Civilinė byla Nr. e2A-156-933/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01666-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 3.2.4.11

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės M Consulting Group apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB M Consulting Group ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTLED“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) M Consulting Group (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,BALTLED“ (toliau – ir atsakovė) 104 184 Eur skolą (sėkmės mokestį), 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys 2020 m. spalio 15 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei iki 2021 m. sausio 11 d. teikė konsultacijų paslaugas, susijusias su atsakovės dalyvavimu Visagino savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 27 d. paskelbtame viešajame pirkime „Investuotojo atranka valdžios ir privataus sektorių partnerystės projekto ,,Visagino gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ įgyvendinimui“ Nr. 522538 (toliau – ir pirmasis Pirkimas). Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad Sutarties nepasirašė, atsakovė gavo pranešimą dėl Sutarties sudarymo ir jos pasirašymo, šį pasiūlymą priėmė, šalys Sutartį faktiškai vykdė. Atsakovė už įvairias konsultacijas pagal Sutartį (2020 m. spalio–gruodžio mėn.) atliko mokėjimus ieškovei. Visagino savivaldybės administracija 2022 m. sausio 25 d. nutraukė pirmojo Pirkimo procedūras, o 2022 m. vasario 25 d. paskelbė naują viešąjį pirkimą „Visagino miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai“ Nr. 583451 (toliau – ir antrasis Pirkimas), kurį atsakovė laimėjo bei pasirašė rangos sutartį, pagal kurią numatoma darbų vertė – 3 472 797,03 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)). Sutarties 12 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sėkmės mokestį, jei viešojo pirkimo sutartis būtų sudaryta, 3 proc. nuo viešojo pirkimo sutarties kainos, t. y. 104 184 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 8 361,10 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 62 Eur žyminio mokesčio permoką.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė Sutarties sudarymo faktą įrodinėja ieškovės atstovų paaiškinimais, tačiau, teismo vertinimu, to nepakanka Sutarties sudarymo faktui partvirtinti, juolab kad ir pačios ieškovės atstovės paaiškinimai yra prieštaringi. Ieškinyje nurodoma, kad Sutartis buvo siunčiama atsakovei, kuri Sutartį patvirtino. Teismo posėdžio metu ieškovė pakeitė poziciją ir teigė, kad Sutartis gal ir buvo pasirašyta, dalyvaujant V. M. (ieškovės darbuotojui), M. J. (atsakovės vadovui) ir I. B. (atsakovės buvusiam darbuotojui), o Sutartis elektroniniu paštu buvo pateikta jau po jos pasirašymo. Ieškovės vadovė I. M.  teigė mačiusi pasirašytą Sutartį, tačiau jos nerado, visgi, klausiama negalėjo įvardinti tikslios Sutarties pasirašymo datos, nors teigė, kad ir pati teikė paslaugas, tačiau paklausta negalėjo įvardinti konkrečių savo atliktų darbų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad rengiant bendrą pasiūlymą pirmajam Pirkimui I. M. veikė kaip UAB „TEC Consulting“ darbuotoja. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovė, dublike nurodydama, kad el. laiškuose užfiksuotas susirašinėjimas ne tarp atsakovės ir ieškovės, o tarp atsakovės ir kitų juridinių asmenų, jame I. M. dalyvavo kaip UAB „TEC Consulting“ teisininkė. Teismas pažymėjo, kad Sutarties sudarymo fakto nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai V. M. bei I. B.

5.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės poziciją dėl Sutarties sudarymo paneigia ir pačios Sutarties turinys. Sutarties 15 punkte nustatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Nesant atsakovės vadovo parašo, Sutartis negali būti laikoma sudaryta. Sutartis nebuvo ir negalėjo būti sudaryta atsakovės neveikimu (tylėjimu), nes Sutartis tokios galimybės nenumatė. Teismas taip pat nustatė, kad Sutarties projektas atsakovei nebuvo išsiųstas, nes ieškovės vadovė Sutarties projektą siuntė klaidingu el. pašto adresu.

6.       Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad šalys buvo anksčiau pasirašiusios tris sutartis, kuriose numatytas sėkmės mokestis, ar kad kitos įmonės galėjo būti pasirašiusios panašias sutartis, neįrodo ginčo Sutarties sudarymo fakto. 

7.       Nesant kitų įrodymų, išskyrus ieškovės atstovės paaiškinimus, įvertinus jų nekonkretumą ir nuoseklumą, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad Sutartis buvo sudaryta. Pažymėta ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.719 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė šią savo pareigą būtų įvykdžiusi, o tai, teismo įsitikinimu, papildomai patvirtina, jog Sutartis sudaryta nebuvo.

8.       Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad net ir tuo atveju, jei būtų vertinama, jog Sutartis buvo sudaryta, byloje nėra įrodyta, kad Sutartis buvo vykdoma. Pirma, ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo atskleisti konsultacijų turinio, apsiribodama nurodymu, jog buvo teiktos bet kokio pobūdžio konsultacijos. Antra, byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė teikė paslaugas pagal ginčo Sutartį. Vien tai, kad buvo teikiamos atitinkamos paslaugos, pagal kurias buvo išrašytos sąskaitos 800 Eur, nepatvirtina jų sąsajų su ginčo Sutartimi. Trečia, nors ieškovė teigia, kad antrojo Pirkimo laimėjimo pagrindas buvo ieškovės surinkta kolektyvinė informacija, jos pasitelkti kiti verslo administraciniai gebėjimai, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog iki 2021 m. sausio 11 d. ieškovė būtų suteikusi paslaugas, kurios būtų lėmusios atsakovės laimėjimą antrajame Pirkime. Ieškovė taip pat neįrodė, kad nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. sausio 11 d. suteikė asmenines konsultacijas atsakovei dėl jos prekių tiekimo, kaip numatyta Sutartyje. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina (šią aplinkybė partvirtino ir byloje apklausti liudytojai), kad visus reikiamus dokumentus ruošė atsakovės darbuotoja V. Š., kiti darbuotojai bei pasitelktos įmonės, o duomenų apie ieškovės teiktas konsultacijas, ruoštus dokumentus nėra. Be to, byloje nepateikta nei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, nei PVM sąskaitų faktūrų dėl sėkmės mokesčio.

9.       Pažymėta ir tai, kad ieškovės reikalavimas sumokėti sėkmės mokestį neatitinka Sutarties 1 punkte apibrėžtų paslaugų, nes ieškovė teisę į sėkmės mokestį grindžia tuo, jog pasiūlė kitas įmones (UAB „Voltas“, UAB „Mirneca“, UAB „TEC Industry“ ir UAB „TEC Consulting“) dalyvauti pirmajame Pirkime su atsakove. Visgi, byloje nenustatyta, kad tarp šalių buvo tokio pobūdžio susitarimai dėl atlygintino tarpininkavimo ir partnerių pirmajam Pirkimui suradimo.

10.       Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Sutarties 15 punktą Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius kalendorinius metus. Sutartyje taip pat numatyta, kad Sutartis pasibaigia, jei atsakovė nelaimi viešojo pirkimo. Taigi, Sutartis, net jei ir būtų laikoma sudaryta, galiojo iki 2021 m. spalio 15 d. bei pasibaigė suėjus terminui. Atsakovė Pirmojo pirkimo nelaimėjo ir viešojo pirkimo sutarties nepasirašė. Sutartyje taip pat nėra nuostatų dėl termino, per kurį po Sutarties nutraukimo ir (ar) pasibaigimo laimėjus Pirkimus, atsakovei kiltų pareiga mokėti sėkmės mokestį.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ginčo santykiuose veikė kaip profesionalė, kuriai taikomas aukštesnis rūpestingumo standartas bei tenka prisiimti riziką dėl neapdairaus veikimo. Teismo įsitikinimu, ieškovės elgesys, kai veikiama be Sutarties ir vėliau reikalaujama sėkmės mokesčio priteisimo, neturint objektyvių įrodymų, neatitinka rūpestingumo standartų, o atsakomybė ir neigiami teisiniai padariniai tenka ieškovei, kaip profesionaliai paslaugų teikėjai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog šalys buvo sudariusios Sutartį ir (ar), kad ieškovė tinkamai suteikė atsakovei paslaugas pagal šalių Sutartį, todėl ieškinį atmetė.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

12.       Ieškovė (apeliantė) UAB M Consulting Group apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, o kitus įrodymus įvertino neobjektyviai. Skundžiamo sprendimo motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismas nenurodė, remiantis kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais teisiniais šaltiniais pagrįstos jo išvados. Nurodytos aplinkybės, ieškovės vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12.2.       Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog Sutartis nebuvo sudaryta. Pirma, teismas, siekdamas išsiaiškinti Sutarties sudarymo aplinkybes, nepagrįstai nevertino, kad šalys jau buvo sudariusios analogiško pobūdžio sutartis. Sutartys ir ginčo Sutartis iš esmės tapačios savo lingvistika ir teksto rinkimo stilistika, sąlygomis, jų apimtimis, atsiskaitymo tvarka. Antra, atsakovė klaidino teismą, teigdama, kad jai nebuvo teikiamos konsultacinio pobūdžio paslaugos, nes Sutarties dalykas yra neaiškus. Tuomet, kai ji pasirašinėjo analogiško pobūdžio sutartis, jai tokių abejonių nekilo. Be to, atsakovė sudarė galimybes ieškovei dalyvauti rengiant pirmojo Pirkimo paraiškos dokumentus. Trečia, teismas nepasisakė dėl atsakovės apmokėtų paslaugų pagal Sutartį. Byloje pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovė atsiskaitė už ieškovės jai teiktas paslaugas, rengiantis dalyvauti pirmajame Pirkime. 

12.3.       Teismas neanalizavo įrodymų, patvirtinančių ieškovės pastangas ir aktyvius veiksmus vykdant Sutartį. Pirma, ieškovė suorganizavo juridinių asmenų verslo partnerystę bendram tikslui – dalyvavimui pirmajame Pirkime. Antra, tarp pirmojo ir antrojo Pirkimų  dalykinės informacijos ir paraiškos dokumentų egzistuoja priežastinis ryšys dėl informacijos panaudojimo. Atsakovė, neturėdama Visagino regiono administracinių ir verslo patirties bei žinių, nebūtų sėkmingai sudalyvavusi ir laimėjusi antrojo Pirkimo, jeigu ne ieškovės dalykinė reputacija, šio regiono verslo įžvalgos ir pan.

12.4.       Teismo motyvas, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, kuriai tenka prisiimti riziką dėl savo neapdairaus veikimo, yra nepagrįstas ir šališkas, nes teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovė taip pat yra savo srities profesionalė, kuri galėjo tinkamai įsivertinti su sėkmės mokesčiu susijusią riziką.

12.5.       Nors Sutartis ir buvo sudaryta terminuotam laikotarpiui (vieneriems metams), tačiau jos vykdymas tarp šalių vyko ir po šio termino, nes pirmasis Pirkimas užsitęsė ne dėl ginčo šalių veiksmų. Tai patvirtina, kad ginčo šalys toliau tęsė bendradarbiavimą pagal Sutarties nuostatas.

13.       Atsakovė UAB ,,BALTLED“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

13.1.       Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, teismo sprendimas yra aiškiai bei išsamiai motyvuotas, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas bylos faktines aplinkybes, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad tarp šalių Sutartis sudaryta nebuvo. Teismas pagrįstai nustatė ir įvertino, kad: Sutartis nebuvo pasirašyta; Sutartis buvo išsiųsta atsakovės vadovui neteisingu el. pašto adresu; atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jai apie Sutartį nebuvo žinoma, iki kol ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl skolos (sėkmės mokesčio) sumokėjimo; ieškovės direktorė (I. M.), teikdama bendrą pasiūlymą Pirkimui, dalyvavo ne kaip ieškovės, o kaip UAB ,,TEC Consulting“ teisininkė. Teismas įvertino ieškovės pateiktas šalių sudarytas tris 2020 m. vasario 18 d. paslaugų sutartis, taip pat ieškovės ir UAB „Mirneca“, UAB „TEC Consulting“, UAB „TEC Industry“ Jungtinės veiklos sutartis bei priėjo prie teisingos išvados, kad aplinkybė, jog šalys buvo anksčiau pasirašiusios sutartis, kuriose numatytas sėkmės mokestis, ar kad kitos įmonės galėjo būti pasirašiusios panašias sutartis, neįrodo ginčo Sutarties sudarymo fakto.

13.2.       Nesudaryta Sutartis negalėjo būti vykdoma, o nesudarytoje Sutartyje esančios sąlygos atsakovės nesaisto. Be to, ieškovė neįrodė, kad Sutartis buvo vykdoma. Pirma, bylos duomenys patvirtina, kad žodinio susitarimo pagrindu ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už teisines konsultacijas, o atsakovė jas apmokėjo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog buvo teikiamos atitinkamos paslaugos, pagal kurias buvo išrašytos sąskaitos, nepatvirtina sąsajų su ginčo Sutartimi. Antra, teismas analizavo šalių pateiktą elektroninį susirašinėjimą ir padarė teisingas išvadas, kad ieškovė neįrodė, jog nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. sausio 11 d. suteikė asmenines konsultacijas atsakovei dėl jos prekių tiekimo, kaip numatyta Sutartyje. Trečia, priešingai nei teigia ieškovė, teismas analizavo įrodymus, kurie, pasak ieškovės, patvirtina jos veiksmus vykdant Sutartį. Teismas nenustatė, kad ieškovė ruošė dokumentus pirmajam Pirkimui ar dėl ieškovės tariamų paslaugų atsakovė būtų laimėjusi antrąjį Pirkimą. Ketvirta, byloje esantis elektroninis susirašinėjimas, Pirmojo pirkimo dokumentai, kuriuose nurodyti subrangovai, atspindi tai, kad atsakovė, UAB „TEC Consulting“, UAB „TEC Industry“, UAB „Voltas“ kartu dalyvavo pirmajame Pirkime kaip laisva tiekėjų grupė, o ieškovė į šiuos santykius nebuvo įtraukta (atsakovei iki šios bylos nebuvo žinoma apie ieškovės ir kitų įmonių Jungtinės veiklos sutartis).

13.3.       Šios bylos kontekste nekyla abejonių, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, o vien tai, jog buvo priimtas ieškovei nepalankus sprendimas, nereiškia teismo šališkumo. Ieškovė nepagrįstai kritikuoja teismo išvadas dėl Sutarties galiojimo termino ir nepateikia teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl teismas turėjo kitaip vertinti Sutarties nuostatas dėl jos terminuoto galiojimo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apskųsto teismo sprendimo motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, teismas nenurodė remiantis kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais teisiniais šaltiniais pagrįstos jo išvados, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas; esminiu pažeidimu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą gali būti pripažįstama, kai sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 39 punktą; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-239-378/2020 40 punktą).

17.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, teismas išvadas pagrindė byloje esančių įrodymų visuma, vertindamas ir pasisakydamas dėl abiejų šalių pateiktų įrodymų bei argumentų. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai).

18.       Teisėjų kolegija kitų apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2‑1096-910/2023 19 punktas).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

20.       Byloje pateikta 2020 m. spalio 15 d. Paslaugų teikimo sutartis, kurioje sutarties šalimis nurodytos ieškovė UAB M Consulting Group (paslaugų teikėja) ir atsakovė UAB ,,BALTLED“ (užsakovė). Sutartis pasirašyta ieškovės direktorės I. M. ir patvirtinta ieškovės antspaudu. Atsakovės atstovas Sutarties nepasirašė, ant Sutarties taip pat nėra atsakovės antspaudo. Sutarties 1 punkte numatyta, kad paslaugų teikėja pagal šios Sutarties sąlygas įsipareigoja už užmokestį suteikti užsakovei bet kokio pobūdžio ir bet kokia forma konsultacijas dėl užsakovės prekių tiekimo kogeneracinės biokuro elektrinės jėgainės ir Visagino savivaldybės administracijos apšvietimo projektuose klausimais bei teikti kitas su konsultavimu šio projekto klausimais paslaugas. Pagal Sutarties 11 punktą užsakovė kiekvieną mėnesį moka paslaugų teikėjai 400 Eur be PVM abonentinį mokestį. Užsakovei pasirašius projekto vykdymo sutartį, ji papildomai sumoka paslaugų teikėjai sėkmės mokestį – 3 proc. nuo projekto sutarties kainos, kuris mokamas nuo kiekvieno projekto atliktų darbų akto sumos (Sutarties 12 punktas). Atsiskaitymai pagal apmokėjimui pateiktą paslaugų teikėjo PVM sąskaitą faktūrą atliekami per 10 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos (Sutarties 13 punktas). Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja vienerius kalendorinius metus (Sutarties 15 punktas). Sutartis taip pat pasibaigia, jeigu užsakovė nelaimi viešojo pirkimo, dėl ko nepasirašo projekto sutarties (Sutarties 17 punktas). 

21.       Sutartis iš ieškovės direktorės I. M. el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 15 d. išsiųsta el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). 

22.       Ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 20 d. pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, jog vykdytoja (ieškovė) nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d. tinkamai ir kokybiškai suteikė užsakovei (atsakovei) teisinių konsultacijų paslaugas už 447,70 Eur. Ieškovė akto pagrindu 2020 m. spalio 20 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija MKG Nr. 2020/118. Atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. bankiniu pavedimu atliko mokėjimą ieškovei 447,70 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,už teisines konsultacijas“.

23.       Ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. pasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 2, kuriame nurodyta, jog vykdytoja (ieškovė) nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d. tinkamai ir kokybiškai suteikė užsakovei (atsakovei) teisinių konsultacijų paslaugas už 520,30 Eur. Ieškovė akto pagrindu 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija MKG Nr. 2020/135. Atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. bankiniu pavedimu atliko mokėjimą ieškovei 520,30 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama ,,MKG2020135 2020.12.15 520.30“.

24.       Visagino savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų sistemoje (toliau – CVPS IS) 2020 m. lapkričio 27 d. paskelbė apie tarptautinį viešąjį pirkimą, vykdomą skelbiamų derybų būdu – „Investuotojo atranka valdžios ir privataus sektorių partnerystės projekto ,,Visagino gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ įgyvendinimui“ Nr. 522538. Dalyvaujančių subjektų pasiūlymai ir prašymai dalyvauti buvo priimami iki 2021 m. sausio 11 d. Perkančioji organizacija 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. (4.29 E)1-102 informavo Pirkimo dalyvius, kad paraiškų pateikimo terminas pratęstas iki 2021 m. sausio 15 d. Visagino savivaldybės administracija 2022 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.29 Mr)1-183 informavo Pirkimo dalyvius, kad nutraukia viešąjį pirkimą „Investuotojo atranka valdžios ir privataus sektorių partnerystės projekto ,,Visagino gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ įgyvendinimui“ Nr. 522538.

25.       Visagino savivaldybės administracija 2022 m. vasario 25 d. CVP IS paskelbė naują viešąjį pirkimą, vykdomą atviro konkurso būdu, „Visagino miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai“ Nr. 583451.

26.       Atsakovei laimėjus antrąjį pirkimą Nr. 583451, Visagino savivaldybės administracija ir UAB ,,BALTLED“ 2022 m. rugpjūčio 4 d. sudarė sutartį dėl Visagino miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbų Nr. 5-399; darbų kaina – 3 751 000 Eur (su PVM). 2023 m. birželio 15 d. sudarytas papildomas susitarimas Nr. 3, kuriuo darbų kaina sumažinta iki 3 472 797,03 Eur (su PVM).

27.       Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu Nr. S-20 dėl Sutarties vykdymo, kuriuo pareikalavo atsakovę vykdyti Sutarties 12 punktą ir sumokėti ieškovei sėkmės mokestį.

28.       Atsakovė 2022 m. lapkričio 30 d. rašte ieškovei nurodė, kad nesutinka su jos reikalavimu, nes atsakovė nėra pasirašiusi Sutarties ir kitu būdu įsipareigojusi mokėti sėkmės mokestį.

29.       Ieškovė 2022 m. gruodžio 30 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 104 184 Eur skolą (sėkmės mokestį), 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog šalys sudarė ir vykdė Sutartį, kuria ieškovė remiasi, prašydama priteisti sėkmės mokestį. 

30.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia netinkamu faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų įvertinimu.

Dėl sutartinių teisinių santykių tarp ginčo šalių ir ieškovės reikalavimo priteisti sėkmės mokestį

31.       Ieškovė reikalavimą priteisti sėkmės mokestį grindžia 2020 m. spalio 15 d. Paslaugų teikimo sutartimi, kuri, pasak ieškovės, nors ir nebuvo pasirašyta atsakovės, tačiau faktiškai šalių buvo sudaryta ir vykdoma. Atsakovė teigia, kad Sutarties su ieškove nesudarė, o ieškovė atsakovei paslaugas teikė žodinio susitarimo pagrindu, tačiau susitarimo dėl sėkmės mokesčio tarp šalių nebuvo.

32.       CK

 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

33.       Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-103/2013). Taigi, esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 48 punktą).

34.       Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.176 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad atlygintinė paslaugų teikimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 19 punktas).

35.       CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

36.       Kadangi ieškovė reikalavimą dėl sėkmės mokesčio priteisimo grindžia atsakovės nepasirašyta Sutartimi, ieškovė, vykdydama savo įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti buvus šalių susitarimą dėl Sutarties sudarymo joje numatytomis sąlygomis, taip pat aplinkybes, patvirtinančias Sutarties vykdymą. 

37.       Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina Sutarties, kurios pagrindu ieškovė prašė priteisti sėkmės mokestį, sudarymo ir vykdymo, todėl ieškovės ieškinį dėl sėkmės mokesčio priteisimo atmetė.

38.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog Sutartis nebuvo sudaryta ir vykdoma. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir (arba) netinkamai įvertino, kad: šalys jau buvo sudariusios analogiško pobūdžio sutartis; atsakovės argumentas, kad jai nebuvo teikiamos konsultacinio pobūdžio paslaugos, nes Sutarties dalykas yra neaiškus, nepagrįstas, nes tuomet, kai ji pasirašinėjo analogiško pobūdžio sutartis, jai tokių abejonių nekilo; atsakovė sudarė galimybes ieškovei dalyvauti rengiant pirmojo Pirkimo paraiškos dokumentus ir atsiskaitė už jai teiktas paslaugas; ieškovė suorganizavo juridinių asmenų verslo partnerystę bendram tikslui – dalyvavimui pirmajame Pirkime; atsakovė nebūtų sėkmingai sudalyvavusi ir laimėjusi antrojo Pirkimo, jeigu ne ieškovės dalykinė reputacija, šio regiono verslo įžvalgos. 

39.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą; 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28–30 punktus).

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (27 punktas). <...> ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (37 punktas).

41.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto sprendimo motyvus, šalių argumentus ir byloje esančių įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neįrodė Sutarties sudarymo ir vykdymo.

42.       Pirma, ieškovės pateiktos 2020 m. spalio 15 d. Sutarties 15 punkte numatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, tačiau Sutartis atsakovės nepasirašyta, nepatvirtinta atsakovės antspaudu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė paruoštą Sutartį išsiuntė klaidingu atsakovės vadovo M. J. el. pašto adresu. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2020 m. spalio 15 d. iš ieškovės direktorės I. M. el. pašto adresu paruošta Sutartis išsiųsta el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė duomenis, kad el. pašto adresas, kuriuo ieškovė išsiuntė Sutartį, neegzistuoja, o atsakovės vadovo M. J. el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš ieškovės pateikto šalių atstovų susirašinėjimo el. paštu matyti, jog su atsakovės vadovu komunikacija vyko el. pašto adresu: (duomenys neskelbtini) ir būtent pastarasis el. pašto adresas nurodytas pačios ieškovės rengtos Sutarties rekvizituose. Duomenų, kad Sutartis buvo išsiųsta atsakovei kitu el. pašto adresu ir (ar) pateikta kitais būdais byloje nėra. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu patvirtina verslo subjektų atstovų abipusį dalinimąsi prieinama informacija dėl pirmojo Pirkimo, tačiau susirašinėjime nėra atvirai išreikšto atsakovės sutikimo su Sutarties sąlygomis.

43.       Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu tuo aspektu, kad ieškovės akcentuojama aplinkybė, jog 2020 m. vasario 18 d. UAB M Consulting Group (buvęs pavadinimas sutarčių sudarymo metu UAB ,,Mobetos komercijos grupė“) ir UAB ,,BALTLED“ sudarė sutartis Nr. SUT-7(6.1), Nr.  UT‑6(6.1), Nr. SUT-8(6.1) dėl konsultavimo paslaugų teikimo ruošiantis viešiesiems pirkimams, kurių sąlygos yra panašios į ginčo Sutarties, savaime nepatvirtina konkrečios ginčo Sutarties sudarymo fakto. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 18 d. sutartys yra abiejų šalių pasirašytos ir patvirtintos antspaudais. Ieškovės argumentas, kad atsakovė, pasirašydama 2020 m. vasario 18 d. sutartis, nekėlė klausimų dėl Sutarties objekto neaiškumo, neturi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą, ar šalys sudarė 2020 m. spalio 15 d. Sutartį. Minėta, kad civilinių teisinių santykių subjektai yra laisvi pasirinkti, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti (žr. šios nutarties 32-33 punktus).

44.       Trečia, pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apklausti atsakovės vadovas M. J., buvęs atsakovės darbuotojas I. B. ir ieškovės darbuotojas V. M., kurie, pasak ieškovės, dalyvavo sudarant Sutartį, Sutarties sudarymo fakto nepatvirtino. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad atsakovės vadovas M. J. paaiškino, jog ieškovė teikdavo atsakovei paslaugas, susijusias su pagalba ruošiantis viešiesiems pirkimams, ankstesnių sutarčių pagrindu. Ieškovės darbuotojas V. M. žodžiu pasiūlė M. J. sudaryti ginčo Sutartį, kurioje būtų numatyti kasmėnesinis abonentinis ir sėkmės mokesčiai, tačiau M. J. nesutiko sudaryti Sutarties. Atsakovės vadovas nurodė, kad su V. M. susitarė, jog, jei bus teikiamos paslaugas, atsakovė atsiskaitys už faktiškai suteiktas paslaugas. Ieškovės parengta rašytinė Sutartis atsakovės vadovui nebuvo pateikta (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 41 min. iki 49 min). Buvęs atsakovės darbuotojas I .B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino atsakovės vadovo poziciją, kad ginčo Sutartis nebuvo pasirašyta, nes M. J. netenkino jos sąlygos (2023 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17 min. iki 27 min.). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas V. M. nurodė, kad pats nematė Sutarties pasirašymo ir jame nedalyvavo (2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 min. iki 16 min.).

45.       Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės byloje pateikti įrodymai nepatvirtina ginčo Sutarties vykdymo. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys 2020 m. spalio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d. pasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus už nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 20 d. bei nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 31 d. ieškovės atsakovei suteiktas teisinių konsultacijų paslaugas, o aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovė apmokėjo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Sutartyje nurodyta data (taip pat Sutarties išsiuntimo klaidingu atsakovės vadovo el. pašto adresu data) 2020 m. spalio 15 d., tačiau ieškovės suteiktos paslaugos apima laikotarpį ir nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei perdavimo–priėmimo aktuose, nei PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta, jog paslaugos suteiktos pagal 2020 m. spalio 15 d. Paslaugų teikimo sutartį. Be to, pagal ieškovės pateiktos Sutarties 11 punktą atsakovė Sutarties galiojimo laikotarpiu turėjo mokėti kasmėnesinį 400 Eur dydžio mokestį, tačiau byloje nėra duomenų apie kasmėnesinio mokesčio apskaičiavimą ir (ar) apmokėjimą.

46.       Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad ji pagal Sutartį tarpininkavo ieškant partnerių dalyvauti pirmajame Pirkime, pati dalyvavo ruošiantis pirmajam Pirkimui. Byloje pateiktos 2020 m. gruodžio 1 d., 2020 m. gruodžio 15 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. Jungtinės veiklos sutartys dėl partnerystės vykdant Visagino gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo projektą, sudarytos tarp ieškovės ir atitinkamai su UAB „Mirneca“, UAB „TEC Consulting“ bei UAB „TEC Industry“. Jungtinės veiklos sutarčių pagrindu ieškovė, be kita ko, įsipareigojo: projekto įgyvendinimui pritraukti kitų partnerių; vykdyti partnerių bendros jungtinės veiklos reikalų tvarkymą (Jungtinės veiklos sutarčių 1.2, 1.4 punktai). Jungtinės veiklos sutartis su atsakove sudaryta nebuvo. Ieškovė byloje pateikė susirašinėjimus tarp UAB ,,Mirneca“, UAB ,,TEC Consulting“, UAB ,,TEC Industry“, UAB ,,Voltas“ ir atsakovės bei ūkio subjektų susirinkimų protokolus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ūkio subjektų susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad rengiant bendrą pasiūlymą pirmajam Pirkimui ieškovės direktorė I .M. veikė kaip UAB „TEC Consulting“ teisininkė, o ne ieškovės atstovė (I. M. komunikavo naudodamasi el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ūkio subjektų „VAP susirinkimų“ dalyvių sąrašuose tarp dalyvaujančių įmonių ieškovė nenurodyta, o I. M. įvardinta kaip UAB „TEC Consulting“ teisininkė (el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdyje apklaustas UAB „TEC Consulting“ buvęs projektų vadovas M. M. nurodė, kad I. M. žinojo tik kaip UAB „TEC Consulting“ teisininkę, padėjusią jam ruošti dokumentus, skaičiavimus, o įmonės UAB M Consulting Group girdėjęs nebuvo (2023 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. iki 30 min.). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad ieškovės nurodomos aplinkybės dėl dalyvavimo ruošiantis pirmajam Pirkimui pagrindžia Jungtinės veiklos sutarčių su UAB ,,Mirneca“, UAB ,,TEC Consulting“, UAB ,,TEC Industry“ vykdymą, tačiau ne ginčo Sutarties vykdymą.

47.       Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. sausio 11 d. ji suteikė konsultacijų ar kitų paslaugų atsakovei pagal ginčo Sutartį. Ieškovės pateikti Visagino savivaldybės administracijos derybų posėdžių protokolai patvirtina derybas tarp Visagino savivaldybės administracijos ir atsakovės, tačiau ieškovė posėdžiuose nedalyvavo. Iš UAB „Mirneca“, UAB „TEC Consulting“ ir UAB „TEC Industry“, atsakovės susirašinėjimų matyti, kad ieškovės atstovei buvo siunčiamos el. laiškų kopijos, tačiau ieškovė konsultacijų neteikė, susirašinėjime iš esmės nedalyvavo. Iš bylos šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys apsikeitė informacija, susijusia su pirmuoju Pirkimu, tačiau ieškovė konsultacijų raštu neteikė, iš susirašinėjimo taip pat negalima daryti išvados apie kitas ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas bei jų pobūdį. Be to, iš susirašinėjimo tarp ieškovės atstovės I. M. ir atsakovės darbuotojos V. Š. matyti, kad būtent V. Š. teikė informaciją ieškovei dėl pirmojo Pirkimo eigos, o ne atvirkščiai.

48.       Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė suteikė teisinių konsultacijų paslaugas atsakovei žodinio susitarimo, o ne ginčo Sutarties pagrindu, suteikus paslaugas buvo pasirašyti atliktų darbų (suteiktų paslaugų) perdavimo–priėmimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias atsakovė atsiskaitė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nepatvirtina nei šalių susitarimo dėl ginčo Sutarties sudarymo ir ginčo Sutartyje nurodytų sąlygų, be kita ko, sąlygos dėl sėkmės mokesčio, nei ginčo Sutarties vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl sėkmės mokesčio, grindžiamo ginčo Sutarties 12 punktu, priteisimo.

49.       Ieškovės argumentai dėl Sutarties galiojimo pratęsimo, ieškovės suteiktų paslaugų įtakos atsakovės antrojo Pirkimo laimėjimui, nesant duomenų nei apie ginčo Sutarties sudarymą ir vykdymą, nei apie šalių sudarytą susitarimą dėl Sutarties galiojimo pratęsimo, atmetami, kaip nepagrįsti.

50.       Ištyrusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, padarytas išvadas, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, teismas neįvertino ieškovės argumentų, netinkamai vertino įrodymus. Aplinkybė, kad teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, priėmė nepalankų ieškovei sprendimą, savaime nesudaro pagrindo išvadai dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo ir (ar) teismo šališkumo.

Dėl bylos procesinės baigties

51.       Į pagrindinius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumui ir (ne)teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (žr. šios nutarties 17 punkte nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).

52.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ir panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-823/2023 31 punktas). Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

54.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55.       Atsakovė pateikė prašymą atlyginti 2 928,20 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prie prašymo pridėti įrodymai, pagrindžiantys bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą. Prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkto nuostatas, todėl mažinamos iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio – 2 623,66 Eur, o likusi prašymo dalis netenkinama. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti didesnes nei rekomenduojama teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

        Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BALTLED“, juridinio asmens kodas 300113830, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės M Consulting Group, juridinio asmens kodas 301938554, 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                    Gintaras Pečiulis

 

      

                        Irmantas Šulcas

 

 

                        Tomas Venckus