Administracinė byla Nr. eAS-318-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02671-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 54.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 16KAM-93303, Nr. 16KAM-93304 ir Nr. 16KAM-93305 (toliau – ir Patikrinimo aktai) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Georamas“ 2018 m. spalio 25 d. prašymus.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas išanalizavo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), vadovavosi Taisyklių 25 ir 26.2 punktų nuostatomis, pagal kurias teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų – Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka. 

Teismas nurodė, kad Patikrinimo aktai buvo priimti dėl valstybinėje žemėje atliktų kadastrinių matavimų, parengti ir pasirašyti Tarnybos Palangos skyriaus vyr. specialistės M. K., byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikta neteisminė Patikrinimo aktų teisėtumo patikra. Teismas priėjo išvadą, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, tačiau ja dar galima pasinaudoti, todėl skundą paliko nenagrinėtą.

III.

Pareiškėjas A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kadangi teismo nurodyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka šiuo atveju yra įtvirtinta Taisyklių 26.2 punkte, o ne įstatyme. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punkto nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos kartu su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, kadangi priešingas šių teisės normų aiškinimas būtų nelogiškas, t. y. teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, negali atsisakyti priimti skundo (prašymo, pareiškimo), jei išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra įtvirtinta ne įstatymu, tačiau, priėmus tokį skundą nagrinėti, jį galėtų iškart palikti nenagrinėtu, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu, nes pastaroji nuostata nereikalauja išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarką įtvirtinti įstatymu. Be to, vadovaujantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, atvejai, kai viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, taip pat nustatomi įstatymais. Tokios pozicijos teisingumą, pareiškėjo vertinimu, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo nuomone, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio
3 dalį, Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šis įstatymas taikytinas perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudoti būtent valstybinę žemę. Tokia tvarka nurodyta ir Taisyklių 26.2 punkte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo A. Š. skundas paliktas nenagrinėtu pagal ABTĮ 105 straipsnio 1 punktą (jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu siekia, kad būtų panaikinti Tarnybos Palangos skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai Nr. 16KAM-93303, Nr. 16KAM-93304 ir Nr. 16KAM-93305, kuriuos surašė šio skyriaus darbuotoja vyr. specialistė M. K.. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Taisyklių 25 ir 26.2 punktais, nustatė, kad pareiškėjas šiuos Patikrinimo aktus išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka turėjo skųsti šiuose punktuose nustatyta tvarka, o kadangi pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė, skundą paliko nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos
30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-822-492/2018).

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kai aplinkybė, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, paaiškėja jau skundą priėmus nagrinėti, tačiau dar galima šia tvarka pasinaudoti, skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.), o tais atvejais, kai šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka
tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo
ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje 
Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-319-261/2019).

Nagrinėjamu atveju UAB „Georamas“, į kurį kreipėsi pareiškėjas dėl žemės sklypų jam priklausantiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, kadastro duomenų bylų su planais parengimo, Tarnybos Palangos skyriui pateikė 2018 m. spalio 25 d. prašymus patikrinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas (b. l. 9–11). Tarnybos Palangos skyrius ginčijamuose 2018 m. lapkričio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktuose Nr. 16KAM-93303, Nr. 16KAM-93304 ir Nr. 16KAM-93305 (b. l. 41, 75, 106) nustatė pažeidimus (Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimo taisyklių 318.4.5.1 p.; Surinkimo taisyklių 6.6 p, t. y. patvirtintame detaliajame plane nėra nustatytos žemės sklypo ribos, linijų ilgiai, naudojimosi būdas, kiti reglamentai, todėl reikalinga detaliojo plano korektūra; formuojamas sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją) ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad yra būtina detaliojo plano korektūra, byla netikrinta. Patikrinimo aktuose taip pat pažymėta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje nebuvo tikrinamas, o žemės sklypo savininko (naudotojo) prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą(-us) ir patvirtinti pertvarkyto(-ų) žemės sklypo(-ų) kadastro duomenis teritoriniam padaliniui nebuvo pateiktas. 

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) (Nuostatų 12 p.). Nuostatų 19 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais; žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas; statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip minėta, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, be kita ko, parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 5 d., 8 str. 3 d. 15 p., Nuostatų 32.1.10 p., 32.2.11 p. ir kt.). Pagal nuostatų 65 punktą, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis.
Jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba
jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina <...>; žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per
10 darbo dienų nuo jo gavimo (Nuostatų 67 p.). Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti; žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo (Nuostatų 69 p.).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-500 redakcija), 9 punkte nurodyta, kad atlikus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių
1 priedas); žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai 
atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas; šis aktas nustatyta tvarka turi būti užregistruotas elektroniniame žurnale ir paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma Taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas; teritorinio padalinio vadovas negali įsakymu įpareigoti teritorinio padalinio darbuotojo, kuris atliko tikrinimą kameraliai, derinti šioje byloje komplektuojamo parengto žemės sklypo plano (Taisyklių 10 p.). Jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti (Taisyklių 12 p.). Jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje (Taisyklių 13 p.). Jeigu tikrinimo vietovėje metu nenustatoma Taisyklių
14.1–14.4 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad pažeidimų
nėra nustatyta; tokiu atveju teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas; teritorinio padalinio vadovas negali įsakymu įpareigoti teritorinio padalinio darbuotojo, kuris atliko žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai ir (arba) žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimą vietovėje, derinti šioje byloje komplektuojamo parengto žemės sklypo plano (Taisyklių 17 p.).
Jeigu kadastro duomenų byla parengta teisingai, bet žemės sklypo kadastrinių matavimų ir
žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo metu pastebėta, kad teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, teritorinio padalinio vadovas inicijuoja teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kurio organizatorius iki 2010 m.
birželio 30 d. buvo apskrities viršininkas, o nuo 2010 m. liepos 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, patikslinimą; kitu atveju apie šiuos
nustatytus pažeidimus teritorinio padalinio vadovas informuoja to teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorių (Taisyklių 19 p.). Jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas ir jeigu teritoriniam padaliniui yra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) ar jo įgalioto asmens prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą(-us) ir patvirtinti pertvarkyto(-ų) žemės sklypo(-ų) kadastro duomenis, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau
kaip per 10 darbo dienų nuo minėto žemės sklypo plano suderinimo; žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad prašymas yra pateiktas (Taisyklių 21 p.). Jeigu
žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas, tačiau teritoriniam padaliniui nėra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo)
ar jo įgalioto asmens prašymas, teritorinis padalinys patikrintą žemės sklypo kadastro duomenų
bylą grąžina ją pateikusiam asmeniui; žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodoma, kad prašymas yra nepateiktas; kai teritoriniam padaliniui kartu su patikrinta
žemės sklypo kadastro duomenų byla žemės sklypo savininkas (naudotojas) ar jo įgaliotas asmuo pateikia prašymą, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo (Taisyklių 22 p.). Sprendimą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 23 p.).

Pagal Taisyklių 25 punktą, teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Taisyklių 26.2 punktą, vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka.

Akcentuotina, kad skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Šioje teisės normos nuostatoje, be kita ko, nurodyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai (2 d.); Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); Tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (4 d.).

Taigi šiuo atveju privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Patikrinimo aktų patikrą nustato įstatymas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu yra teisėta. Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-1018/2014; 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-171-261/2019). Nors pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šiuo atveju buvo nustatyta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, vadovavosi ne įstatymo nuostatomis, o Taisyklių 25 ir 26.2 punktais, kuriuose iš esmės yra pakartota, detalizuota Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, nesudaro pagrindo panaikinti nutartį.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 105 straipsnio 1 punktą, atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvadų dėl privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarkos, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Laimutis Alechnavičius

        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė