Civilinė byla Nr. e2A-631-425/2021.

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00521-2021-3.

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                          2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3520-266/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 307,89 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 277,10 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir kitas išlaidas.

2.       Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, o ieškovė pareikštame ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Skundžiamu Utenos apylinkės teismo 

4.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo kilnojamąjį daiktą – 239 Eur vertės telefoną 12 mėnesių terminui už 27,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį (tinkamo sutarties įvykdymo atveju visa mokėtina suma – 335,88 Eur) su galimybe pasibaigus sutarties terminui įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur, o atsakovas valdė ir naudojosi išnuomotu daiktu, bet nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminą, be to, negrąžino išnuomoto daikto pradiniam kreditoriui. Į pradinio kreditoriaus pretenzijas nereagavo, todėl praleidus prievolės įvykdymo terminą, pradinis kreditorius 2020-09-22 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir paskaičiavo, kad atsakovas yra skolingas 307,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, o taip pat nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl ko ieškovo reikalavimas dėl 307,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, procesinių palūkanų bei dalies bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstas.

5.       Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą (307,89 Eur / 277,10 Eur), taip pat įvertinus tai, jog ieškovas tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Pabrėžė, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus.

6.       Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas orientaciniu, netiesioginiu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (nustatytus netesybų dydžius bei pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog reikalavimas dėl 277,10 Eur delspinigių priteisimo yra tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 27,71 Eur (307,89 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.) dydžio delspinigius, kurie teismo vertinimu yra protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio, bei atitinkamai tenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei 277,10 Eur delspinigių bei atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1.        Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju aptariamo įstatymo nuostatos netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomos VKĮ nuostatos.

7.2.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.

7.3.       Be to, atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.

7.4.       Reikšminga ir tai, kad atsakovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašytų priteisti delspinigių dydį nuo 277,10 Eur iki 27,71 Eur.

9.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nuomotojo UAB ,,Be kredito“ ir atsakovo prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 2020-05-20 sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovui kilnojamąjį daiktą – telefoną, 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.

10.       2020-07-15 tarp UAB ,,Be kredito“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisęs į atsakovo skolą ieškovei UAB „Legal Balance“ (CK 6.101-6.110 straipsniai). Pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo kilnojamąjį daiktą 12 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, su galimybe pasibaigus sutarties terminui įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur, o atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminą, be to, negrąžino išnuomoto daikto pradiniam kreditoriui. Į pradinio kreditoriaus pretenzijas nereagavo, todėl praleidus prievolės įvykdymo terminą, pradinis kreditorius 2020-09-22 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir paskaičiavo, kad atsakovas yra skolingas 307,89 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, todėl plačiau nagrinėti nesumokėtų įmokų nuomos klausimą nėra pagrindo.

11.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 277,10 Eur delspinigių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o be to ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą (307,89 Eur / 277,10 Eur). Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė prašytų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, o prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Dėl to, atsižvelgiant į VKĮ nuostatas bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 27,71 Eur (307,89 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.) dydžio delspinigius. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti sutartimi šalių sutarto delspinigių dydžio.

12.       Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

13.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

14.       Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Dėl to, apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti VKĮ nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.

15.       Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vartotojų teisių apsaugos nuostatas, VKĮ nuostatas bei taikydama jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

17.       Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

18.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatytas delspinigių dydis ne tik gerokai viršija VKĮ normose numatytą dydį, tačiau ir praktiškai yra tokio paties dydžio, kaip ir reikalautos priteisti skolos dydis, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 27,71 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20.       Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių.

21.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas                                               Laimantas Misiūnas