdydami savo tarnybines pareigas. Jo argumentai, kad pareigūnai neužtikrino patikimo ir neklaidingo prietaiso veikimo, yra atmestini. Naudojamas alkotesteris Alcotest Nr. AREM-1274 turėjo galiojantį patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), jis galiojo iki 2008-10-29. Administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai įrašytus alkotesterio duomenis teismas vertina kaip rašymo apsirikimą. Tretysis suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad vietoje alkotesterio AREM-1274 duomenų, įrašė printerio duomenis – (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės aiškiai atsispindi printerio kvite (b. l. 58). Protokole yra įrašytas patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad nustatant neblaivumą pareiškėjui buvo naudojamas būtent šis alkotesteris, jų padalinys turi tik šį vienintelį alkotesterį Nr. AREM-1274 (b. l. 54?69, 91).

Teismas nesiremia L. B. paaiškinimais, nes ji yra pareiškėjo žmona, gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo teismui, jis nori prisiteisti iš atsakovo turtinę (830 Lt) žalą dėl to, kad policijos pareigūnas neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jam buvo padaryta turtinė žala, nes blaivumo patikros, atliktos Vilniaus priklausomybės ligų centre, rezultatai (gauti alkoholio matuokliu, specialiais testais ir kraujo tyrimu) įrodo, kad policijos pareigūnas, būdamas alkoholio matuoklio naudotoju, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, neužtikrino patikimo ir neklaidingo prietaiso veikimo. Pareiškėjas neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų ir T. B. kilusios žalos padarymo fakto. Turtinė žala gali būti atlyginama tuomet, kai pareigūnų veiksmai laikomi neteisėti, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Institucijos pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo priteisti žalą. Policijos pareigūnai veikė taip kaip turėjo veikti, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo (LVAT 2003-12-15 teisėjų plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr.  A⁴-689-03 ; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-116/2008).

Pareiškėjas neteisingai teigia, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra sankcija. Sankcijos už administracinių teisės pažeidimų padarymą yra numatytos ATPK 21 straipsnyje. Kuriame priverstinis transporto priemonės nuvežimas nėra minimas. Priverstinį nuvežimą reglamentuoja ATPK nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarka, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr. 15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija. Policijos pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti ieškovo automobilį į saugojimo aikštelę ir negrąžinti jo kol nebuvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Neturtinė žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos (1 000 Lt) jokiais įrodymais.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos moralinės žalos, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi nėra nustatyta civilinės atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą sąlygų, numatytų Civiliniame kodekse. Pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestini, nėra pagrindo jų tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str.,

n u s p r e n d ė :

pareiškėjo T. B. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                                  Henrikas Sadauskas