Baudžiamoji byla Nr. 1A-246/2008 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1; 1.2.4.8.
(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teisėjų: Svajūno
Knizlerio, Jono Algimanto Venckaus,
sekretoriaujant
Agatai Minkel,
dalyvaujant
prokurorui Arūnui Vereniui,
gynėjui
advokatui Kęstučiui Šlitui,
nuteistajam
R. R. ,
nukentėjusiajai
D. B. ,
teismo
medicinos ekspertui Sauliui Mekšraičiui,
teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos
teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems)
metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. areštu 45 (keturiasdešimt penkioms)
paroms.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos
griežtesne bausme apimant švelnesnę ir R. R. paskirta galutinė
subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant
pataisos namuose.
Iš R. R. Valstybinei ligonių kasai priteista
462,96 Lt.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
R. R. nuteistas už tai, kad 2005 m. lapkričio 20 d. apie 10 val., M. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini),
bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu, šiam mirus, ikiteisminis
tyrimas nutrauktas, apsvaigęs nuo
alkoholio, tarpusavio konflikto dėl pinigų, metu, tyčia kumščiais suduodamas nukentėjusiai D. B. smūgius į veidą, spardydamas į nugarą bei juosmenį ir taip bendrais su asmeniu,
prieš kurį byla šiam mirus nutraukta, veiksmais, sudavęs jai ne mažiau
aštuoniolikos smūgių, padaręs nukentėjusiai D. B. kraujosruvas
odoje, kairės akies voke, kairiame antakyje, kairiame skruoste, abiejuose
žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, abiejose nugaros pusėse,
abiejose juosmens pusėse, kairėje blauzdoje bei, sukėlęs jai lengvos formos
trauminę galvos smegenų ligą, tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusios D. B. sveikatą.
R. R. nuteistas už tai, kad tuo pat metu ir toje pat vietoje, t.y. 2005 m.
lapkričio 20 d. apie 10 val., M. B. namuose, esančiuose (duomenys
neskelbtini), bendrais su asmeniu,
prieš kurį ikiteisminis tyrimas, šiam mirus, nutrauktas, veiksmais, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavęs M. B. kumštimis
į veidą, ištempęs jį iš lovos ant
grindų ir, spardant į įvairias kūno vietas, keliais užšokant jam ant krūtinės, užverčiant medinį stalą, stalviršio dalimi suduodant į galvą ir
krūtinę, buteliu smogiant per galvą ir taip bendrais su asmeniu, prieš kurį,
šiam mirus, byla nutraukta, veiksmais padarius M. B. kraujosruvas abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje ir plaštakoje, dešinėje blauzdoje, netiesioginiais lūžiais sulaužius kairės pusės
III-VIII-ą ir dešinės pusės II-VII-ą šonkaulius, padarius poodines kraujosruvas
krūtinėje, nugaroje, sumušimus su galvos, veido minkštųjų audinių bei kairiojo
smilkinkaulio raumens kraujosruvomis, viršutinio dešinio I-ojo danties
panirimą, viršutiniojo kairio I-ojo
danties vainiko lūžimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, kaktoje, kairėje ausyje,
odos nubrozdinimus kaktoje ir kairiajame smilkinyje, muštines žaizdas dešinės akies apatiniame voke, kairės
ausies kaušelyje ir lūpų gleivinėje bei sunkų galvos smegenų sukrėtimą, kuris
ir buvo mirties priežastimi, tyčia nužudė M. B. .
Nuteistasis R. R. apeliaciniu
skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl M. B. nužudymo
panaikinti ir bylą nutraukti.
Apeliantas
skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus
dėl M. B. nužudymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą ir nepagrįstai jį nuteisė labai griežta laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis
pažymi, jog vienintelės įvykio liudytojos – D. B. ir O.I. B. pirmosios instancijos teisme paneigė ikiteisminio
tyrimo metu apklausų protokoluose užrašytus klaidingus jų parodymus ir nurodė,
kad nukentėjusįjį M. B. mirtinai sumušė J.
T. . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi J. T. parodymais, duotais apklausiant jį įtariamuoju 2005 m.
lapkričio 21 d. ir 22 d., kadangi J. T. , siekdamas
išvengti bausmės, apkalbėjo jį ir davė sau naudingus parodymus.
Nuteistasis
apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
pripažino jį kaltu dėl M. B. mirties, kadangi teismas
nenustatė, kas ir kokiu momentu sudavė lemtingą smūgį nukentėjusiajam.
Apelianto nuomone, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių
ir neginčytinų įrodymų, kad M. B. mirė nuo jo padarytų sužalojimų.
Nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį
skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas
atmetamas.
Byloje
neginčytinai nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 20 d., apie 10 val., M. B. namuose, esančiuose (duomenys
neskelbtini) konflikto metu buvo
sumuštas M. B. , kuris dėl sunkaus galvos smegenų
sukrėtimo mirė. Nuteistasis R. R. nurodo, jog M. B. nemušė, smurtą prieš M. B. vartojo
J. T. , o jis tik bandė nukentėjusįjį apginti. Be R. R. ir J. T. įvykio vietoje tuo metu
buvo ir nukentėjusioji D. B. , liudytojos O.I. B. ir L. B. . Liudytoja L. B. , apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė,
kad kartu su R. R. ir J. T. nuėjo
pas jos tėvus, R. R. pareikalavo jos motinos atiduoti
pinigus, motinai davus kažkiek pinigų R. R. , šis jai
sudavė du kartus į veidą. Tėvui paprašius motinos nemušti, R.
R. kartą ar du kirto ir jam į veidą. Liudytoja O.I. B. pirmosios
instancijos teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nemelavo, tačiau iš
tikrųjų įvykio metu buvo ne taip, kaip ji nurodė, kadangi R.
R. tik kelis kartus ranka sudavė M. B. į veidą, o po
to M. B. mušė ir spardė J. T. .
Nukentėjusioji D. B. pirmosios instancijos teisme teigė,
kad į jos namus atėjo R. R. , jos dukra L.
B. ir J. T. , R. R. pareikalavo
atiduoti pinigus. Jai atsakius, kad liko tik grąža, R. R. ranka
jai trenkė du kartus į veidą, jos vyrui M. B. pasakius,
kad mušti nereikia, R. R. du kartus trenkė ir jam į
veidą. Po to jos vyrą mušė J. T. , o R.
R. mušė ją. J. T. taip pat šokinėjo jos vyrui ant
krūtinės. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji D. B.
patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kad M. B. daugiausiai mušė J. T. , o R. R. M. B. sudavė tik du smūgius
pačioje konflikto pradžioje, daugiau M. B. nuteistasis
nemušė, po R. R. suduotų smūgių M. B. dar
judėjo, buvo sąmoningas. Nukentėjusiosios D. B. ,
liudytojų O.I. B. , L. B. parodymai
teisme iš esmės skiriasi nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I.
B. , L. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš
esmės sutampa tiek tarpusavyje, tiek su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis
tyrimas nutrauktas, šiam mirus, J. T. parodymais.
Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. nustatyta, kad kaltinamojo,
nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba
pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai
kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja
teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, atsisako arba vengia duoti
parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias
anksčiau davė parodymus, arba duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš
esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme. Nei
nukentėjusioji D. B. , nei liudytojos O.I.
B. , L. B. , nei tuo metu įtariamasis J. T. nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, jų
parodymai duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl šių apklausų metu
gauti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu,
tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.
nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi
ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo
ir liudytojo parodymai, apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas
teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Nukentėjusiosios D.
B. , liudytojų O.I. B. , L. B. ir
tuo metu įtariamojo J. T. parodymai, duoti ikiteisminio
tyrimo pareigūnui pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti byloje
esantiems įrodymams patikrinti. Apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikusi
pareigūnė D. I. buvo apklausta pirmosios instancijos
teisme. Ji parodė, kad atliko tyrimą byloje, iš pradžių bylos tyrimas buvo
komplikuotas, kadangi pirmosios apklausos metu nukentėjusioji D.
B. nedavė parodymų normaliai, teigė, kad ją ir jos vyrą sumušusių asmenų
nepažįsta. Tačiau papildomos apklausos metu D. B. davė
jau detalius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl prokuroras
nenurodė, kad reikia nukentėjusiąją papildomai apklausti pas ikiteisminio
tyrimo teisėją. Abiems kaltinamiesiems byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo
pradžios buvo užtikrinti gynėjai, visi byloje apklausti asmenys skaitė savo
parodymus ir visi pasirašė apklausų protokoluose (t. 3, b. l. 37 – 38). Nukentėjusioji
D. B. , liudytojos O.I. B. ir L. B. , tuo metu įtariamasis J. T. ikiteisminio
tyrimo metu apie R. R. vartotą smurtą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu parodė ne tik apklausų metu, bet šiuos savo
parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų
patikrinimas vietoje atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 196 str.
reikalavimų, faktiniai duomenys, gauti atlikus šiuos procesinius veiksmus, yra
tinkami įrodymai Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Nukentėjusioji D. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, jog R. R. , įėjęs į namą, iš karto sudavė jai smūgius į veidą, o
M. B. užstojus ją, pradėjo jį mušti. Iš pradžių R. R. M. B. sudavė smūgius rankomis
užlipęs ant jo, po to ištraukė M. B. iš lovos ant grindų
ir spardė kojomis bei trypė keliais, degtinės buteliu smogė nukentėjusiajam į
galvą, užvertė ant M. B. stalą ir paėmęs vieną stalo
dalį, ja smūgiavo M. B. į galvą bei krūtinę (t. 1, b. l.
50 – 54). Liudytoja L. B. parodymų patikrinimo vietoje
metu nurodė, kad įėjęs į namą, R. R. sudavė smūgius į
veidą jos motinai, tėvui, kuris tuo metu gulėjo lovoje, užstojus motiną, R. R. puolė rankomis mušti tėvą. Ji išsigando, kad R. R. muša jos tėvą ir motiną ir išėjo iš kambario (t. 1, b.
l. 59 – 63). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja O.I.
B. parodė, kad matė, kaip R. R. ištraukė M. B. iš lovos ant grindų ir pradėjo jį mušti rankomis bei
spardyti kojomis, liepė taip pat daryti ir J. T. (t. 2,
b. l. 72 – 76). Tuo metu įtariamasis J. T. parodymų
patikrinimo vietoje metu parodė, kad R. R. smogė D. B. , tada smūgius sudavė lovoje gulėjusiam M. B. , ištraukė M. B. ant grindų ir
spardė jį kojomis, smūgiavo keliais į krūtinę ir galvą. Po to R.
R. užvertė ant M. B. stalą ir viena stalo dalimi smūgiavo
M. B. į galvą bei krūtinę (t. 2, b. l. 100 – 106). Faktinių
duomenų, gautų nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I. B. ir L. B. , tuo metu įtariamojo J. T. parodymų patikrinimo vietoje metu, tikrumą iš esmės
patvirtina teisiamojo posėdžio metu perskaityti šių asmenų parodymai, duoti
ikiteisminio tyrimo pareigūnei, iš šių parodymų matyti, kad po R.
R. suduotų smūgių M. B. nejudėjo, liko gulėti toje
vietoje, kur buvo sumuštas. Nukentėjusiosios D. B. ,
liudytojų O.I. B. ir L. B. , tuo
metu įtariamojo J. T. parodymai, duoti parodymų
patikrinimo vietoje ir apklausų metu, iš esmės sutampa tarpusavyje, jie
atitinka ir įrodymus, surinktus kitų procesinių veiksmų metu – įvykio vietos
apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, teismo medicinos specialistų išvadas. Įvykio
vietos apžiūros protokole nurodyta, kad M. B. lavonas su
smurto žymėmis, buvo rastas kambaryje ant grindų, ant lūžusio stalviršio
dalies ir užtiesalo yra kraujo dėmės (t. 1, b. l. 5 – 11). Teismo medicinos
specialisto išvadoje Nr. M 1665/05 (02) ir papildomoje teismo medicinos
specialisto išvadoje Nr. KM 78 – M 1665/05 (02) konstatuota, kad M. B. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma:
sunkus galvos smegenų sukrėtimas (difuzinis aksonų pažeidimas). Sunkus galvos
smegenų sukrėtimas, tapęs mirties priežastimi, išsivystė kietais bukais
daiktais traumuojant galvą. Išoriniai ir paviršiniai vidiniai galvos
sužalojimai nurodo, kad galva paveikta nemažiau šešių trauminių poveikių
pasėkoje, kurie ir būdingi kieto buko ribotą paviršių turinčio daikto
poveikiams, keliolikos minučių –kelių valandų iki mirties bėgyje. Sunkus galvos
smegenų sukrėtimas, tapęs mirties priežastimi, galėjo atsirasti tiek nuo vieno,
tiek nuo keleto, tiek nuo visų trauminių poveikių į galvą (t. 1, b. l. 17 – 22,
23 – 25). Šių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2005 m. lapkričio 20
d. M. B. mušė tiek R. R. , tiek
asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šiam mirus. Iš teismo
medicinos specialisto išvadų bei teismo medicinos specialisto paaiškinimų
teisme matyti, kad negalima atskirti, kuris iš trauminių poveikių į galvą
sukėlė sunkų smegenų sukrėtimą, buvusį M. B. mirties
priežastimi, bet kuris smūgis į galvą galėjo sukelti M. B. mirtį.
Iš teismo medicinos specialisto paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme
darytina išvada, kad, nesant galimybės atriboti, kuris iš kaltininkų padarė
sužalojimą, sukėlusį M. B. mirtį, pagal sužalojimų
lokalizaciją, tokia galimybė būtų pagal sužalojimų padarymo laiką ir eiliškumą,
nes po suduoto smūgio (ar smūgių) į galvą, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį,
nukentėjusįjį nedelsiant turėjo ištikti koma, jis negalėjo atlikti jokių
sąmoningų veiksmų. Nuteistasis R. R. parodė, kad, kai jis
išvažiavo iš M. B. namų, sumuštas nukentėjusysis dar buvo
sąmoningas, sėdėjo ant lovos, tačiau iš jau aptartų įrodymų viseto
(nukentėjusiosios D. B. , liudytojų O.I.
B. , L. B. , asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis
tyrimas nutrauktas, šiam mirus, parodymų) matyti, kad M. B. mirė
toje pačioje vietoje, kur ir buvo mušamas – t. y. kambaryje ant grindų. Tai
patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. B. lavonas su smurto žymėmis buvo rastas kambaryje ant
grindų. Darytina išvada, kad tiek R. R. , tiek asmuo,
kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, šiam mirus, M.
B. mušė toje pačioje vietoje, kur M. B. ir mirė, t.
y. po patirtų smūgių jis jau neatliko jokių sąmoningų veiksmų, atskirti kieno -
nuteistojo R. R. ar asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis
tyrimas nutrauktas, šiam mirus, – smūgiai į galvą sukėlė nukentėjusiojo mirtį
nėra galimybės. Tais atvejais kai smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo keli
asmenys, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvavo atimant
gyvybę nukentėjusiajam jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai) ir
visi privalo atsakyti už faktiškai sukeltus padarinius. Be to, nėra būtina, kad
kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai
padarytų bent vienas iš jų. Pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. R. tyčiniai
veiksmai buvo būtinoji padarinių - M. B. mirties – kilimo
sąlyga ir teisingai R. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. Nuteistajam R. R.
paskirtoji bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams nesiekia
straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką,
sankcijoje numatytos bausmės vidurkio ir nėra aiškiai per griežta.
Esminių
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose
nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas
Viktoras Kažys
Teisėjai Svajūnas
Knizleris
Jonas
Algimantas Venckus