Civilinė byla Nr. 3K-3-207-313/2015
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18991-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9;
(S)
116.10.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vystymo grupė“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Projektų vystymo grupė“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žaidas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti po to, kai byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. lapkričio 14 d. ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „Projektų vystymo grupė“, prašė priteisti 3665 Lt (1061,46 Eur) turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis nurodė, kad dėl įvykusio draudžiamojo įvykio, užpilant apdraustą butą vandeniu, jis išmokėjo draudėjui 3665 Lt (1061,46 Eur) draudimo išmoką, todėl šią sumą prašė priteisti iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovo.
Ieškovas 2013 m. gruodžio 27 d. prašymu prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti, nes reikalaujama priteisti turtinė žala buvo atlyginta. Ieškovas taip pat prašė priteisti 1300 Lt (376,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, priteisė ieškovui iš atsakovo 1300 Lt (376,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir grąžino jam 83 Lt (24,04 Eur) žyminio mokesčio.
Atsakovas 2014 m. sausio 13 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti jam iš ieškovo jo turėtas 1239,04 Lt (358,85 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį ir ieškovui 1300 Lt (376,51 Eur) bylinėjimosi išlaidas priteisė ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens UAB „Žaidas“. Kitą nutarties dalį teismas paliko nepakeistą, taip pat priteisė atsakovui iš trečiojo asmens 242 Lt (70,09 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti trečiasis asmuo, kuris po ieškinio pareiškimo atlygino ieškovo patirtą turtinę žalą (CPK 94 straipsnis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Projektų vystymosi grupė“ pareiškimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė pagal byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nebuvo pateikęs įrodymų, patvirtinančių jo pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodytų išlaidų turėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos teismui priimant papildomą sprendimą tik tada, kai teismas baigdamas bylos nagrinėjimą tokių išlaidų nepriteisė, nors byloje ir buvo pateikti tokių išlaidų įrodymai. Kadangi atsakovas tokių įrodymų nebuvo pateikęs, tai teismas sprendė, kad atsakovo prašymas priimti papildomą sprendimą, kuriuo būtų priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, negali būti patenkintas.
Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 277 straipsnio nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis šias išlaidas patyrė jau po to, kai teismas nutraukė bylą, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė papildomu sprendimu priteisti atsakovui iš ieškovo jo prašomas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Projektų vystymo grupė“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie argumentai:
1. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), civilinio proceso tikslu ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis) bei CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šalis, neturėjusi galimybės pateikti teismui prašymo su advokato (advokato padėjėjo) teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi teisę prašyti teismą priteisti jas priimant papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. G. v. 214-oji butų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-232/2013). Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutartis priėmę abiejų instancijų teismai padarė neteisėtą išvadą, kad atsakovas, nepateikęs įrodymų, patvirtinančių patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, netenka teisės prašyti jų priteisimo vėliau.
2. Vadovaujantis kooperacijos (bendradarbiavimo) principu (CPK 8 straipsnis), tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami CPK nustatytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-178/2006). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartį, kuria buvo priimtas ieškovo ieškinio atsisakymas ir nutraukta byla, priėmė apie teisme gautą atsisakymą ir jam skirtą rašytinį teismo posėdį nepranešęs atsakovui ir jo atstovui. Tai užkirto kelią atsakovui pateikti teismui teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, netenkindami atsakovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė.
3. Vadovaujantis CPK 226 straipsniu, pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013). Pirmosios instancijos teismas nutartį, kuria buvo nutraukta civilinė byla, minėta, priėmė nepranešęs atsakovui apie teisme gautą ieškovo ieškinio atsisakymą ir jam skirtą rašytinį posėdį, nors byloje buvo tik prasidėjusi pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadija. Taip buvo pažeista atsakovo teisė pateikti teismui trūkstamus įrodymus – advokato teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą. Be to, teismas pažeidė savo pareigą pasiūlyti atsakovui tokius įrodymus pateikti. Abiejų instancijų teismai, priimdami skundžiamas nutartis, nepagrįstai šios aplinkybės neįvertino.
4. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir bendradarbiavimo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis) bei CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas bylinėjimosi išlaidas privalo skirstyti atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų kaltę (atsakomybę) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama 595-oji GNSB v. P. A., bylos Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju nepranešus atsakovui apie atliekamą procesinį veiksmą, jam buvo užkirsta galimybė pateikti teismui patirtų atstovavimų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą, taip pat nebuvo atsižvelgta į asmenų kaltę (atsakomybę) dėl proceso.
5. Asmenų teisė į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK arba Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis), civilinio proceso viešumo principas (CPK 9 straipsnis), bylos šalių procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) ir teisės principas audi alteram partem (prieš priimdamas sprendimą teismas turi išklausyti ir kitą šalį) lemia tai, kad tiek kai bylos nagrinėjimas numatomas žodinio proceso tvarka, tiek kai planuojamas
rašytinis procesas, apie posėdžio vietą ir laiką privalo būti pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2006; 2006 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyrius v. V. P., bylos Nr. 3K-3-443/2006). Nagrinėjamu atveju, pažeidžiant pirmiau nurodytas teisės normas, atsakovas nebuvo informuotas apie rašytinį teismo posėdį, kurio metu buvo svarstomas ieškovo ieškinio atsisakymas.
6. Advokatai turi pareigą laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso (Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas), klientams atstovauti rūpestingai ir protingai (Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punktas) ir, nustatydami užmokesčio už teisines paslaugas dydį, atsižvelgti, tarp kita ko, į kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje advokatas J. L. v. A. V. K., bylos Nr. 3K-3-642/2013). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovui buvo teikiamos tęstinės teisinės paslaugos, kad buvo teikiama teisinių paslaugų visuma, o ne viena atskira teisinė paslauga, kad atsakovas su atstovu buvo susitaręs dėl protingos atsiskaitymo tvarkos (už suteiktas per mėnesį teisines paslaugas PVM sąskaitą faktūrą išrašant mėnesio pabaigoje) ir kad atsiskaitymą už advokato suteiktas teisines paslaugas nukeliant vėlesniam laikui siekta įgyvendinti advokato pareigas atstovauti atsakovo interesams rūpestingai, nesukeliant jam per didelės finansinės naštos.
7. Aiškinant ir taikant teisę visi bendrosios kompetencijos teismai privalo laikytis Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2006). Nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai skundžiamomis nutartimis paneigė atsakovo teisę į teisinės pagalbos išlaidų priteisimą papildomu teismo sprendimu, nors tokią jo teisę pripažįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Taigi buvo pažeistas atsakovo teisėtas lūkestis gauti atitinkamas pinigų sumas. Tai savo ruožtu reiškia konstitucinės teisės į nuosavybę bei ūkininkavimo laisvės pažeidimą ir prieštaravimą atitinkamai Konstitucinio Teismo jurisprudencijai (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).
Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo dėl šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismai neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, apsiriboję konstatavimu, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir neįvertinę atsakovo (kasatoriaus) galimybių pateikti tokius dokumentus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais kasatoriaus argumentais.
Byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo pradėta pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl 1061,46 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Projektų vystymo grupė“. Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi nutraukė bylą, ieškovui atsisakius ieškinio dėl to, kad turtinę žalą atlygino trečiasis asmuo UAB „Žaidas“. Apie rašytinį posėdį, kuriame buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, teismas dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė. Teisėjų kolegija pritaria kasatoriaus argumentui, kad tokiu būdu teismai pažeidė šalių bendradarbiavimo su teismu ir kooperavimosi principus. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus; kooperacijos civiliniame procese principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami CPK straipsnyje nustatytų tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-178/2006).
Dėl galimybės šaliai atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotam asmeniui neturint galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. G. v. 214-oji butų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-232/2013). Šios nuostatos išplėtotos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimų procesui gali būti taikomos kasatoriaus nurodomos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) garantijos. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų procesas, net jei buvo surengtas atskirai, turėtų būti laikomas pagrindinio proceso tąsa ir „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo sprendimo/nustatymo“ (6 str. formuluotė) dalimi (žr. Robins v. the United Kingdom, 23 September 1997, § 29, Reports of Judgments and Decisions 1997 V; Rotaru v. Romania [GC], no. 28341/95, § 78, ECHR 2000 V; Mackov? v. Slovakia, no. 51543/99, § 55, 29 March 2005; Superwood Holdings Plc and Others v. Ireland, no. 7812/04, § 29, 8 September 2011; Pyrobatys A.S. Restrukturalizacii v. Slovakia (dec.), no. 40050/06, § 59, 3 November 2011; Askon AD v. Bulgaria, no. 9970/05, 16 October 2012, § 25; mutatis mutandis, Stankiewicz v. Poland, no. 46917/99, § 60, ECHR 2006-VI ir kt.). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tam, jog procesas būtų laikomas teisingu pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nacionaliniai teismai turi tinkamai išnagrinėti šalių pateiktus argumentus, pareiškimus ir įrodymus (žr., pvz., cituotą Askon AD, § 26). Nors Konvencijos 6 straipsnis neįtvirtina taisyklių dėl įrodymų priimtinumo (tai nacionalinės teisės ir teismų prerogatyva), EŽTT gali nagrinėti, ar procesas kaip visuma buvo teisingas (žr. ten pat).
Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą šaliai, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, kasatoriui nebuvo pranešta apie teismo posėdį, o jo metu teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė, dėl to kasatorius neteko galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus bei prašymą atlyginti šias išlaidas. Tokios aplinkybės teismų turėjo būti laikomos reikšmingomis, sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo. Taip pat teismai turėjo pagrindą CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, įvertinę proceso šalių elgesio tinkamumą, spręsti apie ieškovo šiuo atveju netinkamą procesinį elgesį iš nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, nes ieškiniu reikalautą žalą atlygino trečiasis asmuo.
Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, dėl šios priežasties atsakovas turėjo išlaidų, patirtų dėl advokato surašyto atsiliepimo į ieškinį, konstatuoja, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir netinkamai išsprendė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartis ir prašymą išsprendžia iš esmės – priteisia iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui UAB „Projektų vystymo grupė“ šio pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1239,04 Lt (358,85 Eur), kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.2 punktuose nustatytos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos trijų dydžių sumos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 346 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).
Be to, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, kasacinį skundą tenkinant, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė kasaciniam teismui dokumentus, kurie patvirtina, kad jis už advokato teisines paslaugas parengiant kasacinį skundą sumokėjo 1500 Lt (434,43 Eur). Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7, 8.13 punktuose nustatytos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų su puse dydžių sumos už kasacinio skundą parengimą, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos visos pastarojo kasaciniame teisme patirtos atstovavimo išlaidos.
Kasaciniame teisme patirta 3,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. pažyma). Atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo UAB „Projektų vystymo grupė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) atsakovui UAB „Projektų vystymo grupė“ (j. a. k. 301453533) 358,85 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 85 ct) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) atsakovui UAB „Projektų vystymo grupė“ (j. a. k. 301453533) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 43 ct) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.
Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) valstybei 3,76 Eur (tris Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis