Civilinė byla Nr. e2-681-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00175-2020-5                                                                                                             

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama kreditorės mažosios bendrijos „Artusgrupė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria panaikintas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termostatyba“ 2022 m. balandžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Termostatyba“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Reniva“, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „Termostatyba“ 2022 m. balandžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nemokumo administratorę įpareigoti kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

2.       Skunde nurodė, kad kreditorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Artusgrupė“ balsų dauguma buvo priimtas skundžiamas nutarimas, tačiau kreditorė nemokumo administratorei iki šiol nėra pateikusi aiškių ir konkrečių argumentų bei motyvų, kurie leistų spręsti, kad BUAB „Termostatyba“ bankrotas galėtų būti pripažintinas tyčiniu. Pati administratorė taip pat nenustatė įstatyme numatytų pagrindų inicijuoti tyčinio bankroto procesą, todėl skundžiamas nutarimas, kuriuo administratorė yra priverstinai verčiama teikti teismui pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, naikintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi skundą patenkino – panaikino BUAB „Termostatyba“ 2022 m. balandžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą ketvirtuoju darbotvarkės klausimu. 

4.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Pats teismas savo iniciatyva taip pat nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų, todėl toliau vertino skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą turinio aspektu.

5.       Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 12 d. įvyko pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditorė MB „Artusgrupė“ pateikė prašymą administratorei dėl informacijos pateikimo, taip pat pasiteiravo, ar BUAB Termostatyba bankrotas yra tyčinis. Nemokumo administratorė pateikė dalį bendrovės dokumentų kreditorei, t. y. BUAB „Termostatyba“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras MB „Artusgrupė“ ir duomenis apie bendrovės atliktus mokėjimus po 2019 m. balandžio 15 d. (po pirmojo MB „Artusgrupė“ pinigų pervedimo bendrovei). Be to, nemokumo administratorė, neradusi pirminių dokumentų, pagrindžiančių BUAB „Termostatyba“ piniginių lėšų pervedimų susijusioms UAB „Termoblokeliai“ ir UAB „Oridanas“, išsiuntė pretenzijas nurodytoms bendrovėms, prašydama pagrįsti atliktus mokėjimus. Nemokumo administratorė, gavusi prašytus dokumentus, nustatė, kad visos UAB „Termoblokeliai“ ir UAB „Oridanas“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai, deklaruotos Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje.

6.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė asmeniškai kreditorei MB „Artusgrupė“ pateikė atsakymą, kuriame ji paaiškino pagal turimus ir išreikalautus dokumentus nenustačiusi  bendrovės tyčinio bankroto požymių, taip pat pasiūlė kreditorei pateikti papildomus dokumentus ar kitą informaciją, kurių pagrindu būtų galima kreiptis į teismą dėl BUAB „Termostatyba“ tyčinio bankroto. Administratorė gavo kreditorės MB „Artusgrupė“ elektroninį laišką su reikalavimu sušaukti bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas kreipimosi į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, taip pat prašymą pateikti bendrovės banko sąskaitų išrašus bei kasos dokumentus už 2019 – 2020 m. laikotarpį. Administratorė, atsakydama į šį kreditorės laišką, paprašė pateikti konkrečius ir aiškius motyvus, kuriais remiantis administratorė galėtų paruošti pareiškimą teismui dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat informavo, kad prašymas dėl bendrovės banko išrašų ir kasos dokumentų pateikimo vertintinas kaip siekis atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą, todėl kreditorė turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo gavimo.

7.       Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad nemokumo administratorė ėmėsi veiksmų išsireikalauti trūkstamus bendrovės dokumentus, ir, nenustačiusi pagrindo jais abejoti,  neįžvelgė ir tyčinio bankroto požymių. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų BUAB „Termostatyba“ tyčinio bankroto bylos inicijavimo poreikį, kreditorė MB „Artusgrupė“ nenurodė. 

8.       Kita vertus, pagal teisinį reguliavimą bei teismų praktiką kreditorių susirinkimas ir negali priverstinai įpareigoti nemokumo administratorių inicijuoti teisminius procesus, kurių inicijavimui šis nemato jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad MB „Artusgrupė“, kaip bendrovės kreditorė, pati turi teisę atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (JANĮ 65 straipsnis) ir savarankiškai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 65, 71 straipsniai).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Kreditorė MB „Artusgrupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus.

9.2.                      Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nenustatė aukščiau paminėtų pagrindų, dėl ko nutarimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu.

10.       Pareiškėja BUAB „Termostatyba“ prašo kreditorės MB „Artusgrupė“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ginčo dėl esminių procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių ir nevertino.

10.2.                      Nors kreditorės iniciatyva ir buvo svarstytas bei priimtas nutarimas įpareigoti administratorę kreiptis į teismą dėl pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau iki šiol kreditorė nėra pateikusi aiškių ir konkrečių argumentų bei motyvų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjos bankrotas galėtų būti teismo pripažintinas tyčiniu.

10.3.                      Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad kreditorė MB „Artusgrupė“, neturėdama konkrečių argumentų, kurių pagrindu galėtų būti reiškiamas pareiškimas dėl BUAB „Termostatyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu, inicijavo skundžiamo nutarimo svarstymą ir priėmimą, nors tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

10.4.                      Kreditorių susirinkimo nutarimas inicijuoti atitinkamus teisminius procesus galėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau administratoriaus neįpareigojantis, juo labiau kad pareiškėjos kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas neapriboja ir nesuvaržo pačios kreditorės MB „Artusgrupė“ teisės savarankiškai inicijuoti klausimą dėl pareiškėjos bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu ji mato tam pagrindą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nemokumo administratoriui nurodyta kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, privalomumo ir jo apskundimo teismui galimybės

11.       JANĮ 44 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje JANĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios bendrovės veikla susijusius klausimus: administratoriaus veiklos kontrolę, bankrutuojančios bendrovės ūkinę komercinę veiklą, bendrovės likvidavimą, parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą, kt.

12.       Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas (kreditoriai, kreditorių susirinkimas, administratorius, teismas) turi veikti jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi teisės spręsti kito subjekto kompetencijai priskirtų klausimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-450/2021; 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-241/2021).

13.       Taigi, viena vertus, JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje įvardinti subjektai, kurie gali kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. nemokumo administratorius ir kreditoriai. Kita vertus, JANĮ nenumato, kad į kreditorių (jų susirinkimų ar komiteto) įgaliojimų ribas patektų klausimo dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo inicijuoti bankrutuojančios bendrovės tyčinio bankroto bylą sprendimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje jau pateiktus išaiškinimus, kad JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina konkrečių subjektų teisė, bet ne pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kurią jie įgyvendina savo nuožiūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1315-241/2020).

14.       Taip pat aktuali ir tokia nuosekliai formuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad nemokumo administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Todėl bendrovės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš bendrovės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš bendrovės skolininkų, tačiau teismo paskirtam administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant bendrovės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017; 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415-450/2022).

15.       Vadinasi, įtvirtintas teisinis reguliavimas ir nagrinėjamam klausimui aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimas, įgyvendinantis savo teises, negali įpareigoti nemokumo administratoriaus kreiptis į teismą dėl bankrutuojančios bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kitaip tariant, bankrutuojančios bendrovės kreditoriai negali įpareigoti nemokumo administratoriaus pasinaudoti teisėmis, dėl kurių įgyvendinimo poreikio ir tikslingumo gali nuspręsti tik pats administratorius. Tokio pobūdžio kreditorių susirinkimo nutarimas nemokumo administratoriui galėtų būti nebent rekomendacinio pobūdžio ir jokių pareigų jam nesukuria, todėl jo panaikinimas ar, priešingai, atsisakymas jį panaikinti neturės jokios teisinės reikšmės administratoriaus, veikiančio bendrovės vardu ir interesais, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui. 

16.       Pažymėtina, kad patys kreditoriai pagal JANĮ nuostatas turi teisę kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kitaip tariant, įstatymo leidėjas tiek nemokumo administratoriui, tiek kreditoriams yra suteikęs vienodą tyčinio bankroto bylos iniciatyvos teisę, kurios įgyvendinimas nėra siejamas su turinčio tokią pačią teisę kito subjekto valia. Todėl nemokumo administratorės sprendimas šiuo konkrečiu atveju nesikreipti į teismą su prašymu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu neapribojo ir jokių kreditorių teisių, įskaitytinai teisės inicijuoti tokio pobūdžio procesą savo pačių iniciatyva. 

17.       Bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato (CPK 5 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-83-381/2021). Todėl tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo atveju – skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis, atitinkamai, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

18.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti nemokumo administratorės, atstovaujančios pareiškėją BUAB „Termostatyba“, paduoto skundo, kuriuo buvo skundžiamas nei jai, nei bendrovės kreditoriams jokių teisinių pasekmių nesukeliantis kreditorių susirinkimo nutarimas, o tokį skundą priėmęs – neturėjo jo nagrinėti iš esmės ir spręsti skundžiamo nutarimo (ne)galiojimo klausimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tokį faktą nustačius apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir civilinė byla, pradėta pagal šį skundą, nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis), netiriant ir nevertinant atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų kaip neturinčių jokios reikšmės teisingam šio procesinio klausimo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19.       Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pati procesinė pareiga saisto ir teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 94 nuostatomis (priežasties teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

20.       Šioje teisės normoje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

21.       Pažymėtina, kad ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). 

22.       Remiantis aptarta priežasties teorija, bylinėjimosi išlaidų našta šioje civilinėje byloje, ją nutraukus, tenka pačiai pareiškėjai BUAB „Termostatyba“, kuri nepagrįstai inicijavo ginčą Šiaulių apygardos teisme. Tokiu atveju pareiškėjai neatlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Duomenys apie kreditorės MB „Artusgrupė“ patirtas atstovo advokato teisinės pagalbos išlaidas į nagrinėjamą bylą nepateikti, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

23.       Civilinę bylą nutraukus, apeliacinis instancijos teismas, remdamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kreditorei MB „Artusgrupė“ grąžina žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą, išaiškindamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termostatyba“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovė „Reniva“, skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Termostatyba“ 2022 m. balandžio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo nutraukti.

Grąžinti kreditorei mažajai bendrijai „Artusgrupė“, juridinio asmens kodas 304440644, 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą pagal 2022 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymą.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė