Administracinė byla Nr. AS-49-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05704-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

2017 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas K. J. 2015 m. gruodžio 3 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. 1TE-345 „Dėl kvalifikacinės kategorijos pažeminimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjo turėtą 1-ją kvalifikacinę kategoriją ir iš naujo organizuoti pareiškėjo 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą; 3) priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio – priedo už kvalifikacinę kategoriją, skirtumą, susidariusį dėl neteisėto kvalifikacinės kategorijos sumažinimo ir 0,07 procento delspinigių nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 1TE-345, įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją iš naujo organizuoti K. J. 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą, priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui K. J. darbo užmokesčio skirtumą po 155,30 Eur kas mėnesį, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė pareiškėjui K. J. 0,06 procento delspinigių nuo susidariusio darbo užmokesčio skirtumo už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

2016 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-4973-561/2016, nuostatas, susijusias su nauju pareiškėjo 1 kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimu.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kvalifikacinė kategorija buvo vertinama pagal iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusio Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio nuostatas. Šiuo metu teisinis pagrindas skirti kvalifikacinės kategorijas ar jas patvirtinti yra išnykęs. Dabar galiojanti Vidaus tarnybos statuto redakcija nebenustato kvalifikacinių kategorijų statutiniams pareigūnams. Pabrėžė, kad negali organizuoti pareiškėjo 1 kvalifikacinės kategorijos vertinimo, nes nėra pagrindo atlikti tokius veiksmus, jų atlikimo tvarka nėra nustatyta. Įsigaliojus naujai Vidaus tarnybos statuto redakcijai, pareigūnų tarnybinė veikla vertinama vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsniu kasmet, t. y. bus galima vertinti tik pareiškėjo tarnybinę veiklą 2016 metais, o pareiškėjo profesionalumas iki 2016 metų nebegalės būti įvertintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė.

Iš atsakovo prašymo turinio teismas nustatė, jog Vidaus reikalų ministerijos prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, todėl teismo sprendimo išaiškinimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 96 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas.

III.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos 2016 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad prašė išaiškinti ne teismo sprendimo tolimesnes pasekmes, o tiesiogiai tai, kaip vykdyti sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo Vidaus reikalų ministerijos prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, jog administracinio teismo teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą reglamentuoja ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-104-662/2016).

Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog, aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, be kita ko, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009).

Šiuo atveju administracinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo 2015 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1TE-345 „Dėl kvalifikacinės kategorijos pažeminimo“ teisėtumas ir pagrįstumas bei kiti išvestiniai reikalavimai, tarp kurių – prašymas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjo turėtą 1-ją kvalifikacinę kategoriją ir iš naujo organizuoti pareiškėjo 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis pareiškėjo skundas ABTĮ taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo įvertintas pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – ir panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą Nr. 1TE-345, įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją iš naujo organizuoti K. J. 1-osios kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimą, priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjui K. J. darbo užmokesčio skirtumą po 155,30 Eur kas mėnesį, susidariusį dėl viena pakopa žemesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė pareiškėjui K. J. 0,06 procento delspinigių nuo susidariusio darbo užmokesčio skirtumo už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Kvalifikacinės kategorijos patvirtinimo vertinimas yra atsakovo kompetencija ir teismas neturi teisės aiškinti tolimesnės situacijos teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, kadangi toks aiškinimas lemtų sprendimo turinio pakeitimą – konstatavimą aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas savo motyvuojamoje dalyje nebuvo aptaręs (t. y. nagrinėjamu atveju taikytinų teisės aktų nurodymą, kas iš esmės gali būti naujo teisminio ginčo pagrindu).

Iš atsakovo prašymo išaiškinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą matyti, jog pareiškėjas nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas teismo sprendimo rezoliucinės dalies patvarkymas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti išaiškinti savo sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.