Administracinė byla Nr. N575-1054/2009
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4;
39.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo
Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Zarasų rajono policijos
komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį skundą
dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimo V. S. (V. S.) administracinio teisės
pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios
policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis 2008 m. balandžio
30 d. surašė V. S. administracinio teisės pažeidimo
protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 19.30 val., Zarasuose, Vytauto g.
prie 11 namo, vairavo kooperatinei bendrovei „Zarasų šilai“ priklausantį
automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,89 promilės
girtumo laipsnis), neatsižvelgė į vairavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo,
kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų
stabdoma, ir atsitrenkė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės
nenukentėjo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių
eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68 ir 171 punkto reikalavimus. Jo veika
protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
II.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2008 m.
gegužės 12 d. nutarime V. S. pažeidimą taip pat kvalifikavo
pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir pritaikęs ATPK 301 straipsnį
skyrė administracinę nuobaudą - 5 000 litų baudą be specialiosios teisės
vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad V. S. kaltė yra
įrodyta jo paties prisipažinimu bei byloje esančia medžiaga. Atsakomybę
lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad V. S. nuoširdžiai
gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat
atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, nustatytas
lengvas girtumo laipsnis, savo veiksmais nesukėlė sunkių pasekmių, charakterizuojamas
teigiamai, dirba ir mokosi, augina ir išlaiko mažametį vaiką. Be to, nurodė,
kad atsižvelgiant į tai, kad V. S. darbovietės
vadovas prašo neatimti teisės vairuoti, nes be šios teisės pažeidėjas nebegalėtų
dirbti jo pareigoms pavesto darbo, dėl ko sutriktų bendrovės veikla, o kito
specialisto parengimas užimtų daug laiko ir lėšų, bendrovė yra investavusi daug
lėšų į pažeidėjo mokymus bei finansuoja jo mokslus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos
kolegijoje, V. S. šeima gyvena Samanių k., Suvieko sen., Zarasų
rajone, ten pažeidėjo motina prižiūri mažametę dukrą, šeimos pajamos nedidelės,
šeima neturi nuosavo būsto, todėl netekus darbo, pasunkėtų šeimos turtinė
padėtis, pažeidėjas galėtų rečiau lankyti dukrą, nukentėtų mažamečio vaiko
interesai. Todėl teismas vadovavosi teisingumo bei protingumo kriterijais ir
skyrė maksimalią baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
III.
Zarasų
rajono policijos
komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyrius (toliau –
Institucija) apeliaciniame skunde prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2008 m.
gegužės 12 d. nutarimą pakeisti kaip pernelyg švelnų. Institucija mano, kad pažeidėjas
buvo nubaustas pernelyg švelniai ir ATPK 301 straipsnis buvo
pritaikytas nepagrįstai. Nurodo, kad pažeidėjas padarė vieną šiurkščiausių ir
pavojingiausių KET pažeidimų. Todėl turėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia
grėsmę visuomenei bei kitiems eismo dalyviams bei aiškiai suprasti galimas tokio
pažeidimo pasekmes sau ir savo šeimai. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmens
darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti
švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Galimos dėl teisės vairuoti netekimo
kilsiančios pasekmės taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301
straipsnio nuostatas, nes bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai
sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn
traukiamam asmeniui, tiek ir jo šeimos nariams bei darbdaviams. Be to,
Institucija nurodo, kad V. S. nuo 2002 m. septynis kartus buvo
patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, viena nuobauda yra
galiojanti.
V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Zarasų rajono
apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo
netenkinti. Pažeidėjas mano, kad Institucijos skundas yra nepagrįstas. Nurodo,
kad paskirtą administracinę nuobaudą nelaiko per švelnia: už ATPK 127
straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam buvo paskirta maksimali 5000
litų bauda, t.y. yra didelė pinigų suma, kurią pažeidėjas sumokėjo. Todėl mano,
kad vien pinigine bauda bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti
administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Nurodo, kad ATPK 301
straipsnis buvo pritaikytas ir papildoma administracinė nuobauda neskirta pagrįstai,
nes teismas pasinaudodamas diskrecijos teise įvertino tai, kad pažeidimas
nesukėlė sunkių padarinių, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytas
lengvas girtumo laipsnis, jis yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, mokosi,
augina mažametį vaiką. V. S. nesutinka su Institucijos
argumentu, kad jo padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir
šiurkščiausių KET pažeidimų. Nurodo, kad jam buvo nustatytas ne sunkus, o lengvas
girtumo laipsnis, eismo įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, transporto
priemonėms padaryta žala nedidelė, nukentėjusiojo asmens automobiliui padarytą
žalą pilnai atlygins draudimo kompanija, pažeidėjo automobilio savininkas jokių
pretenzijų pažeidėjui neturi. Mano, kad jo atveju gali būti taikomos ATPK 301
straipsnio nuostatos, nes byloje nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas
atsakomybės nevengė, automobilio nevairavo antrą kartą per metus neblaivus
(Administracinių teismų praktika Nr. 1, 326 p.). Atkreipia dėmesį į tai, kad turi
tik vieną galiojančią nuobaudą. Todėl vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, paskirtų,
bet negaliojančių nuobaudų kiekis, negali būti traktuojamas kaip atsakomybę
sunkinanti aplinkybė. Be to, mano , kad Institucijos skundas neatitinka Administracinių
bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nes skunde nėra nurodoma,
kokia teisės norma remiantis turėtų būti pakeistas pirmosios instancijos teismo
nutarimas, o tik nurodoma abstrakčiai, kad nuobauda yra per švelni, kad nėra
atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes ir pan.
Teisėjų
kolegija
k
o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš
dalies.
Skundžiamu
nutarimu V. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už
pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra
ir teisėjų kolegija laiko jį nustatytu. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas
paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad
paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju
nebuvo pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir apskritai neskirti
specialiosios teisės atėmimo.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės
pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio
2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę
lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes,
vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę
nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei
numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios
nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė
nuobauda, vadovaujantis ATPK 301
straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais,
išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių
asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai
(žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą,
sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė
nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės
pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie
laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats
teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK
20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių
tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant
prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės
aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos
interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu
pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto
asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės
pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus V. S., kai jam
buvo nustatytas net 0,89 promilės girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį, dėl ko
buvo apgadinti du automobiliai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn
atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas
akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama
nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui
atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų
būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti
paskirtą nuobaudą, nes
neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį
asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei
nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra
išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta
nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs,
kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su
poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime
nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios
nuobaudos taikymą
(žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007),
ir nesuteikia jokio
esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė,
atsižvelgiant į ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo
pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens
pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o
darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo
šaltinis (žr.,
pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Pažeidėjas jau yra baustas ir turi galiojančią
administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą (b.l. 12). Be to, iš
bylos medžiagos matyti, kad V. S. nuo 2002 m. septynis kartus buvo
patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus. Tai labai neigiamai
apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios
ir jis toliau sistemingai ir akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas
elgesio taisykles.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto
pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą
sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Kitos pažeidėjo bei pirmosios
instancijos teismo nurodytos aplinkybės (eismo įvykio metu nebuvo sužaloti
žmonės, transporto priemonėms padaryta žala nedidelė, nukentėjusiojo asmens
automobiliui padarytą žalą pilnai atlygins draudimo kompanija, pažeidėjo
automobilio savininkas jokių pretenzijų pažeidėjui neturi, ir kt.) taip pat
nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. V. S. padarė
vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažeidėjas turėjo
numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto
pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir
įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn
atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda netaikant specialiosios teisės
atėmimo yra
aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK
301 straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios
instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į
tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato
galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio
proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu,
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3
dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Zarasų
rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus apeliacinį
skundą patenkinti iš dalies.
Zarasų
rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti
bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Antanas
Ablingis
|
|
|
Ričardas
Piličiauskas
|
|
|
Virgilijus
Valančius
|