Civilinė byla Nr. e2-1014-601/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00105-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama:
1.1. Panaikinti perkančiosios organizacijos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir ARATC) atviro konkurso būdu vykdomo viešojo tarptautinio pirkimo „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 530480 (toliau – Pirkimas), sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 7.2.11.3 papunktį;
1.2. Panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktį;
1.3. Panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiuose numatytą reikalavimą ne vėliau kaip per 5 min. pateikti informaciją/duomenis į užsakovo informacinę sistemą, taip pat – panaikinti atsakovės sprendimą, nurodytą 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S-21-594 dėl pretenzijos 20 dalyje, kuriuo papildomas/keičiamas Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktis ir išdėstomas taip „7.4.6. Paslaugos teikėjas privalo Užsakovui suteikti tiesioginę prieigą prie Paslaugos teikėjo KIS, kad būtų galima patikrinti konteinerių tuštinimo duomenis (kurie sistemoje turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto), konteinerių netuštinimo, konteinerių pastatymo, keitimo, nuėmimo, šiukšliavežių judėjimo duomenis (kurios turi būti matomos kiekvienu duotuoju laiko momentu, ne retesniais nei 2 min. intervalais (jeigu mašina nejuda) arba ne rečiau kas 50 metrų (jeigu mašina juda)) ir šių duomenų perdavimo procesus. Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais. Paslaugų teikėjas turi suteikti prieigą prie savo gamybinės (PROD) aplinkos peržiūros teisėmis“;
1.4. Panaikinti Techninės specifikacijos 8.3.11, 9.3 ir 11.2.27 papunkčius;
1.5. Panaikinti Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ (toliau – Pirkimo sutartis) 20.2 papunkčio ir Pirkimo sutarties 36 punkto nuostatas bei pripažinti atsakovės sprendimą, nurodytą 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S-21-594 dėl pretenzijos 34 ir 35 dalyse, dėl ieškovės pretenzijos netenkinimo dalyje dėl Pirkimo sutarties 20.2 papunkčio ir 36 papunkčio, bei neįtvirtinimo PATO sutartyje tiekėjo teisės nutraukti Pirkimo sutartį, jei organizacija nemoka paslaugų teikėjui už teikiamas paslaugas, neteisėtu ir jį panaikinti, bei įpareigoti atsakovę nustatyti sutarties nutraukimo sąlygas, kurios leistų tiekėjui nutraukti PATO sutartį vienašališkai, jei organizacija nemoka paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas ir neištaiso tokio pažeidimo per tiekėjo nurodytą tam terminą, bei leistų tiekėjui vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, jei nutraukiamos visos ar bent viena PATO sutartis be sankcijų tiekėjui taikymo;
1.6. Panaikinti Pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis“ (toliau – PATO sutartis) 8 punktą bei pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, nurodytą 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S-21-594 dėl pretenzijos 2 dalyje, nenurodyti surinktų atliekų tolesnio sutvarkymo vietos, į kurią atliekos turės būti pristatomos tolesniam jų sutvarkymui;
1.7. Savo iniciatyva (lot. ex officio) spręsti dėl Pirkimo Nr. 530480 nutraukimo;
1.8. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Anot ieškovės, perkančiosios organizacijos įpareigojimas paslaugų teikėjui, numatytas Techninės specifikacijos 7.2.11.3 papunktyje, pagal kurį teikėjas privalo ištuštinti bendro naudojimo (toliau – ir BN) konteinerius, net jeigu juose būtų sudėtos neleistinos atliekos, prieštarauja imperatyvių teisės normų reikalavimams. Tiekėjas sutarties vykdymo metu privalo vadovautis, be kita ko, Minimaliais kokybės reikalavimais, patvirtintais Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857, o, esant prieštaravimams tarp sutarties ar Techninės specifikacijos ir minėto teisės akto reikalavimų, paslaugų teikėjas privalo vadovautis pastaraisiais. Šiuose reikalavimuose nedviprasmiškai nustatyta, kad atliekų tvarkytojas kitos rūšies atliekų, kurios neteisėtai paliekamos konteineriuose kartu su pakuočių atliekomis, surinkti negali, todėl perkančiosios organizacijos nurodymas, įpareigojantis paslaugų teikėją elgtis priešingai, dėl jo prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms yra neteisėtas ir negali būti įgyvendinamas.
3. Ieškovė mano, kad Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktyje numatyta teisė perkančiajai organizacijai netinkamus naudoti konteinerius pakeisti pasinaudojus Pirkimo sutarties užtikrinimo garantu naujų konteinerių įsigijimui yra neteisėta ir neproporcinga, nes: (i) netinkamų naudojimui konteinerių skaičius nebus tikslus (numatyta tikrinti tik dalį konteinerių); (ii) tikėtina, kad pritaikius skaičiavimus, o ne tikrinant visus konteinerius, bus reikalaujama apmokėti net už konteinerius, kurie nėra netinkami naudoti; (iii) tokiu būdu perkančioji organizacija siekia pasikeisti galimai net visą sutarties galiojimo terminą ar net ilgiau naudotus konteinerius naujais konteineriais, t. y. pasigerinti jai priklausantį turtą; (iv) siekiama, kad konteinerius naujais pakeistų paslaugų teikėjas, nors rasti netinkami naudojimui konteineriai, tikėtina, tapo netinkamais naudoti net ne dėl paslaugų teikėjo kaltės, o dėl trečiųjų asmenų, besinaudojančių jais sutarties galiojimo metu; (v) tokia kompensavimo tvarka, kai pasinaudojama sutarties įvykdymo užtikrinimu, neatitinka sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirties ir tikslų. Taigi, ginčijamos nuostatos įtvirtinimu paneigiamos kitos Techninės specifikacijos sąlygos, numatančios paslaugos teikėjo atsakomybę tik už dėl jo kaltės sugadintus konteinerius, ir perkeliama atsakomybė paslaugos teikėjui už konteinerių tinkamumą, nors pastarasis nei juos pirko, nei užtikrino jų tiekimą. Be to, pasinaudojimas užtikrinimu iš anksto neapibrėžta kaina suponuoja nepagrįsto praturtėjimo galimybę, juo labiau, kai net nėra numatyta pareiga atsižvelgti į konteinerių natūralų nusidėvėjimą.
4. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti į užsakovės informacinę sistemą konteinerio pakėlimo, nepakėlimo ir kitus duomenis per 5 min. nuo realaus įvykio, numatytas Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiuose, yra techniškai neįgyvendinamas, nes šiam procesui įgyvendinti reikia ne mažiau kaip 60 min., o realus laiko tarpas per kurį tokie duomenys gali būti perduoti į užsakovės informacinę sistemą yra nuo 120 ir daugiau minučių. Ieškovės žiniomis, nė viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklą vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar sprendimo, kuris leistų techniškai (fiziškai) atlikti šią operaciją per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokią įmonę, kuri, vis tik, galėtų perduoti Techninėje specifikacijoje nurodytus duomenis į atsakovės informacinę sistemą ne ilgiau kaip per 5 min. terminą, tokiu atveju tai būtų šios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Be to, dėl įvairių aplinkybių, kurios nepriklauso nuo tiekėjo, tokių kaip ryšio sutrikimai ar užsienio partnerių programinės ar techninės įrangos vykdomų atnaujinimo darbų, dėl serverių didesnių apkrovimų, galimos situacijos kai konteineriai faktiškai bus aptarnauti, tačiau duomenys apie tai į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą bus pateikti tik praėjus tam tikram laiko tarpui, o galimai ir kitą dieną. Tuo tarpu už laiku neperduotus duomenis numatytos sankcijos, todėl palikus galioti šį reikalavimą, tikėtina, daugeliu atvejų tiekėjai paslaugas teiks nuostolingai. Ir, nors perkančioji organizacija, atsakyme į pretenziją patikslino Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktyje nurodyto reikalavimo formuluotę, 5 min. terminas liko nepakeistas. Be to, šios korekcijos, kiek jos susijusios su ryšio sutrikimais, ieškovės nuomone, yra neišsamios, neaiškios ir dėl to neteisėtos bei naikintinos.
5. Ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai kišasi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje nustatydama reikalavimą darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį. Šis reikalavimas nesuderinamas su atsakovės siekiu išrinkti laimėjusį pasiūlymą pagal mažiausią kainą, nes tiekėjui siekiant pateikti konkurencingą pasiūlymą, pasiūlymo dedamosios turi būti kiek įmanoma mažesnės, t. y. negalės būti mokamas reikalaujamas, kelis kartus didesnis už paprastai rinkoje taikomą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis darbuotojams, dirbantiems pagal Pirkimo sutartį. Nustačius didesnį darbo užmokesčio dydį tik tiems darbuotojams, kurie vykdys sutartį Pirkimo laimėjimo atveju, jo nedidinant kitiems bendrovės darbuotojams, reikštų kitų ieškovės darbuotojų, dirbančių tą patį ar jam prilygintą darbą, diskriminaciją. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis numato mažiausią mokėtiną darbo užmokesčio dydį darbuotojui, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Todėl tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydį. Juolab, kad reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, turi būti naikinami ir išvestiniai Techninės specifikacijos reikalavimai, nurodyti 8.3.11 ir 11.2.27 papunkčiuose.
6. Ieškovė reikalauja, kad Pirkimo dokumentuose būtų įtvirtinta galimybė tiekėjui nutraukti PATO sutartį dėl pakuočių tvarkymo organizacijos kaltės, kadangi pagal esamą teisinį reglamentavimą viešuosius pirkimus šių paslaugų įsigijimui turi vykdyti savivaldybės ar jų pavedimu regiono atliekų tvarkymo centrai, o už pakuočių atliekų surinkimą ir vežimą paslaugų teikėjui turi apmokėti licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos, proporcingai jų užimamoms/finansuojamoms rinkos dalims. Tačiau, jei bent viena iš organizacijų nemokės paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas jai nustatytos dalies paslaugų teikimo kainos, tiekėjas vis vien privalės teikti paslaugas pagal sutartis, nes PATO sutartyje apskritai nenumatyta galimybė paslaugų teikėjui sutartį nutraukti su jam nemokančia organizacija šiuo pagrindu, o taip pat negalės nutraukti Pirkimo sutarties su perkančiąja organizacija, nes ši sutartis gali būti nutraukta tik tuomet, jei nutraukiamos visos PATO sutartys (Pirkimo sutarties 36 punktas). Tuo atveju, jei paslaugos teikėjas esant tokiai situacijai, kai jam nemokama už paslaugas bent dalies kainos, nutrauktų Pirkimo sutartį vienašališkai, jis pagal ginčijamą Pirkimo sutarties 20.2 papunktį privalėtų perkančiajai organizacijai atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Ieškovės nuomone, tokios nustatytos sąlygos suponuoja esminę šalių nelygybę, tiekėjas yra verčiamas teikti paslaugas jam nepalankiomis sąlygomis, nustatytos sąlygos yra neproporcingos bei nesąžiningos tiekėjo atžvilgiu, o taip pat neteisėtos ir naikintinos.
7. Ieškovė mano, kad Pirkimo sąlygose turi būti nurodyta kur konkrečiai turės būti pristatomos tiekėjo surinktos atliekos, kadangi be šios informacijos nėra galimybės įvertinti ir apskaičiuoti paslaugų teikimo kainos. Ir, nors pagal Techninės specifikacijos 7.1.14 papunktį, tiekėjai savo pasiūlyme turi pateikti siūlomą pakuočių atliekų vežimo perdirbimui įkainį kiekvienai savivaldybei atskirai atskiru vienos tonos vienam kilometrui įkainiu, kuris bus skaičiuojamas nuo savivaldybės centro iki perdirbimo vietos, o Pirkimo sąlygų Priede Nr. 1 „Pasiūlymo forma“ nurodyta, kad vertinamas transportavimo iki pervežimo vietos atstumas yra – 100 km, ši informacija, anot ieškovės, nėra pakankama siekiant apskaičiuoti pasiūlyme reikalaujamus įkainius. Pirmiausia, nėra aišku su kokiomis transporto priemonėmis atliekos po jų surinkimo turės būti vežamos į pristatymo vietą. Antra, ar bus reikalinga atliekų perkrovimo stotis. Trečia, kaip planuotis žmogiškuosius išteklius, pamainų kiekį ir kitus resursus atliekų surinkimui iš konteinerių. Jeigu Pirkimo vykdymo metu iki pasiūlymų pateikimo tiekėjams nebus atkleista pakuočių atliekų tolesnio sutvarkymo vieta ir ši vieta būtų nurodyta organizacijų iki pasiruošimo termino pabaigos likus vos 30 dienų, kaip nustatyta PATO sutarties 8 punkte, toks informacijos pateikimas tiekėjui, ieškovės įsitikinimu, jau bus pavėluotas, nes iki šio termino Techninėje specifikacijoje yra numatyta atlikti pasiruošimo paslaugos teikimui darbus, t. y. didžiąją dalį jų, įskaitant tai, kad turi būti įsigyta visa technika ir priemonės paslaugų teikimui, sudaryti paslaugų teikimo grafikai, ir net likus 15 dienų iki pasiruošimo termino pabaigos jau turi būti pateikta pasiruošimo paslaugų teikimui ataskaita užsakovui, patvirtinant, kad paslaugų teikimui yra pasiruošta, nors šiuo metu faktiškai tik paaiškės kaip turi būti teikiamos paslaugos ir tiekėjas jau nebegalės įtakoti pasiūlymo pateikimo metu nurodytos paslaugų teikimo kainos / įkainių ir jų keisti. Taigi, PATO sutarties 8 punkto nuostata turi būti panaikinta ir tiekėjams iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi būti aišku kur konkrečiai turės būti vežamos surinktos atliekos.
8. Ieškovė teigia, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ir tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė, todėl teismas, pripažinęs neteisėtomis ginčo Pirkimo sąlygas, turėtų ex officio spręsti dėl poreikio apskritai nutraukti šį Pirkimą.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
9. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė teigia, jog reikalavimas ištuštini bendro naudojimo konteinerį, kai jame yra neleistinos atliekos, nustatytas siekiant užtikrinti nepertraukiamą paslaugos teikimą. Kitaip, nei individualiais konteineriais, bendro naudojimo konteineriu naudojasi daugiau nei vienas atliekų turėtojas, todėl neįmanoma identifikuoti neleistinas atliekas į konteinerį sudėjusį (-ius) atliekų turėtoją (-us) ir už tai jam pritaikyti administracinę atsakomybę ar užklijuoti informacinį lapelį ir ištuštinti konteinerį sekantį kartą pagal grafiką, kai neleistinas atliekas įmetęs asmuo perrūšiuos visas bendro naudojimo konteineryje esančias atliekas. Bendro naudojimo konteineris, nepaisant jame esančių neleistinų atliekų, turi būti ištuštinamas, nes nėra jokios kitos objektyvios galimybės jo neištuštinti, kadangi atliekos negali bendro naudojimo konteineryje būti neribotą laiką ir kelti taršos pavojų aplinkai.
11. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.8.3 papunktį, kadangi, rengdama Pirkimo dokumentus, rėmėsi ilgamete mišrių komunalinių atliekų surinkimo patirtimi ir atsižvelgė į tai, kad šiuo metu vykdant paslaugą taip pat sėkmingai veikia analogiška konteinerių defektų nustatymo sistema. Juolab, kad pagal Techninės specifikacijos 7.3.5 papunktį, paslaugos teikėjas turi per 6 mėnesius po pasiruošimo laikotarpio pabaigos pasiruošti paslaugą teikti tik tinkamais naudoti konteineriais, t. y. teikėjas pats bus atsakingas už tolimesnę konteinerių būklę, atsiradusius defektus. Kadangi po šio laikotarpio paslaugos teikėjas paslaugą teiks tik tinkamais konteineriais, atsakingai, laikydamasis Techninės specifikacijos reikalavimų keis netinkamus tinkamais, statys trūkstamus, atsakovė daro išvadą, kad ir sutarties galiojimo laikotarpiu konteineriai bus tinkami naudoti. Kita vertus, perkančioji organizacija taip pat pabrėžė, kad ji visuomet stengiasi bendradarbiauti su paslaugos teikėju, sprendžiant kas kaltas dėl konteinerio netinkamumo, elgiasi atsakingai, atsižvelgia į natūralų konteinerio nusidėvėjimą, į paslaugos teikėjo pateiktus paaiškinimus, įrodymus ir pan.
12. Anot atsakovės, ieškovė nepagrįstai kvestionuoja ir Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktyje numatytą reikalavimą, kad visi konteinerių tuštinimo duomenys, kurie surenkami šiukšliavežėje, Konteinerių indentifikavimo sistemoje (toliau – KIS) turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Atsakovė tvirtina, jog toks reikalavimas keliamas dėl paslaugos specifikos, ypatingos svarbos visuomenei ir viešojo intereso apsaugos, t. y. duomenų pateikimo per mažiau nei 5 min. terminas perkančiajai organizacijai reikalingas, siekiant kuo didesnio konteinerio aptarnavimo fakto patikimumo ir efektyvesnės automobilio judėjimo kontrolės, nes laiku neatvaizdavus aptarnavimo, atrodo, jog automobilis nuvažiavo neaptarnavęs konteinerio. Atsakovės turimais duomenimis, visi paslaugų teikėjai, veikiantys Alytaus regiono savivaldybių teritorijoje, turi technines galimybes teikti duomenis per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto ir šiuo metu jau tai daro. Kita vertus, atsakovė, įvertinusi tai, kad tinkamam reikalavimo įvykdymui yra reikalingas tinkamas interneto ryšys, kurio sklandus veikimas nepriklauso nei nuo paslaugos teikėjo, nei nuo užsakovo, patenkino pretenziją dalyje ir Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktį papildė nuostata, kad „Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais“. Atsakovės įsitikinimu, naujos redakcijos Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktis yra pagrįstas, neribojantis konkurencijos, proporcingas perkančiosios organizacijos siekiamam Pirkimo tikslui, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas.
13. Atsakovė yra įsitikinusi, kad Techninės specifikacijos 9.3 ir 11.2.27 papunkčiuose ji visiškai pagrįstai įtvirtino socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų, t. y. tiekėjo įsipareigojimą mokėti Pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams didesnį nei Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį, nes tokiam kriterijui viešuosiuose pirkimuose suteikiama vis didesnė svarba. Be to, paslaugos teikėjo darbuotojai teikia viešąsias paslaugas visuomenei, todėl paslaugos teikėjo darbuotojams keliami griežti reikalavimai, ypač darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su gyventojais ir aptarnaujantiems konteinerius: jie privalo būti tvarkingi, dėvėti vienodas uniformas (su pažymėtu paslaugos teikėjo pavadinimu), suprasti, skaityti ir kalbėti lietuviškai, būti pagarbūs, malonūs, išmanyti visas paslaugos teikimo sąlygas, atliekų rūšiavimą ir t. t. Todėl, skaičiuodama paslaugos kainą, perkančioji organizacija vertino, kad šiems darbuotojams bus mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis, mokamas vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams. Tuo tarpu ieškovės abejonės dėl asmens duomenų apsaugos užtikrinimo yra nepagrįstos, nes informaciją apie darbuotojų darbo užmokesčio medianą tiekėjas privalo pateikti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ).
14. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės reikalavimais pakeisti Pirkimo sutarties 20.2 ir 36 papunkčių formuluotes taip, kad būtų perkelta pakuočių tvarkymo organizacijos nemokumo rizika atsakovei (perkančiajai organizacijai), kadangi pakuočių tvarkymo organizacijos, pasirašydamos PATO sutartis su paslaugos teikėju, įsipareigos atsiskaityti su juo PATO sutartyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu, jeigu pakuočių tvarkymo organizacija nevykdys prisiimtų įsipareigojimų pagal PATO sutartį, tai neturės reikšmės Pirkimo sutarties vykdymui, kadangi paslaugų teikėjas savo teises galės ginti: (i) kreipdamasis į Aplinkos apsaugos agentūrą, pranešdamas apie faktą, jog atitinkama organizacija nesilaiko jai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo keliamų licencijavimo sąlygų; (ii) reikalauti delspinigių pagal PATO sutarties 42 punktą. Be to, atsakovės nuomone, tai, jog viena pakuočių tvarkymo organizacija nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal PATO sutartį, negali turėti įtakos ir kitai pakuočių tvarkymo organizacijai, kuri pagal PATO sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdo tinkamai.
15. Atsakovės manymu, ieškovės argumentai, neva ji negali pateikti pasiūlymo, nes Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kur tiekėjo surinktos iš atliekų turėtojų atliekos turės būti vežamos, nepagrįsti. Anot atsakovės, atstumas iki perdirbimo vietos nedaro jokios įtakos paslaugų kainos paskaičiavimui, kadangi tiekėjai savo pasiūlyme turi pateikti siūlomą pakuočių atliekų vežimo perdirbimui įkainį kiekvienai savivaldybei atskirai atskiru vienos tonos vienam kilometrui įkainiu, kuris bus skaičiuojamas nuo savivaldybės centro iki perdirbimo vietos. Be to, pasiūlymo formoje yra nurodyta, kad vertinamas transportavimo iki pervežimo vietos atstumas yra – 100 km. Šis atstumas nustatytas, kad būtų galima įvertinti pasiūlymus vienodomis sąlygomis. Tuo tarpu teikiant paslaugą tiekėjui bus mokama atskirai už pakuočių atliekų transportavimą perdirbimui pagal tiekėjo nuvažiuotą atstumą ir tiekėjo pasiūlyme nurodytą vienos tonos vienam kilometrui įkainį.
16. Atsakovė įsitikinusi, kad nėra jokio pagrindo nutraukti Pirkimo procedūras, kadangi ieškinyje pateikiami ieškovės teiginiai neduoda pagrindo pripažinti perkančiosios organizacijos Pirkimo dokumentus (ar dalį jų) neteisėtais, t. y. Pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos niekaip nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, teisės aktų reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai panaudojant vartotojų lėšas.
III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
17. Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga yra specifinė, todėl vertinimas, ar Techninėje specifikacijoje bei Pirkimo sutartyje įtvirtintos nuostatos yra objektyviai būtinos atsakovės norimam rezultatui pasiekti bei yra pagrįstos, yra fakto klausimas, nustatinėjamas bylos nagrinėjimo metu pagal abiejų šalių pateiktus argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba, teikdama teisinę išvadą šioje civilinėje byloje, nevertino specifinių žinių reikalaujančių ginčijamų nuostatų (ne)teisėtumo, tačiau atkreipė dėmesį į kai kuriuos su nagrinėjamu ginču susijusius aspektus:
1.1. Sutarties įvykdymo užtikrinimo instituto tikslas yra kitoks, nei sudaryti galimybę (beveik visiškai įvykdžius sutartį) perkančiajai organizacijai teikėjo lėšomis pakeisti tam tikrą dalį konteinerių. Juolab, kad nėra aišku, kodėl konteinerių tinkamumo patikrinimą numatoma atlikti visiškai besibaigiant sutarties vykdymui, t. y. ne anksčiau nei 60 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos (Techninės specifikacijos 7.3.9 papunktis);
1.2. Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą Techninėje specifikacijoje nurodytus duomenis perduoti ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į perkančiosios organizacijos KIS, turėtų pagrįsti, kodėl šiuo konkrečiu atveju negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiamas tam tikras tikslas. Tarnybos nuomone, ne deklaratyviai, o pateikiant įrodymus turėtų būti nurodoma, ar iš viso yra šioje rinkoje tiekėjų, kurie galėtų tokią informaciją pateikti ne vėliau kaip per 5 min. nuo įvykio fakto ir kiek tokių tiekėjų yra, t. y. ar šiuo reikalavimu nesudaromos palankesnės sąlygos konkrečiam tiekėjui. Taip pat, reikia atsižvelgti į tai, ar perkančiosios organizacijos pateikti įrodymai patvirtina tiekėjų galimybę perduoti visą Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiuose reikalaujamą informaciją, ar tik jos dalį. Papildomai Tarnyba pažymėjo, kad kartu su tripliku atsakovės pateikta mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sutartis, sudaryta su ieškove, savaime (lot. per se) nepatvirtina, jog ieškovė turėjo galimybę įvykdyti minėtos sutarties priede įtvirtintą reikalavimą ne vėliau kaip per 5 min. pateikti informaciją / duomenis į užsakovo informacinę sistemą, kadangi iš atsakovės pateiktos pasirašytos sutarties negalima nustatyti sutarties vykdymo aplinkybių, t. y. ar šį reikalavimą tiekėjas realiai įvykdė / turėjo galimybę įvykdyti;
1.3. Remiantis VPĮ 35 straipsnio 4 dalimi, perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose privalo pateikti informaciją, kuri yra būtina, kad tiekėjas galėtų pateikti pasiūlymą, tinkamai apskaičiavęs pakuočių atliekų vežimo perdirbimui įkainį.
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
18. Atsakovė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2021 m. vasario 5 d. paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą konkursą „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 530480. Pirkimo objektas – Alytaus regiono savivaldybių teritorijose susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga. Pirkimo sąlygų 2.2 papunktyje numatyta, kasd šis pirkimas skaidomas į 7 dalis: I pirkimo dalis „Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“; II pirkimo dalis „Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“; III pirkimo dalis „Birštono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“; IV pirkimo dalis „Druskininkų savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“; V pirkimo dalis „Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“; VI pirkimo dalis „Prienų rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“; VII pirkimo dalis „Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“. Pagal Pirkimo sąlygų 2.3 papunktį, pasiūlymai gali būti teikiami vienai, kelioms arba visoms pirkimo dalims. Kiekvienai pirkimo daliai bus sudaroma atskira pirkimo sutartis arba viena bendra sutartis vieno tiekėjo laimėtoms pirkimo dalims.
19. UAB „Ecoservice“, būdama suinteresuota dalyvauti paskelbtame Pirkime, susipažinusi su Pirkimo dokumentais, 2021 m. vasario 15 d. perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, prašydama patikslinti, papildyti, pakeisti, panaikinti ar kitaip pakoreguoti 40 Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų, tame tarpe: (i) panaikinti Techninės specifikacijos 7.2.11.3 papunktyje numatytą reikalavimą ištuštinti bendro naudojimo konteinerį, jei jame yra neleistinos jame šalinti atliekos. Nustatyti, kad tokiu atveju bendro naudojimo konteineris neištuštinamas, ant konteinerio užklijuojamas informacinis pranešimas ir konteineris ištuštinamas sekantį kartą pagal grafiką, kai jame yra leistinos atliekos; (ii) panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktį ir nustatyti, kad turi būti tikrinami visi konteineriai, o ne tik dalis jų; (iii) panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.6 papunkčio reikalavimą arba jį išdėstyti taip: „Paslaugos teikėjas iš savo KIS Užsakovui ne vėliau kaip per 120 min turi perduoti, konteinerių netuštinimo, konteinerių pastatymo, keitimo, nuėmimo, šiukšliavežių judėjimo duomenis (kurios turi būti matomos kiekvienu duotuoju laiko momentu, ne retesniais nei 2 min. intervalais (jeigu mašina nejuda) arba ne rečiau kas 50 metrų (jeigu mašina juda)) ir šių duomenų perdavimo procesus, išskyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryšio trukdžių ar kitų nuo paslaugų teikėjo valios nepriklausančių aplinkybių“; (iv) nustatyti Techninės specifikacijos 7.4.9 papunktyje reikalavimą konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, atliekų svorio duomenis į užsakovo informacinę sistemą perduoti per 120 min. nuo realaus įvykio; (v) panaikinti Techninės specifikacijos 8.3.11 papunktį; (vi) panaikinti Techninės specifikacijos 9.3 ir 11.2.27 papunkčius; (vii) pakoreguoti Pirkimo sutarties projekto 20.2 papunktį taip: „20.2. Paslaugų teikėjas, vienašališkai nutraukęs ar sustabdęs Pirkimo sutartį nesant Perkančiosios organizacijos ir/ ar Gamintojų ir importuotojų organizacijų kaltės, privalo atlyginti visus Perkančiosios organizacijos dėl to patirtus nuostolius“; (viii) pakoreguoti Pirkimo sutarties projekto 36 punktą taip: „36. Šalys turi teisę vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, tuo atveju, jeigu yra nutraukiamos visos PATO sutartys ar bet kuri iš jų“; (ix) pateikti informaciją apie tai, kur surinktos pakuočių atliekos turės būti transportuojamos po jų surikimo bei panaikinti PATO sutarties 8 punktą.
20. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pretenzijoje pateiktus argumentus, 2021 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. S-21-594, kuriuo dalyje pretenziją patenkino, kitoje – atmetė kaip nepagrįstą. Byloje aktualu, kad perkančioji organizacija atmetė pretenziją dalyje dėl ginčijamų Techninės specifikacijos 7.2.11.3, 7.3.9.3, 7.4.9, 8.3.11, 9.3, 11.2.27 papunkčių, Pirkimo sutarties projekto 20.2 papunkčio ir 36 punkto reikalavimų, PATO sutarties 8 punkto reikalavimo, taip pat atsisakė pateikti informaciją apie tai, kur surinktos pakuočių atliekos turės būti transportuojamos po jų surikimo. Tačiau, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į ieškovės argumentus, pakoregavo Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktį, t. y. jame įtvirtintą reikalavimą išdėstė nauja redakcija: „7.4.6. Paslaugos teikėjas privalo Užsakovui suteikti tiesioginę prieigą prie Paslaugos teikėjo KIS, kad būtų galima patikrinti konteinerių tuštinimo duomenis (kurie sistemoje turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto), konteinerių netuštinimo, konteinerių pastatymo, keitimo, nuėmimo, šiukšliavežių judėjimo duomenis (kurios turi būti matomos kiekvienu duotuoju laiko momentu, ne retesniais nei 2 min. intervalais (jeigu mašina nejuda) arba ne rečiau kas 50 metrų (jeigu mašina juda)) ir šių duomenų perdavimo procesus. Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais. Paslaugų teikėjas turi suteikti prieigą prie savo gamybinės (PROD) aplinkos peržiūros teisėmis“.
21. Ieškovė, manydama, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nepatenkino didesnės dalies pretenzijos reikalavimų ir nepagrįstai bei neteisėtai nepatikslino Pirkimo sąlygų reikalavimų / nuostatų, pažeidžiančių imperatyvias teisės normas, fundamentaliuosius viešųjų pirkimų ir esminius teisės principus, pateikė ieškinį teismui. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog ginčas byloje kilęs dėl atsakovės vykdomo Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų teisėtumo, t. y. (i) dėl bendro naudojimo konteinerio ištuštinimo jame esant netinkamoms atliekoms (Techninės specifikacijos 7.2.11.3 papunktis); (ii) dėl netinkamų naudoti konteinerių pakeitimo pasinaudojus sutarties užtikrinimo garantu (Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktis); (iii) dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. pateikti konteinerių tuštinimo duomenis (Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiai); (iv) dėl reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčiu (Techninės specifikacijos 8.3.11, 9.3 ir 11.2.27 papunkčiai); (v) dėl tiekėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartis įtvirtinimo (Pirkimo sutarties projekto 20.2 papunktis ir 36 punktas); (vi) dėl surinktų atliekų tolesnio sutvarkymo vietos nurodymo (PATO sutarties 8 punktas). Ieškovė mano, kad aukščiau išdėstytos Pirkimo sąlygos pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, yra nesuderinamos su racionalaus lėšų panaudojimo tikslu, jomis tiekėjams neproporcingai užkraunama sutarties vykdymo rizika, be to, dėl informacijos trūkumo ieškovė negali pateikti objektyviai pagrįsto pasiūlymo. Atsakovė tvirtina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, kadangi Pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos niekaip nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ar teisės aktų reikalavimų.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
22. VPĮ nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Taigi, teismas, remdamasis aptartomis įstatymo nuostatomis, toliau vertins kiekvieną iš ginčijamų sąlygų atskirai.
Dėl bendro naudojimo konteineryje paliktų neleistinų atliekų tvarkymo
23. Techninės specifikacijos 7.2.11.3 papunktyje įtvirtinta, kad paslaugos teikėjas po vizualios atidaryto konteinerio apžiūros nustatęs, jog konteineryje ar šalia jo sudėtos ne pagal galiojančias savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles leistinos atliekos, privalo šį atvejį fiksuoti KIS ir „jei neleistinos atliekos BN konteineryje – ištuština konteinerį, jei šalia BN konteinerio – palieka šalia jo“. Ieškovės nuomone, toks reikalavimas prieštarauja imperatyvių teisės normų reikalavimams. Perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją paaiškino, kad toks reikalavimas būtent bendrojo naudojimo konteineriams yra pagrįstas, nes kitaip nei individualiu, naudojasi daugiau nei vienas atliekų turėtojas, todėl neįmanoma identifikuoti neleistinas atliekas į konteinerį sudėjusį (-ius) atliekų turėtoją (-us). Tuo tarpu, toks konteineris, nepaisant jame esančių neleistinų atliekų, turi būti ištuštinamas, nes nėra jokios kitos objektyvios galimybės jo neištuštinti, kadangi atliekos negali bendro naudojimo konteineryje būti neribotą laiką ir kelti taršos pavojų aplinkai. Teismas su atsakovės paaiškinimu negali nesutikti.
24. Pagal Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857, 16.4 papunktį, teikdamas paslaugas atliekų tvarkytojas privalo surinkti visas atliekas iš atliekų surinkimo priemonių, išskyrus, „kai atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų tvarkymo taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai“. Taigi, šiame papunktyje yra įtvirtinta pareiga paslaugos teikėjui surinkti visas atliekas, tačiau, nustačius, kad konteineryje yra neleistinų atliekų, paslaugos teikėjas tokios pareigos nebeturi, t. y. konteineryje esant neleistinų atliekų, paslaugos teikėjas gali, bet neprivalo tokį konteinerį ištuštinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nepagrįstai tvirtina, jog minėtame teisės akte yra nedviprasmiškai įtvirtinta, jog atliekų tvarkytojas kitos rūšies atliekų, kurios neteisėtai paliekamos konteineriuose kartu su pakuočių atliekomis, surinkti negali. Akivaizdu, kad tokiu atveju konteinerio ištuštinimo tvarka yra nustatoma šalių sutartimi.
25. Be to, pastebėtina, kad šiuo atveju, perkančioji organizacija nereikalauja tuštinti konteinerių, kuriuose yra neleistinų atliekų, jeigu jos yra individualiame konteineryje arba šalia konteinerio (Techninės specifikacijos 7.2.11.1–7.2.11.5 papunkčiai). Tačiau visiškai logiška, kad bendrojo naudojimo konteineris, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas atliekų turėtojas, nepaisant jame esančių neleistinų atliekų, vis tik, turi būti ištuštinamas, paslaugos teikėjui paliekant teisę pačiam nuspręsti kokiu būdu tokį konteinerį jis ištuštins (pavyzdžiui, atvyks jį ištuštinti atskirai). Priešingu atveju, t. y. paslaugos teikėjui neturint pareigos ištuštinti tokį konteinerį, neabejotinai kyla taršos pavojus aplinkai, nes atliekos negali būti konteineryje neribotą laiką.
26. Kita vertus, teismo vertinimu, atliekų rūšiavimui Lietuvoje vis dar išliekant opia problema, galėtų būti svarstomas klausimas tokių konteinerių (su neleistinomis atliekomis) tuštinimo kaštus paskirstyti tik tiems gyventojams, kurių naudojamose konteinerių aikštelėse buvo rastos neleistinos atliekos. Tokiu būdu, atliekų turėtojai, besinaudojantys bendrojo naudojimo konteineriais, siekdami nepatirti papildomų išlaidų, būtų skatinami ne tik patys keisti įpročius rūšiuojant atliekas, bet ir būti aktyviais, pilietiškais pranešant atliekų tvarkytojui apie pastebėtus pažeidimus, padedant išaiškinti pažeidimą padariusius asmenis.
27. Aptartų argumentų pagrindu konstatuotina, kad reikalavimas, numatytas Techninės specifikacijos 7.2.11.3 papunktyje, neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, yra objektyviai pagrįstas, todėl teisėtas. Panaikinti šį Techninės specifikacijos reikalavimą nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl netinkamų naudoti konteinerių pakeitimo pasinaudojus sutarties užtikrinimo garantu
28. Techninės specifikacijos 7.3.9 papunktyje numatyta, kad „Ne anksčiau nei likus 60 kalendorinių dienų iki Sutarties galiojimo pabaigos, ARATC atstovai atrankos būdu kiekvienoje Savivaldybėje patikrins ne mažiau kaip 500 vnt. individualių konteinerių, 50 vnt. antžeminių BN konteinerių ir visus įgilinamuosius konteinerius <…> 7.3.9.3. patikrinimo metu rastų netinkamų naudoti konteinerių dalį (pagal konteinerių tipus) pritaikys bendram konteinerių skaičiui (pagal konteinerių tipus) ir pasinaudos Sutarties užtikrinimo garantu kompensuoti apskaičiuoto naujų konteinerių kiekio įsigijimo išlaidas. Pavyzdžiui, patikrinimo metu radus 10 proc. netinkamų naudoti konteinerių pagal kiekvieną tipą, bus laikoma, kad tiek procentų konteinerių nuo bendro konteinerių skaičiaus yra netinkama naudoti ir juos reikia pakeisti naujais pasinaudojus Sutarties užtikrinimo garantu“. Ieškovės įsitikinimu, tokia nuostata yra neteisėta ir neproporcinga, todėl naikintina. Atsakovė laikosi nuomonės, jog paslaugos teikėjas paslaugą teiks tik tinkamais konteineriais, atsakingai, laikydamasis Techninės specifikacijos reikalavimų keis netinkamus tinkamais, statys trūkstamus, todėl ir sutarties galiojimo laikotarpiu konteineriai bus tinkami naudoti. Teismas šiuo atveju nesutinka su atsakovės argumentais.
29. Pažymėtina, kad pagal VPĮ 42 straipsnio 1 dalį, perkantysis subjektas privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Nurodyta nuostata yra atkartota ir VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame taip pat įtvirtintas reikalavimas pirkimo sutartyje nurodyti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Vis dėlto, nors VPĮ numatyta perkančiojo subjekto pareiga reikalauti pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinamo yra imperatyvi, tačiau įstatyme nenumatyti atvejai, kada perkančioji organizacija gali pasinaudoti sutarties galiojimo užtikrinimu. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nurodyti, kada tiekėjai netenka sutarties galiojimo užtikrinimo. Tačiau bet kuriuo atveju perkančioji organizacija privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurenciją. Be to, turi būti atsižvelgiama į sutarties įvykdymo užtikrinimo instituto tikslus ir paskirtį, t. y., kad sutarties įvykdymo užtikrinimu siekiama užtikrinti tinkamą viešo pirkimo sutarties (į)vykdymą bei kompensuoti galimus nuostolius, jei pirkimo sutartis nevykdoma arba vykdoma netinkamai.
30. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentuose nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pasinaudojant sutarties užtikrinimo garantu kompensuoti naujų konteinerių kiekio įsigijimo išlaidas apskritai yra ydinga, kadangi sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas, kaip minėta, yra kitoks, nei sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai paslaugos teikėjo lėšomis baigiantis sutarties galiojimui pakeisti tam tikrą dalį konteinerių. Akivaizdu, kad perkančioji organizacija, sutarties vykdymo pabaigoje, likus mažiau nei 2 mėnesiams iki sutarties pabaigos, siekia pakeisti dalį konteinerių paslaugos teikėjo lėšomis (pasinaudodama garantu), kas net nėra Pirkimo sutarties objektas šiuo atveju. Todėl Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas šiuo atveju negali būti naudojamas įsigyjant naujus konteinerius.
31. Nepaisant to, kaip teisingai nurodo ieškovė, perkančioji organizacija numatė pakeisti naujais ne tik konkrečius netinkamus konteinerius, bet tam tikrą procentą konteinerių nuo atrankos būdu atliktos konteinerių tinkamumo patikros (faktiškai nebus nustatinėjama kiek konkrečiai konteinerių yra netinkami), kas reiškia, jog paslaugų teikėjas galimai turės apmokėti ir už tokių konteinerių keitimą, kurie faktiškai net nebus sugadinti ar remontuotini. O tai suponuoja galimybę perkančiajai organizacijai nepagrįstai praturtėti paslaugos teikėjo sąskaita. Juolab, kaip kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba pastebėjo, nėra aišku, kodėl konteinerių tinkamumo patikrinimą numatoma atlikti tik visiškai besibaigiant sutarties vykdymui, t. y. ne anksčiau nei 60 dienų iki sutarties galiojimo pabaigos.
32. Be to, ginčijama Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktyje įtvirtinta nuostata nėra suderinama ir su Techninės specifikacijos 7.3.6.1 papunktyje numatyta prievole atlyginti tik dėl paslaugos teikėjo kaltės atsiradusių konteinerių defektų šalinimo išlaidas. Ginčijamame papunktyje apskritai nenumatyta vertinti civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. perkančioji organizacija, atlikusi dalies konteinerių apžiūrą, ketina vienašališkai spręsti ar pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu, siekiant kompensuoti apskaičiuoto naujų konteinerių kiekio įsigijimo išlaidas. Tokiu atveju paslaugos teikėjui yra perkeliama pernelyg didelė rizika ir atsakomybė, kas yra ne tik nesąžininga, bet ir riboja tiekėjų konkurenciją, nes kai kurie tiekėjai, įsivertinę šią riziką, gali nuspręsti dėl to nedalyvauti Pirkime.
33. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus, teismas konstatuoja, kad Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktyje numatyta sąlyga yra neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 min. pateikti konteinerių tuštinimo duomenis
34. Techninės specifikacijos 7.4.6 papunkčio aktualioje redakcijoje (po perkančiosios organizacijos atlikto patikslinimo) numatyta, kad „Paslaugos teikėjas privalo ARATC suteikti tiesioginę prieigą prie Paslaugos teikėjo KIS, kad būtų galima patikrinti konteinerių tuštinimo duomenis (kurie sistemoje turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto), konteinerių netuštinimo, konteinerių pastatymo, keitimo, nuėmimo, šiukšliavežių judėjimo duomenis (kurios turi būti matomos kiekvienu duotuoju laiko momentu, ne retesniais nei 2 min. intervalais (jeigu mašina nejuda) arba ne rečiau kas 50 metrų (jeigu mašina juda)) ir šių duomenų perdavimo procesus. Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais. Paslaugų teikėjas turi suteikti prieigą prie savo gamybinės (PROD) aplinkos peržiūros teisėmis“. Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte numatyta, kad „paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje į ARATC informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiškia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, šiukšliavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas šioje TS, turi būti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC KIS, išskyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryšio trukdžių, ir Paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti“.
35. Ieškovė, prašydama panaikinti Pirkimo sąlygas, numatančias pareigą paslaugos teikėjui ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto į perkančiosios organizacijos KIS pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje, tvirtina, kad tokia sąlyga yra techniškai neįgyvendinama. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad toks duomenų pateikimo terminas yra pateisinamas siekiu užtikrinti kuo didesnį konteinerio aptarnavimo fakto patikimumą bei efektyvesnę automobilio judėjimo kontrolę. Be to, atsakovės turimais duomenimis, visi paslaugų teikėjai, veikiantys Alytaus regiono savivaldybių teritorijoje, turi technines galimybes teikti duomenis per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto ir šiai dienai tą daro. Anot atsakovės, net ir pati ieškovė UAB „Ecoservice“, 2020 m. lapkričio 26 d. sudarydama sutartį su atsakove ARATC bei Varėnos rajono savivaldybės administracija, sutiko ir įsipareigojo vykdyti identišką pirkimo sąlygų reikalavimą per 5 min. pateikti Tačiau, teismo vertinimu, tokie atsakovės paaiškinimai ir pateikta sutartis dėl mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje, į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto.
36. Nors atsakovė teigia, jog visi paslaugų teikėjai, veikiantys Alytaus regiono savivaldybių teritorijoje, turi technines galimybes teikti duomenis per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto ir šiai dienai tą daro, tačiau konkrečiai neįvardino nei vieno rinkoje veikiančio paslaugos teikėjo, kuris turi technines galimybes per mažiau nei 5 min. perduoti į informacinę sistemą visus Techninėje specifikacijoje reikalaujamus duomenis (šiukšliavežės judėjimo duomenis, identifikuoto konteinerio ištuštinimo faktą / netuštinimo priežastis, konteinerių pastatymo ir keitimo duomenis, taip pat duomenis apie perpildytą konteinerį (Techninės specifikacijos 7.4.9, 7.4.14 papunkčiai). O tai, kad atsakovė į bylą pateikė ieškovės UAB „Ecoservice“, atsakovės ARATC bei Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 26 d. sudarytą Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje susidarančių mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo sutartį, kurios Priedo Nr. 1 „Atviro konkurso Nr. 500874 Techninė specifikacija“ 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiuose yra įtvirtintos iš esmės analogiškos ginčijamoms sąlygos dėl duomenų perdavimo greičio, nereiškia, kad pati ieškovė turi galimybę ir teikia visus reikalaujamus duomenis ne daugiau nei per 5 min. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė realiai turi galimybę įvykdyti ginčijamą reikalavimą. Juolab, kaip pati atsakovė triplike nurodė, ieškovė, sudarydama minėtą sutartį, patvirtino, kad ji pajėgi įvykdyti ir supranta kaip įvykdyti tik pirkimo sąlygų ir sutarties reikalavimą „per 5
37. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Tačiau atsakovė šiuo atveju neįrodė ir skubos svarbos, kodėl negali būti nustatomas ilgesnis laikas informacijai perduoti ir, ar nustačius ilgesnį informacijos perdavimo laiką, nebūtų užtikrintas minėtu reikalavimu siekiami tikslai. Nors atsakovė deklaruoja siekį užtikrinti kuo didesnį konteinerio aptarnavimo fakto patikimumą, efektyvesnę automobilio judėjimo kontrolę, tačiau nėra aišku, kodėl šis siekis negali būti užtikrinamas tam tikrus duomenis perduodant per ilgesnį laiko tarpą. Taigi, atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiuose numatyto reikalavimo duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, šis reikalavimas pripažintinas neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.
38. Ieškovė šiame kontekste taip pat kvestionuoja perkančiosios organizacijos sprendimą, atsižvelgiant į pretenzijoje nurodytus argumentus, papildyti Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktį reikalavimu: „Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais“. Anot ieškovės, iš nustatytos sąlygos nėra aišku kaip gauti nurodytus faktinius įrodymus ir kokie faktiniai įrodymai turi būti pateikti, kai duomenys neperduoti dėl ryšių sutrikimų. Ieškovės nuomone, abejotina galimybė pasikreipus į ryšių operatorius gauti duomenis apie ryšių buvimą / nebuvimą, jų stiprumą tam tikrose konkrečiose vietose, kuriuose tuo metu buvo aptarnautas konteineris, nes kaskart (kiekvieno to paties konteinerio aptarnavimo metu) konteinerio būvimo vieta, kad ir neženkliai, bet gali skirtis, o kiekvieno aptarnavimo metu nustatyti yra ryšys ar ne, bei tai užfiksuoti įrodymais, kurie galėtų būti teikiami, tiekėjas neturės jokios galimybės; ryšių tiekėjai, tikėtina, pateikti tokių duomenų taip pat negalės. Juolab, kad pasitaiko atvejų kai vienoje vietoje ryšys yra, tačiau jau pusės metro atstumu nuo tos vietos ryšio visiškai nėra. Atsakovė šiuo aspektu dėl ieškovės argumentų nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike nepateikė jokių kontrargumentų, tačiau, teismo vertinimu, nesant jokio perkančiosios organizacijos paaiškinimo, pati savaime Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktyje įtvirtinta formuluotė, išties, nėra aiški, t. y. neaišku kokiais faktiniais įrodymais paslaugos teikėjas turėtų įrodinėti ryšio trukdžius. Be to, abejotina ir dėl tokio reikalavimo racionalumo, t. y. ar reikalavimas atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas teikiančiam tiekėjui rinkti įrodymus apie ryšio sutrikimus ir juos teikti perkančiajai organizacijai, yra racionalus ir objektyviai pateisinamas. Juolab, kad, ypač kaimo vietovėse, tikėtina, galimi gan dažni ryšio sutrikimai. Kaip minėta šio sprendimo 37 punkte, pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, riboja konkurenciją. Taigi, teismo vertinimu, reikalavimas, numatytas aktualioje Techninės specifikacijos 7.4.6 papunkčio versijoje, kiek jis susijęs su įrodymų apie ryšio sutrikimus rinkimu ir teikimu perkančiajai organizacijai yra perteklinis, be to, neaiškus, todėl neteisėtas.
Dėl reikalavimo mokėti vidutinį darbo užmokestį
39. Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje perkančioji organizacija įtvirtino privalomą pareigą paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal šalies ūkio ekonominės veiklos rūšis E36_TO_E39). Be to, šie duomenys atskirai apie kiekvieną darbuotoją turi būti pateikti perkančiajai organizacijai kartu su mėnesine ataskaita pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 išrašą tam mėnesiui už kurį teikiama mėnesinė atskaita; jei išraše matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi būti nepermatomai užtušuoti. Analogiškas reikalavimas dėl duomenų apie darbo užmokestį pateikimą įtvirtinti ir Techninės specifikacijos 8.3.11 papunktyje, o Techninės specifikacijos 11.2.27 papunktyje numatyta, kad paslaugos kokybę nusako, be kita ko, ir socialinių įsipareigojimų nurodytų Techninės specifikacijos 9.3 poskyryje laikymasis.
40. Ieškovės nuomone, perkančioji organizacija nepagrįstai kišasi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, tokiu atveju gali būti diskriminuojami darbuotojai. Be to, nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Kita vertus, tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydį. Juolab, kad reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Atsakovė tokį reikalavimą grindžia vis didesne svarba viešuosiuose pirkimuose teikiamam socialiniam pasiūlymų vertinimo kriterijui. Be to, anot atsakovės, paslaugos teikėjo darbuotojai teikia viešąsias paslaugas visuomenei, todėl paslaugos teikėjo darbuotojams keliami griežti reikalavimai, ypač darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su gyventojais ir aptarnaujantiems konteinerius, todėl šio reikalavimo įtvirtinimas Pirkimo dokumentuose yra pagrįstas ir teisėtas.
41. VPĮ 55 straipsnio, numatančio ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarką, 11 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, sutartį vykdysiantiems ir perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiantiems darbuotojams (toliau – nurodyti darbuotojai) siūlomo darbo užmokesčio mėnesio mediana viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 14.1 papunktyje numatė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainą, t. y. ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu bus laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Tuo tarpu jokių papildomų vertinimo kriterijų Pirkimo sąlygose nėra numatyta. Todėl reikalavimas darbuotojams paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams, jokios pridėtinės vertės pasiūlymų vertinimui šiuo atveju neturės. Priešingai, tiekėjas, negalėdamas mokėti tokio atlyginimo, neturės teisės apskritai dalyvauti pirkime, todėl laikytina, kad tokia sąlygą mažina konkurenciją, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina.
42. Be to, toks reikalavimas neteisėtas ir dėl to, kad minimalūs darbo užmokesčio dydžiai yra reguliuojami, be kita ko, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnyje, numatančiame, kad „Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis, negu šio straipsnio nustatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) - mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.“ Todėl perkančiosios organizacijos reikalavimas mokėti didesnį darbo užmokestį paslaugos teikėjo darbuotojams yra laikytinas kišimusi į tiekėjo organizacinę veiklą. Manytina, kad atsakovės siekiamas tikslas galėtų būti įgyvendinamas, Pirkimo sąlygose numatant pasiūlymus vertinti pagal naudingumo kriterijus, tame tarpe numatant, kad kuo tiekėjas pasiūlys didesnį atlyginimą darbuotojams, viršijantį minimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, pagal esamas Pirkimo sąlygas, konstatuotina, kad Techninės specifikacijos 8.3.11, 9.3 ir 11.2.27 papunkčiuose numatyti reikalavimai, susiję su socialinio pasiūlymo vertinimo kriterijaus įtvirtinimu, yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, todėl neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
Dėl tiekėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartis įtvirtinimo
43. Pirkimo sutarties 20.2 papunktyje įtvirtinta, kad „Paslaugų teikėjas, vienašališkai nutraukęs ar sustabdęs Pirkimo sutartį nesant Perkančiosios organizacijos kaltės, privalo atlyginti visus Perkančiosios organizacijos dėl to patirtus nuostolius“. Pirkimo sutarties 36 punkte įtvirtinta, kad „Šalys turi teisę vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, tuo atveju, jeigu yra nutraukiamos visos PATO sutartys“. Ieškovė siekia, kad šios Pirkimo sutarties sąlygos būtų panaikintos, o taip pat, kad perkančioji organizacija būtų įpareigota nustatyti sutarties nutraukimo sąlygas, kurios leistų tiekėjui: (i) vienašališkai nutraukti PATO sutartį, jeigu pakuočių tvarkymo organizacija nemoka paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas ir neištaiso tokio pažeidimo per tiekėjo nurodytą tam terminą; (ii) vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, jeigu nutraukiamos visos ar bent viena PATO sutartis be sankcijų tiekėjui taikymo.
44. Anot ieškovės, pagal ginčijamas Pirkimo sutarties sąlygas, jeigu bent viena iš pakuočių tvarkymo organizacijų nemokės paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas jai nustatytos dalies paslaugų teikimo kainos, tiekėjas vis vien privalės teikti paslaugas pagal sutartis, nes Pirkimo dokumentuose apskritai nenumatyta galimybė paslaugų teikėjui sutartį nutraukti su jam nemokančia pakuočių tvarkymo organizacija dėl jos kaltės. Be to, ieškovė taip pat negalės nutraukti Pirkimo sutarties ir su perkančiąja organizacija, nes ši sutartis gali būti nutraukta tik tuomet, jei nutraukiamos visos PATO sutartys (Pirkimo sutarties 36 punktas). O jeigu paslaugos teikėjas esant tokiai situacijai, kai jam nemokama už paslaugas bent dalies kainos, vis tik, nutrauktų Pirkimo sutartį vienašališkai, jis pagal ginčijamą Pirkimo sutarties 20.2 papunktį privalėtų perkančiajai organizacijai atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Taigi, pirkimo dokumentuose nustatytomis sutarčių nutraukimo sąlygomis visa rizika yra perkeliama vien paslaugų teikėjui ir nėra paskirstoma tarp šalių, kas lemia akivaizdžią tiekėjo, kaip sutarties šalies, nelygybę. Todėl, kai tiekėjui nėra užtikrinama, jog jis gaus atlygį už teikiamas paslaugas ir neteks paslaugų teikti be atlygio ar jo dalies, tiekėjui turi būti numatyta ir teisė bei galimybė atsisakyti sutarties vykdymo ar ją nutraukti, nepatiriant dėl to neigiamų padarinių.
45. Atsakovė su ieškovės reikalavimais šiame kontekste nesutinka, kadangi pakuočių tvarkymo organizacijos, pasirašydamos PATO sutartis su paslaugos teikėju, įsipareigos atsiskaityti su juo PATO sutartyje nustatyta tvarka. Tuo tarpu, jeigu pakuočių tvarkymo organizacija nevykdys prisiimtų įsipareigojimų pagal PATO sutartį, tai neturės reikšmės Pirkimo sutarties vykdymui, kadangi paslaugų teikėjas savo teises galės ginti kreipdamasis į Aplinkos apsaugos agentūrą arba reikalaudamas delspinigių pagal PATO sutarties 42 punktą. Be to, atsakovės nuomone, tai, jog viena pakuočių tvarkymo organizacija nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal PATO sutartį, negali turėti įtakos ir kitai pakuočių tvarkymo organizacijai, kuri pagal PATO sutartį prisiimtus įsipareigojimus vykdo tinkamai, todėl nėra pagrindo nutraukti visas PATO sutartis ir Pirkimo sutartį vien dėl to, kad viena pakuočių tvarkymo organizacija netinkamai vykdys PATO sutartį.
46. Teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad ginčijamos Pirkimo sutarties sąlygos pagal nurodytas formuluotes yra nepagrįstos ir (ar) neteisėtos. Logiška, kad paslaugos teikėjas, vienašališkai nutraukdamas Pirkimo sutartį, nesant perkančiosios organizacijos kaltės, privalo atlyginti dėl to perkančiosios organizacijos patirtus nuostolius. Juolab, kad tokia pareiga kyla tik, jeigu Pirkimo sutartis bus nutraukta vienašališkai ir nesant perkančiosios organizacijos kaltės. Ir, nors ieškovė pretenzijoje prašė papildyti minėtą Pirkimo sutarties nuostatą, jog pareiga atlyginti nuostolius kyla ne tik nesant perkančiosios organizacijos, bet ir gamintojų ir importuotojų organizacijų kaltės, pripažintina, kad perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė įtraukti į Pirkimo sutarties 20.2 papunkčio formuluotę trečiųjų asmenų (ne sutarties šalių) veiksmų / neveikimo vertinimą sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo. Taip pat logiška, kad nutrūkus visoms PATO sutartims, netenka prasmės ir Pirkimo sutarties galiojimas, todėl šalys tokiu atveju turi teisę ją vienašališkai nutraukti. Tuo tarpu, jeigu bent viena PATO sutartis galioja, nėra jokio objektyvaus pagrindo nutraukti Pirkimo sutartį.
47. Šiame kontekste pažymėtina, pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.158 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai.CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Tuo tarpu sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti nustatytas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Todėl, jeigu kuri nors pakuočių tvarkymo organizacija nevykdys įsipareigojimų pagal PATO sutartį apmokėti paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, paslaugos teikėjas, vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi turės teisę nutraukti PATO sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.
48. Aptartų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti Pirkimo sutarties 20.2 papunktyje ir 36 punkte įtvirtintus reikalavimus neproporcingais, nesąžiningais tiekėjo atžvilgiu ir neteisėtais.
Dėl surinktų atliekų tolesnio sutvarkymo vietos nurodymo
49. PATO sutarties 8 punkte numatyta, kad „Organizacija ne vėliau kaip iki Pasiruošimo termino pabaigos, raštu pateiks Paslaugų teikėjui paruošimo naudoti įrenginių ir jų operatorių (-ius) sąrašą kartu su duomenis, būtinais Paslaugų teikėjui sutartims su parinktais operatoriais sudaryti“. Ieškovė kvestionuoja šį reikalavimą ir tvirtina, kad nurodyta informacija turi būti pateikta Pirkimo dalyviams dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, t. y. turi būti nurodyta kur konkrečiai turės būti pristatomos tiekėjo surinktos atliekos, kadangi be šios informacijos nėra galimybės įvertinti ir apskaičiuoti paslaugų teikimo kainos. Jeigu Pirkimo vykdymo metu iki pasiūlymų pateikimo tiekėjams nebus atkleista pakuočių atliekų tolesnio sutvarkymo vieta ir ši vieta būtų nurodyta organizacijų iki pasiruošimo termino pabaigos likus vos 30 dienų, kaip nustatyta PATO sutarties 8 punkte, toks informacijos pateikimas tiekėjui, ieškovės įsitikinimu, jau bus pavėluotas.
50. Atsakovės manymu, ieškovės argumentai, neva ji negali pateikti pasiūlymo, nes Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kur tiekėjo surinktos iš atliekų turėtojų atliekos turės būti vežamos, nepagrįsti. Anot atsakovės, atstumas iki perdirbimo vietos nedaro jokios įtakos paslaugų kainos paskaičiavimui, kadangi tiekėjai savo pasiūlyme turi pateikti siūlomą pakuočių atliekų vežimo perdirbimui įkainį kiekvienai savivaldybei atskirai atskiru vienos tonos vienam kilometrui įkainiu, kuris bus skaičiuojamas nuo savivaldybės centro iki perdirbimo vietos. Be to, pasiūlymo formoje yra nurodyta, kad vertinamas transportavimo iki pervežimo vietos atstumas yra – 100 km. Šis atstumas nustatytas, kad būtų galima įvertinti pasiūlymus vienodomis sąlygomis. Tuo tarpu teikiant paslaugą tiekėjui bus mokama atskirai už pakuočių atliekų transportavimą perdirbimui pagal tiekėjo nuvažiuotą atstumą ir tiekėjo pasiūlyme nurodytą vienos tonos vienam kilometrui įkainį.
51. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai reikalauja, kad dar pasiūlymų rengimo stadijoje Pirkimo dalyviams būtų išviešinta informacija apie tai, kur surinktas atliekas paslaugos teikėjas turės pristatyti. Iš pasiūlymo formų matyti, kad Pirkimo dalyviai pasiūlyme, be kita ko, turi nurodyti pakuočių atliekų transportavimo perdirbimui paslaugos įkainį 1 t/km. Kaip teisingai nurodė ieškovė, vadovaujantis Pirkimo sąlygomis ir jų priedais bei perkančiosios organizacijos paaiškinimais, transportavimo paslauga gali būti teikiama dviem būdais: (i) surinktas atliekas transportuojant šiukšliavežėmis; (ii) keliomis šiukšliavežėmis surinktas atliekas perkrovimo stotyje perkraunant į didesnės talpos transporto priemonės ir tada didesnį kiekį atliekų transportuojant į atliekų tolesnio sutvarkymo vietas. Todėl neabejotina kad antruoju būdu transportuojant atliekas, transportavimo įkainis bus mažesnis, nes kaštai, tenkantys 1 tonos atliekų nuvežimui bus mažesni, o taip pat tuo metu šiukšliavežės galės surinkinėti atliekas iš konteinerių, t. y. paslaugos bus teikiamos greičiau ir efektyviau. Visgi, kaip nurodo ieškovė, jeigu atliekų tolesnio apdorojimo įrenginiai bus nutolę nedideliu atstumu nuo surinkimo vietos, efektyviau ir greičiau atliekas išsikrovimui vežti šiukšliaveže, nenaudojant perkrovimo stoties. Taigi, nesant Pirkimo dokumentuose nurodytos informacijos apie atliekų pristatymo vietą, tiekėjas neturi galimybių įvertinti kuriuo būdu jis transportuos atliekas iki jų iškrovimo vietos ir tuo pačiu kokią paslaugų kainą teikti pasiūlyme.
52. Be to, sutiktina su ieškove, kad transportavimo būdo pasirinkimas šiuo atveju tiesiogiai įtakoja ir kitų įsigyjamų paslaugų teikimą, nes nėra aišku ar paslaugos teikėjui bus reikalinga atliekų perkrovimo stotis, kiek planuoti konteinerių aptarnavimui atitinkamai dienai, kiek šiukšliavežių ar kitų transporto priemonių bei žmogiškųjų išteklių reikės, ir kt. Taigi nežinant tikslios atliekų tolesnio sutvarkymo/išsikrovimo vietos ir atstumo iki jos, tiekėjai neturi galimybės apskaičiuoti nei pasiūlymo formoje nustatyto įkainio pakuočių atliekų transportavimo perdirbimui paslaugai, nei kitų paslaugų įkainių.
53. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš Pirkimo dokumentų nėra aišku kur turės būti pristatomos surinktos atliekos tolesniam sutvarkymui, o tai trukdo Pirkimo dalyviams kuo tiksliau suplanuoti paslaugų teikimo galimybes ir apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad jau pasiūlymų teikimo stadijoje Pirkimo dalyviams turi būti žinoma nurodyta informacija. Nors PATO sutarties 8 punkte numatyta, kad ši informacija bus pateikta paslaugos teikėjui ne vėliau kaip iki pasiruošimo termino pabaigos, akivaizdu, kad toks informacijos pateikimas bus pernelyg vėlyvas – paslaugos teikėjas nebegalės koreguoti pasiūlytų įkainių.
Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
54. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Todėl pripažinus Pirkimo sąlygas neteisėtomis turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kadangi teismas pripažino Techninės specifikacijos 7.3.9.3, 7.4.6, 7.4.9, 8.3.11, 9.3, 11.2.27 papunkčių PATO sutarties 8 punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, Pirkimas negali būti tęsiamas, viešasis pirkimas nutraukiamas.
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, sprendimas priimtas ieškovės UAB „Ecoservice“ naudai, iš esmės patenkinus visus jos pareikštus materialiuosius reikalavimus.
56. UAB „Ecoservice“ nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu – 2 288 Eur už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2021 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas, Luminor bankas, mokėjimo užduoties Nr. SEP00004432). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 66,67 proc. (4 reikalavimai iš 6), ieškovei iš atsakovės priteistina 1 525,41 Eur (2 288 Eur × 66,67 proc.) žyminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnis).
57. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
58. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė viešojo pirkimo „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 530480, procedūras. Kadangi Pirkimas nutraukiamas teismo sprendimu, o toks sprendimas pasekmes sukelia savaime, t. y. be priverstinio vykdymo, todėl nėra pagrindo toliau palikti galioti teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, sprendimui įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo viešojo pirkimo „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 530480, sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 7.3.9.3, 7.4.6, 7.4.9, 8.3.11, 9.3, 11.2.27 papunkčiai ir Pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis“ 8 punktas yra neteisėti.
Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vykdomo viešojo konkurso Nr. 530480 „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūras.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice“ (juridinio asmens kodas 123044722) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (juridinio asmens kodas 250135860) 1 525,41 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt penkis Eur 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. kovo 9 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo Nr. 530480 „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūrų sustabdymą.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas