Civilinė byla Nr. 3K-3-161/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01247-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos:114.4; 114.11; 126.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio svečių namai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „Patria Domi“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų įmonės bankroto byloje tvirtinimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo klausimai.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartimi UAB „Patria Domi“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Pacta Servanda“. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti BUAB „Patria Domi“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurių neginčija.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino BUAB „Patria Domi“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, tarp jų – ir kreditoriaus Danske Bank A/S 18 141 016,32 Lt reikalavimą. Tvirtindamas kreditorių finansinius reikalavimus, teismas atsižvelgė į administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, kad pateikti tvirtinti reikalavimai atitinka įmonės finansinės apskaitos dokumentus ir bankroto administratorius juos pripažįsta, taip pat į tai, kad nėra ginčų dėl reikalavimų dydžio ir jų pagrįstumo.
Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“ (BUAB „Patria Domi“ kreditorius) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S finansinis reikalavimas, ir perduoti šio kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Trečiojo asmens nuomone, Danske Bank A/S finansinis reikalavimas patvirtintas nepagrįstai. Bankroto administratoriui pateikti tik Danske Bank A/S ir BUAB „Patria Domi“ sutartinius santykius patvirtinantys dokumentai ir prašomų patvirtinti finansinių reikalavimų dydžiai, tačiau nepateiktas jų apskaičiavimas, taip pažeistos kreditorių teisės ir sudarytos prielaidos teismui patvirtinti nepagrįsto dydžio finansinį reikalavimą.
Trečiasis asmuo Danske Bank A/S pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad: 1) trečiasis asmuo ir UAB „Patria Domi“ 2005 m. liepos 13 d. sudarė kredito sutartį (su vėlesniais susitarimais), kuria UAB „Patria Domi“ buvo suteiktas 1 579 000 eurų kreditas. Kadangi kredito gavėjas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, tai Danske Bank A/S pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. UAB „Patria Domi“ skola pagal kredito sutartį – 8 580 024,50 Lt; 2) Danske Bank A/S ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ sudarė dvi kredito linijos sutartis ir vieną kredito sutartį, už kurių įvykdymą laidavo UAB „Patria Domi“. UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ įsipareigojimų pagal šias sutartis neįvykdė, todėl Danske Bank A/S pareiškė UAB „Patria Domi“ bankroto byloje reikalavimus pagal UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ neįvykdytas sutartis. UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas Danske Bank A/S 6 491 231,60 Lt reikalavimas; 3) Danske Bank A/S ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2006 m. gegužės 10 d. sudarė kredito sutartį, už kurios įvykdymą laidavo UAB „Patria Domi“. UAB „Senamiesčio svečių namai“ nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl Danske Bank A/S ją nutraukė; skola pagal šią sutartį – 3 069 760,23 Lt.
Trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad: 1) Danske Bank A/S ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ sudarytos kredito linijos ir kredito sutartys bei banko ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2006 m. gegužės 10 d. sudaryta kredito sutartis buvo vykdomos; Danske Bank A/S ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė kredito sutartį Nr. 200808-0402, kurios paskirtis – UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ įsipareigojimų pagal nurodytas kredito linijos ir kredito sutartis bei UAB „Senamiesčio svečių namai“ įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį refinansavimas. Šia sutartimi, be kita ko, buvo pakeistas sutarčių, kuriomis remiantis Danske Bank A/S reiškia savo finansinį reikalavimą bankroto byloje, vykdymo terminai, kreditų grąžinimo tvarka. Refinansavimo sutarties pagrindu buvo atidaryta tranzitinė sąskaita, į kurią buvo pervedamos UAB „Senamiesčio svečių namai“ lėšos įsipareigojimams pagal šią sutartį dengti. Lėšas konkretiems įsipareigojimams pagal kreditų sutartis įvykdyti paskirstydavo Danske Bank A/S. Refinansavimo sutartis nutraukta 2009 m. spalio 7 d., todėl, trečiojo asmens nuomone, bankas nepagrįstai nurodo, kad BUAB „Patria Domi“, kaip laiduotojos, skola pagal UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ su banku sudarytas kredito bei kredito linijos sutartis atsirado 2008 m., t. y. šias sutartis nutraukus; 2) refinansavimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Danske Bank A/S sutartį nutraukė tuo pagrindu, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ nevykdo savo įsipareigojimų, nepateikė UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ laidavimo, tačiau, UAB „Senamiesčio svečių namai“ teigimu, refinansavimo sutartis buvo vykdoma, o laidavimo nebuvo galimybės pateikti dėl banko veiksmų inicijuojant UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto bylą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. į banko tranzitinę sąskaitą ir įmonės sąskaitą pervesta 2 504 487,99 Lt; 3) Danske Bank A/S nepateikė informacijos ir pirmosios instancijos teismas nevertino, ar, vykdant išieškojimą pagal banko ir UAB „Patria Domi“ sudarytą kredito sutartį arba UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto procedūrų metu, buvo grąžintos skolos (jų dalis). UAB „Senamiesčio svečių namai“ nuomone, šie duomenys yra svarbūs, nes, grąžinus bent dalį skolų, Danske Bank A/S finansinis reikalavimas šioje byloje turėtų būti atitinkamai mažinamas. Danske Bank A/S pateiktas įrodymas, pagrindžiantis skolos pagal 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį dydį, yra neaiškus, neišsamus.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą, 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S f3 069 760,23 Lt reikalavimas ir perdavė šios finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos spręsti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratorius, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą patvirtinti Danske Bank A/S finansinį reikalavimą, pridėjo tik banko jam pateiktą reikalavimą be priedų, t. y. dokumentų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą (dydį); tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas Danske Bank A/S finansinį reikalavimą, neturėjo visų šiam klausimui išspręsti reikalingų duomenų. Šie duomenys (kredito ir laidavimo sutartys, jas keičiantys bei pildantys susitarimai, įkeitimo lakštai su pakeitimais ir kt.) byloje pateikti tik kartu su administratoriaus atsiliepimu į UAB „Senamiesčio svečių namai“ atskirąjį skundą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti panaikinta tik tada, jeigu būtų nustatyta, kad patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ar jų dydžiai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija nustatė, kad kreditorius Danske Bank A/S 18 141 016,33 Lt reikalavimą BUAB „Patria Domi“ bankroto byloje pareiškė, remdamasis jo ir įmonės sudarytomis: 1) 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartimi, kuria BUAB „Patria Domi“ buvo suteiktas kreditas, su vėlesniais susitarimais (finansinis reikalavimas – 8 580 024,50 Lt); 2) 2007 m. liepos 24 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartimis, pagal kurias BUAB „Patria Domi“ įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ neįvykdys įsipareigojimų pagal dvi kredito linijos sutartis ir vieną kredito sutartį (finansinis reikalavimas – 6 491 213,60 Lt; 3) 2007 m. gegužės 17 d. laidavimo sutartimi, pagal kurią BUAB „Patria Domi“ įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu UAB „Senamiesčio svečių namai“ neįvykdys įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį (finansinis reikalavimas – 3 069 760,23 Lt).
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“ ginčydamas kreditoriaus Danske Bank A/S 8 580 024,50 Lt reikalavimą pagal banko ir BUAB „Patria Domi“ sudarytą kredito sutartį, nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti šio finansinio reikalavimo pagrįstumu. Byloje ši kreditavimo sutartis ir ją pakeičiantys susitarimai pateikti, bankroto administratorius yra patvirtinęs, kad 8 580 024,50 Lt Danske Bank A/S finansinis reikalavimas atitinka BUAB „Patria Domi“ buhalterinės apskaitos duomenis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmetė atskirojo skundo argumentus, kad šis finansinis reikalavimas nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, atsakydama į UAB „Senamiesčio svečių namai“ argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditoriaus Danske Bank A/S 6 491 231,60 Lt reikalavimą, neatsižvelgė į tai, jog UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė kredito sutartį, kurios paskirtis buvo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ įsipareigojimų pagal jo ir banko sudarytas kredito linijos ir kredito sutartis refinansavimas, pažymėjo, jog Danske Bank A/S šiam finansiniam reikalavimui pagrįsti yra pateikęs duomenų, kad UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ yra iškelta bankroto byla, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintas banko 6 491 231,60 Lt reikalavimas, kilęs iš pirmiau nurodytų banko ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ sudarytų kredito linijos ir kredito sutarčių. Šio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir UAB „Senamiesčio svečių namai“; teismo posėdžio metu, be kita ko, buvo svarstomos ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ nurodytos aplinkybes dėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties sudarymo ir jos įtakos UAB „Senamiesčio vykdymo grupė“ skolai pagal kredito linijos ir kredito sutartis. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto byloje įsiteisėjusi. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Danske Bank A/S 6 491 231,60 Lt reikalavimą.
Pasisakydama dėl Danske Bank A/S 3 069 760,23 Lt reikalavimo, kaip atsiradusio iš laidavimo sutarties, pagal kurią BUAB „Patria Domi“ įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu UAB „Senamiesčio svečių namai“ neįvykdys įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį, pagrįstumo, teisėjų kolegija nurodė, kad tarp UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir Danske Bank A/S yra ginčas dėl 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties vykdymo. Kadangi šia sutartimi buvo refinansuojami UAB „Senamiesčio svečių namai“ įsipareigojimai pagal 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį, kurios vykdymas buvo užtikrintas BUAB „Patria Domi“ laidavimu, o, remdamasis šiuo laidavimu, Danske Bank A/S reiškia 3 069 760,23 Lt reikalavimą BUAB „Patria Domi“ bankroto byloje, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, šios sutarties vykdymo aplinkybės reikšmingos reikalavimo pagrįstumui (dydžiui) patvirtinti. Apie 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutarties sudarymą ir jos vykdymą pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartis byloje nepateikta, o 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito sutartis pateikta tik kartu su UAB „Senamiesčio svečių namai“ rašytiniais paaiškinimais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditoriaus Danske Bank A/S 3 069 760,23 Lt reikalavimą tik tuo pagrindu, kad bankroto administratorius jo neginčija, neatskleidė bylos esmės, todėl grąžino klausimą dėl nurodyto reikalavimo tvirtinimo pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundo trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atskirąjį skundą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad Danske Bank A/S 8 580 024,50 Lt reikalavimas patvirtintas pagrįstai, nes kasatorius nenurodė konkrečių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti priešingai, pažeidė bylų, turinčių viešąjį interesą, nagrinėjimo, įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles civiliniame procese, nepagrįstai netyrė esminių bylos aplinkybių, taip pažeidė CPK 178, 179, 185, 320 straipsnių nuostatas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
Pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą tvarką kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia teismui juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Jeigu administratorius ginčija pareikštą reikalavimą, tai dėl tokio reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. UAB „Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Taigi, faktas, kad administratorius neginčija kreditoriaus pareikštų reikalavimų dydžio, nereiškia, jog toks reikalavimas yra pagristas ir teisingas. Remdamasis šiais argumentais, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirojo skundo dalį dėl to, jog kasatorius nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumu, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 179 straipsnis), t. y. ne kasatorius turėjo įrodyti pareikštų reikalavimų nepagrįstumą, o kreditorius, kurio procesinė padėtis bankroto byloje finansinių reikalavimų tvirtinimo stadijoje atitinka ieškovo padėtį. Bankrutuojančios įmonės kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui kito kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo nepagrįstumo įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad BUAB „Patria Domi“ administratorius neginčijo Danske Bank A/S finansinio reikalavimo, todėl jo pagrįstumas pirmosios instancijos teisme apskritai nevertintas. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas banko reikalavimą bankroto byloje, turėjo pareigą ex officio nustatyti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, juolab konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo visų šiam klausimui išspręsti reikalingų duomenų. Jie pateikti tik apeliacinės instancijos teismui. CPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, kai to reikalauja viešasis interesas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. RUAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-270/2010; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. bankrutuojanti IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011). Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad teismas viso bankroto proceso metu turi būti aktyvus ir, esant ginčui dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti, tai apima tiek teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas), tiek peržengti skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus teigimu, Danske Bank A/S pateikta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 21 d. nutartis neįrodo 8 580 024,50 Lt reikalavimo pagal banko ir UAB „Patria Domi“ sudarytą 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais pagrįstumo, nes Hipotekos skyriaus funkcijos nesusijusios su ginčo dėl sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas, vykdymo sąlygų pažeidimo nagrinėjimu. Šias aplinkybes, vertindamas bankroto byloje pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą, esant ginčui, turi nagrinėti teismas.
Kasatoriaus įsitikinimu, bylos duomenys patvirtina, kad Danske Bank A/S finansinis reikalavimas pagal banko ir UAB „Patria Domi“ sudarytą 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirma, neaišku, kada, Danske Bank A/S nuomone, UAB „Patria Domi“ pažeidė 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartį ir už kokį terminą yra skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos. Antra, Danske Bank A/S UAB „Patria Domi“ bankroto byloje nurodė, kad pagal nurodytą sutartį jam negrąžinta 1 578 999,89 euro paskolos, 47 790,64 euro palūkanų, 484 631,06 euro delspinigių, 373 433,47 euro procesinių palūkanų, t. y. netesybų ir palūkanų suma sudaro beveik pusę kreditoriaus reikalavimo sumos, todėl, kasatoriaus nuomone, turi būti mažinama. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pamūšio linai” v. A. V., bylos Nr. 3K-3-1094/2003). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes ir jų netirdamas, be kita ko, pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, bei 270 straipsnio 4 dalį. Trečia, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus Danske Bank A/S 6 491 231,60 Lt reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinys Danske Bank A/S (civilinės bylos Nr. 2-35640-819/2013), kuriuo prašoma 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito (refinansavimo) sutarties vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu. Nors byla iškelta jau po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau, kasatoriaus nuomone, ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjant kasatoriaus skundą.
Kasatoriaus teigimu, bankas, teikdamas kreditoriaus reikalavimą, nepagrįstai nurodė, kad BUAB „Patria Domi“, kaip laiduotojos už UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ prievoles, skola pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. kredito linijos sutartį, 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį, 2007 m. liepos 24 d. kredito linijos sutartį yra 6 491 231,60 Lt. Artėjant šių sutarčių įvykdymo terminui, jų vykdymas buvo sustabdytas. Naujos vykdymo sąlygos ir tvarka buvo nustatytos 2008 m. rugpjūčio 18 d. refinansavimo sutartyje, t. y. šios sutarties objektas apėmė ir tų sutarčių, iš kurių kildinamas Danske Bank A/S finansinis reikalavimas šioje bankroto byloje, vykdymą (Sutarties 6 punktas). Refinansavimo sutartimi buvo pakeisti įsipareigojimų pagal pirmiau nurodytas banko ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ sudarytas sutartis vykdymo terminai – galutinis kredito grąžinimo terminas (2011 m. birželio 30 d.), kreditų grąžinimo tvarka. Refinansavimo sutarties pagrindu banke buvo atidaryta tranzitinė sąskaita, į kurią buvo nukreipiamos UAB „Senamiesčio svečių namai“ lėšos įsipareigojimams pagal refinansavimo sutarties 6 punkte nurodytas kredito sutartis dengti (lėšos taip pat buvo nurašomos ir iš einamosios UAB „Senamiesčio svečių namai“ sąskaitos). Bankas savo iniciatyva paskirstydavo sąskaitoje esančias lėšas įsipareigojimams pagal konkrečias kredito sutartis vykdyti. Tai, kasatoriaus įsitikinimu, reiškia, kad įsipareigojimai (tarp jų – ir UAB „Senamiesčio vystymo grupė“) bankui buvo vykdomi iki bankas vienašališkai nutraukė refinansavimo sutartį, kurios nutraukimo teisėtumo klausimas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. 2-35640-819/2013. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi yra patvirtinęs banko 6 491 231,60 Lt reikalavimą, kasatorius su šiuo finansiniu reikalavimu nesutinka, o bankroto bylą nagrinėję teismai nevertino pirmiau nurodytų aplinkybių, susijusių su refinansavimo sutarties vykdymu ir jo nutraukimu, tai tol, kol nebus priimtas procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje, šio kreditoriaus reikalavimas negali būti patvirtintas. Kasatorius, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas kasatoriaus kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo. Nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės taip pat turi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes joje sprendžiamas klausimas dėl banko veiksmų panaikinant hipoteką, vykdant 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito (refinansavimo) sutartį, teisėtumo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo, prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Trečiojo asmens 8 580 024,50 Lt reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi. Įstatyme įtvirtinta, kad visi ginčai, kylantys iš hipotekos santykių dėl ginčo sutarties, skolos dydžio, vykdymo sąlygų ir pan., sprendžiami ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį. Iki bankroto bylos iškėlimo skolininkas BUAB „Patria Domi“ tokio ieškinio nepareiškė. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius nurodyto skolos dydžio neginčijo. Trečiojo asmens nuomone, šios aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai sudarė pakankamą pagrindą bankroto bylą nagrinėjantiems teismams spręsti, kad trečiojo asmens nurodyto dydžio finansinis reikalavimas pagrįstas.
2. Trečiojo asmens nuomone, aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas UAB „Senamiesčio svečių namai“ ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito (refinansavimo) sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Pirma, nurodyta byla iškelta jau po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. naujos aplinkybės atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Antra, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami bankroto proceso metu ir tvirtinami teismo (kreditorių susirikimo) iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Linas“ v. UAB „Domus Palanga“, bylos Nr. 3K-3-122/2012). Jeigu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškinys bus patenkintas, tai kasatorius galės įgyvendinti savo teisę reikalauti patikslinti trečiojo asmens finansinį reikalavimą šioje bankroto byloje. Trečiojo asmens nuomone, tokia Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta kreditoriaus teisių įgyvendinimo tvarka geriausiai atitinka susidariusią teisinę situaciją ir nepažeidžia nė vieno kreditoriaus bei bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo įmonės bankroto byloje
Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) reglamentuojamo įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta IĮ „Šakių agrocentras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta UAB ,,Baltijos žuvys“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-651/2013). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Autokausta“ v. AB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta UAB „Proinvest“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-545/2011). Bankroto bylose yra viešojo intereso, kuris, be kita ko, užtikrinamas, kai bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėja bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėja kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą UAB „Auto 1“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-7-328/2012).
Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus Danske Bank A/S finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Patria Domi“ bankroto byloje. Danske Bank A/S 18 141 016,33 Lt reikalavimas grindžiamas jo ir UAB „Patria Domi“ sudarytomis sutartimis: 1) 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartimi, kuria BUAB „Patria Domi“ buvo suteiktas kreditas, su vėlesniais susitarimais (finansinis reikalavimas – 8 580 024,50 Lt); 2) 2007 m. liepos 24 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 18 d. laidavimo sutartimis, pagal kurias BUAB „Patria Domi“ įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ neįvykdys įsipareigojimų pagal dvi kredito linijos sutartis ir vieną kredito sutartį (finansinis reikalavimas – 6 491 213,60 Lt; 3) 2007 m. gegužės 17 d. laidavimo sutartimi, pagal kurią BUAB „Patria Domi“ įsipareigojo solidariai atsakyti bankui, jeigu UAB „Senamiesčio svečių namai“ neįvykdys įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 10 d. kredito sutartį (finansinis reikalavimas – 3 069 760,23 Lt). Pirmosios instancijos teismas patvirtino visą Danske Bank A/S pareikštą finansinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas banko 3 069 760,23 Lt reikalavimas, ir grąžino šios finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis patvirtinti Danske Bank A/S atitinkamai 8 580 024,50 Lt ir 6 491 213,60 Lt reikalavimus, nurodydamas, kad: 1) 8 580 024,50 Lt reikalavimas patvirtintas, neištyrus visų reikšmingų šiam reikalavimui patvirtinti įrodymų, netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą; bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesumažino pagal 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartį apskaičiuotos delspinigių sumos; 2) Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas kasatoriaus ieškinys Danske Bank A/S, kuriuo prašoma pripažinti 2008 m. rugpjūčio 18 d. kredito (refinansavimo) sutarties nutraukimą negaliojančiu. Kasatoriaus teigimu, nurodytoje byloje priimtas procesinis sprendimas yra reikšmingas, sprendžiant dėl teismų patvirtinto banko 6 491 213,60 Lt reikalavimo pagrįstumo; 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos kasatoriaus ir Danske Bank A/S refinansavimo sutarties pagrindu buvo atidaryta tranzitinė sąskaita, į kurią kasatorius pervedinėjo lėšas mokėjimams pagal kredito sutartis, už kurias laidavo BUAB „Patria Domi“, atlikti, lėšos taip pat buvo nurašomos nuo kasatoriaus einamųjų sąskaitų, iš viso kasatorius pervedė Danske Bank A/S pagal šią sutartį 2 504 487,99 Lt, tačiau ši aplinkybė, tvirtinant banko finansinį reikalavimą, teismų neįvertinta.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, kuriomis nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis patvirtinti Danske Bank A/S 8 580 024,50 Lt reikalavimą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad kasatorius nesutikimą su šiuo reikalavimu grindžia argumentu, jog bylą nagrinėję teismai savo iniciatyva nesvarstė netesybų, apskaičiuotų pagal 2005 m. liepos 13 d. kredito sutartį, mažinimo klausimo. Atkreipdama dėmesį į tai, kad šis argumentas pateiktas tik kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgdama į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje bei galintys numatyti ir įvertinti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius, sudarydami kredito sutartį, susitarė dėl netesybų dydžio, savaime nereiškia vieno jų (skolininko) interesų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2008).
Kasatorius, be kita ko, teigia, kad bylą nagrinėję teismai, tvirtindami Danske Bank A/S 8 580 024,50 Lt reikalavimą, neištyrė ir neįvertino reikšmingų šiam reikalavimui patvirtinti įrodymų, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie byloje pateikti įrodymai teismų neištirti ir neįvertinti, taip pat kokie įrodymai, reikšmingi bylai, joje nepateikti ir teismo turėjo būti išreikalauti. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad bankroto bylose, tvirtinant kreditorių reikalavimus, teismas turi būti aktyvus ir, kreditoriui neturint galimybių pateikti konkrečių pareikštam finansiniam reikalavimui patvirtinti ar paneigti reikalingų įrodymų, juos išreikalauti iš šiais disponuojančio asmens. Kita vertus, kaip ir kitose bylose, bankroto bylose galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju kasatorius nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas Danske Bank A/S 8 580 024,50 Lt reikalavimas, pažeidė kasaciniame skunde nurodytas įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir kitas proceso teisės normas.
Atsakydama į kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas Danske Bank A/S 6 491 213,60 Lt reikalavimas, teisėjų kolegija pažymi, kad šis grindžiamas laidavimo sutartimis, kuriomis UAB „Patria Domi“ laidavo už UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ prievoles pagal su Danske Bank A/S sudarytas kredito (linijos) sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto byloje patvirtintas tokio paties dydžio (6 491 231,60 Lt) kaip ir UAB „Patria Domi“ bankroto byloje pareikštas finansinis reikalavimas, taip pat kad nutartis, kuria šis reikalavimas patvirtintas, įsiteisėjusi, sprendė, kad joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl iš naujo neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Bylos duomenimis, kasatorius pareikštą Danske Bank A/S 6 491 213,30 Lt reikalavimą ginčijo tiek UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto, tiek šioje bankroto byloje, nurodydamas, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė su Danske Bank A/S refinansavimo sutartį, kurios pagrindu vykdė įsipareigojimus, be kita ko, pagal UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ ir banko sudarytas kredito (linijos) sutartis, t. y. refinansavimo sutarties pagrindu 2008–2010 metais pervedinėjo į banko tranzitinę sąskaitą lėšų, šios taip pat buvo nurašomos iš kasatoriaus einamųjų sąskaitų. Remiantis byloje pateiktos ir apeliacinės instancijos teismo tirtos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ bankroto byloje Nr. B2-3113-553/2010, turiniu, tvirtinant Danske Bank A/S 6 491 213,30 Lt reikalavimą, nurodytos kasatoriaus aplinkybės, atsižvelgiant į tuometę faktinę situaciją, iš dalies įvertintos, t. y. teismas, remdamasis banko pateiktu tranzitinės sąskaitos išrašu, nustatė, kad skolos pagal UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ sudarytas kredito (linijos) sutartis nebuvo grąžinamos. Taigi, kasatoriaus argumentai, kad įsipareigojimai pagal nurodytas kredito (linijos) sutartis buvo vykdomi tranzitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, atmesti kaip neįrodyti ir šios aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką ir šioje byloje, pagrįstai apeliacinės instancijos teismo įvertintos kaip prejudicinės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pirma, nurodytoje byloje netirta ir nepasisakyta dėl to, ar įsipareigojimai pagal ginčo kredito sutartis nebuvo vykdomi, nurašant lėšas iš kasatoriaus einamųjų sąskaitų (kasatoriaus teigimu, 2008 m. lapkričio 27 d. jo sąskaitoje buvo 830 613 Lt, 2009 m. rugsėjo 4 d. – 651 035 Lt (3 t., b. l. 93); antra, byloje pateikta duomenų, kuriais remdamasis kasatorius įrodinėja, kad jau po Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties priėmimo jis pervedė į banko tranzitinę sąskaitą 267 415,80 Lt (2010 m. liepos 21 d. – 38 147 Lt, 2010 m. rugsėjo 23 d. – 186 868,80 Lt, 2010 m. lapkričio 24 d. – 42 400 Lt, 3 t. b. l. 93), tačiau šios aplinkybės byloje taip pat netirtos ir nenustatyta, ar lėšos buvo pervestos ir jei taip, tai kokiems įsipareigojimams vykdyti jos buvo panaudotos. Taigi, dėl dalies kasatoriaus nurodytų argumentų, sprendžiant dėl Danske Bank A/S 6 491 213,30 Lt reikalavimo tvirtinimo, įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartyje nepasisakyta, todėl jie turėjo būti įvertinti ir dėl jų pasisakyta šioje byloje, juolab atsižvelgiant į tai, kad kasatorius Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-35640-819/2013 ginčija nutrauktos refinansavimo sutarties teisėtumą, t. y. mano, kad tinkamai ją vykdė, todėl Danske Bank A/S nepagrįstai šią nutraukė.
Tiek kasaciniame teisme ginčijamo Danske Bank A/S 6 491 213,60 Lt reikalavimo, tiek apeliacinės instancijos teismo grąžinto pirmosios instancijos teismui svarstyti 3 069 760,23 Lt reikalavimo tvirtinimo klausimas susijęs su kasatoriaus ir Danske Bank A/S 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos refinansavimo sutarties vykdymu. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismui ši sutartis nebuvo pateikta ir apie ją teismui, tvirtinant Danske Bank A/S finansinius reikalavimus, nebuvo žinoma, apeliacinės instancijos teismas dėl jos galiojimo, vykdymo ir jos pagrindu kasatoriui bei Danske Bank A/S atsiradusių teisių bei pareigų nepasisakė, darytina išvada, kad neatskleista dalies bylos esmė, todėl teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis patvirtintas Danske Bank A/S 6 491 213,60 Lt reikalavimas naikintinos, ir ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties dalis patvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S 6 491 213,60 Lt reikalavimą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S 6 491 213,60 Lt reikalavimas, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas
Vincas Verseckas