Civilinė byla Nr. e2S-810-580/2019
Teisminio proceso Nr.2-68-3-37355-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „NRT LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NRT LT“ dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. R. prašė priteisti iš atsakovo UAB „NRT LT“ 1 236 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. 2018-11-08 tarp M. R. ir UAB „NRT LT“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. MRUČ2018-11-08, kuria šalys susitarė, kad ieškovas atliks ir perduos atsakovui gipso kartono montavimo darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis;
1.2. atsakovas įsipareigojo apmokėti už darbus pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą ir pateiktą pirkimo–pardavimo kvitą per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo–pardavimo kvito pateikimo dienos. Paslaugų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2018-11-12;
1.3. pagal ieškovo pateiktą kvitą už atliktus darbus ir statybines medžiagas atsakovas įsipareigojo sumokėti 3 236 Eur. Atsakovas sumokėjo ieškovui 2 000 Eur, todėl atsakovo skola yra 1 236 Eur.
2. Atsakovui UAB „NRT LT“ teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-05 sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovo M. R. naudai iš atsakovo UAB „NRT LT“ 1 236 skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 448 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovas UAB „NRT LT“ pirmosios instancijos teismui 2019-02-05 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad:
3.1. atsakovas ir jo atstovė advokatė dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sutrikimų apie ieškovo ieškinį ir teismo nutartį, kuria ieškovo ieškinys buvo priimtas bei atsakovui nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, sužinojo tik 2019-02-05;
3.2. atsakovas paslaugų priėmimo–perdavimo akto ir kvito, nepasirašė. Atsakovo parašai pareiškime dėl teismo įsakymo, ieškinyje, sutartyje su advokatu skiriasi nuo tų parašų, kurie yra paslaugų priėmimo–perdavimo akte ir kvite. Ieškovas teismui pateikė suklastotus dokumentus;
3.3. 2019-03-13 papildomuose paaiškinimuose, nurodė, jog pareiškime dėl teismo įsakymo, ieškinyje, sutartyje su advokatu, paslaugų priėmimo–perdavimo akte ir kvite skiriasi ieškovo parašai.
4. Ieškovas M. R. atsiliepime prašė netenkinti atsakovo UAB „NRT LT“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad:
4.1. atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti arba prašyti šį terminą pratęsti. Praleidęs terminą, atsakovas galėjo prašyti terminą atnaujinti;
4.2. atsakovas nepateikė įrodymų, kad Lietuvos teismų informacinė sistema „Liteko“ buvo sutrikusi nuo 2019-01-16 iki 2019-02-05;
4.3. pareiškimą dėl teismo įsakymo, ieškinį, sutartį su advokate pasirašė ieškovas. Tai negali būti atsakovo parašai, nes jis tokių dokumentų nepasirašinėjo. Atsakovas įrodinėja, kad suklastoti ieškovo parašai. Atsakovas neneigia savo parašų, esančių paslaugų priėmimo–perdavimo akte ir kvite, ant paslaugų priėmimo–perdavimo akto ir kvito uždėtas atsakovo antspaudas, patvirtinantis šių dokumentų pasirašymą;
4.4. atsakovas nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų ar darbų kokybės, neteikė priešieškinio dėl paslaugų priėmimo–perdavimo akto panaikinimo, šio akto ir kvito suklastojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovo UAB „NRT LT“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
5.1. atsakovo atstovė advokatė 2018-12-21 prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-28 išduoto teismo įsakymo pateikė per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, todėl ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovo atstovei buvo išsiųsti per šią sistemą ir pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį laikomi įteiktais 2019-01-16;
5.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sutrikimai buvo nuo 2019-01-15 iki 2019-01-16. Atsakovas neteikė įrodymų, kad nuo 2019-01-17 iki 2019-01-30 būtų fiksuoti sistemos sutrikimai, kurie galėjo sukliudyti atsakovui pateikti procesinius dokumentus;
5.3. atsakovas nepateikė ieškovo pateiktų dokumentų suklastojimo įrodymų, kurie atitiktų CPK 184 straipsnio 1 dalį;
5.4. atsakovas nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas – atsakovas nepaneigė šalių sutartinių santykių, jų vykdymo aplinkybių, atsakovo atliktų mokėjimų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atsakovas UAB „NRT LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį, peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovo atstovė, kaip Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ paslaugų vartotojas, negalėjo matyti pirmosios instancijos teismo siųsto pranešimo su teismo nutartimi, kuria priimtas ieškinys, ir ieškinio dėl 2019-01-15 buvusių teismų informacinės sistemos techninių gedimų. Nacionalinei teismų administracijai 2019-01-16 išsprendus sistemos veiklos sutrikimus, teismo informacinis pranešimas pakartotinai nebuvo siųstas;
6.2. atsakovas iki 2019-02-05 nežinojo apie ieškovo ieškinį ir teismo nutartį todėl nebuvo prielaidų teikti prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, bei daryti prielaidas, kad dėl techninių sutrikimų negautas teismo informacinis pranešimas;
6.3. atsakovo atstovė operatyviai reagavo į 2019-02-05 informacinį pranešimą dėl sprendimo už akių priėmimo ir kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015-09-17 įsakymu patvirtintų teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 31 punkto pažeidimo ir tuo pažeidė atsakovo teises į teisingą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad iki sprendimo už akių priėmimo atsakovas buvo pasyvus dėl svarbių priežasčių;
6.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2018-11-08 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis ir 2018-11-12 šalys pasirašė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, kadangi atsakovas minėtų dokumentų nepasirašė;
6.5. pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai nagrinėjo bylą, nereikalavo, kad ieškovas pateiktų teiginius apie gautą apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovas yra sumokėjęs ne 2 000 Eur, o 3 710 Eur. Atsakovas 2019-11-13 sumokėjo ieškovui 2 000 Eur, tačiau šis mokėjimas buvo avansas, o ne atlygis už jau atliktus darbus. Avansas nesusijęs su 2019-11-12 paslaugų priėmimo–perdavimo aktu ir kvitu;
6.6. atsakovas, nežinodamas, ar yra 2019-11-08 paslaugų teikimo sutarties ir 2019-11-12 paslaugų priėmimo–perdavimo akto bei kvito originalai, neturi pagrindo teikti įrodymus apie dokumentų suklastojimą.
7. Ieškovas M. R. atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:
7.1. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019-01-16, terminas atsiliepimams pateikti baigėsi 2019-01-30. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad nuo 2019-01-17 iki 2019-01-30 būtų fiksuoti Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sutrikimai, kurie galėjo sukliudyti pateikti procesinius dokumentus;
7.2. atsakovas nurodo, jog suklastoti ieškovo parašai, tačiau ieškovas patvirtina savo parašų autentiškumą. Atsakovas savo parašų, esančių paslaugų priėmimo–perdavimo akte ir kvite neneigia, ant paslaugų priėmimo–perdavimo akto ir kvito yra uždėtas atsakovo antspaudas. Atsakovas neteigia, kad antspaudas yra suklastotas;
7.3. atsakovas neginčija, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sutartiniai santykiai, atsakovas atliko mokėjimus, vykdydamas prievoles. Atskirajame skunde nurodyta 1 710 Eur suma sumokėta A. R. (ieškovo dėdei) pagal A. R. ir atsakovo sudarytą sutartį. Atsakovas sumokėjo ieškovui 2 000 Eur, skola ieškovui yra 1 236 Eur. Atsakovas neteigia, kad pervedė ieškovui 2 000 Eur nesant teisėto pagrindo ir nėra pareiškęs reikalavimo ieškovui grąžinti šiuos pinigus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
9. Apeliacijos dalyką byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo UAB „NRT LT“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias priimto sprendimo už akių peržiūrėjimą.
10. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
11. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
12. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 sprendimas už akių priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).
13. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 1751 straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 1751 straipsnio 2 dalis).
14. CPK 1751 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
15. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) viešųjų elektroninių paslaugų portalo posistemio paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) viešųjų elektroninių paslaugų portalo posistemio paskyrą; apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) viešųjų elektroninių paslaugų portalo posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
16. Nustatyta, kad M. R. 2018-11-27 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš skolininko UAB „NRT LT“ išieškoti 1 236 Eur skolą (e. b. l. 1). Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019-11-28 išdavus teismo įsakymą, atsakovas UAB „NRT LT“, atstovaujamas advokatės, 2018-12-21 per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“ pateikė prieštaravimus (e. b. l. 7, 11), kurie buvo priimti tos pačios dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Kreditoriui M. R. buvo išaiškinta teisė ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį (e. b. l. 13).
17. Ieškovas M. R. ieškinį teismui pateikė 2019-01-12 (e. b. l. 18-20). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 5 dalimi, teismas 2019-01-15 nutartimi panaikino 2018-11-28 teismo įsakymą ir nustatė atsakovui UAB „NRT LT“ 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį bei nurodė, jog be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, esant ieškovo prašymui, priimti sprendimą už akių (e. b. l. 26).
18. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas buvo atstovaujamas advokatės, kuri byloje procesinius dokumentus teikė teismui per Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, nesant duomenų, kad atsakovo atstovės paskyra būtų neaktyvi, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai siuntė atsakovui (atstovei) visus procesinius dokumentus per Lietuvos teismų informacinę sistemą“(Liteko“.
19. Atsakovas nurodo, jog atsiliepimas į ieškovo ieškinį laiku nebuvo pateiktas, kadangi atsakovo atstovė negalėjo matyti pirmosios instancijos teismo siųsto pranešimo su 2019-01-15 nutartimi ir ieškiniu dėl 2019-01-15 buvusių Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ techninių gedimų, kuriuos patvirtino Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad iki sprendimo už akių priėmimo atsakovas buvo pasyvus dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai nepagrįsti.
20. Teismo nutartis, kuria atsakovui buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, ir ieškovo ieškinys buvo išsiųsti 2019-01-15, todėl remiantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, minėti dokumentai atsakovui įteikti 2019-01-16. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2019-01-30, sprendimas atsakovui už akių priimtas 2019-02-05.
21. Nustatyta, jog atsakovas, 2019-02-05 gavęs informacinį pranešimą apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-05 sprendimą už akių, kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sutrikimų, nurodęs, jog negavo teismo 2019-01-15 nutarties ir lydraščio (e. b. l. 35). Byloje pateiktas Nacionalinės teismų administracijos 2019-02-08 raštas atsakovui, kuriame nurodyta, jog 2019-01-15 buvo fiksuoti laikini sisteminiai informacinių pranešimų apie įvykius procese siuntimo į Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ viešųjų elektroninių paslaugų gavėjų paskyras sutrikimai. Nacionalinė teismų administracija taip pat pažymėjo, kad 2019-01-16 informacinių pranešimų siuntimo sutrikimai buvo lokalizuoti ir visiškai pašalinti (e. b. l. 44).
22. Laikytini nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sutrikimų, iki 2019-02-05 atsakovas negalėjo žinoti apie ieškovo ieškinį ir teismo nutartį, kuria minėtas ieškinys buvo priimtas. Neginčytina, jog nuo 2019-01-15 iki 2019-01-16 Lietuvos teismų informacinėje sistemoje buvo informacinių pranešimų siuntimo sutrikimų, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šie sutrikimai buvo ne visą atsiliepimo pateikimo terminą, o tik dvi dienas. Esant aktyvuotai Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo paskyroje, bet ir nurodytu elektroniniu paštu (Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ viešųjų elektroninių paslaugų paskyroje atsakovo atstovė turėjo galimybę sužinoti ne tik prisijungusi prie paskyros, bet ir naudojantis elektroniniu paštu. Pažymėtina, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą procesą (atsakovas teikė prieštaravimus į kreditoriaus M. R. pareiškimą), atsakovas (atstovė) turėjo galimybę apie priimtą 2019-01-15 teismo nutartį ir nustatytą terminą atsiliepimui pateikti sužinoti ir naudojantis elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovo nurodoma aplinkybė dėl nežinojimo apie pateiktą ieškinį ir teismo nutartį, kuria atsakovui buvo nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, vertintina kaip atsakovo nerūpestingumas ir negali būti laikoma svarbia priežastimi, sudarančią pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios suponuotų pagrindą atsakovo procesinių teisių pažeidimui konstatuoti, o atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Nekonstatavus, jog iki sprendimo už akių priėmimo atsakovas buvo pasyvus dėl svarbių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nenustatyta.
24. Kaip minėta, sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus pareiškime turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Apeliantas, siekdamas, jog sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti argumentus ar pateikti įrodymus, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių neteisėtumui ir nepagrįstumui.
25. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2018-11-08 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis ir 2018-11-12 šalys pasirašė paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, kadangi atsakovas minėtų dokumentų su ieškovu nepasirašė.
26. Kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir pateikdamas ieškinį, M. R. pateikė 2018-11-08 tarp M. R. ir UAB „NRT LT“ pasirašytą paslaugų teikimo sutartį Nr. MRUČ2018-11-08 (e. b. l. 21), kuria buvo sutarta, jog ieškovas atliks ir perduos atsakovui sutarties 1.1. punkte nurodytus gipso kartono montavimo darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties 2.2.1. punktu, atsakovas įsipareigojo apmokėti už darbus pasirašius darbų perdavimo–priėmimo aktą ir pateiktą pirkimo-pardavimo kvitą per 14 kalendorinių dienų nuo pirkimo-pardavimo kvito pateikimo dienos. Byloje pateiktas 2018-11-12 pasirašytas paslaugų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog už atliktus darbus ir statybines medžiagas UAB „NRT LT“ įsipareigoja sumokėti M. R. 3 236 Eur pagal jo pateiktą kvitą (e. b. l. 2). M. R. pateikė 2018-11-12 (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą 3 236 Eur sumai (e. b. l. 3). Ieškovo teigimu, atsakovas ieškovui sumokėjo 2 000 Eur, atsakovo skola yra 1 236 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas neginčija 2 000 Eur ieškovui sumokėjimo fakto bei nenurodo, jog ši suma ieškovui sumokėta nepagrįstai.
27. Konstatuotina, jog atsakovo argumentą, kad atsakovas minėtų dokumentų su ieškovu nepasirašė, paneigia byloje esantys duomenys ir paties atsakovo anksčiau išsakyta pozicija. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas nurodė, jog atsakovo parašai pareiškime dėl teismo įsakymo, ieškinyje, sutartyje su advokatu skiriasi nuo tų parašų, kurie yra ieškovo į bylą pateiktuose dokumentuose: priėmimo–perdavimo akte ir kvite. Tuo tarpu 2019-03-13 teikdamas paaiškinimus, atsakovas pažymėjo, jog skiriasi ne atsakovo, o ieškovo parašai. Taigi iš atsakovo 2019-03-13 pozicijos matyti, jog atsakovas, nebeginčijo savo parašų, esančių paslaugų priėmimo–perdavimo akte ir kvite, tačiau įrodinėjo, jog suklastoti ieškovo parašai. Ant paslaugų priėmimo–perdavimo akto ir kvito yra uždėtas atsakovo antspaudas, kurio tikrumo atsakovas neginčija. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės nebūtų pagrindo skirti teismo rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar paslaugų priėmimo–perdavimo akte ir kvite yra ieškovo parašai, kadangi šią aplinkybę patvirtina pats ieškovas.
28. CPK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, kuriais galėtų nuginčyti pateiktus ieškovo įrodymus, pagal kuriuos ir buvo priimtas 2019-02-05 sprendimas už akių. Vien deklaratyvūs (taip pat prieštaringi) atsakovo teiginiai apie suklastotus parašus, nesant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, savaime nepaneigė šalių sutartinių santykių bei jų vykdymo aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais apie šalis siejančius sutartinius santykius, atsakovui neginčijant atlikto mokėjimo ieškovui ir nepateikus ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų paneigiančių įrodymų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo argumentai dėl suklastotų parašų laikytini bendro pobūdžio prieštaravimais, kurie savaime negali būti laikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
30. Atskirajame skunde atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai nagrinėjo bylą, kadangi nereikalavo, kad ieškovas pateiktų savo teiginius apie gautą apmokėjimą už ieškovo darbus patvirtinantį dokumentą. Atsakovo teigimu, atsakovas ieškovui yra sumokėjęs ne 2 000 Eur, o 3 710 Eur, tuo tarpu 2019-11-13 atliktas 2 000 Eur mokėjimas buvo tik avansas, o ne atlygis už faktiškai atliktus darbus ir 2019-11-12 kvitą, šis atsakovo atliktas avanso mokėjimas ieškovui nesusijęs su 2019-11-12 paslaugų priėmimo-perdavimo aktu, kvitu. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog 2018-10-15 mokėjimo nurodymu atsakovas ieškovui pervedė 1 710 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta „kvitas Nr. 5, 2018-10-10, Verslo liudijimas Nr. EB027157-1, A. R.“); 2018-11-13 mokėjimo nurodymu atsakovas ieškovui pervedė 2 000 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta „Avansinis mokėjimas, Verslo liudijimas Nr. EM051624-1“ (e. b. l. 79). Sutartis sudaryta su M. R., dirbančiu pagal Verslo liudijimą Nr. EM051624-1, todėl mokėjimas A. R., dirbančiam pagal Verslo liudijimą Nr. EB027157-1, neturi reikšmės sutartinių prievolių vykdymui.
31. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas naujus įrodymus privalo pateikti kartu su apeliaciniu skundu (CPK 306 straipsnio 4 dalis), nurodydamas jame įrodymų pateikimo motyvus. CPK 306 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
32. Atsakovas atskirajame skunde teigia, jog 2019-11-13 atsakovo 2 000 Eur avanso mokėjimas ieškovui nesusijęs su 2019-11-12 dokumentais ir atsakovas ieškovui iš viso yra sumokėjęs 3 710 Eur, tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį jis pateikė pirmosios instancijos teismui. Atsakovas, turėdamas pagrindą teigti, jog ieškovui yra sumokėjęs 3 710 Eur sumą, jo atliktas 2 000 Eur mokėjimas buvo tik avansas, o ne atlygis ieškovui už jau faktiškai atliktus darbus ir 2019-11-12 kvitą, turėjo šias aplinkybes nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei pridėti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nenustatyta, jog šių įrodymų atsakovas pirmosios instancijos teismui objektyviai negalėjo pateikti kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog šios aplinkybės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismas jų netyrė, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo priimti ir vertinti atsakovo prie atskirojo skundo pridėtus naujus įrodymus ir pasisakyti apie atsakovo naujai nurodomas aplinkybes apie atliktus mokėjimus.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, matyti, kad teismas atsižvelgė į atsakovo pareiškimo argumentus, ieškovo atsiliepimą į pareiškimą ir byloje esančius duomenis, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai. Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pareiškimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog atsakovas nepateikė duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
34. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad skundžiama nutartimi jam buvo užkirstas kelias į teisingą teismą ar byla būtų neteisingai išnagrinėta. Nustačius, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių bei nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Atmesti atsakovo UAB „NRT LT“ atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė