Civilinė byla Nr. eA2-1028-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00546-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.5;

 (S)

3.3.4.3; 3.2.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 2 d.

Kaunas

Kauno

nustatė :

P. P. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020, panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020 ir priimti naują sprendimą, apeliantų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, priteisti pareiškėjui P. J. bylinėjimosi išlaidas.

Atnaujinti procesą pareiškėjas prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Prašyme nurodoma, kad teisėjas R. B. turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi byloje atsakovus atstovaujančioje „R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje dirba jo sutuoktinė A. B.. Priklausomai nuo bylos eigos, bei bylos baigties, priklauso ir darbo vietos, kurioje dirba R. B. sutuoktinė advokatė A. B. „R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoros sėkmė, reputacija bei uždarbis. Tai turi tiesioginės įtakos advokatės A. B. profesinei veiklai, gaunamoms pajamoms ir pritraukiamiems klientams, o kartu ir jos šeimai, sutuoktiniui teisėjui R. B.. Atsižvelgiant į tai, teisėjas R. B., nagrinėdamas šia civilinę bylą, bei priimdamas 2020-04-09 sprendimą, galėjo turėti išankstinį nusistatymą ar būti tendencingas, vyravo savarankiškas pagrindas visai trijų teisėjų A. Ž., D. B., R. B. kolegijai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi byloje atsakovus atstovaujančioje R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje dirba jų buvusi bendradarbė advokatė A. B.. Šios aplinkybės sužinojimo data yra šio straipsnio Lietuvos Ryto interneto svetainėje publikavimo data – 2021 m. kovo 16 d., todėl ieškovas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Pareiškėjas nurodė, kad teismas prašomame peržiūrėti sprendime netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 str., CK 1.131 str. santykį, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 30 str. ir CPK 78 str. bei nukrypo nuo Lietuvos A. T. praktikos suformuotos bylose, kuriuose sprendžiamas administracinio teisės akto apskundimo termino atnaujinimo klausimas. Kauno apygardos teismas savo sprendime paneigė ir minėtose teisės normose nustatytą teismo teisę spręsti dėl procesinio termino atnaujinimo, kas turi reikšmės vieningos teismų praktikos formavimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino administraciniam aktui ginčyti, šioje byloje turėjo teisę vadovautis ir CPK nuostatomis ir tą darė pagrįstai, o priešingas išvadas padaręs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas bei nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismui tokioje situacijoje panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl termino administraciniam aktui ginčyti atjauninimo yra sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai nėra galimybės panaikinti neteisėtą administracinį aktą pačiai aktą priėmusiai institucijai sutinkant, kad toks aktas būtų naikinamas. Šiuo atveju pati ginčijamą administracinį aktą priėmusi institucija – NŽT sutiko su ieškinio reikalavimais, nurodė, kad sutinka, jog jos priimtas administracinis aktas būtų naikinamas kaip neteisingas ir neteisėtas. Patį ginčijamą administracinį aktą priėmusi institucija neturi įstatyminio pagrindo panaikinti savo sprendimą, nes to nesuteikia nė viena teisės norma, todėl tas gali būti daroma tik teismo tvarka. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas paneigė teismo teisę savo iniciatyva atnaujinti terminą tokio akto apskundimui net kai NŽT pati pripažino, kad sprendimas, kuriuo patvirtinti kadastriniai matavimai, yra neteisėtas ir naikintinas sutikdama su ieškinio reikalavimais.

Pareiškėjas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės sklypų ribos nėra aiškios ir yra pagrindas jas nustatyti teismo sprendimu, netinkamai taikė CK 4.45 str. ir nukrypo nuo Lietuvos A. T. suformuotos praktikos aiškinant ir taikant minėtas teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą apie žemės sklypų ribų aiškumą darė ne vadovaudamasis normose suformuotomis taisyklėmis ir šių normų aiškinimu teismų praktikoje, bet vadovaudamasis tik faktinių sklypų naudojimu ir aplinkybėmis, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti VĮ Registrų centras. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčo žemės sklypų ribos nebuvo aiškios, skirtingas žemės sklypų ribas dalyje tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų fiksavo skirtingi dokumentai, buvo kilęs klausimas dėl riboženklių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 4.45 str. ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas ribas nustatyti teismo sprendimu. Taigi, vien sprendimo galiojimas nesudaro pagrindo netaikyti CK 4.45 str. ir neatima galimybės iš teismo spręsti dėl ribų nustatymo net jeigu ir yra įregistruoti galiojantys kadastriniai matavimai. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai netaikė CK 4.37 str. 1 d. normų ir jas plėtojančios teismų praktikos, suformuotos civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl savininkų interesų ir nuosavybės teisės tinkamos apsaugos bei pusiausvyros nustatant ginčytinas žemės sklypų ribas. Teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 4.262 str. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. CK 4.262 str. nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Remiantis šiomis normomis teismai sprendė, jog žemės sklypų riba nustatytina remiantis kadastriniais matavimais, kurie įregistruoti VĮ Registrų centras.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 5 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. nuostatas. CPK 140 str. 2 d. įtvirtintas ieškinio pripažinimo institutas, nustatantis, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti pripažįstąs ieškinį. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 str. 2 d. nustatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylą nagrinėti iš esmės. Nors pagal aptartą normą teismas gali netirti įrodymų tik atsakovo, kuris pripažįsta ieškinį, atžvilgiu, šioje byloje klausimas dėl ieškinio pripažinimo turėjo būti sprendžiamas įvertinus tai, kad atsakovų pozicija buvo grindžiama ir reikalavimai atsakovams buvo susiję tik su atsakovų atliktais kadastriniais matavimais. Šiuo atveju atsakovai savo poziciją ir nesutikimą su ieškiniu grindžia UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. parengtais kadastriniais matavimais, kurie buvo įregistruoti, tačiau pagal aktualią teismų praktiką nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko ir nesant NŽT sprendimo, kuriuo tokie kadastriniai matavimai būtų patvirtinti arba tokiam sprendimui esant neteisėtam, negali būti pagrindas nustatyti žemės sklypo ribas ir sukelti teisinius padarinius. Tuo tarpu NŽT, pripažindama, kad ieškinio reikalavimus dėl NŽT 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti ir įregistruoti UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. atlikti atsakovams priklausančio žemės klypo kadastriniai matavimai, panaikino ginčo dalyką, t. y. bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinti ieškovo reiškiami reikalavimai, o teismas tokių aplinkybių nevertino spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, įrodytinumo.

Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl sklypų ribų neaiškumo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šalių žemės sklypų kadastriniai matavimai yra nevienodi, neaiškūs. Tačiau nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra įrodyta, jog šalių žemės sklypų riba nėra aiški. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendime nenurodė jokio dokumento, kuriuo vadovaujantis sprendė, jog šalių žemės sklypų ribos yra aiškios. Todėl nesant byloje pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti dėl ginčo esmės, šiuo atveju neaiškios žemės sklypų ribos, akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo pateikto rašytinio įrodymo – eksperto išvados nelaikė objektyviu įrodymu ir todėl, jog šis ekspertinis tyrimas nebuvo skirtas teismo, o užsakytas ieškovo, bei tai, jog už šią ekspertinę išvadą sumokėjo ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti ekspertizę (dėl ekspertizės skyrimo buvo pasisakęs ir Kauno apygardos teismas 2017-09-17 nutartyje), tačiau apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą klausimo dėl ekspertizės skyrimo nespręsdamas bei pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pažeidė rungimosi principą ir netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą paskirstančias taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą, surinkti visus reikšmingus bylai nagrinėti įrodymus, savo procesinės pareigos nevykdė, prieš tai buvusių procesinių pažeidimų nepašalino, dėl to buvo priimti nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, turintis reikšmės vieningos teismų praktikos formavimui.

A. R. B. ir S. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-513-260/2020 prašė atmesti pareiškėjo P. J. prašymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovus šioje byloje atstovavo advokatė R. G., B. P., adv. padėjėja M. J., vykdančios veiklą R. G. ir S. Ž. advokatų kontoroje. Šioje advokatų kontoroje Asociacijos sutarties pagrindu nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. veiklą vykdo advokatė A. B.. Advokatė A. B. veiklą vykdo savarankiškai, t. y. turi savo (o ne kitų advokatų ar kontoros) klientus, iš jų gauna pajamas, kurios yra jos, o ne advokatų kontoros, taip pat pati savarankiškai (atskirai nuo advokatų kontoros) atlieka savo veiklos buhalterinę apskaitą. Advokatė A. B. nedirba pagal darbo sutartį šioje kontoroje, taigi, jos nesieja darbiniai santykiai su kontora. Kitų kontoros advokatų gaunamos pajamos net ir menkiausia dalimi neįtakoja A. B. pajamų. Taigi, akivaizdu, kad šios kontoros advokatai veikia visiškai savarankiškai ir vieni kitiems jokios tiesioginės įtakos profesinei veiklai, gaunamoms pajamoms ir pritraukiamiems klientams, o kartu ir šeimai, neturi. Nėra jokių įstatyminių normų, kurios draustų atstovauti asmenis Kauno apygardos teisme netgi pačiai advokatei A. B.. Tiek Advokatūros įstatymas, tiek Teismų įstatymas neriboja advokatės teisių atstovauti asmenis teisme, kuriame ji yra dirbusi padėjėja. Argumentai dėl A. B. savarankiškos veiklos kartu patvirtina faktą, kad jos darbas advokatų kontoroje negali ir neturi būti pagrindu nusišalinti visam Kauno apygardos teismui. Tokie ieškovo argumentai reiškia, kad Kauno apygardos teismo teisėjai turėtų nusišalinti nuo visų bylų, kurioje asmenis atstovauja minėtos advokatų kontoros advokatai. Visiškai akivaizdu, kad šis aiškinimas yra nelogiškas, neracionalus, pernelyg nutolęs nuo nušalinimo instituto paskirties, ir iš tiesų nieko bendra neturintis su teismo šališkumu nei objektyviuoju, nei subjektyviuoju požiūriu. Šio ginčo atveju ieškovas apeliacinio proceso metu jokių abejonių dėl teismo sudėties pareiškęs nebuvo, teismu jis pasitikėjo, todėl šis prašymo argumentas yra nepagrįstas CPK taikymo požiūriu ir turi būti atmestas.

Atsakovai pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo išspręstas ginčas dėl sklypų ribų, per vienerių metų laikotarpį yra įvykę eilė teisiškai reikšmingų faktų - įgyvendinant teismo sprendimą buvo pakoreguotas Veiverių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame ištaisant padarytas klaidas, parengti ir patvirtinti kitų žemės sklypų kadastriniai matavimai. Toks žemės sklypų ribų nustatymas, kokio ieškovas prašė savo ieškiniu, šiuo metu nėra įmanomas, nes jo prašomos nustatyti ribos kirstų kadastriškai pamatuotų ir įregistruotų VĮ Registrų centre žemės sklypų ribas, o šios ribos yra nustatytos 2020-2021 m. priimtais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais. Ieškovas, įgydamas žemės sklypą pagal atliktus tik preliminarius matavimus ir esant tikslintinoms jo riboms, prisiėmė riziką, kad netikslūs sklypo matavimai tuo pačiu gali būti siejami ir su jo perkamo ploto trūkumu, taigi, tokios teisinės pasekmės natūraliai gali atsirasti. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo žemės sklypo ploto trūkumas negali būti pagrindu išvadai, jog žemės sklypų ribos yra neaiškios ir tuo pagrindu keisti žemės sklypo ribas. Atsakovų vertinimu, ekspertizės skyrimas šioje byloje yra tik vienas iš bylos aplinkybių ištyrimo būdų, tačiau jos besąlyginis atlikimas nėra nei teismo, nei šalių pareiga. Ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neprašė teismo šią ekspertizę skirti, nors jam buvo žinoma šalių ir trečiųjų asmenų, tame tarpe ir NŽT darbuotojų, apklaustų byloje liudytojais, išsakyta gausi kritika G. P. tyrimo aktui. Atsakovų įsitikinimu, šios bylos duomenų visuma (ginčo ir su jais besiribojančių žemės sklypų žemės tvarkymo bylos, kadastro žemėlapiai, orto-foto duomenys, žemėtvarkos projektų sprendiniai, matininkų rengtos schemos su pažymėtais juose atstumais, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, įskaitant ir NŽT prie ŽŪM darbuotojus), leido pilnai atskleisti šios bylos esmę ir padaryti teismo sprendimui priimti reikalingas išvadas. Šioje byloje iš esmės nebuvo nustatoma riba tarp žemės sklypų pagal CK 4.45 str. reikalavimus, o buvo perplanuota didelė Veiverių kadastro vietovės dalis. Ieškovo ieškinys negalėjo būti patenkintas, nes ieškovas neginčijo kitų administracinių aktų, kuriais patvirtinti vietovėje esančių žemės sklypų ribos ir kadastro duomenys, ir pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos ribos pažeidžia administraciniais aktais nustatytas sklypų ribas.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas P. J. 2018 m. birželio 6 d. pateikė atsakovams S. B., R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tikslindamas savo reikalavimus 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. birželio 19 d. patikslintais ieškiniais. Paskutiniuoju 2019 m. birželio 19 d. pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovams R. B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P., tretiesiems asmenims A. D.-V., uždarajai akcinei bendrovei „TopoEra“, R. B., V. B. ir M. B. ieškovas prašė 1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), ribas pagal G. P. 2019-06-17 parengtame plane pažymėtus konkrečių koordinačių taškus ir 2) panaikinti 2015-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus sprendimą Nr. 10SK-545-(14.10.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“; 3) ieškovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė. Ieškovas tris kartus teikė kasacinį skundą. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2020 m. gegužės 14 d.,  2020 m. birželio 10 d.  ir 2020 m. liepos 15 d. nutartimis atsisakė priimti ieškovo kasacinius skundus, nustačiusi, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų ir skunde nenurodyta argumentų, kurie sudarytų kasacijos pagrindą.

P. P. J. prašo atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2A-513-260/2020 apeliacinėje instancijoje, kurioje Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Atnaujinti procesą pareiškėjas prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjas pažymi, kad teisėjas R. B. turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi byloje atsakovus atstovavusioje „R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje dirba jo sutuoktinė A. B.. Atsižvelgiant į tai, teisėjas R. B., nagrinėdamas šia civilinę bylą, bei priimdamas 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą, galėjo turėti išankstinį nusistatymą ar būti tendencingas. Buvo ir  savarankiškas pagrindas visai trijų teisėjų A. Ž., D. B., R. B. kolegijai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi byloje atsakovus atstovaujančioje R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje dirba jų buvusi bendradarbė advokatė A. B..

Sutiktina, kad teisę į nešališką teismą užtikrinančių tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai) turi būti laikomasi visais atvejais. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-401-1120/2020 išanalizavo Europos žmogaus teisių teismo praktiką ir pabrėžė, kad sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimą Coeme ir kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje C. A. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95). Iš esmės tokios pozicijos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos A. T. 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

Ieškovas nurodo, kad apie teisėjo R. B. sutuoktinės advokato praktiką „R. G. ir S. Ž.“ advokatų kontoroje sužinojo iš publikacijos „Lietuvos ryto“ portale, kur buvo aprašyta kita civilinė byla, kurią teisėjas R. B. išnagrinėjo pirmąja instancija ir kurioje pats teisėjas R. B. nusišalino, kai reikėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Toje byloje procesas buvo atnaujintas, byla išnagrinėta pakartotinai (civ. bylos Nr. eA2-775-638/2021). Tačiau šios bylos aplinkybės teismo sudėties prasme skiriasi nuo ieškovo nurodomos bylos. Šioje byloje teisėjas R. B. nenagrinėjo bylos vienasmeniškai, bet buvo kolegijos narys (pirmininkaujantis ir pranešėjas). CPK 268 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas priimamas teisėjų balsų dauguma. Teisėjas, turėjęs kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė pridedama prie bylos (CPK 268 straipsnio 9 dalis). Šioje byloje atskirosios nuomonės nėra pridėta, vadinasi, sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, kitaip tariant, teisėjo R. B. nuomonė priimant sprendimą nebuvo lemiama ir iš esmės negalėjo keisti bylos išnagrinėjimo rezultato, net jeigu būtų buvusi kitokia.

Ieškovas nurodė ir kitą aplinkybę, kuri jam sukėlė abejonių dėl kitų dviejų kolegijos teisėjų nešališkumo, tai yra, kad Kauno apygardos teisme teisėjo padėjėja yra dirbusi A. B., todėl kiti teisėjai kaip buvę bendradarbiai galėjo turėti kažkokį suinteresuotumą A. B. atžvilgiu. Tokie ieškovo argumentai, teismo nuomone, yra nepagrįsti. A. B. Kauno apygardos teisme yra dirbusi iki 2013 m. gruodžio 31 d. įvairiose pareigose, paskutiniu metu dirbo teisėjo padėjėja. Ieškovo iškelta civilinė byla Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama 2020 metais. Aplinkybė, kad atsakovus atstovavo advokatė, praktikuojanti toje pačioje kontoroje, kaip ir kita advokatė, kuri prieš septynerius metus buvo Kauno apygardos teismo darbuotoja (teisėjo padėjėja), nesant jokių konkrečių duomenų apie kokius nors asmeninius ryšius tarp bylą nagrinėjusių teisėjų D. B., A. Ž. ir A. B., neturi įtakos sprendžiant dėl galimo kitų dviejų teisėjų šališkumo. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 17 str. 1 d. numato, jog asmuo, nustojęs dirbti valstybinėje tarnyboje, vienus metus negali atstovauti fiziniams asmenims (išskyrus atstovavimą šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu) ar juridiniams asmenims toje institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis paskutinius vienus metus dirbo, o jei įstaiga, kurioje jis paskutinius metus dirbo, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje šios įstaigų sistemos įstaigoje. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnyje nustatyti advokato veiklos apribojimai taip pat nenustato draudimo advokatui būti atstovu ar gynėju tame teisme, kuriame anksčiau, iki tapdamas advokatu, dirbo. Šiuo atveju atsakovus atstovavo net ne pati advokatė A. B., o kiti advokatai, praktikuojantys toje pačioje kontoroje, galima sąsaja yra dar tolimesnė.

Todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje yra ieškovo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Pažymėtina, kad ieškovas konkrečiai nenurodė kito proceso atnaujinimo pagrindo. Sprendžiant iš to, kad yra pakartojami nesutikimo su Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu argumentai, galima būtų manyti, kad procesą prašoma atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (aiški teisės normos taikymo klaida), tačiau kokia klaida padaryta, nenurodyta. Visi ieškovo išdėstyti argumentai, kurie iš esmės yra ieškinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų pakartojimas, yra Kauno apygardos teismo sprendime išsamiai išanalizuoti ir aptarti. Ieškovo dėstomos aplinkybės, kad vienas iš atsakovų (NŽT) pripažino ieškinį, tačiau dėl priimto teismo sprendimo neteko  įstatyminio pagrindo panaikinti savo sprendimą, nereiškia, kad buvo padaryti aiški teisės normos taikymo klaida. Ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas, kiekvienu atveju teismas turi spręsti, ar toks pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). NŽT yra valstybės institucija, jos priimti sprendimai turi teisinę reikšmę, sukuria ar keičia kitų byloje dalyvaujančių atsakovų teisių turinį, todėl vien tik NŽT atstovo išreikštas sutikimas su ieškiniu negali būti pakankamas pagrindas priimtus sprendimus naikinti, kaip ir yra motyvuotai išdėstyta Kauno apygardos teismo sprendime.

Aplinkybės, kad per vienerių metų laikotarpį yra įvykę eilė teisiškai reikšmingų faktų – įgyvendinant teismo sprendimą buvo pakoreguotas Veiverių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ištaisytos padarytos klaidos, parengti ir patvirtinti kitų žemės sklypų kadastriniai matavimai, būtų reikšmingos tik atnaujinus procesą ir nagrinėjant ieškinį iš naujo iš esmės, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, proceso atnaujinimo pagrindai nenustatyti, todėl naujos aplinkybės nevertinamos.

A. R. B. patyrė 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo surašymą. Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo P. J. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi atnaujinti procesą atsisakoma apeliacinės instancijos teisme, nutartis gali būti skundžiama kasacine tvarka (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Kauno

n u t a r i a :

atsisakyti atnaujinti procesą.

Priteisti iš ieškovo P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1300 Eur ( tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja        Diana Labokaitė