Civilinė byla Nr. e2-2068-880/2022

Proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.2.6.1.; 2.6.39.2.5.1.1.;

2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.8.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 17 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Černiauskaitei – Drazdienei,

dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams Justinui Kontrimavičiui ir Indrei Vasiliauskaitei, trečiajam asmeniui V. K., jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 716,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina, sudaro 756,80 Eur ir išmokėjo draudėjui 716,80 Eur dydžio draudimo išmoką (756,80 Eur nuostolio suma, 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovei Širvintų rajono savivaldybei. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei kasacinio teismo praktika dėl CK 6.263 straipsnio taikymo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovei priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė: 1. pakeisti byloje netinkamą atsakovę Širvintų rajono savivaldybę tinkamu atsakovu - V. K., prašymą tenkinus - Širvintų rajono savivaldybę į bylą įtraukti dalyvauti trečiuoju suinteresuotu asmeniu; 2. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. sausio 29 d. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 9-9-527 „Dėl 2010 m. vasario 11 d. Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 10- 25-47 pakeitimo“ pakeitė Nuomos sutarties, sudarytos su V. A. K., šalį - nuomininką: vietoje „V. A. K.“ įrašė „V. K.“. Taip pat buvo pakeista ir nuomos sutartis. 2020 m. spalio 12 d. atsakovė gavo ieškovės raštą Nr. R0002494728 „Dėl išmokos išieškojimo“, kuriuo informavo, kad ieškovas sprendžia visus draudimo išmokos klausimus, susijusius su 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykiu (duomenys neskelbtini), per kurį buvo aplietas M. Š. priklausantis butas, padarytai žalai atlyginti išmokėta 716,80 Eur draudimo išmoka. Ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Butas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio galimai buvo aplietas apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini), Nuomos sutarties pagrindu išnuomotas nuomininkui V. K.. Atsakovė neginčija, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio galimai išsiliejęs vanduo galimai sukėlė žalą po juo esančiam butui, priklauso jai kaip savininkei nuosavybės teise, tačiau atsakovė Nuomos sutarties pagrindu yra perdavusi faktinį šių patalpų valdymą Nuomininkui, o tai reiškia, jog Nuomininkas patalpas valdo iš Nuomos sutarties kylančių teisių pagrindu ir yra atsakingas už jų eksploatavimą, priežiūrą bei tvarkymą - Nuomininkas yra patalpų valdytojas. Tiek draudiminio įvykio laikotarpiu, tiek ir po to ginčo butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas Nuomininkui, todėl būtent Nuomininkui ir kiltų pareiga atlyginti žalą, jeigu tokia būtų įrodyta. Nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, jos sudarymo faktas yra išviešintas, todėl ji gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė teismui taip pat nepateikė ir duomenų, kad apie 2020 m. rugsėjo 16 d. galimą vandens užliejimo faktą žinojo ar buvo informuota atsakovė. Ieškovas nepagrindė vandens apliejimo židinio buvimo vietos, apliejimo priežasties, tokiu būdu neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. neįrodė, kad atsakovė, nesugebėdama naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjo turtui, atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Neįrodyta, kad atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų buto naudojimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, dėl ko galėtų būti preziumuojama atsakovės kaltė. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad buvo padaryta tokia žala, kokia nurodyta ieškinyje, jog ji paskaičiuota teisingai, pagrįstai, sąžiningai ir protingai. Ieškovės pateikti įrodymai (Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, nuotraukos) nepagrindžia žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Ieškovės pateiktuose įrodymuose užfiksuotas tik aplietas vandeniu vonios lubų plotas (aplietas grindų dangos plotas apskritai nėra nurodytas) bei vonios lubų ir patalpos 34-5, sujungtos į vieną erdvę su patalpa 34-4, laminuotų grindų dangos remonto darbų kaina, tačiau apdrausto buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo galimi padariniai nėra susieti su ieškovės nurodomu 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykiu. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp vonios lubų ir patalpos 34-5, sujungtos į vieną erdvę su patalpa 34-4, laminuotų grindų dangos defektų (net jei tokie ir būtų buvę nustatyti) ir buto apliejimo fakto. Ieškovė neįrodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykis buvo 716,80 Eur dydžio nuostolių (žalos) atsiradimo priežastis (faktinio priežastinio ryšio nebuvimas), todėl nėra dar vienos iš būtinųjų sąlygų - prašomų atlyginti nuostolių (žalos) atsiradimo ir atsakovės, kaip buto savininkės, neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Ieškovė neįrodė, kad atsiradusi turtinė žala (jei tokia būtų nustatyta) yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmens turtui, nevykdymo rezultatas. Kadangi ieškovė neįrodė žalos fakto, laikytina, jog žalos nepatyrė, todėl nėra galimybės konstatuoti nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei atsakovės kaltės, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. atsiliepime nurodė, kad jam yra žinoma, kad įvykio metu jo kaimynas M. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jam pranešė, kad neva iš jo buto užlietas jo apačioje esantis butas ar buto dalis. Tretysis asmuo ir kartu su juo buvusi draugė E. V. pageidavo patys apžiūrėti M. Š. butą, kad įsitikintų galimai padarytos žalos dydžiu ir pobūdžiu, tačiau M. Š. jų į savo butą tą dieną neįsileido. Tretysis asmuo neturėjo galimybės įsitikinti, kas iš tikrųjų atsitiko ir ar tikrai iš jo buto vonios kambario buvo užlietos M. Š. lubos bei grindys ir ar buvo padaryta žala, esant būtinybei daryti užlieto buto remontą tam tikruose kambariuose. Tretysis asmuo matė, kad jo vonios kambaryje ant grindų buvo nedidelis kiekis vandens, kuris galimai ištekėjo iš skalbimo mašinos pro vandens padavimo žarną. Į jį buto užliejimo klausimais niekas nesikreipė, pas jį į butą atvykę nebuvo, apžiūrėti kaimyno M. Š. buto nesiūlė, jokių pranešimų tuo klausimu irgi negavo. Jis nebuvo gavęs jokių pranešimų apie galimai įvykusį įvykį nei iš daugiabučio namo administratoriaus, nei iš avarinės tarnybos, o pats M. Š., nors ir informavo apie neva užlietą jo butą, nesudarė galimybės butą apžiūrėti ir pačiam įsitikinti, kokia apimtimi butas galėjo būti užlietas ar matoma padaryta žala butui bei jame esančiam turtui. Trečiajam asmeniui kyla abejonės, kad M. Š. butui buvo padaryta žala, dėl kurios jam teko daryti remontą ir neva buto remontas kitą dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d., jau buvo baigtas. Jis pritaria atsakovės nuomonei, kad ieškovė, įrodinėdama buto užpylimo židinį ir buto užliejimo aplinkybes, remiasi tik civilinės teisės normomis, spėliojimais ir prielaidomis, nepateikus jokių konkrečių įrodymų, neatlikus tyrimo, nepateikus ekspertų, specialistų arba bent jau daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus vertinimo, nenurodžius užpylimo priežasties, neaišku, ar dėl įvykusio buto užliejimo buvo kreiptasi į avarinę tarnybą ar daugiabučio gyvenamojo namo administratorių, tikslu nustatyti, kas yra užliejimo kaltininkas, kadangi ne visada kaltininkas gali būti viršutinio aukšto savininkas (valdytojas), tai gali būti namo bendrija arba komunalinės įmonės, neaišku, ar toks įvykis buvo registruotas. Tretysis asmuo neturi duomenų, ar Ieškinyje nurodyta žala apskaičiuota teisingai, pagrįstai ir sąžiningai, taip pat negali teisingai vertinti galimai padarytos žalos dydžio iš civilinėje byloje esančių nuotraukų, o vien užliejimo vandeniu faktas neįrodo, kad atsirado žala ir yra būtina keisti grindys, dažyti sienas, lubas ir pan. Abejotina, ar ieškovės pateikti su ieškiniu įrodymai pagrindžia žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Iš dokumentų matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neva buvo aplietos plastikinės dailylentės, tačiau neaišku, ar vanduo taip pakenkė plastikinę medžiagą, kad ji būtų sugadinta (dalinai sugadinta), kad ją būtinai reikėtų keisti kita medžiaga. Tą patį galima nurodyti ir apie laminuotas grindis. Tretysis asmuo abejoja, kad lubų ir grindų remontas buvo darytas, taip pat abejoja, kad tokį remontą reikėtų daryti dėl galimo buto užliejimo 2021 m. rugsėjo 16 d., ar toks remontas bus daromas ateityje dėl įvykusio apliejimo vandeniu. Iš paties M. Š. Tretysis asmuo gauti informacijos negali, nes jo žiniomis bute gyvena kitas asmuo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai. 

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2035 m. kovo 1 d., taipogi ir įvykio metu, ieškovo buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo turto remonto kainą ir išmokėjo draudėjui 716,80 Eur dydžio draudimo išmoką. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai. 2010 m. vasario 11 d. nuomotojas - Širvintų rajono savivaldybės administracija ir nuomininkė – V. A. K., sudarė Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 10-25/47 (toliau - Nuomos sutartis) dėl gyvenamųjų patalpų nuomos. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 9-9-527 „Dėl 2010 m. vasario 11 d. Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 10- 25-47 pakeitimo“ pakeitė Nuomos sutarties, sudarytos su V. A. K., šalį - nuomininką: vietoje „V. A. K.“ įrašė „V. K.“. Šio įsakymo pagrindu Širvintų rajono savivaldybės administracija ir V. K. 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarė susitarimą Nr. 3 dėl Nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo susitarė pakeisti Nuomos sutarties preambulę: vietoje „V. A. K.“ įrašyti „V. K.“ ir ją išdėstyti nauja redakcija bei pakeisti Nuomos sutarties 2.1 papunktį ir išdėstyti jį nauja redakcija: „2.1. suteikti nuomininkui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai valdyti ir naudoti laisvą ir tinkamą gyventi 2 kambarių 51.73 kv. m gyvenamąją patalpą su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini) <...>“. Minėtu susitarimu šalys taip pat susitarė, kad visos kitos Nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos.

Dėl tinkamo atsakovo byloje

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovai teismo posėdžio metu teigė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi įvykio metu, kuomet buvo aplietas ieškovo apdraustas butas, atsakovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas trečiajam asmeniui V. K..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XXVIII skyriuje yra įtvirtintos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėtos nuostatos iš esmės yra atkartotos ir CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

Teismo vertinimu, aptariama CK norma aktuali ir taikytina šiuo konkrečiu atveju, kuomet pareiškiamas reikalavimas nekilnojamojo turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šiuo konkrečiu atveju buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei žalos atsiradimo laikotarpiu buvus Širvintų rajono savivaldybės administracijai ir pastarajai teigiant, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas nuomininkui V. K., atsakovė, kaip patalpų savininkė pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prieš trečiąjį asmenį, šiuo atveju žalą patyrusiam asmeniui išmoką sumokėjusią ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, kadangi 2019 m. rugpjūčio 23 d. susitarimas Nr. 3 dėl Nuomos sutarties pakeitimo tarp atsakovės ir trečiojo asmens žalos padarymo metu nebuvo išviešinta viešajame registre (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, CK 6.579 straipsnio 4 dalis). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 11 d. išrašo matyti, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra Širvintų rajono savivaldybė. Informacija apie tai, kad yra sudaryta buto nuomos sutartis, nėra išviešinta. Pažymėtina, kad faktą, jog yra sudaryta buto nuomos sutartis atsakovė įregistravo tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Nesant nuomos sutarties tinkamo išviešinimo, nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nurodyta sutartis galioja ir nėra nutraukta, be to, tarp ieškovės ir atsakovės vykusio tarpusavio susirašinėjimo metu atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys, nesant tinkamo nuomos sutarties išviešinimo, nesudarė ieškovei pagrindo spręsti apie nuomos sutarties galiojimą, todėl teismas pripažįsta, kad patalpų savininkė Širvintų rajono savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, kadangi ji yra atsakinga ieškovei, kaip draudikei, už kilusią žalą, o ją atlyginusi, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises patalpų nuomos sutarties pagrindu.

Dėl žalos padarymo fakto

Atsakovė taip pat teigė, kad byloje nėra patikimos informacijos apie tai, iš kur įvyko galimas vandens pratekėjimas, o būtent, kad tai įvyko iš atsakovei priklausančio buto.

Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

Vis tik teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais. Pirmiausiai pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buto nuomininkas trečiasis asmuo V. K. nurodė, kad matė, jog jo vonios kambaryje ant grindų buvo nedidelis kiekis vandens, kuris galimai ištekėjo iš skalbimo mašinos pro vandens padavimo žarną. Taip pat jis nurodė, kad butas, kuriame jis gyvena, nebuvo aplietas iš aukščiau virš jo esančio buto. Taigi darytina išvada, kad ieškovės apdraustas butas galėjo būti aplietas tik iš atsakovei priklausančio buto. Be to aplinkybę, kad buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtina kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti pro lubas besisunkiantis vanduo, aptaškytos durys ir šlapios, išbrinkusios grindys. Taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo faktą patvirtina ir Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, kuriame nurodyta, jog vonioje aplietos lubos (plastikinės dailylentės), patalpose Nr. 34-5 ir Nr. 34-4, kurios yra apjungtos, aplieta grindų danga (laminatas, kurio dalis išbrinko, plytelės). Ginčo dėl to, kad virš ieškovės draudžiamo buto yra atsakovei priklausantis butas, nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės apdraustas butas buvo apipiltas būtent iš atsakovei priklausančio buto.

Sprendžiant žalos, patirtos dėl užpylimo, atlyginimo klausimą, ieškovė neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, ką ieškovė šioje byloje ir įrodė.

Pabrėžtina tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos neinformavimo apie žalos nustatymo veiksmus nėra susijusios su padarytos žalos atsiradimo faktu, todėl nelaikytinos šalinančiomis civilinę atsakomybę pagal CK 6.253 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju galimai nepakankamas ieškovės bendradarbiavimas su atsakove žalos sureguliavimo procese taip pat nepaneigia to, kad draudžiamas butas buvo užlietas, t. y. nepaneigia kilusio draudžiamojo įvykio, žalos fakto.

Atsakovės nurodyti teiginiai, kad ieškovės draudžiamo buto nuotraukos neva nepatvirtina, kad užpylimas įvyko būtent 2020 m. rugsėjo 16 d. bei tai, kad į bylą nėra pateiktos nuotraukos, kaip butas atrodė iki užpylimo, teismo vertinimu, nepagrįstai išplečia ieškovei keliamą įrodinėjimo pareigą.

Dėl žalos dydžio

Pažymėtina, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoj nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018; 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

Nors atsakovė dėsto argumentus dėl žalos apimties, kad neaišku, ar grindų apgadinimas taip pat gali būti laikomas užliejimo pasekme, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad laminato išsikraipymas negalėtų būti užpylimo pasekmė, vandeniui skverbiantis iš viršaus. Šiuo atveju neatrodo nelogiška ar neįtikima, kad dėl vandens prasiskverbimo galėjo būti apgadintos ne tik tiesiogiai vandens veikiamos lubos, tačiau ir grindys, vandeniui skverbiantis žemyn (CPK 178, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai (turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas, nuotraukos) patvirtina, jog žala apdraustam turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininkų nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių – apgadintų lubų ir grindų, byloje įrodytas.

Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovės teiginiai, kad žalos dydis nagrinėjamu atveju negalėjo būti paskaičiuotas nepaisant to, kad apgadintas turtas žalos apskaičiavimo metu nebuvo atkurtas ir kad nepateikti remonto medžiagų/darbų įsigijimo dokumentai. Ieškovė, kuri parengė 2020 m. rugsėjo 24 d. lokalinę sąmatą, paaiškino, kad žala apskaičiuota naudojantis Sistela programa, kurioje įvedus reikalingus atlikti darbų kiekius, programa pagal tuo metu galiojančias vidutines rinkos kainas apskaičiavo tiesioginius remonto kaštus. Ieškovė pažymėjo, kad žala sureguliuota ekonomiškiausiu būdu, sudarant supaprastintą sąmatą, kurioje nėra numatyti visi būtini darbai. Tas atsispindi ir ieškovės pateiktoje 2020 m. rugsėjo 24 d. lokalinėje sąmatoje.

Pažymėtina tai, kad grindų danga yra vientisa, todėl atsakovės argumentai, kad sugadinus dalį grindų, turi būti atlyginimas tik kelių laminato lentų keitimas, nepagrįsti. Ieškovė paaiškino, kad grindų dangos keitimas buvo reikalingas visame plote, nes nėra pirkti analogiško laminato, todėl sąmatoje grindų remonto kiekis yra nurodytas visam plotui – 21,59 kv. m. Atsakovė objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos ieškovės nurodytus teiginius, taip pat tai, jog sugadintų grindų atstatymas būtų įmanomas ir nekeičiant visos grindų dangos, į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad remonto medžiagų/darbų paskaičiavimas dėl grindų dangos atstatymo yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, kvestionuodama žalos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais, kad žala neproporcinga padarytiems pažeidimams, tačiau nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį, t. y. kad nurodytų darbų ar medžiagų kaina nepagrįstai didelė, dėl ko turėtų būti mažintinas ieškovei iš atsakovės priteistinas žalos dydis (CPK 178 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad žalos dydis nagrinėjamu atveju paskaičiuotas neobjektyviai ir neatitinka kilusių pasekmių masto (CPK 185 straipsnis).

Įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Draudėjos apdrausto buto užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta, būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu bei padarė turtinę žalą, kuri ieškovei, išmokėjusiai nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, regreso tvarka turi būti atlyginta.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. vasario 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistini ieškovės sumokėti 17 Eur žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. birželio 15 d. pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas Nr. (12.32Mr) PT-4835, kurioje nurodė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma teikiant antrinę teisinę pagalbą V. K. yra 230 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo V. K. buvo įtrauktas į bylą atsakovės pusėje, todėl ieškinį patenkinus visiškai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas”, juridinio asmens kodas 110051834, naudai priteisti iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111105217, 716,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą 716,80 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas                                                                              Linas Zinkevičius