Civilinė byla Nr. e2A-478-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00757-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14., 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Winder logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Winder Logistika“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Winder Logistika“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hellmann Worldwide Logistics” dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hellmann Worldwide Logistics” (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Winder Logistika“ (toliau – atsakovė) 43 565,60 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – USD) skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl medicininių apsauginių kaukių, kurias sudaro viso 125 dėžės, viso 1 605 kg (toliau – krovinys) pervežimo maršrutu Šanchajus–Amsterdamas. Tarp šalių buvo vykdomos derybos ir 2020 m. balandžio 27 d. atsakovė ieškovei pateikė galutinį pasiūlymą dėl krovinio vežimo oru kainos ir paprašė, kad atsakovė patvirtintų, kad krovinio vežimo kaina yra tinkama. Atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą, nurodė, kad vežimo kaina ją tenkina. Šalys susitarė, kad krovinys iš Šanchajaus iki Amsterdamo turi keliauti oro transportu, už kurį atsakovė sutiko sumokėti viso 43 565,60 USD. Ginčo tarp šalių dėl paslaugos suteikimo kainos nėra. Atsakovė krovinį pageidavo gauti kaip įmanoma greičiau, todėl užsakė krovinį skraidinti lėktuvu nenurodydama konkrečios krovinio pristatymo gavėjui Amsterdamo oro uoste datos. Krovinį atsakovės siuntėjas turėjo perduoti ieškovės agentui ieškovės agento sandėlyje, kuriame krovinį turėjo perimti ieškovė ir jos atstovas (agentavimo kompanija). Tik po to, kai krovinys faktiškai buvo perduotas agentavimo kompanijai, ieškovei atsirado galimybė faktiškai organizuoti krovinio vežimą oru, t. y. derėtis su oro vežėjais dėl vietos kroviniui lėktuve rezervavimo realiu laiku. Atsakovės nurodytas krovinio siuntėjas per atsakovės nurodytus terminus ieškovei krovinio neperdavė, todėl ieškovei net kelis kartus teko keisti faktiškai suderinto užsakymo (vietos lėktuve) detales ieškant ir užsakant vis naują kroviniui reikiamą vietą lėktuve. Faktiškai krovinys atsakovei buvo pristatytas dviem etapais, pirmoji krovinio dalis atsakovę pasiekė 2019 m. gegužės 7 d., o likusi – 2019 m. gegužės 11 d. Ieškovė atsakovei suteikė krovinio vežimo paslaugą, pateikė PVM sąskaitą faktūrą 43 565,60 USD sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti per 7 dienas, tai yra iki 2019 m. gegužės 18 d., tačiau PVM sąskaita faktūra iki ieškinio pateikimo dienos yra neapmokėta.
3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. atsakovė ieškovei elektroninio paštu atsiuntė pretenziją „Dėl krovinio vėlavimo ir patirtų nuostolių atlyginimo“, kurioje nurodė, kad dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovė patyrė 80 000,00 Eur nuostolius, kuriuos reikalauja atlyginti iš ieškovės, kuri buvo atsakinga už krovinio tinkamą ir savalaikį pristatymą. Ieškovės nuomone, atsakovės veiksmai yra itin nesąžiningi, kadangi atsakovė užsakė įvykdyti itin sudėtingą krovinio pervežimą itin sudėtingomis COVID 19 pandemijos sąlygomis, kuris faktiškai buvo įvykdytas su sąlyga, kad atsiskaitymas bus įvykdytas per 7 dienas, tačiau tik gavusi krovinį atsakovė vietoje paslaugos kainos apmokėjimo ieškovei pateikė pretenziją dėl nuostolių atlyginimo.
4. Ieškovės vertinimu toks atsakovės elgesys yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintais bendraisiais prievolių vykdymo principais bei pareiga elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir vykdymo ar pasibaigimo metu.
5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 80 000,00 Eur žalos atlyginimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė netinkamai suteikė atsakovei vežimo paslaugas, daugiau nei savaitę pavėlavo pristatyti krovinį į paskirties vietą, krovinys buvo pristatytas dalimis, dėl ko atsakovė patyrė 80 000,00 Eur dydžio nuostolius.
7. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta vežimo sutartis, turinti ir ekspedijavimo sutarties požymių, kurios pagrindu pagal atsakovės užsakymą ieškovė įsipareigojo užtikrinti krovinio pristatymą iš Šanchajaus Pudong oro uosto į Amsterdamo oro uostą ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 30 d. Nurodytas vežimo sąlygas patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu ir susirašinėjimo programa „Viber“ bei ieškovės atsakovei pateiktas oro transporto važtaraštis (Air Waybill No (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo nurodytos esminės vežimo sąlygos, t. y. krovinys, faktinis vežėjas bei skrydžio data (2020 m. balandžio 29 d.). Ieškovė, priėmusi atsakovės užsakymą dėl krovinio pervežimo iš Šanchajaus į Amsterdamą, įsipareigojo ne tik užtikrinti tinkamą ir savalaikį krovinio pervežimą susitartu laiku, tačiau taip pat įsipareigojo užtikrinti tinkamą krovinio priėmimą Kinijos Liaudies Respublikoje savo agento sandėlyje, gauti ir pateikti krovinio eksportui ir importui reikalingus dokumentus, užtikrinti tinkamą krovinio deklaraciją, krovinio patikrinimą, krovinio saugojimą savo agento sandėlyje, pateikimą faktiniam krovinio vežėjui, užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą ir iškrovimą, krovinio išsiuntimą nustatytu laiku.
8. Atsakovė paaiškino, kad vežimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 27 d., t. y. tuo metu, kai krovinys jau buvo pristatytas į ieškovės agento sandėlį ir tik po to, kai ieškovė pateikė atsakovei oro transporto važtaraštį su esminėmis vežimo sąlygomis ir terminais, todėl abiem sutarties šalims buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kad krovinio vežimas turėjo būti atliktas 2020 m. balandžio 29 d., o krovinys pristatytas į paskirties vietą (Amsterdamo oro uostą) ir perduotas atsakovei ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovė nuo pat derybų su ieškove dėl vežimo sutarties sudarymo aiškiai deklaravo, jog jai yra reikalingas krovinio vežimas tiesioginiu skrydžiu iš Šanchajaus į Amsterdamą, bei tiksli krovinio pristatymo data, todėl atsakovė užsakymą patvirtino tik tada, kai ieškovė pateikė konkretų pasiūlymą dėl krovinio vežimo skrydžio datos bei tai patvirtinantį dokumentą.
9. Atsakovė nurodė, kad krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą praleidus sutartą terminą daugiau nei 8 dienas, tai yra dalis krovinio (98 dėžės iš 125 dėžių) buvo pristatytos tik 2020 m. gegužės 8 d., o likusi krovinio dalis (27 dėžės iš 125 dėžių) tik 2020 m. gegužės 11 d. Atsakovės vertinimu, nurodytas krovinio pristatymo vėlavimas įvyko išskirtinai dėl netinkamo ieškovės veikimo teikiant vežimo paslaugas, o ne dėl trečiųjų asmenų kaltės. Visų pirma, nepaisant tarp šalių sudaryto susitarimo krovinį pervežti 2020 m. balandžio 29 d., ieškovė krovinį pateikė faktiniam vežėjui tik 2020 m. gegužės 1 d. Dar daugiau, dėl pavėluoto krovinio pateikimo faktiniam vežėjui praleidus pradinio skrydžio laiką, krovinys buvo išsiųstas iš išsiuntimo vietos tik po 4 dienų, tai yra 2020 m. gegužės 5 d. Būtent dėl tokio netinkamo ieškovės veikimo (neveikimo), krovinio nepateikimo faktiniam vežėjui, vežimo sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta bei krovinys nebuvo pristatytas sutartu laiku. Antra, ieškovė pateikdama pasiūlymą dėl vežimo sutarties vykdymo, suklaidino atsakovę, nurodydama, kad krovinys bus gabenamas tiesioginiu skrydžiu iš Šanchajaus Pudong oro uosto į Amsterdamo oro uostą. Vedant derybas dėl vežimo paslaugų suteikimo, atsakovė aiškiai nurodė poreikį gabenti krovinį tiesioginiu skrydžiu. Tačiau pateiktame oro transporto važtaraštyje buvo nurodyta, jog skrydis bus vykdomas su sustojimu Dohos oro uoste (oro uosto kodas: DOH). Atsakovė patvirtindama užsakymą šios aplinkybės nepastebėjo, nes ieškovė visų derybų metu deklaravo, kad vežimas bus vykdomas tiesioginiu skrydžiu. Krovinio vežimas ne tiesioginiu skrydžiu, o su sustojimu Dohoje, lėmė tai, jog krovinio pristatymas vėlavo papildomai 3 (tris) ir 6 (šešias) dienas nuo jo išsiuntimo. Taigi, netinkamas ieškovės ir ekspeditoriaus pareigų vykdymas ir atitinkamas klaidingos informacijos atsakovei teikimas lėmė, kad atsakovės krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą vėluojant daugiau nei savaitę, krovinys buvo pristatytas ne visas iš karto, o dalims, be to atsakovė neteko galimybės pasinaudoti kito vežėjo paslaugomis, tam, kad krovinys į paskirties vietą būtų pristatytas reikalingu laiku ir atsakovė galėtų išvengti nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo.
10. Atsakovė paaiškino, kad dėl netinkamo ieškovės vežimo sutarties vykdymo ir vėlavimo pristatyti krovinį atsakovė patyrė 80 000,00 Eur dydžio nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Byloje yra pagrindas konstatuoti visas trys aplinkybes, būtinas negautų pajamų priteisimui: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) atsakovė pagrįstai tikėjosi gauti negautas pajamas esant normaliai veiklai; 3) pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Atsakovė ir BModesto BV, Nyderlanduose registruota įmone, registracijos numeris 59787546, 2020 m. balandžio 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė dėl krovinį sudarančių prekių pardavimo už bendrą 420 000,00 Eur kainą bei susitarė dėl prekių pristatymo termino – 2020 m. gegužės 2 d. Visų krovinį sudarančių prekių pardavimo kaina pagal pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 420 000,00 Eur, kuriuos atsakovė numatė gauti iš anksto, jeigu būtų turėjusi galimybę tinkamai įvykdyti pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi vežimo sutartį sutartomis sąlygomis. Vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punktu, pirkėjas dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo sumokėjęs 126 000,00 Eur dydžio avansą už pagal sutartį parduodamas prekes, kas patvirtino aiškius pirkėjo ketinimus įvykdyti pirkimo–pardavimo sutartį joje įtvirtintomis sąlygomis. Atsakovei neturinti galimybės tinkamai vykdyti pirkimo–pardavimo sutarties nustatytu terminu (iki 2020 m. gegužės 2 d.) pristatyti prekių pirkėjui, pirkėjas pateikė pranešimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kuriuo nuo 2020 m. gegužės 6 d. nutraukė pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė, gavusi pirkėjo pranešimą apie pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, kurių būtų patyrusi negalėdama parduoti krovinį sudariusių prekių ar turėdama jas parduoti už savikainą mažesnėmis kainomis, pradėjo derybas su pirkėju dėl pirkimo–pardavimo sutarties atnaujinimo. Derybų pasėkoje, atsižvelgiant į pirkėjo patirtus nuostolius dėl atšauktų klientų užsakymų, daugiau nei 40 proc. sumažėjusios prekių rinkos kainos, sumažėjusios prekių paklausos, atsakovė ir pirkėjas susitarė dėl dalinio pirkėjo nuostolių padengimo sumažinant prekių kainą pagal pirkimo–pardavimo sutartį 80 000,00 Eur dydžio suma iki 340 000,00 Eur kainos. Susitarimas dėl pirkėjo patirtų nuostolių padengimo buvo įtvirtintas 2020 m. gegužės 17 d. susitarimu prie pirkimo–pardavimo sutarties, kuriuo buvo atnaujintas pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas ir sumažinta prekių pardavimo kaina. Po atitinkamo susitarimo sudarymo pirkėjas per klaidą pervedė atsakovei likusią pradinės kainos sumą (294 000,00 Eur), dėl ko atitinkamai atsakovė privalėjo grąžinti susidariusią permoką, t. y. 80 000,00 Eur sumą, kuri ir buvo laikoma pirkėjo patirtų nuostolių atlyginimo suma, kuria buvo mažinama prekių pardavimo kaina. Kadangi atsakovė patyrė 80 000,00 Eur dydžio nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma negalint tinkamai įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovei kilo pareiga atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius sumažinant prekių pardavimo kainą, išskirtinai dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, kuomet dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo krovinys buvo pristatytas vėluojant daugiau nei savaitę laiko nuo vežimo sutartyje sutartos krovinio pristatymo datos.
11. Atsakovės vertinimu, nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad ieškovės netinkamas vežimo sutarties vykdymas pakankamai prisidėjo prie žalos atsakovei atsiradimo, todėl pripažintina, kad priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių atsakovei neabejotinai yra ir jis yra pakankamas ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė kaip netinkamas vežimo sutarties vykdymas, dėl ko atsakovė patyrė žalą, ieškovės kaltė yra preziumuojama.
12. Atsakovė paaiškino, kad vežimo sutartimi ieškovė įsipareigojo tinkamai ir laiku suteikti vežimo paslaugas, todėl pažeidus atitinkamą įsipareigojimą, ieškovei kilo pareiga ištaisyti atitinkamą vežimo sutarties vykdymo pažeidimą atlyginant atsakovės patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įgijo teisę sustabdyti savo prievolių pagal vežimo sutartį vykdymą iki ieškovė ištaisys vežimo sutarties vykdymo trūkumus, t. y. atlygins atsakovės patirtus nuostolius, kurie galės būti įskaityti į ieškovės reikalavimą apmokėti už suteiktas vežimo paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 43 565,60 USD skolą ir 7 069,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl krovinio: 125 dėžėse supakuotų medicininių apsauginių kaukių, kurių svoris 1 605 kg, pervežimo iš Šanchajaus Pudong oro uosto (Kinijos Liaudies Respublika) į Amsterdamo oro uostą (Nyderlandai) oro transportu. Teismo vertinimu, nors abi ginčo šalys vieningai nurodė, kad jos buvo sudariusios krovinio vežimo oro transportu sutartį, tačiau sutarties sudarymo aplinkybes (sutarties sudarymo momentą) ir sąlygas (kada ir kaip krovinys turi būti pristatytas) nurodė skirtingai.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog sudarydamos ginčo sutartį šalys nebuvo nustačiusios esminės sutarties sąlygos, jog krovinys iš Kinijos Liaudies Respublikos į Amsterdamą privalo būti siunčiamas išimtinai 2020 m. balandžio 29 d. Teismas nustatė, kad šalims sudarant sutartį buvo aiškus atsakovės poreikis krovinį pristatyti kaip galima greičiau, tačiau pradiniame etape šalims dar nebuvo žinoma nei atsakovės krovinio pristatymo data, nei oro uostas, iš kurio krovinys turės būti gabenamas, atsakovė ieškovės prašė tikrinti visus galimus skrydžius, nurodė preliminarų krovinio pristatymo vežti laiką, įsipareigojo pristatyti krovinį į tą oro uostą, iš kurio skrydi bus įmanomas ir atsakovei palankus.
16. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad byloje pateiktas Kataro oro linijų 2020 m. balandžio 27 d. išduotas oro važtaraštis vienareikšmiškai patvirtina šalių sudarytos ekspedijavimo sutarties sąlygą, jog buvo susitarta dėl tokios esminės sąlygos, kad krovinys bus gabenamas būtent 2020 m. balandžio 29 d., kadangi krovinys buvo vežamas ne pagal šį važtaraštį.
17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalių sutartis buvo sudaryta esant pandeminėmis sąlygomis, šiomis sąlygomis atsakovė įgijo ir siekė brangiau parduoti apsaugines veido kaukes, tikėdamasi gauti pelną. Atsakovė, kaip savo srities profesionalė, suvokė arba turėjo suvokti, jog esamomis pandemijos sąlygomis tokių apsauginių prekių gabenimas gali būti komplikuotas, apie tai buvo informuota ir ieškovės.
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tiek sutarties sudarymo eigoje, tiek jos vykdymo eigoje ieškovė ir atsakovė nuolat komunikavo ir konsultavosi dėl tolesnio sutarties vykdymo esamomis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė būtų neatsižvelgusi į atsakovės nurodymus, nuolat sekė informaciją ir ją teikė atsakovei, o situacijai kintant – oro linijoms atšaukiant ar perkeliant skrydžius tarėsi su atsakove. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieškovė teikė jai klaidinančią informaciją apie tai, kad krovinys bus gabendamas tik tiesioginiu skrydžiu. Tarp šalių nėra ginčo, jog siekdama išvengti rizikos atsakovė pageidavo, jog krovinys būtų gabenamas tiesioginiu skrydžiu, ieškovė užsakė erdvę tiesioginiuose skrydžiuose, tačiau kroviniui siuntėjo esant pristatytam vėliau nei tikėjosi pati atsakovė, vežimo sąlygos kito ir atsakovė jas taip pat turėjo įvertinti. Prašydama patvirtinti užsakymo vykdymą ir jo apmokėjimą, ieškovė siuntė oro važtaraščio projektą (draft), kuriame nurodyta, jog krovinys bus gabenamas ne tiesiogiai į Amsterdamą, o į Dohą, atsakovė projektą patvirtino, o taip pat patvirtino projekte esančią riziką, jog krovinys gali būti gabenamas keičiant transporto priemones vežėjo nuožiūra. Sutarties sudarymo pradžioje atsakovė sutiko, kad krovinys (siunta) būtų dalinamas dalimis. Nors iš susirašinėjimo turinio matyti, kad atsakovės vadovas piktinasi, jog skrydis ne tiesioginis, kaltina ieškovę, jog apie tai jis nebuvo informuotas, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, būdama verslininke atsakovė turėjo matyti važtaraštyje esamus įrašus, o vėliau atsakovė šiuos pakeitimus patvirtino (vežimo neatšaukė).
19. Atsakovė žalą kildino iš prekių pirkimo–pardavimo sutarties ir nurodė, kad žalą sudaro negautos pajamos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien minimos atsakovės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas bei vykdymas ir tai, kad priešieškinio sumą sudarančios dalies lėšų (80 000,00 Eur) atsakovė negavo, nors gauti tikėjosi, nesudaro pagrindo priešieškinį tenkinti, kadangi siekdama gauti pelną atsakovė pati žinomai rizikavo. Teismas pažymėjo, kad sutartį atsakovė sudarė dar neturėdama krovinio ir su ieškove nesusitarusi dėl krovinio vežimo. Šiuo atveju labiau tikėtina, jog atsakovės pirkimo–pardavimo sutarties su pirkėju BModesto BV sudarymo momentas yra ne galutinis rašytinis sutarties įforminimas, o esminis susitarimas, kad atsakovė prekes parduos, o pirkėjas jas nupirks už sutartą kainą būtent 2020 m. balandžio 8–9 dienomis, kada ir buvo išrašyta preliminari sąskaita, o pirkėjas sumokėjo pagal ją 30 proc. dydžio avansą.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės ir pirkėjo BModesto BV sutarčių bei susitarimų turinį, atsakovės prekių įsigijimo momentą bei pirkėjo BModesto BV atliktų mokėjimų chronologiją sprendė, jog pirkimo–pardavimo sutartis tarp jos ir BModesto BV buvo sudaryta, o esami vertimo neatitikimai ar kitos ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad minima sutartis suklastota. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta rašysenos eksperto A. Balsio prognostinė išvada, jog dokumentuose parašai skiriasi, sutarties klastojimo fakto taip pat nepatvirtina. Tuo labiau, kad atsakovei paprašius pateikti duomenis pirkėjas BModeso BV sutarties sudarymo bei jos vykdymo eigą patvirtino, nurodydamas, jog visi sutarties dokumentai buvo pasirašyti įgaliotų BModesto BV atstovų ir su juo suderinti.
21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Teismo vertinimu byloje nėra pagrindo konstatuoti esant visoms trims aplinkybėms, kurios būtinos negautų pajamų priteisimui. Nors pajamos atsakovės ir buvo numatytos gauti iš anksto, tačiau teismo vertinimu, kyla rimtų abejonių, ar atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis jas gauti visoje apimtyje, jei būtų tinkamai įvertinusi pandemijos foną ir oro transporto situaciją su padidėjusiais krovinių kiekiais Kinijos Liaudies Respublikoje. Normali oro uostų veikla buvo sutrikdyta ir atsakovė iš esmės veikė savo rizika. Teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų išvadai, jog šių pajamų atsakovė negavo dėl neteisėtų ar kaltų ieškovės veiksmų, o priežastinis ryšys neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
22. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti visa apimti. Be to, prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2020 m. balandžio 27 d. oro transporto važtaraštis, kurio pagrindu atsakovė patvirtino ekspedijavimo (vežimo) sutarties sudarymą, nepatvirtina šalių susitarimo dėl krovinio gabenimo konkrečią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 29 d., taip pat nepagrįstai konstatavo, jog krovinys buvo gabenamas pagal kitą oro transporto važtaraštį, nors joks kitas oro transporto važtaraštis į bylą nebuvo pateiktas. Tai lėmė nepagrįstą teismo išvadą, jog šalys, sudarydamos ekspedijavimo (vežimo) sutartį (ją vėliau modifikuodamos) dėl krovinio gabenimo iš Šanchajaus Pudong oro uosto į Amsterdamo oro uostą, nesusitarė dėl esminės vežimo sutarties sąlygos – krovinio išsiuntimo ir pristatymo konkrečią datą.
22.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės pasirinktų kontrahentų, kurie ieškovės pavedimu įgyvendino krovinio pervežimo veiksmus, įskaitant Šanchajaus oro uoste veikusius kontrahentus, netinkamas įsipareigojimų vykdymas yra laikomas ieškovės atsakomybe dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo šalinančia aplinkybe. Vien tai, jog dėl pandemijos Šanchajaus oro uoste buvo susidariusios krovinių spūstys, negali būti laikoma aplinkybe, šalinančia ieškovės atsakomybę, kadangi pati ieškovė turėjo pareigą atitinkamas aplinkybes įsivertinti prieš įsipareigodama atsakovės atžvilgiu įvykdyti krovinio pervežimą važtaraštyje nurodytomis sąlygomis bei pati prisiimti su tuo susijusią riziką. Apeliantė nurodė, kad vadovaujantis CK 6.257 straipsniu ir 6.828 straipsnio 2 dalimi, ekspeditorius, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako užsakovui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės.
22.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti visos krovinio pardavimo kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir pirkėjo, nes atsakovė dėl sutrikdytos Šanchajaus oro uosto veiklos turėjo prisiimti visą riziką, susijusią su galimais krovinio pristatymo vėlavimais dėl oro uosto užimtumo. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu neproporcingai perkėlė visą su krovinio vežimu susijusią riziką atsakovei kaip užsakovei, nepaisant to, kad ieškovė yra profesionalus vežėjas, kuris dar prieš prisiimdamas įsipareigojimą pervežti oro transporto važtaraštyje nurodytais terminais turėjo įvertinti visas aplinkybes, susijusias su oro uosto užimtumu, numatyti bei įsivertinti jų galimas pasekmes krovinio vežimo laikui bei apie tai aiškiai informuoti ieškovę prieš pradedant teikti ekspedijavimo paslaugas. Tuo tarpu atsakovė, gavusi iš ieškovės užpildytą ir pasirašytą oro transporto važtaraštį su konkrečia skrydžio data ir skrydžio numeriu, nenurodant jokių išlygų dėl galimo krovinio vėlavimo, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad krovinys bus pristatytas oro transporto važtaraštyje nurodytu terminu bei atsakovė turės galimybę tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo–pardavimo sutartį (kuri buvo sudaryta tik po to, kai atsakovė gavo iš ieškovės aiškų ir konkretų patvirtinimą apie tai, jog krovinys bus vežamas 2020 m. balandžio 29 d., dėl ko prisiėmė įsipareigojimą pristatyti krovinį pirkėjui ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 2 d.) bei parduot krovinį pirkėjui už visą pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:
23.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės naudai iš apeliantės priteisė krovinio vežimo kainą. Nors apeliantė apeliaciniu skundu siekia teismą įtikinti, kad su apsauginių kaukių pirkėju sutartį sudarė tą pačią dieną, kai ieškovė apeliantei atsiuntė krovinio važtaraščio projektą, tai yra 2020 m. balandžio 27 d., tačiau krovinio ekspedijavimo (vežimo) sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 14/15 d. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad atsakovės pirkimo–pardavimo sutarties su pirkėju BModesto BV sudarymo momentas yra ne galutinis rašytinis sutarties įforminimas, o esminis susitarimas, kad atsakovė prekes parduos, o pirkėjas jas nupirks už sutartą kainą būtent 2020 m. balandžio 8–9 dienomis, kada ir buvo išrašyta preliminari sąskaita, o pirkėjas sumokėjo pagal ją 30 proc. dydžio avansą.
23.2. Ieškovė nesutinka su apeliantės pozicija, kad nuostolius apeliantė patyrė dėl ieškovės kaltės, nes krovinys buvo atgabentas pavėluotai, ko pasėkoje krovinio pirkėjas BModesto BV su apeliante nutraukė krovinio prekių pirkimo–pardavimo sutartį, vėliau ją atnaujindamas ir nustatydamas 80 000,00 Eur mažesne kainą. Visų pirma, ieškovės nuomone, pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastotas dokumentas. Antra, byloje nėra duomenų, kad ieškovės gabentos prekės buvo perduotos BModesto BV. Trečia, 2020 m. balandžio 27 d. apeliantė su BModesto BV sudarė rašytinę sutartį po to, kai jau buvo sumokėtas 126 000,00 Eur avansas. Ieškovė pažymėjo, kad viso proceso metu apeliantė taip ir nepaaiškino kodėl 2020 m. balandžio 27 d. staiga atsirado poreikis sudaryti rašytinę sutartį, o rašytinės sutarties sudarymo įrodymai dingo, nes tariamai nebuvo išsaugoti. Ieškovės vertinimu, apeliantė tikslingai slepia pirkimo–pardavimo sutarties derinimo, sudarymo/pasirašymo aplinkybes, todėl šioje byloje turėtų būti taikoma contra spoliatorem (liet. pažeidėjo nenaudai) prezumpcija. Ketvirta, ieškovė nebuvo įsipareigojusi krovinį apeliantei pristatyti nei 2020 m. balandžio 29 d., nei 2020 m. gegužės 2 d. Šalių susitarimas buvo pagrįstas principu “kuo greičiau krovinį pristatyti apeliantei”. Susitarime nebuvo nurodyta, kad krovinio nepristačius iki konkrečios datos, apeliantė patirs didelius nuostolius, kuriuos turės atlyginti ieškovė. Penkta, ieškovė nesutinka, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovei 2020 m. balandžio 27 d. gavus krovinį, ieškovė krovinį vežėjui Qatar Airways (Kataro avialinijoms) perdavė tik 2020 m. gegužės 1 d. ir todėl krovinys nebuvo išskraidintas nustatytu metu. Šalių vykdyta komunikacija laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. rodo, kad visą šį laikotarpį ieškovė atlikinėjo aktyvius veiksmus, o 2020 m. gegužės 1 d. krovinio registracijos data avialinijų sekimo sistemoje nereiškia, kad visą šį laikotarpį ieškovė aktyviai nesirūpino apeliantės kroviniu. Šešta, pačios apeliantės veiksmai galėjo sudaryti sąlygas kilti žalai, t. y.: konkrečių krovinio vežimo pristatymo terminų su ieškove nesudarymas; pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nesant garantijų, kad krovinys BModesto BV bus pristatytas iki pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto termino pabaigos; BModesto BV sprendimo vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį neginčijimas, derybų dėl sutarties vykdymo nevedimas ir galiausiai 2020 m. gegužės 17 d. susitarimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties atnaujinimo itin nepalankiomis sąlygomis sudarymas. Septinta, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiame ginče negali būti taikoma Monrealio konvencija (toliau – ir Monrealio konvencija) dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, kadangi ieškovė, gabendama krovinį veikė kaip ekspeditorius, tačiau ieškovė su šiais teiginiai nesutinka, nes viso proceso metu ieškovė įrodinėjo, kad ji buvo krovinio vežėja, pasamdžiusi faktinį oro vežėją Qatar Airways (Kataro avialinijoms). Pagal Monrealio konvencijos 19 straipsnį, vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo vežant oru keleivius, bagažą arba krovinius, tačiau vežėjas neatsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, jeigu jis įrodo, kad jis ir jo darbuotojai ir atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti, arba tai, kad jam ar jiems buvo neįmanoma imtis šių priemonių. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas, kad apeliantės krovinys būtų pristatytas gavėjui. Ieškovės nuomone, imtis kitų priemonių, kad žalos būtų išvengta galėjo ne ieškovė, o būtent apeliantė, t. y. žinant, kad krovinys yra apsauginės kaukės, kurių vežimas iš Kinijos Liaudies Respublikos yra rizikingas, galėjo nesudaryti tokio pobūdžio sutarties ir žala nebūtų atsiradusi. Taigi, šiuo atveju, net jei teismas nustatytų ieškovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir apeliantė pateiktų įrodymų apie patirtą žalą, apeliantės prašomos žalos dydis žymiai viršija maksimalią Monrealio konvencijos 22 straipsnyje numatytą sumą.
23.3. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime esančia išvada, kad dokumentų klastojimo faktų byloje nėra. Ieškovės įsitikinimu dokumentai yra suklastoti siekiant dirbtinai suformuoti tariamai patirtus 80 000,00 Eur nuostolius ir juos prisiteisti iš ieškovės. Pirkimo–pardavimo sutarties klastojimas pasireiškia dviem požymiais: dokumentas pasirašytas atbuline data; dokumentą pasirašė ne BModesto BV direktorius Michael Hendriks. Pirkimo–pardavimo sutarties klastojimą įrodo ir faktinė aplinkybė, jog apeliantės pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties angliškasis tekstas skiriasi nuo lietuviškojo teksto. Be to, ieškovė į bylą pateikė teismo rašysenos eksperto Alekso Balsio 2021 m. liepos 9 d. atskirąją nuomonę, kurioje nurodoma, kad atsakovės į bylą pateiktame 2020 m. gegužės 17 d. susitarime „Dėl 2020 m. balandžio 27 d. Pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo” ir pirkimo–pardavimo sutartyje yra matomi techninio klastojimo požymiai, t. y. identiškai sutampa Michael Hendriks vardu pasirašiusio asmens parašai. Ieškovės vertinimu, asmuo du skirtingus dokumentus pasirašyti identiškai neturi jokių galimybių, todėl tikėtina, kad ant sukurtų dokumentų elektroniniu būdu buvo dedamas turimas parašas ir BModesto BV spaudas – atliktas techninis klastojimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl šalių susitarimo turinio vertinimo
26. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 808 straipsnio 1, 2 dalys).
27. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu. Krovinių ekspedicijos sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą. Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatytos ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ir maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, užtikrinti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, taip pat kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos. Krovinių ekspedicijos sutartyje gali būti numatyta, kad ekspeditorius teikia papildomas paslaugas: gauna iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui reikalingus dokumentus, atlieka muitinės ir kitus formalumus, tikrina krovinio kiekį ir būklę, iškrauna ir pakrauna krovinius, sumoka rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti užsakovas (užsakovo klientas), saugo, sandėliuoja krovinį, bei teikia kitas paslaugas (CK 6.824 straipsnio 3–6 dalys). CK šeštosios knygos IV dalies XLI skyriaus taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai pagal sutartį ekspeditoriaus pareigas atlieka vežėjas (CK 6.824 straipsnio 7 dalis). CK 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka.
28. Krovinio vežimo oru tarptautiniais maršrutais sutarčiai yra taikoma 1999 m. Monrealio konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, kuri Lietuvoje įsigaliojo 2005 m. sausio 29 d. Monrealio konvencijos 1 straipsnyje įtvirtinta, kad ši konvencija taikoma visiems tarptautiniams keleivių, bagažo arba krovinių vežimams, kuriuos už atlygį vykdo orlaivis. Pagal Monrealio konvencijos 1 straipsnio 2 dalį, tarptautinis vežimas – tai bet koks vežimas, kurio metu pagal šalių susitarimą, išvykimo ir atvykimo vieta nesvarbu, ar sustojama vežant ar perkraunama, yra abiejų valstybių, šios konvencijos šalių, teritorijose arba vienos valstybės, šios konvencijos šalies, teritorijoje, jeigu sutarto sustojimo vieta yra kitoje valstybėje, net jeigu ši nėra valstybė, šios konvencijos šalis.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė vykdė apeliantės užsakymą – gabeno orlaiviais krovinį iš Kinijos Liaudies Respublikos į Nyderlandus (Amsterdamą), t. y. užsakomieji skrydžiai buvo tarptautiniai. Tiek išvykimo šalis (Kinijos Liaudies Respublika), tiek krovinio pristatymo šalis (Nyderlandai) yra Monrealio konvencijos dalyvės, todėl nagrinėjamoje byloje kilusiam šalių ginčui spręsti taikytinos Monrealio konvencijos nuostatos.
30. Pagal tarptautinių sutarčių viršenybės nacionalinės teisės atžvilgiu principą, tarp šalių sudarytai sutarčiai taikytinos Monrealio konvencijos nuostatos, o CK nuostatos taikytinos tik tokia apimtimi, kuria Monrealio konvencija šalių sutartinių santykių nereglamentuoja.
31. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vežimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. balandžio 25 d. Anot apeliantės, būtent 2020 m. balandžio 27 d. oro transporto važtaraštis patvirtina sutarties sudarymą ir tai, kad šalys susitarė dėl esminės sutarties sąlygos, kad krovinys iš Kinijos Liaudies Respublikos į Amsterdamą privalo būti siunčiamas išimtinai 2020 m. balandžio 29 d.
32. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 straipsnio 1 dalis).
33. Vežimo sutartinius santykius reglamentuojantis CK šeštosios knygos IV dalies XL skyrius nenustato specialių taisyklių vežimo sutarties formai. Tai reiškia, kad šiai sutarčiai sudaryti pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. Krovinių ekspedicijos sutarties formą reguliuoja CK 6.825 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad krovinių ekspedicijos sutartis sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis, pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento).
34. Monrealio konvencijos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad oro transporto važtaraštis gali būti pakeistas bet kokia kita priemone, kurioje įrašyta apie numatomą vykdyti vežimą. Jeigu naudojamos kitos priemonės, vežėjas, siuntėjo pareikalavimu, pateikia gavėjui krovinio kvitą, leidžiantį identifikuoti siuntą bei pasinaudoti informacija, saugoma šių kitų priemonių įraše. Oro transporto važtaraštyje arba kvite yra nurodoma informacija, užtikrinanti krovinio tinkamą pristatymą, tokia kaip išvykimo ir paskirties vietos, siuntos svoris Monrealio konvencijos 5 straipsnis).
35. Bylos duomenis nustatyta, kad apeliantė 2020 m. balandžio 14 d. kreipėsi į ieškovę dėl krovinio pervežimo oro transportu iš HKG (Honkongo) arba PVG (Šanchajaus Pudongo) tarptautinių oro uostų į AMS (Amsterdamo) oro uostą. Nurodė, kad krovinys bus paruoštas gabenimui 17 d. 2020 m. balandžio 14 d. ieškovė, atsakydama į apeliantės užklausą dėl krovinio pervežimo, nurodė, kad krovinio vežimo kaina 44 000,00 USD, tačiau 2020 m. balandžio 15 d. patikslino, kad tiesioginiam skrydžiui krovinio vežimo kaina gali siekti 10 USD/kg (DOK-21821 priedas Nr. 2). Kaip matyti iš 2020 m. balandžio 15 d. šalių susirašinėjimo, šalys aptarė klausimus, susijusius su krovinio padalijimu į kelias dalis, atsakovė išreiškė pageidavimą krovinį į Amsterdamą pristatyti kaip įmanoma greičiau. Apeliantė buvo informuota, kad reikia kuo greičiau rezervuoti skrydžio datas, nes yra trūkumas vietų lėktuve, taip pat buvo informuota dėl bendros situacijos rinkoje, kad visų medicininių produktų (tame tarpe ir medicininių kaukių) siuntos dėl įvairių priežasčių gali būti sulaikomos, atšauktos ar sustabdytos. Apeliantė ieškovei davė krovinio siuntėjo kontaktą, o ieškovė apeliantei – agento, kuris Kinijos Liaudies Respublikoje turėjo rūpintis faktinių krovinio išsiuntimu (DOK-28982 priedas Nr. 1).
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šalių susirašinėjimo 2020 m. balandžio 14–15 d. metu buvo suderintos esminės krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygos (pateikta informacija apie vežamą krovinį, suderinta krovinio vežimo kaina, pateikti duomenys iš kur ir kam krovinys turi būti perduotas). Taigi, būtent 2020 m. balandžio 15 d. buvo pasiektas šalių susitarimas dėl krovinio pervežimo, t. y. išreikšta šalių valia dėl tarptautinio krovinio vežimo sutarties sudarymo.
37. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad krovinio vežimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 27 d., kuomet šalys susitarė dėl didesnės krovinio vežimo kainos, kuri įtvirtinta 2020 m. balandžio 27 d. važtaraštyje. Priešingai, byloje pateikti duomenys įrodo, kad 2020 m. balandžio 15 d. susitarus dėl krovinio vežimo, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti sutartį, t. y. samdė vietinį agentą, kuris rezervavo skrydžius, organizavo bendradarbiavimą su muitine dėl apsauginių kaukių pakuotės pakeitimo, vykdė komunikaciją dėl krovinio gabenimo oro uostu. Visi šie veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo sąlygoti šalių 2020 m. balandžio 15 d. susitarimo kaip įmanoma greičiau krovinį pristatyti iš Kinijos Liaudies Respublikos į Nyderlandus. Vien ta aplinkybė, jog šalys atliko sutarties pakeitimas, susijusius su padidėjusia vežimo kaina, savaime neįrodo, jog buvo sudaryta nauja krovinio vežimo sutartis.
38. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad šalys, pasirašydamos važtaraštį, sudarė susitarimą, kad krovinio skrydžio data yra 2020 m. balandžio 29 d. Iš byloje pateikto šalių atstovų susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. balandžio 26 d. atsakovė pristatė krovinį ieškovės agentui, 2020 m. balandžio 27 d. ieškovė informavo atsakovę, kad pasikeitus rinkos kainoms, krovinio pervežimo kaina didėja ir persiuntė atsakovei 2020 m. balandžio 27 d. Kataro oro linijų Oro transporto važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini). Važtaraštyje nurodyta, kad numatyta krovinio (apsauginių kaukių) gabenimo data yra 2020 m. balandžio 29 d., skrydžio numeris QR8885, skrydis bus vykdomas per DOHA (Kataro sostinė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į važtaraštį buvo perkelti duomenys apie būsimą krovinio skrydį Kataro oro linijomis, tačiau tai nebuvo šalių susitarimas dėl konkrečios skrydžio datos. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad šalys tarėsi dėl konkrečios skrydžio datos. Juolab kad ir po važtaraščio pateikimo atsakovei, jos atstovas 2020 m. balandžio 28 d. teiravosi ieškovės, kada skrydis suplanuotas, prašė atsiųsti grafiką (DOK-25187 priedas Nr. 4).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties sudarymo aplinkybes ir važtaraštyje nurodytus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sudarydamos ginčo sutartį šalys nebuvo nustačiusios sutarties sąlygos, jog krovinys iš Kinijos Liaudies Respublikos į Amsterdamą privalo būti siunčiamas išimtinai 2020 m. balandžio 29 d. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo remiantis apeliantės nurodytais argumentais spręsti, jog atsakovė pažeidė sutarties nuostatas ar netinkamai ją vykdė. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl patirtų nuostolių atlyginimo
40. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
41. Nagrinėjamu atveju nuostolių atsiradimą apeliantė kildina iš ieškovės neteisėtų veiksmų, kurie, jo įsitikinimu, pasireiškė tuo, kad ieškovė netinkamai vykdydama savo pareigas, pažeidė tarp šalių sudarytą vežimo sutartį (pavėlavo pristatyti krovinį) bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ko pasėkoje atsakovė patyrė 80 000,00 Eur nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Apeliantės teigia, kad nuostolius ji patyrė dėl ieškovės kaltės, o oro uosto užimtumas nelėmė krovinio vėlavimo, tai yra krovinys buvo išsiųstas per 2 darbo dienas nuo jo pateikimo faktiniam vežėjui (krovinys buvo pateiktas 2020 m. gegužės 1 d. (penktadienį), išsiųstas 2020 m. gegužės 5 d. (antradienį), kas reiškia, jog tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tinkamai ir laiku pateikusi krovinį faktiniam vežėjui išsiuntimui, t. y. 2020 m. balandžio 28 d. (vieną dieną iki numatytos skrydžio datos), krovinys būtų buvęs išsiųstas dar 2020 m. gegužės 1 d., kas nebūtų lėmę atsakovės patirtų nuostolių.
42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti šia aplinkybe besiremianti šalis. Ji taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi procesinė našta įrodyti, kad sutarties nuostatas pažeidė ieškovė, tenka šia aplinkybe pasiremiančiai šaliai, t. y. apeliantei.
43. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta (žr. šios nutarties 39 punktą), jog apeliantės nurodyti argumentai neįrodo sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą, todėl spręsti dėl sutarties pažeidimo, kai krovinys buvo pristatytas kitu, nei atsakovė tikėjosi terminu, nėra jokio pagrindo. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė elgėsi atidžiai ir rūpestingai, bendradarbiavo su atsakove, pranešė apie kylančias kliūtis, dėjo pastangas krovinį pristatyti kuo greičiau, atsakovei teikė informaciją apie atidėtus, pakeistus skrydžio laikus, dalinosi informacija, kuria disponavo, pati organizavo netinkamai supakuoto krovinio perpakavimą, o kad krovinys būtų kuo greičiau išgabentas, į krovinio gabenimo procesą pasitelkė ir partnerių iš Kinijos Liaudies Respublikos vadovybę. Be to, ir pats krovinys buvo perduotas ieškovei ne sutartyje nurodytu laiku, tai yra 2020 m. balandžio 17 d., o 2020 m. balandžio 26 d. Būtent dėl to, kad atsakovė vis nukėlinėjo krovinio pristatymo datą, ieškovės vykdytas darbas dėl skrydžio užsakymo turėjo būti daromas iš naujo, nes visais aukščiau rezervuotais skrydžiais krovinys nebuvo išskraidintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą pagal sutartį, siekė, kad krovinys būtų pristatytas kuo įmanoma greičiau, tačiau skrydžius oro linijos nuolat atidėdavo ar perkeldavo dėl didelio oro transporto poreikio, krovinių spūsčių (2020 m. balandžio 29 d. 4 val., 2020 m. balandžio 30 d. 4 val., 2020 m. gegužės 1 d. 4 val., 2022 m. gegužės 4 d., 2020 m. gegužės 5 d. 4.30 val.). Byloje pateikta vieša informacija patvirtina, kad krovinio vežimo metu oro uostas buvo maksimaliai apkrautas ir didžioji dalis krovinių vežami su dideliais vėlavimais (DOK-28982 priedas Nr. 2). Taigi, krovinio gabenimas vyko esant pasaulinės pandemijos sąlygomis, todėl krovinio pristatymo terminai objektyviai negalėjo priklausyti išimtinai nuo ieškovės veiksmų. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad ieškovė nebendradarbiavo, elgėsi nerūpestingai ir/ar nedėjo pastangų kuo operatyviau įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
44. Nagrinėjamoje byloje nenustačius ieškovės veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, plačiau nepasisakytina dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų).
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
47. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad atsakovės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, sprendžia, jog apeliantė neįgijo teisės į už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį bei advokato teisinę pagalbą ruošiant apeliacinį skundą atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
48. Už teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu, ieškovė advokato teisinei pagalbai sumokėjo 2 420,00 Eur. Pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
49. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
50. Pagal kasacinio teismo praktiką Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
51. Ieškovė už teisinę pagalbą sumokėjo 2022 m. sausio 14 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 2 077,53 Eur (1,3 × 1 598,10 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti išlaidos (2 420,00 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įvertinus tai, kad byloje nagrinėti klausimai nebuvo nauji ir išskirtinai sudėtingi tiek teisės taikymo, tiek faktinių aplinkybių vertinimo požiūriu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nustatyto maksimalus išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisinę pagalbą mažintina iki 2077,53 Eur ir ieškovei iš atsakovės priteistina 2 077,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Winder Logistika“, juridinio asmens kodas 303393889, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics”, juridinio asmens kodas 300656908, naudai 2 077,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Agnė Tikniūtė