Pranešėjas : Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji
byla Nr.1A-358-336-2007-59
Teisėja D. Stankevičiūtė Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.8
(S)
N U T A R T I S
2007 m. rugsėjo 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo
Gapučio,
sekretoriaujant Editai
Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,
gynėjui advokatui Antanui
Cemnolonskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. D. apeliacinį skundą dėl 2007-06-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo
nuosprendžio, kuriuo V.
D. , pripažintas kaltu, padaręs
nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2
metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš V. D. priteista
1200-Lt turtinės ir 6800-Lt neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiojo T. P. naudai, bei 3594-Lt Valstybinės ligonių kasos prie
Sveikatos apsaugos ministerijos naudai už T. P. suteiktas
sveikatos priežiūros paslaugas.
n u s t a t ė :
V. D. nuteistas už tai, kad 2007-03-17 apie 01 val. 40
min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės ERA, konflikto
metu peiliu sudavęs ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam T.
P. į kairę nugaros pusę, ir dėl to padarydamas kiaurymines durtines žaizdas
su kairiojo plaučio sužalojimu bei oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės
ertmėje, sunkiai sutrikdė T. P. sveikatą.
Nuteistasis V. D. apeliaciniu
skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007-06-29 nuosprendį
dalyje dėl parinktos bausmės dydžio ir pagal BK 135 str. 1 d. paskirtos laisvės
atėmimo bausmės dydį sumažinti iki vienerių
metų ar artimo šiam dydžiui. Teigia, jog teismas paskyrė per griežtą bausmę,
kuri yra nepagrįsta ir neteisinga. Pažymi,
kad teisinės sankcijos artimesnės
minimaliam bausmės dydžiui (laisvės atėmimo iki ar apie 12 mėn. dydžio),
pritaikymas sukeltų dideles ir ilgo poveikio negatyvias pasekmes, suvaržymus, sulaikytų nuo nusikalstamų veikų
padarymo, nubaustų ir atimtų galimybę
daryti naujas nusikalstamas veikas, bei
užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir įtvirtintus bausmės paskirčiai keliamus tikslus. Šis bausmės dydžio skyrimas atitiktų teisingumo,
protingumo, proporcingumo ir adekvatumo principus.
Apeliantas
nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino dviejų
atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių. Nusikalstamą veiką padarė dėl didelio susijaudinimo,
kurį nulėmė neteisėti
nukentėjusiojo veiksmai, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59
str. 1 d. 10 p.). Be to, nurodo, jog gindamas
artimą asmenį, sužalojo nukentėjusįjį, dėl
to mano, kad peržengė būtinosios ginties ribas ir ši aplinkybė turėtų būti
taip pat pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 9 p.).
Apeliantas savo skunde taip pat
pažymi, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą
veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nurodo, jog padaryta
nusikalstama veika yra ne iš anksto suplanuota, o dėl to, kad netinkamai
įvertino situaciją. Be to, jis atsiprašė
nukentėjusiojo, ir susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, bei susitaikė
su nukentėjusiuoju. Nurodo, jog
nukentėjusysis jam atleido ir teismo prašė skirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo
nuomone, teismas turi įvertinti, jog apeliantas jauno amžiaus, neseniai sukūręs šeimą ir įvykio metu gynė savo nėščią
žmoną, kuri gimdys lapkričio mėn. Skundu taip pat pažymi, kad sukūrus
šeimą, iš esmės pasikeitė ir padarė atitinkamas išvadas. Be to, nuteistojo
nuomone, palikus tokią griežtą bausmę ir
izoliavus ilgam laiko tarpui nuo šeimos ir lapkričio mėnesį gimsiančio vaiko,
kuris visą šį laiką augtų be tėvo, būtų sužlugdytas moraliai, o žmonai būtų sunkiai įmanoma vienai tinkamai
prižiūrėti ir auginti vaiką. Be
to, nurodo, jog būdamas laisvėje įsidarbins ir tokiu būdu nedelsiant atlygins
nukentėjusiajam žalą.
Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje
prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą
patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Pirmos instancijos teismas,
vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, V. D. pagrįstai
pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas.
Nuteistasis savo kaltės skunde neginčija. Apeliantas neneigia, 2007-03-17 Pasvalio mieste konflikto
metu peiliu sudavęs ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam T.
P. į kairę nugaros pusę, ir dėl to sunkiai sutrikdė T. P. sveikatą.
Teismas V. D. bausmę
už įvykdytą nusikalstamą veiką bausmę paskyrė laikydamasis bendrųjų bausmių
skyrimo pagrindų, tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ( BK 41, 54, 61 str.
nuostatas).
Teismas objektyviai, išsamiai ir
nešališkai išnagrinėjo bylą ir atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo
laipsnį (padarytos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai - BK 11
str.), nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes, į
kaltinamojo asmenybę, V. D. skyrė laisvės atėmimo bausmę,
bei nustatė jos dydį. Nuteistasis padarė tyčinį, sunkų, baigtą
nusikaltimą. Apeliantas iš nuolatinės gyvenamosios vietos charakterizuojamas
patenkinamai, nesimoko, niekur nedirba (b. l. 137). Jis anksčiau buvo teistas,
turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, tuo pagrindu apeliantui taikomos BK
27 str. 1 d. nuostatos, - t.y, kaip recidyvistui skirtina laisvės atėmimo
bausmė. Be to ir už BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įstatymas
numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė ir pripažino baudžiamąją
atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jog nuteistasis prisipažino padaręs
baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė,
susitaikė su nukentėjusiuoju ir susitarė su juo dėl padarytos žalos
atlyginimo, be to tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo
rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p., 2 d.).
Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, motyvuotai paskyrė bausmę mažesnę, nei
sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl paskirtos bausmės laikyti aiškiai
per griežta negalima, švelninti jos dar labiau nėra pagrindo, nes tai
prieštarautų teisingumo principui.
Teisėjų kolegija nesutinka su
apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe,
jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė
dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti
nukentėjusiojo veiksmai. Kaip jau minėta, teismas, skirdamas bausmę V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamos
veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.
Laikyti, kad V. D. nusikalstamą veiką padarė dėl didelio
susijaudinimo (BK 59 str. 1 d. 10
punktas) nėra jokio pagrindo. Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiam
smūgiavo kai šis staiga užpuolė jo sugyventinę, tačiau byloje ištirti įrodymai
to nepatvirtina. V. D. žmona D. D. apklausiama
teisme patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio
tyrimo metu apklausta liudytoja (b.l. 47 – 49) ji nurodė, kad pirmiausia
žodinis konfliktas kilo tarp V. D. ir T.
P.. Matydama, kad tai gali peraugti į muštynes ji įsikišo ir nustūmė T. P. bei pradėjo jį kumščiuoti. Tik po to T.
P. sudavė jai ranka. Rankose T. P. nieko neturėjo. Po T. P. smūgio V. D. puolė jį ir sudavė
tris smūgius. Visa tai rodo, kad konfliktas, pasibaigęs T. P. sužalojimu,
vystėsi palaipsniui nuo žodinio konflikto iki smūgių sudavimo, V.
D. tame konflikte dalyvavo nuo pat pradžių, D. Z. (duomenys neskelbtini)
nekilo abejonių, kad vyrais gali susimušti, todėl nėra jokio pagrindo teigti,
kad V. D. veiksmai buvo spontaniški ir sukelti staigaus ir
didelio susijaudinimo. Be to tai, jog V. D. nešiojosi su
savimi virtuvinį peilį rodo, kad jis buvo pasiruošęs bet kada jį panaudoti.
Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog veika padaryta peržengiant būtinosios ginties
ribas (BK 59 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų
kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino, jog V. D. neturėjo teisės į būtinąją gintį ar peržengė būtinosios
ginties ribas. BK 28 str. nurodo, kokie atvejai gali būti traktuojami kaip
būtinoji gintis. Atremiant pavojingą kėsinimąsi, įstatymas leidžia ginti ne tik
savo, bet ir kitų asmenų teises. Be to, pavojingas kėsinimasis turi būti
realus ir akivaizdus. V. D. savo veiksmais padarė T. P. žalą, nesant pakankamo pagrindo manyti, jog minėtu
atveju grėsė pavojingas kėsinimasis į jo dabartinės žmonos sveikatą. Kaip jau
minėta aukščiau, iš D. D. parodymų matyti, jog konfliktas
kilo būtent tarp V. D. ir T. P.. Pati
D. D. tik bandė išskirti konfliktuojančius vyrus. Jei T. P. stumdymosi metu ir sudavė D. D. tai
buvo nestiprus smūgis. Jokio daikto, kuriuo būtų galima sužaloti žmogų, T. P. rankose nematė nei D. D. nei kiti
liudytojai. Todėl V. D. teiginys, kad jis smūgiavo T. P. pamatęs jo rankose blizgantį daiktą vertinamas
kritiškai kaip siekimas pateisinti savo veiksmus.
Nuteistojo pažadai, jog nedelsiant
įsidarbins ir atlygins žalą, teisėjų kolegijos vertintini kaip siekimas
sumažinti bausmę, be to, byloje nėra duomenų, kad V. D. atlygino
bent dalį nusikaltimu padarytos žalos.
Faktas, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, neseniai sukūręs šeimą, kad jo žmona,
kurią įvykio metu ir gynė šiuo metu laukiasi ir š.m. lapkričio mėn. gimdys,
bei tai, jog žmona viena turės rūpintis vaiku, nors ir turi reikšmės skiriant bausmę, tačiau šiuo atveju negali būti
lemiamas veiksnys. V. D. argumentai, kad šeimos
sukūrimas bei tai, jog visa teisminė šios bylos procedūra užtikrino, kad
pasikeitė mąstysena, gyvenimo būdas ir
elgesys, vertybių supratimas, teisėjų kolegija įvertina kaip deklaratyvius.
Kaip jau minėta, V. D. praeityje yra teistas net keturis
kartus, realiai atlikęs bausmę ir tai nepakeitė jo gyvenimo būdo, nepaskatino
laikytis įstatymų.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro
išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė
baudžiamuosius įstatymus. Skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti
nuosprendį nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
N. V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Sigitas Bagdonavičius
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė
Algirdas Gaputis