Civilinė byla Nr. e2-10651-1184/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08753-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.1.10
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 1 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 1 160,73 Eur turtinės žalos atlyginimo, 61,06 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į nepažymėtą, važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Įvykio metu šis automobilis buvo apdraustas ieškovės Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė įvykio metu padarytai žalai atlyginti draudimo sutarties pagrindu nukentėjusiajam atlygino 1 601,17 Eur patirtus nuostolius. Atsakovė privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Dėl draudėjo automobiliui padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, kuri tinkamai neatliko savo pareigų.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti žalą už 2 vnt. naujų padangų, nes atlikus automobilio apžiūrą, buvo nustatyti tik du transporto priemonės sugadinimai: priekinis dešinės pusės ratlankis ir priekinė dešinės pusės 1 padanga. Ieškovės atstovas-vertintojas, pasirašęs apžiūros aktą, apie būtinybę keisti abi priekines automobilio padangas nepasisakė. Nuotraukose užfiksuotas tik 1 dešinės pusės ratlankis ir 1 viena dešinės pusės padanga, ant kurių matyti defektai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę keisti ir priekinę kairės pusės padangą, kurios vertė 220 Eur be PVM. Techniniuose reikalavimuose nenumatytas reikalavimas, jog ant tos pačios ašies būtų montuojamos tik naujos, tokio paties modelio ir tokio paties rašto padangos. Teisės aktas numato, jog tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties. Užuot įsigijusi vieną padangą, dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių keitė abi priekines padangas. Įsigytos padangos, kaip ir eksploatuotos iki eismo įvykio, yra radialinės, tokio pat dydžio bei paskirties ir gamintojo. Ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atsakingai neįvertino išmokėtos sumos, t. y., išmokėdama sumą, kompensavo 2 automobilio padangų įsigijimą. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai dėl prašomo žalos dydžio nėra pagrįsti, vieni kitiems prieštarauja, todėl neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio remonto vertė nėra tinkamai nustatyta, todėl neegzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – galimo eismo įvykio metu nebuvo patirta ieškovės prašoma 1 160,73 Eur dydžio turtinė žala, o draudimo išmokos dydis nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsakovės netinkamu veikimu ar neveikimu. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės prašymą dėl išmokos išmokėjimo, 2024 m. gegužės 23 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašyme atlyginti žalą nepaskaičiuotas nusidėvėjimas, prašymas netenkintas. Ieškovės 2024 m. balandžio 11 d. prašymas išmokėti 1 601,17 Eur buvo nepagrįstas, todėl atsakovei negali kilti pareiga atlyginti 61,06 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Atsakovei nurodžius, ieškovė geranoriškai nepaskaičiavo automobilio nusidėvėjimo, pakartotinai nesikreipė į atsakovę, o automobilio nusidėvėjimą paskaičiavo tik ieškinio rengimo metu. Ieškovė yra savo veiklos srities profesionalė, tačiau, vertindama įvykio aplinkybes, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepaskaičiavo automobilio nusidėvėjimo, nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą. Dėl ieškovės netinkamai paskaičiuoto žalos dydžio, pasyvaus elgesio ir nebendradarbiavimo buvo apsunkintas sprendimo priėmimas dėl žalos atlyginimo, ieškovė po atsakovės prašymo pateikti papildomus dokumentus, prašomų duomenų nepateikė, todėl jos prašymas priteisti kompensacines palūkanas negali būti pateisinamas, kadangi iš esmės ieškovės pateikta pretenzija buvo nepagrįsta. Ieškovė vietoje to, jog būtų geranoriškai pateikusi atsakovės prašomus dokumentus ir paskaičiavusi automobilio nusidėvėjimą, kreipėsi į teismą. Pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atsakinga išmokėdama netinkamo dydžio draudimo išmoką, kurios vėliau reikalavo iš atsakovės, todėl dėl ieškovės neapdairumo ar netinkamo elgesio buvo iniciuotas teisminis procesas, dėl ko sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą yra pagrindas nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“.
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašo (toliau – Įsakymas) 5.1 punkte nurodyta, kad transporto priemonės ratų dydis ir konstrukcija turi būti tokie, kokie numatyti transporto priemonės gamintojo. Ratų parametrai turi būti suderinti su ant rato sumontuotos padangos parametrais; Tos pačios ašies ratai turi būti vienodi (Įsakymo 5.2 punktas); Tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties (Įsakymo 5.3 punktas). Šioje situacijoje pakeitus tik vieną padangą automobilis neatitiks techninio reikalavimo, nes padangos nebus vienodos t. y. skirsis jų protektoriaus gylis, o tai lems mašinos stabilumą, stabdymo kelio prailgėjimą ir kitą. Ieškovė pasikreipė į Volkswagen atstovybę Lietuvoje, kur buvo pateiktos rekomendacijos ant vienos ašies montuoti to pačio modelio ir vienodo protektoriaus rašto padangas, gamintojo rekomendacijose numatyta, jog leidžiamas maksimalus padangų protektoriaus gylio skirtumas yra 2 mm. Ieškovės specialistas, vyresnysis transporto žalų vertintojas, taip pat nurodė, kad leidžiamas maksimalus padangų protektoriaus gylio skirtumas ant tos pačios ašies padangų – 2 mm. Buvo pasikreipta į padangų pardavėjus, kurie nurodė, jog tokių naujų padangų (dunlop M+S 225/45 R18) protektoriaus gylis yra apie 8-9 mm, todėl pakeitus tik dešinę padangą, padangų protektoriaus gyliai ant priekinės ašies esančių padangų skirsis 3,14 mm (8,5 mm naujos padangos protektoriaus gylis – 5,36 padangos protektoriaus gylis įvykio metu), o toks skirtumas nėra leidžiamas pagal gamintojo rekomendacijas bei neatitiks teisinio reglamentavimo. Jeigu atsakovė būtų atidi bei rūpestinga bei tinkamai vykdžiusi savo pareigą, prižiūrėjusi kelius bei organizavusi kelių priežiūros, remonto darbus, žala nebūtų atsiradusi ir būtų nereikėję keisti nei vienos padangos. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys turi būti patenkintas. Atsakovė nenurodė teisinio pagrindo, kodėl kompensacinės palūkanos neturėtų būti priteistos. Ieškovė nepraleido senaties termino kreiptis į teismą, todėl nepagrįsti atsakovės motyvai, kad ieškovė nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą. Papildomi dokumentai buvo pateikti atsakovei, 2024 m. balandžio 11 d. atsakovei buvo siųstas raštas dėl išmokos išieškojimo (pretenzija); atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. atsakė į pretenziją ir paprašė pateikti papildomus dokumentus; ieškovė 2024 m. balandžio 23 d. el. laišku pateikė žalos bylos dokumentus, todėl atsakovė turėjo žalos dokumentus, tačiau atsisakė atlyginti žalą. Atsakovė, atsakydama į pretenziją el. laišku, dėl nusidėvėjimo jokių pastabų nenurodė, todėl ne ieškovė, o atsakovė nebendradarbiavo ir priėmė sprendimą netenkinti pretenzijos, nesutiko atlyginti net dalies žalos, pati nesistengė bendradarbiauti, gavusi žalos dokumentus, daugiau į ieškovę nesikreipė, todėl atsakovė pati nevykdė šalių bendradarbiavimo pareigos. Ieškovė draudimo išmoką išmoka vadovaujantis tarp nukentėjusio ir ieškovės sudaryta draudimo sutartimi ir taisyklėmis, todėl ir pretenzijos suma suformuota tokia, kokią išmokėjo ieškovė nukentėjusiam asmeniui, kuri atsirado tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo t. y. jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, automobilis nebūtų apgadintas ir žala nebūtų atsiradusi. Ieškovė sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, siuntė žalos dokumentus atsakovei ir su ja bendradarbiavo bei komunikavo, tačiau atsakovė, nei gavusi pretenziją, nei žalos dokumentus, nei šiuo metu net dalies žalos nepadengė, šiuo metu su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, todėl kritiškai vertinama atsakovės kritika ieškovei dėl bendradarbiavimo ar netinkamo elgesio, kai iš tikrųjų pati atsakovė nebendradarbiavo prieš priimant galutinį sprendimą. Nei iki teismo, nei šiuo metu teisme atsakovė nesutinka atlyginti žalos, tad ieškovei nebuvo kitos išeities tik kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“ ar konstatuoti ieškovės netinkamą elgesį procese.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovės nuomone, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai nenumato, jog ant tos pačios ašies būtų montuojamos tik naujos, tokio paties modelio ir tokio paties rašto, vienodo nusidėvėjimo padangos. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nepakeitus automobilio kairės pusės priekinės padangos, pablogės transporto priemonės eksploatacinės savybės ar kad transporto priemonė neatitiks techninės būklės vertinimo kriterijų, kadangi priekinių padangų protektoriaus gylis skirsis. Ieškovė remiasi savo pačios darbuotojo pateikta subjektyvia ir šališka nuomone, taip pat automobilio gamintojo rekomendacijomis, kurios negali būti laikomos privalomomis ir turinčiomis teisinę galią. Saugus transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme, kiek jis yra susijęs su ant transporto priemonių ratų sumontuotų padangų techninėms charakteristikoms taikomais reikalavimais, yra išpildomas tuo atveju, jeigu sumontuotos padangos atitinka aukščiau minimų Techninių reikalavimų sąraše aprašytus reikalavimus. Reikalavimo, kad transporto priemonės vienos ašies padangų protektoriaus rašto gylis būtų vienodas, nėra nustatyta, taip pat nėra nustatytas reikalavimas dėl minimalaus nusidėvėjimo skirtumo tarp ant tos pačios ašies montuojamų padangų protektoriaus gylio. Akivaizdu, jog jeigu automobilis atitinka Techninius reikalavimus pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, jis yra laikomas saugiu. Ieškovė 2024 m. balandžio 11 d. raštu dėl išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovę, prašydama per 15 dienų pervesti 1 601,17 Eur. Atsakovė atsakė į pretenziją ir paprašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau ieškovė 2024 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu atsiuntė ne visus prašomus dokumentus, būtinus įvertinti žalą. Po prašymo patikslinti dokumentus ieškovė nepateikė techninės apžiūros vertinimo kortelės kopijos ir išmoką patvirtinančių dokumentų su aiškiai matoma suma bei data. Atsakovė 2024 m. gegužės 23 d. pateikė atsakymą, jog ieškovės prašyme atlyginti žalą nepaskaičiuotas nusidėvėjimas, taip pat pateikti ne visi prašomi dokumentai, prašymas netenkintas. Atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu prašydama pateikti papildomus dokumentus nurodė, jog nepateikus dokumentų iki nurodytos datos, ieškovė turi teisę teikti naują prašymą, pridedant visus reikalingus dokumentus, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo ir pakartotinai į atsakovę nebesikreipė, todėl dėl ieškovės neapdairumo ir (ar) pasyvumo buvo iniciuotas teisminis procesas, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą yra pagrindas nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“. Atsakovė, pasisakydama dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nurodė, kad šioje byloje kilęs ginčas net tik dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, tačiau ir dėl paties žalos dydžio. Kilęs ginčas dėl atsakovės deliktinės atsakomybės, atsakovės pareigos atlyginti nuostolius ir jų dydžio, kas sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė įgyja teisę į įstatymo nustatytas palūkanas tik nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, kadangi tik išnagrinėjus šią bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui, bus nustatyta, kokią konkrečią žalą patyrė ieškovė.
6. Teismas, susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turiniu, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ir atsakovė savo pateiktose procesiniuose dokumentuose prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat į tai, jog ieškinio suma yra 1 221,79 Eur, t. y. neviršija 5 000 Eur sumos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnio 2 dalimi, 2025 m. kovo 26 d. nutartimi skyrė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 1–2 dalys) bei išaiškino bylos šalims teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp draudėjos V. P. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. vasario 26 d. buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kurios pagrindu nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 14 d. buvo apdrausta draudėjos transporto priemonė – automobilis Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
8. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakyme į 2024 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 3847914 AB „Lietuvos draudimas“ nurodyta, jog 2024 m. vasario 23 d. 10.25 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad M. P., vairuodamas automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į gatvėje nepažymėtą duobę ir apgadino automobilį. Įvykio tyrimas baigtas nuotoliniu būdu, policijos ekipažas į įvykio vietą siųstas nebuvo, įvykio vietos schema sudaryta nebuvo.
9. Draudiko atstovas – vertintojas, UAB „Autofortas“ darbuotojas 2024 m. vasario 23 d. atliko transporto priemonės apžiūrą ir surašė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą/prašymą, kuriame nurodyta, jog buvo sugadinta viena priekinė dešinė padanga ir priekinis dešinės pusės ratlankis, remontuojamos dalys – ratų suvedimas. Iš 2024 m. vasario 28 d. UAB „Autofortas“ Remonto sąmatos matyti, kad keistos priekinės padangos ir priekinis dešinės pusės ratlankis, kurių kaina 1 082,03 Eur (be PVM), darbų kaina 100,75 Eur (be PVM), iš viso remonto kaina – 1 431,16 Eur (su PVM). UAB „Autofortas“ už transporto priemonės Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, medžiagas ir detales 2024 m. kovo 19 d. išrašė V. P. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. AF Nr. 047102 1 431,16 Eur sumai. AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės remontą atlikusiai bendrovei UAB „Autofortas“ 2024 m. kovo 21 d. išmokėjo 1 301,16 Eur.
10. UAB „Autolux“ 2024 m. kovo 27 d. išrašė V. P. PVM sąskaitą faktūrą Nr. INV-29312 300,01 Eur sumai už automobilio „Škoda“ nuomą 6 dienoms. AB „Lietuvos draudimas“ automobilį draudėjai V. P. išnuomojusiai bendrovei UAB „Autolux“ 2024 m. balandžio 4 d. išmokėjo 300,01 Eur.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
12. Ieškovė 2024 m. balandžio 11 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl išmokos išieškojimo, prašydama atsakovės per 15 dienų pervesti 1 601,17 Eur sumokėtą draudimo išmoką. Atsakovės specialistai, atsakydami į pretenziją, 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniu raštu ieškovės paprašė iki 2024 m. gegužės 5 d. pateikti šiuos dokumentus: policijos nutarimą ir eismo įvykio vietos schemą, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros vertinimo kortelės, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų kopijas, eismo įvykio fotofiksaciją, išmoką patvirtinančius dokumentus su aiškiai matoma suma bei data. Ieškovės darbuotojas 2024 m. balandžio 23 d. persiuntė atsakovei žalos bylos dokumentus. Atsakovė 2024 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 43-2-577 „Dėl žalos atlyginimo“ nurodė, kad Nuolatinė darbo grupė žalos, patirtos nesutvarkytuose Kauno miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse, atlyginimo klausimams nagrinėti posėdyje išnagrinėjusi prašymą atlyginti žalą, pažymėjo, kad nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, apie kuriuos buvo informuoti 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu. Taip pat nepateikti pagrindžiantys dokumentai, jog apgadinti ratlankiai yra neremontuotini, nepaskaičiuotas nusidėvėjimas, nepateikta ratlankių būklės fotofiksacija iki eismo įvykio bei nepateikti kiti privalomi žalai įrodyti dokumentai, todėl prašymas netenkinamas.
13. Ieškovė, pritaikiusi nusidėvėjimą, kuris, ieškovės skaičiavimu, ratlankiui sudaro 159,33 Eur, padangoms – 281,11 Eur, prašo iš atsakovės priteisti 1 160,73 Eur žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą ieškovei (CPK 178 straipsnis).
Dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų
14. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
15. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.266 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės sąlygų visumą: Kauno miesto savivaldybės, kaip gatvės savininkės, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos.
Dėl pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo)
16. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius: organizuoja vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, transporto infrastruktūros objektų projektavimą, statybą, gatvių tiesimą, taisymą ir rekonstravimą, kelių saugumo audito, juodųjų dėmių nustatymo, tyrimo ir šalinimo atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims, gali organizuoti savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių poveikio kelių saugumui vertinimą, reguliarų kelio saugumo patikrinimą, kelių darbo vietų aptvėrimo saugumo patikrinimą ir viso kelių tinklo saugumo vertinimą.
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3.3. papunktį gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai. Tvarkos aprašo 4.1. ir 4.2. papunkčiuose nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai dėl prašomo žalos dydžio nėra pagrįsti, vieni kitiems prieštarauja, todėl neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis.
19. Teismas pažymi, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakymas į 2024 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 3847914 patvirtina, kad 2024 m. vasario 23 d. 10.25 val. Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini), kur M. P., vairuodamas automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į gatvėje nepažymėtą duobę ir apgadino automobilį. Tai, kad automobilis buvo apgadintas įvažiavus į duobę, patvirtina UAB „Autofortas“ darbuotojo surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas/prašymas ir pridedamos nuotraukos iš įvykio vietos. Kaip matyti iš pridėtų nuotraukų, duobė buvo pilna vandens ir įsikišusi į važiuojamąją dalį, duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, dėl ko ją pamatyti ir apvažiuoti galimybės buvo apsunkintos.
20. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, turi įrodyti, kad nėra jos civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovei nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovės įrodinėjamų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 31 punktas). Atsakovė, siekdama nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 37 punktas). Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, pagal kuriuos kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-969/2023, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Atsakovei leistinais įrodymais nepaneigus nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio aplinkybių, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini), M. P. vairuojamai transporto priemonei – automobiliui Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę, buvo apgadintas minėtas automobilis. Byloje nustatyta, kad gatvės asfalto dangos būklė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje (duomenys neskelbtini), buvo netinkama – joje buvo duobė. Remiantis išdėstytomis šioje byloje taikytinomis teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad už šios gatvės(-ių) dangos priežiūrą buvo ir yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė.
21. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, teismas konstatuoja, kad egzistuoja pirmoji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti Kauno miesto savivaldybės veiksmai (neveikimas), neatliekant tinkamos kelių priežiūros ir remonto bei kitų nurodytuose teisės aktuose su kelių ir gatvių priežiūra susijusių funkcijų.
Dėl antrosios civilinės atsakomybės sąlygos – žalos padarymo fakto
22. Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini), dėl defektuotos kelio dangos buvo apgadinta transporto priemonė Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonei padaryta žala įvertinta 1 431,16 Eur. Ieškovė išskaitė draudimo sutartyje numatytą 130 Eur besąlyginę išskaitą ir už transporto priemonės Volkswagen Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, medžiagas ir detales automobilio remontą atlikusiai UAB „Autofortas“ 2024 m. kovo 21 d. išmokėjo 1 301,16 Eur. Už kito automobilio nuomą, kol apgadintas automobilis buvo remontuojamas, automobilį išnuomojusiai UAB „Autolux“ ieškovė 2024 m. balandžio 4 d. išmokėjo 300,01 Eur. Ieškovė, kompensuodama draudėjai nuostolius, atsiradusius dėl įvykio, iš viso minėtoms įmonėms išmokėjo 1 601,17 Eur, tačiau paskaičiavusi 440,44 Eur nusidėvėjimą, iš atsakovės prašo priteisti 1 160,73 Eur žalos atlyginimo.
23. Atsakovė nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu pirmiausia dėl to, kad nesupranta, dėl kokių priežasčių buvo keičiamos automobilio abi priekinės padagos ir kompensuotas dviejų priekinių padangų įsigijimas, kai teisės aktai nenumato, jog ant tos pačios ašies būtų montuojamos tik naujos, tokio paties modelio ir tokio paties rašto, vienodo nusidėvėjimo padangos. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nepakeitus automobilio kairės pusės priekinės padangos, pablogės transporto priemonės eksploatacinės savybės ar kad transporto priemonė neatitiks techninės būklės vertinimo kriterijų. Atsakovė nurodė, kad reikalavimo, jog transporto priemonės vienos ašies padangų protektoriaus rašto gylis būtų vienodas, nėra nustatyta, taip pat nėra nustatytas reikalavimas dėl minimalaus nusidėvėjimo skirtumo tarp ant tos pačios ašies montuojamų padangų protektoriaus gylio. Atsakovės manymu, automobilio remonto vertė nėra tinkamai nustatyta ir neegzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – nebuvo patirta ieškovės prašoma 1 160,73 Eur dydžio turtinė žala.
24. Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašo 5.2 punktą transporto priemonės tos pačios ašies ratai turi būti vienodi; tos pačios ašies padangos turi būti to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties (5.3 punktas); Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis M1 klasės transporto priemonei (lengvajam automobiliui) turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm, o nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,00 mm (8.7.1 punktas). Tuo pačiu įsakymu patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 5.2.3 punkte nustatyti kaip dideli trūkumai, jei: ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio (matmenų) ir (ar) skirtingos naudojimo paskirties padangos (b papunktis); ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta) (c papunktis); padangos protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų, sudilusi iki nusidėvėjimo žymeklio (e papunktis). Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad techninės apžiūros metu vertinama, kad abiejų padangų protektoriaus rašto gyliai atitiktų minimalius reikalavimus. Pastebėtina, jog teisės aktuose nėra tikslaus nurodymo, kiek maksimaliai gali skirtis protektoriaus gylis tarp padangų toje pačioje ašyje (CPK 185 straipsnis).
25. Ieškovė, siekdama pagrįsti abiejų priekinių padangų keitimo būtinybę, pateikė Volkswagen atstovybės Lietuvoje „Moller Auto“ laišką, kuriame pateiktos automobilio gamintojo rekomendacijos (vertimas į lietuvių kalbą), kad dėl saugumo priežasčių ant vienos ašies turėtų būti montuojamos to pačio modelio ir vienodo protektoriaus rašto padangos. Ieškovės vyresnysis transporto žalų vertintojas elektroniniame laiške nurodė, kad pagal gamintojo rekomendacijas leidžiamas maksimalus padangų protektoriaus gylio skirtumas ant tos pačios ašies padangų – 2 mm; pakeitus tik sugadintą dešinės pusės padangą, protektoriaus gylis skirtųsi daugiau nei 2 mm; skirtingas protektoriaus gylis lemia skirtingą sukibimą, gali paveikti stabdymo kelią, valdymą, stabilumo kontrolės sistemas bei diferencialo veikimą. Ieškovė taip pat pateikė automobilio gamintojo rekomendacijų vertimą į lietuvių kalbą, kur numatyta, jog leidžiamas maksimalus padangų protektoriaus gylio skirtumas yra 2 mm. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad įvykio metu padangos protektoriaus gylis buvo 5,36 mm. Ieškovė pateikė į bylą padangų pardavėjų elektroninius laiškus, kur nurodyta, kad naujų padangų (dunlop M+S 225/45 R18) protektoriaus gylis yra apie 8-9 mm, todėl akivaizdu, kad pakeitus tik dešinę padangą, ieškovės skaičiavimu, padangų protektoriaus gyliai ant priekinės ašies esančių padangų skirsis 3,14 mm, kas viršytų gamintojo rekomendacijas. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis gamintojo rekomendacijas, buvo tikslinga keisti abi priekines padangas, net jei dešinės pusės priekinė padanga ir nebuvo sugadinta, nes viršijant padangų protektorių gilių rekomenduojamą skirtumą, tai galimai gali paveikti transporto priemonės valdymą ir stabilumą, ypač ekstremaliomis oro sąlygomis, taip pat didėja rizika dėl automobilio ilgėjančio stabdymo kelio, greitesnio naujos padangos nusidėvėjimo ir kt. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių atsakingas vairuotojas vis tiek būtų priverstas pasikeisti abi tos pačios ašies padangas, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai atlygino žalą už abiejų padangų keitimą.
26. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus – 2024 m. vasario 23 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas/prašymas, 2024 m. vasario 28 d. UAB „Autofortas“ Remonto sąmata, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimų pavedimų kopijos. Taip pat byloje pateikta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija apie įvykį, automobilio sugadinimo vietos (rato) bei įvykio vietos (kelio duobės / šono) nuotraukos, kurie patvirtina patirtos žalos dydį. Taigi ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį.
27. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
28. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei ir valdytojai. Ieškovės pateikti pirmiau nurodyti įrodymai patvirtina gatvės trūkumo važiuojamoje dalyje faktą, atsakovė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepaneigė.
29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
30. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
31. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys, patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus – automobilio sugadinimo vietos (ratlankio, rato) bei eismo įvykio vietos nuotraukos. Taigi ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė eismo įvykio aplinkybes, padarytą žalą ir jos dydį. UAB „Autofortas“ sąmatoje pateikti duomenys yra išsamūs, pateikti konkretūs darbai ir jų kiekis, remonto darbų ir automobilio detalių įkainiai. Tuo tarpu atsakovė nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
32. Byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, dėl kurių padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta draudimo išmoka, taip pat išlaidos kito automobilio nuomai, yra ieškinyje nurodyto eismo įvykio pasekmė. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog įvykis įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. dėl kelio defekto apgadinus transporto priemonę, kurios remonto vertė tinkamai nustatyta transporto priemonę remontavusios UAB „Autofortas“. Priešingų duomenų į bylą nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįsto tikėtinumo principu, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės dėstomas ginčo įvykio aplinkybes ir priežastis (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog visi automobilio apgadinimai, taip pat išlaidos kito automobilio nuomai, dėl ko buvo išmokėta draudimo išmoka, yra ieškinyje nurodyto eismo įvykio pasekmė.
33. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, konstatuotina, kad egzistuoja antroji atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – dėl eismo įvykio buvo patirta 1 601,17 Eur turtinė žala, kurią atlygino AB „Lietuvos draudimas“, ir ją sumažinusi iki 1 160,73 Eur dydžio, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
Dėl trečiosios civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos
34. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
35. Teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina transporto priemonės apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su transporto priemonės įvažiavimu į duobę, teismas taip pat nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytos žalos dydį.
36. Atsakovei nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 160,73 Eur žalos atlyginimo pripažintinas įrodytu.
37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 160,73 Eur žalos atlyginimo (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Dėl reikalavimo priteisti palūkanas
38. Ieškovės teigimu, dėl eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 61,06 Eur kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2024 m. balandžio 26 d. (+15 dienų nuo pranešimo (2024 m. balandžio 11 d.) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025 m. gegužės 15 d.) pagal formulę 1 160,73 Eur (žala) x 5 procentai (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 384 (praleistų dienų skaičius)).
39. Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu, motyvuodama tuo, kad ieškovės 2024 m. balandžio 11 d. prašymas išmokėti 1 601,17 Eur buvo nepagrįstas, nes buvo nepaskaičiuotas nusidėvėjimas, dėl ko buvo ieškovės prašymas netenkintas, ieškovė su teisingais paskaičiavimais pakartotinai nesikreipė į atsakovę ir automobilio nusidėvėjimą paskaičiavo tik ieškinio rengimo metu, ji nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, sprendimo priėmimas dėl žalos atlyginimo buvo apsunkintas dėl ieškovės netinkamai paskaičiuoto žalos dydžio, pasyvaus elgesio ir nebendradarbiavimo. Atsakovė nurodė, kad, kilus ginčui dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius ir jų dydžio, ieškovė įgyja teisę į įstatymo nustatytas palūkanas tik nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
40. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad 2024 m. balandžio 23 d. ji el. laišku pateikė žalos bylos dokumentus. Atsakovė, atsakydama į pretenziją el. laišku, dėl nusidėvėjimo jokių pastabų nenurodė, todėl ne ieškovė, o atsakovė nebendradarbiavo ir priėmė sprendimą netenkinti pretenzijos, nesutiko atlyginti net dalies žalos, pati nesistengė bendradarbiauti, gavusi žalos dokumentus, daugiau į ieškovę nesikreipė.
41. CK 6.210 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsiranda pareiga mokėti 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį ir priteisti kompensuojamąsias palūkanas, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
42. Byloje nustatyta, kad atsakovei kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. balandžio 11 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę per 15 dienų atlyginti žalą. Atsakovės specialistai 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu paprašė ieškovės iki 2024 m. gegužės 5 d. pateikti konkrečius papildomus dokumentus, reikalingus prašymui įvertinti. Ieškovės darbuotojas 2024 m. balandžio 23 d. persiuntė atsakovei žalos bylos dokumentus. Atsakovė 2024 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 43-2-577 „Dėl žalos atlyginimo“, netenkindama ieškovės prašymo atlyginti žalą, nurodė, kad Nuolatinė darbo grupė žalos, patirtos nesutvarkytuose Kauno miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse, atlyginimo klausimams nagrinėti, posėdyje išnagrinėjusi prašymą atlyginti žalą, pažymėjo, kad nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, apie kuriuos buvo informuoti 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, atsisakydama tenkinti prašymą, nenurodė ieškovei, kokių konkrečiai dokumentų trūko, kurie buvo ieškovei nurodyti 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu ir kurių ieškovė nepateikė. Taip pat atsakovė šiame 2024 m. gegužės 23 d. rašte nurodė, kad nepateikti pagrindžiantys dokumentai, jog apgadinti ratlankiai yra neremontuotini, nepaskaičiuotas nusidėvėjimas, nepateikta ratlankių būklės fotofiksacija iki eismo įvykio bei nepateikti kiti privalomi žalai įrodyti dokumentai. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu prašydama papildomų dokumentų, atsakovė neprašė pateikti duomenų, kad ratlankiai yra neremontuotini, neprašė jų būklės fotofiksacijos iki eismo įvykio, neprašė duomenų apie (ne)paskaičiuotą nusidėvėjimą, tačiau minėtų dokumentų trūkumu rėmėsi atmesdama ieškovės prašymą. Taip pat atsakovė minėtame 2024 m. gegužės 23 d. rašte nurodydama, kad nepateikti kiti privalomi žalai įrodyti dokumentai, jų nekonkretizavo, todėl ieškovei galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pakartotinio kreipimosi į atsakovę tikslingumo pilnai nežinant, kokių dokumentų dar trūksta. Dėl aptartų aplinkybių atmestini atsakovės argumentai dėl ieškovės pasyvaus elgesio ir nebendradarbiavimo, priešingai – iš atsakovės pusės trūko aiškumo ir bendradarbiavimo (CPK 178 straipsnis).
43. Be to, teismo vertinimu, atsakovės atsakyme į ieškovės pretenziją nurodytos nesutikimo priežastys netrukdė atsakovei tartis ir bent iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimus (atlyginti žalą iš dalies), todėl atsakovė turėjo numatyti galimas neigiamas to pasekmes, juo labiau, kad tai nėra jai pirma byla teisme dėl žalos atlyginimo draudimo bendrovėms dėl transporto priemonių apgadinimo duobėtose gatvėse (CPK185 straipsniai, 179 straipsnio 3 dalis).
44. Pažymėtina, kad palūkanos skaičiuojamos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto 3 metų ieškinio senaties ribose, per šį laikotarpį ieškovė bet kada gali pareikšti ieškinį, todėl negalima teigti, kad ieškovė nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą. Pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei kokiu metu šias pažeistas teises ginti kreipiantis į teismą yra ieškovės teisė.
45. Nagrinėjamu atveju, atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 1 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Kadangi atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, teismo vertinimu, ieškovė teisėtai ir pagrįstai prašo minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą (po 15 dienų nuo 2024 m. balandžio 11 d. pranešimo atsakovei išsiuntimo), iki kreipimosi į teismą dienos, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės.
46. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir konstatavus atsakovės piniginę prievolę atlyginti žalą ieškovei, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 61,06 Eur dydžio kompensacines palūkanas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl reikalavimo priteisti metines procesines palūkanas
47. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 221,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
49. Atsakovė nurodė, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą yra pagrindas nukrypti nuo principo „pralaimėjęs moka“, nes dėl ieškovės neapdairumo ir (ar) pasyvumo buvo iniciuotas teisminis procesas, ieškovė nepasinaudojo teise pakartotinai kreiptis į atsakovę su visais reikalingais dokumentais.
50. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022 65 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 45 punktas).
51. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, šio sprendimo 42-44 punktuose nustatytos aplinkybės turi svarbią reikšmę. Kadangi ieškovės ieškinio pateikimą ir nagrinėjimą teisme nulėmė būtent atsakovės elgesys, būtent atsakovei tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (CPK 93 straipsnis).
52. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 28,00 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 528,00 Eur. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtos išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra racionalios bei protingo dydžio. Tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 528,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
53. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 259, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 1 160,73 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų 73 centų) žalos atlyginimą, 61,06 Eur (šešiasdešimt vieno euro 6 centų) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 221,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 528,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Laura Miniotienė