Administracinė byla Nr. A-193-556/2017

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02558-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui  Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. kovo 23 d. rašto Nr. 96-662 (toliau – ir raštas Nr. 96-662) dalį, kurioje buvo nagrinėtas jo pareiškimas dėl išvedimo į dušą, tualetą ir persirengimo kabinos įrengimo sporto salėje; 2) panaikinti Lukiškių TI-K 2015 m. kovo 23 d. raštą Nr. 96-655 (toliau – ir raštas Nr. 96-655); 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 2S-1733 (toliau – ir raštas Nr. 2S-1733); 4) įpareigoti Lukiškių TI-K vykdyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) įpareigojimą ir po sporto vesti į dušą, sporto metu sudaryti sąlygas nueiti į tualetą, persirengti (įrengti kabiną), kuri nebūtų fiksuojama vaizdo kameros objektyve, užtikrinti naktinį apšvietimą, naudojant ne kaitrines lempas, o šiuolaikinių technologijų lemputes, arba leisti pačiam jų įsigyti bei tokias lemputes naudoti; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant sporto salėje (fizinės reabilitacijos kambaryje) nėra galimybių nueiti į tualetą. Sporto salėje reikalinga įrengti kabiną persirengti. Pasinaudojus sporto sale nėra galimybės nueiti į dušą. Pareiškėjas teigė, kad dėl šių sąlygų neužtikrinimo jis patyrė daug nepatogumų. Nebuvo užtikrinami higienos normos reikalavimai ir tokios sąlygos pažeidė žmogaus garbę ir orumą. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – ir HN 76:2010) 30.6 papunkčio reikalavimus, nevykdė VVSC nurodymų ir Lukiškių TI-K nebuvo skirta bauda. Pareiškėjas akcentavo, kad skundžiamame rašte Lukiškių TI-K siūlė pareiškėjui persirengti kameroje iki einant į sporto salę, pasinaudoti tualetu ir nusiprausti kriauklėje šaltu vandeniu. Tokie Lukiškių TI-K argumentai pareiškėjui nepriimtini. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu ir prašė imtis atitinkamų veiksmų VVSC įpareigojimams įvykdyti. Skunde nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 27 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu išduoti pažymą, kokios lemputės naudojamos naktiniam apšvietimui. Pareiškėjas pastebėjo, kad naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės lemputės, skirtos pramonei, bet ne kamerų apšvietimui ir nesutiko su Lukiškių TI-K atsakymu, kuo remdamasis atsakovas nurodė, jog naudojamos lemputės atitinka Europos Sąjungos (toliau – ir ES) esminius reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad atsakymas formalus, šališkas. Lukiškių TI-K naudojamos lemputės neskirtos kambariams apšviesti. Tokių lempų naudojimas sutrikdė pareiškėjo psichinę būklę, miegą, jis jautė įtampą, patyrė dvasinę skriaudą, išgyvenimus, kankinimus. Kalėjimų departamentas rašte Nr. 2S-1733 neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nepasisakė dėl išvedimo į dušą. Pareiškėjas teigė, kad duomenys dėl naudojamų kaitrinių lempučių yra neteisingi ir nurodė, jog skundžiamas Kalėjimų departamento atsakymas buvo formalus, šališkas, nepagrįstas, neteisėtas. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl skunde nurodytų pažeidimų jam paūmėjo psichiniai sutrikimai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K (toliau – ir atsakovas), atsiliepimu į skundą (b. l. 15–17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims  vieną kartą per savaitę iki     15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K įrengti šiuolaikinės sporto salės neturi galimybių ir nurodė, jog, prieš einant į fizinės reabilitacijos kambarį, persirengti ir pasinaudoti tualetu galima gyvenamojoje kameroje. Atsakovas pažymėjo, kad į pateiktą pareiškėjo prašymą Lukiškių TI-K atsakė tinkamai, išsamiai ir aiškiai pateikė informaciją – raštą (atsakymą ) Nr. 96-655, kuris atitiko įstatymų keliamus reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi Lukiškių TI-K darbuotojai vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei reglamentuota tvarka, todėl nebuvo pagrindo naikinti Lukiškių TI-K pateikto atsakymo. Rašte Nr. 96-655 informavo, kad naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės atitinka ES numatytus kokybės standartus. Paaiškino, kad „CE“ ženklas ant elektros lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius ES normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Pabrėžė, kad naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, atlikus viešųjų pirkimų procedūras vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir VPĮ). Lukiškių TI-K teigė, kad į pareiškėjo 2015 m. kovo 3 d. pateiktus prašymus pateikė bendrą atsakymą – raštą Nr. 96-662, kuris atitiko įstatymų keliamus reikalavimus. Lukiškių TI-K informavo, jog įstaigos gyvenamųjų korpusų patalpose įrengti fizinės reabilitacijos kambariai, kad Lukiškių TI-K įrengti šiuolaikinės sporto salės nėra galimybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad prieš einant į fizinės reabilitacijos kambarį persirengti ir pasinaudoti tualetu galima gyvenamojoje kameroje. Gyvenamosiose kamerose yra vanduo, todėl po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje, esant poreikiui, galima nusiprausti kameroje. Tiek gyvenamoji kamera, tiek fizinės reabilitacijos kambarys bei dušinės patalpa yra tame pačiame korpuse. Atsakovas pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, 6.246–6.249 straipsniais. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovas teigė, kad nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą sąlygos – žalos padarymo fakto.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 160–166) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl Lukiškių TI-K nevykdomų VVSC įpareigojimų bei naudojamų kaitrinių, o ne šiuolaikinių technologijų lempučių.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 27 d. kreipėsi su prašymu Nr. 29-323 (toliau – ir prašymas Nr. 29-323) išduoti pažymą, kokios lempos yra naudojamos Lukiškių TI-K apšvietimui ir kas yra jų tiekėjas. Lukiškių TI-K rašte Nr. 96-655, atsakydamas į pareiškėjo pateiktą prašymą Nr. 29-323, jį informavo, kad Lukiškių TI-K kamerų naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės, kurios atitinka ES numatytus kokybės standartus. Paaiškino, kad „CE“ ženklas ant elektros lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius ES normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gaminio ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys tos šalies rinkai yra tiekiamas legaliai. Lukiškių TI-K nurodė, kad naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės elektros lemputės perkamos sudarius sutartį su tiekėjais prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, vadovaujantis VPĮ. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 30 d. Kalėjimų departamentui pateikė skundą dėl rašto (atsakymo) Nr. 96-655, prašydamas ištirti jo skunde nurodytas aplinkybes iš esmės ir paaiškinti padėtį, nubausti už tai atsakingus asmenis bei užtikrinti naktinio apšvietimo reikalavimus, naudojant tinkamas šiuolaikinių technologijų, o ne kaitrines lemputes. Pareiškėjas 2015 m. kovo 2 d. prašymais Nr. 29-342 ir Nr. 29-343 kreipėsi į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas prašyme Nr. 29-343 (toliau – ir prašymas Nr. 29-343) nurodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį VVSC įpareigojo Lukiškių TI-K administraciją sudaryti sąlygas laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims nusiprausti duše pasportavus, tačiau Lukiškių TI-K šio įpareigojimo nevykdo ir nesudaro sąlygų pasportavus pasinaudoti dušu. Taip pat nurodė, kad fizinės reabilitacijos kambariuose nėra įrengtų persirengimo vietų bei nėra galimybės pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas nurodė, kad nesilaikoma HN 76:2010 30.6 punkto reikalavimų bei VVSC įpareigojimo ir prašė imtis atitinkamų veiksmų ir priemonių, pašalinti nurodytus pažeidimus bei pareiškėjui atlyginti patirtą žalą. Lukiškių TI-K rašte (atsakyme) Nr. 96-662, atsakydamas į 2015 m. kovo 2 d. pareiškėjo pateiktus prašymus (nevertinamas pareiškėjo prašymas Nr. 29-342 leisti pasikeisti avalynę, nes jis dėl šio prašymo skunde nenurodė jokių argumentų; nagrinėjamu atveju vertinamas prašymas Nr. 29-343), nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamųjų korpusų patalpose įrengti fizinės reabilitacijos kambariai. Įrengti šiuolaikinės sporto salės Lukiškių TI-K nėra galimybės. Atkreipė dėmesį į tai, kad prieš einant į fizinės reabilitacijos kambarį persirengti ir pasinaudoti tualetu yra galimybė gyvenamojoje kameroje. Taip pat nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra vanduo, todėl po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje, esant poreikiui, yra galimybė nusiprausti kameroje. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad gyvenamoji kamera, fizinės reabilitacijos kambarys bei dušinė patalpa yra tame pačiame korpuse. Pareiškėjas 2015 m. kovo 30 d. Kalėjimų departamentui pateikė skundą dėl rašto Nr. 96-662 dalies į jo prašymą Nr. 29-343 ir prašė imtis atitinkamų veiksmų bei priemonių ir įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją pašalinti skunde nurodytus pažeidimus bei panaikinti skundžiamo rašto dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo skundą dėl galimybės persirengti, sporto metu užtikrinti galimybę pasinaudoti tualetu bei po sporto pasinaudoti dušu. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė didelius nepatogumus, nebuvo sudarytos žmogaus garbę ir orumą užtikrinančios bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Lukiškių TI-K atsakymas jam yra nesuvokiamas, kadangi iš esmės sporto metu draudžiama atlikti gamtinius reikalus bei persirengti, o po sporto apsiprausti po šiltu dušu, o Lukiškių TI-K pareiškėjui siūlo praustis kameroje po šaltu vandeniu, nesant vandens nuotekų sistemos ir čiaupo (dušo). Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K į VVSC įpareigojimus ir pastabas nereaguodavo bei pareiškėją sistemingai kankino. Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-1733, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. kovo 27 d. ir 2015 m. kovo 30 d. skundus, remdamasis HN 76:2010 30.6 ir 2 punktais, nurodė, kad prie sporto salės, neatliekant kapitalinio remonto, nėra galimybių įrengti persirengimo kambario, tualeto bei dušo kambarių. Kadangi veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, tai Lukiškių TI-K administracijai nebuvo taikomos nuobaudos. Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2015 m. kovo 30 d. skundą, kuriame jis teigė, kad naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės lemputės (gamintojas „Iskra“), kurios skirtos pramoniniam naudojimui, vadovaudamasis HN 76:2010 23 punktu, nurodė, kad VVSC nustatė, jog naktinis apšvietimas atitiko minėtoje normoje naktiniam apšvietimui nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K, naudodama 25 W kaitrines lemputes, šį reikalavimą vykdė. Nurodė, kad kaitrinės lemputės, kurių galingumas virš 100 W ES nenaudojamos, o iki 100 W gali būti naudojamos buityje ir pramonėje, nesvarbu, kur jos pagamintos. Jei jos pažymėtos „CE“ ženklu, galima naudoti ES valstybėse. Pažymėjo, kad ant pareiškėjo pateiktos lempučių pakuotės nurodytas „CE“ ženklas, todėl Lukiškių TI-K administracija teisės aktų nepažeidė.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skundo, nurodė, kad HN 76:2010 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 23 punktas nustatė, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. VVSC 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte (toliau – ir 2014 m. rugsėjo 3 d. raštas), atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 4 d. skundą, nustatė, kad kameroje Nr. 215 patikrinimo metu dirbtinė naktinė apšvieta buvo 19,8 lx, kameroje Nr. 220 – 14,4 lx, kameroje Nr. 226A – 17,6 lx ir tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Teismas neturėjo pagrindo abejoti VVSC pateiktais duomenimis ir pareiškėjas neginčijo atlikto tyrimo duomenų teisingumo. Minėtoje higienos normoje nebuvo nustatytų reikalavimų, kokios rūšies elektros lemputės gali būti naudojamos kamerose. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K naudojo kaitrines lemputes „Iskra“, kurios negalėjo būti naudojamos kamerų apšvietimui, tačiau šiems teiginiams duomenų pagrįsti nepateikė. Ant kaitrinės lemputės pakuotės „Iskra“ nurodytas galingumas 25 W, pažymėta „CE“ ženklu. Pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, nustatančio, kad tokios lemputės yra draudžiamos naudoti naktiniam apšvietimui. VVSC tokio pažeidimo nebuvo konstatavęs. Kad naudojamos elektros lemputės yra sertifikuotos pagal ES standartus, patvirtina „CE“ ženklas. Byloje esančiuose VVSC atsakymuose į pareiškėjo skundus nebuvo nustatytų pažeidimų dėl netinkamų kamerų naktinio apšvietimo ir pareiškėjas tokių duomenų teismui nebuvo pateikęs. Teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skunde nurodytas aplinkybes, jas įvertino ir pareiškėjui išsamiai atsakė. Kalėjimų departamentas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, nurodė aplinkybes dėl naudojamų kaitrinių lempučių. Teismas sutiko su Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento atsakymuose nurodytais argumentais ir neturėjo pagrindo šių raštų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu leisti naudoti savo turimas elektros lemputes.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo 2015 m. kovo 30 d. skundo, nurodė, jog HN 76:2010 30.6 papunktyje nustatyta, kad prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. VVSC 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte, atsakydama į pareiškėjo skundą, nurodė, kad patikrinimo metu nustatė, jog prie sportui skirtų patalpų (įvardinamų kaip fizinės reabilitacijos kambariai) nėra persirengimo kambarių ir dušų, tai neatitiko HN 76:2010 30.6 papunkčio reikalavimų. VVSC 2015 m. sausio 22 d. raštu Nr. 13 (15.10)-2-709 kreipėsi į Lukiškių TI-K vadovą, vykdydamas grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, prašydamas rašte nurodytuose patikrinimo aktuose už nustatytus HN 76:2010 pažeidimus nurodyti atsakingus asmenis ir pridėti atsakomybę patvirtinančių dokumentų kopijas. Lukiškių TI-K 2015 m. sausio 28 d. rašte Nr. 9-1758 nurodė, kokius nustatytus pažeidimus pašalino, kokius 2014 metų statybos darbus atliko bei nurodė, kad Lukiškių TI-K darbuotojų kaltės dėl gyvenamųjų patalpų kamerų neatitikties HN 76:2010 reikalavimams nėra, todėl prašė Lukiškių TI-K darbuotojams netaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 42 straipsnio 1 dalyje nustatytų poveikio priemonių. VVSC konstatavo, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 30.6 papunkčio pažeidimą.

Teismas nurodė, kad HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Prie sporto salės įrengiant persirengimo kambarį, dušą ir tualetą, Lukiškių TI-K turėtų atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Šį pažeidimą lėmė tai, kad Lukiškių TI-K neturi galimybės rekonstruoti patalpų, dėl to Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvo nustatyta ir atsakomybė už tokį pažeidimą negalėjo būti taikoma. Pagal faktinę situaciją Lukiškių TI-K pažeidė HN 76:2010 30.6 papunkčio reikalavimus, tačiau tokį pažeidimą sąlygojo objektyvios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento atsakymus dėl pareiškėjo nurodyto pažeidimo, teismas padarė išvadą, kad į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes buvo atsakyta tinkamai. Atsakyme tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, nurodyti teisės aktai. Atsakymas atitiko individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K negalėjo kitaip įvertinti pareiškėjo prašymo, kadangi įgyvendinant jo prašymą, reikėtų atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, o tokių darbų atlikti Lukiškių TI-K neturėjo galimybės. Pareiškėjui Lukiškių TI-K paaiškino, kad jis gali pasinaudoti tualetu prieš eidamas į sporto salę, po sporto kameroje nusiprausti. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nurodė tokias aplinkybes, kurios atitiko faktinę situaciją. HN 76:2010 nėra nustatyto reikalavimo, įpareigojančio po sporto vesti asmenis į dušą.

Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tinkamai įvertino pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes ir skundžiamuose atsakymuose nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė atsakymą. Kalėjimų departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes ir į juos atsakė argumentuotai, remdamasis teisės aktų nuostatomis. Teismas neturėjo pagrindo ginčijamuose atsakymuose nustatytų aplinkybių vertinti kitaip. Teismo vertinimu, ginčijami raštai, t. y. raštas Nr. 96-662 (ginčijama dalis dėl išvedimo į dušą, tualetą ir persirengimo kabinos įrengimo sporto salėje), raštas Nr. 96-655 ir raštas Nr. 2S-1733 yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas akcentavo, jog nenustačius pagrindo naikinti ginčijamus raštus, negalėjo būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti Lukiškių TI-K vykdyti VVSC įpareigojimą ir po sporto vesti į dušą, sporto metu sudaryti sąlygas nueiti į tualetą, persirengti (įrengti kabiną), kuri nebūtų fiksuojama vaizdo kameros objektyve, ir užtikrinti naktinį apšvietimą, naudojant ne kaitrines lempas, o šiuolaikinių technologijų lemputes. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu leisti pačiam įsigyti lempučių ir jas kamerose naudoti. Tik tokiu atveju, jei administracija netenkintų jo prašymo, pareiškėjas būtų galėjęs prašyti panaikinti Lukiškių TI-K atsisakymą bei galėtų prašyti įpareigoti atlikti veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą jis siejo su, pareiškėjo vertinimu, neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais, t. y. naudojant kamerose kaitrines lemputes, nesudarant galimybės persirengti, sporto metu neužtikrinant galimybės pasinaudoti tualetu bei po sporto pasinaudoti dušu. Teismas rėmėsi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pareiškėjas turėjo nurodyti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, konkrečias aplinkybes, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pareiškėjas būtent dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. 

Teismas akcentavo, jog nors VVSC nustatė HN 76:2010 30.6 papunkčio pažeidimą, tačiau tokį pažeidimą sąlygojo objektyvios aplinkybės, t. y. Lukiškių TI-K neturėjo galimybių atlikti kapitalinio remonto ir dėl to nebuvo Lukiškių TI-K administracijos kaltės, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą šiuo aspektu negalėjo būti tenkinamas. Neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, naudojant kaitrines lemputes, teismas nenustatė.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas, nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Lukiškių TI-K veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl jo skunde nurodytų pažeidimų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją bei Lukiškių TI-K pateiktą sveikatos istorijos dublikato kopiją, nenustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl skunde nurodytų pažeidimų, įskaitant  kamerų apšvietimą, pareiškėjui pablogėjo psichinė būklė. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl medicininių paslaugų suteikimo, nei viename prašyme nenurodė netinkamo apšvietimo priežasties. Teismas pažymėjo, kad dėl taikomos „šviesos terapijos“ pareiškėjas nurodė, jog nori gydytis kameroje, kurioje ant langų nebūtų įrengtų grotų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti abstraktūs teiginiai, kad jam psichinė būsena pablogėjo dėl to, jog kameroje buvo naudojamos kaitrinės lemputės. Pareiškėjui buvo nuolatinai skiriamas gydymas ir jis buvo konsultuojas gydytojų (teikiamos psichologo konsultacijos, taikoma psichoterapija). Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo tenkinti reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 175–177) prašo pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; panaikinti rašto Nr. 96-662 dalį, kuria buvo nagrinėtas pareiškėjo pareiškimas dėl išvedimo į dušą, tualetą ir kabinos persirengimui įrengimo sporto salėje reikalavimų vykdymo; panaikinti raštą Nr. 96-655; panaikinti raštą Nr. 2S-1733; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 5 000 Eur; įpareigoti Lukiškių TI-K vykdyti VVSC įpareigojimą ir po sporto vedžioti į dušą, sporto metu sudaryti sąlygas nueiti į tualetą, įrengti persirengimo kabiną, kurioje nebūtų vaizdo kameros objektyvo, užtikrinti naktinį apšvietimą naudojant ne kaitrines lempas, o šiuolaikinių technologijų lemputes, ar leisti pačiam tokias įsigyti ir jas naudoti (tai draudžia Lukiškių TI-K). Pareiškėjas pakartojo skundo argumentus ir papildomai nurodė:

1. Bausmės atlikimo metu pareiškėjas pastebėjo, kad naktiniam apšvietimui yra naudojamos lempos, kurios skirtos pramoniniams tikslams, o būtent, kelių šviesoforams, juos draudžiama naudoti buityje, nors jos ir atitinka HN 76:2010 23 punktą ir nėra didesnės nei 20 lx, tačiau jos negali būti naudojamos buityje, tai nurodoma ir elektrotechninių gaminių saugos reikalavimus reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos standartizacijos departamento direktoriaus 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 200/57 patvirtintame Elektrotechninių gaminių saugos techniniame reglamente (toliau – ir Reglamentas). 2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 244/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi nekryptinių buitinių lempų ekologinio projektavimo reikalavimai, 2 straipsnio 4 punktas nustato, jog specialios paskirties lempa – lempa, neskirta kambario apšvietimui dėl jos techninių parametrų arba dėl to, kad informacijoje apie gaminį nurodyta, jog ji netinkama naudoti kambario apšvietimui. Teismui pateikti duomenys dėl naudojimo Lukiškių TI-K lempų naktiniam apšvietimui atitinka Reglamento 2 straipsnio 4 punkto apibrėžimą. Šios lempos sistemingas eksploatavimas gyvenamojoje patalpoje sutrikdė pareiškėjo psichinę būklę, miegą, kuris negalėjo būti nepertraukiamas, jam teko jausti įtampą, patirti dvasinę skriaudą, emocinius išgyvenimus, jis dėl sutrikimų kreipėsi į psichiatrą, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio ir netikrino išsamiai ambulatorinės istorijos duomenų, kaip ir Kalėjimų departamentas, į kurį pareiškėjas kreipėsi su skundu, tačiau ir toliau yra kankinamas, nes naktinis apšvietimas yra specifinis ir niekuo nesiskiria nuo dieninio.

2. Teismas neįvertino asmens sveikatos istorijoje esančių duomenų: apsilankymų pas psichiatrą aplinkybių ir kreipimosi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teismas neįvykdė iš esmės ir skundo 4, 5 punktų reikalavimų, aplinkybes tyrė formaliai, šališkai, neteisingai, nepagrįstai. Teismas pritarė atsakovo ir Kalėjimų departamento formaliems ir nepagrįstiems sprendimams. Teismas sprendime nurodė tai, ką norėjo, bet ne tai, kas ir kaip turi būti ištirta. Teismo sprendimas yra formalus, neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas (apeliantas) teisminės gynybos kreipėsi dėl to, kad įkalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime metu laisvės apribojimas neatitiko keliamų reikalavimų: naudotas netinkamas naktinis apšvietimas bei nesilaikyta nuostatų, susijusių su sportu (galimybė sportuojant pasinaudoti tualetu, po sporto atsiprausti duše ir kt.). Iš čia kildinta ir neturtinė žala.

Vilniaus apygardos administracinis teismas iškeltus reikalavimus atmetė visiškai, o su tuo nesutikdamas V. K. (V. K.) padavė apeliacinį skundą, kuris, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomasi nustatytų reikalavimų, susijusių su naktiniu apšvietimu, sportavimu, teko atsakovui – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas į administracinę bylą pateikė duomenis dėl naktiniam apšvietimui naudojamų lempučių atitikimo esminiams ES reikalavimams, į ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir atsižvelgė bei neturėjo pagrindo tvirtinimui apie naktinio apšvietimo metu naudotų lempučių netinkamumą bei galimą žalą pareiškėjo (apelianto) sveikatai. Tai reiškia, kad atsakovas paneigė tvirtinimą dėl galimo pažeidimo, susijusio su naktiniu apšvietimu.

Apeliaciniame skunde papildomai buvo nurodyta, kad naktiniam apšvietimui naudotos lemputės pagal Reglamentą negalėjo būti naudojamos buityje, tačiau neįvardijama, su kokiu konkrečiu Reglamento straipsniu tai nesuderinama. Antra, kaip jau buvo minėta, lemputės buvo paženklintos CE atitikties žymėjimu, o tai pagal Reglamentą reiškia, kad elektrotechninis gaminys atitinka su CE žymėjimu susijusias nuostatas ir nepažeidžia Lietuvoje nustatytų sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo konstatuoti pažeidimo, susijusio su netinkamu naktiniu apšvietimu.

Pasisakant dėl sporto sąlygų pareiškėjo laisvės apribojimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pabrėžtina, kad iš tikro pagal HN 76:2010 30.6 papunktį prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Tačiau, šie reikalavimai, kaip teisingai ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomi Lukiškių TI-K, kadangi HN 76:2010 2 punkto pagrindu ši higienos norma taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, nepaisant VVSC nustatyto HN 76:2010 30.6 papunkčio pažeidimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsižvelgiant į HN 76:2010 taikymo sritį, nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo aptariamu aspektu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, iš karto persirengti, pasinaudoti sporto metu tualetu, yra apgailestaujama, bet ne ta, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną. Pareiškėjui (apeliantui) nebuvo trukdžių tualetu pasinaudoti prieš ir po sporto, persirengti prieš sportuojant ir po sporto, apsiprausti po sporto kameroje, o nustatyta tvarka, vėliau, pasinaudoti ir dušu.

Kita vertus, pareiškėjas (apeliantas) yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Išdėstyta tik įtvirtina ką tik padarytą išvadą dėl nebuvimo pažeidimo pareiškėjui sportuojant laisvės atėmimo vietoje – Lukiškių TI-K.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tikrinamoje administracinėje byloje pagrįstai nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai (neveikimas), todėl teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be vieno iš būtino viešosios atsakomybės elementų, paneigtina visiškai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, daro išvadą, kad apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Apskųstas sprendimas yra teisėtas bei teisingas, todėl paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius