Baudžiamoji byla Nr. 1-178-674/2024

(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12768-2023-4)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 

 (S)

 1.1.9.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 14 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,

sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,

kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui,

nukentėjusiajam A. S., jo atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, dirbantis, MB "A." savininkas, teistas 2 kartus: Raseinių teismo 2014 m. balandžio 28 d. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, Raseinių teismo rūmų 2016 m. gegužės 18 d. pagal LR BK 227 straipsnio 4 dalį 12 (dvylikos) MGL, t.y. 452,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) dydžio bauda, bauda sumokėta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. 

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

  

M. V. 2023 m. balandžio 10 d., apie 10 val. 30 min., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, šalia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio gyvenamojo namo kiemo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia šios aikštelės esančioje šiukšlių konteinerių aikštelėje ir greta esančiame parke, kilus ginčui, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių A. S. į įvairias kūno vietas – veidą, nugarą, kojas, dėl ko nukentėjusiajam A. S. buvo padaryti abiejų blauzdų sumušimai su minkštųjų audinių patinimais abiejose blauzdose, poodine kraujosruva kairės blauzdos apatiniame trečdalyje bei blauzdos raumenų įplyšimas, tokiu būdu, dėl kairės blauzdos raumenų plyšimo nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą.

Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad jis jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidinėjęs viešąją tvarką ar galėjęs sužaloti A. S. neatliko. Paaiškino, kad prieš kurį laiką, tikslaus laiko neprisiminė, į jo išsinuomotą automobilių plovyklą, esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu buvo atvažiavęs A. S., kuris nuplovus automobilį pradėjo reikšti pretenzijas, kad plovykloje buvo pavogti jo akiniai. Nors tai buvo visiška nesąmonė, tačiau nuo to laiko A. S. pradėjo (duomenys neskelbtini) skleisti gandus, kad jo plovykloje dirba vagys, todėl siūlė, kad niekas į ją nevažiuotų. Jis kelioms savaitėms buvo užsienyje ir kai grįžo išgirdo šnekas, kad į jo plovyklą nevažiuoti, nes ten pradingsta daiktai. 2023 m. balandžio 10 d. jis buvo pas savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame daugiabučiame name ir maždaug apie 10 val. 30 min. pamatė iš gretimo namo per kiemą einantį ir lyg tai šiukšlių maišelį nešantį A. S., kuris, kaip suprato, ėjo prie šiukšlių konteinerių aikštelės. Jis buvo visiškai blaivus, todėl naudodamasis proga nutarė nueiti ir su A. S. pasikalbėti, išsiaiškinti dėl minėtų jo skleidžiamų gandų apie plovyklą. Jis išėjo iš laiptinės ir greitesniu žingsniu prisivijęs nueinantį A. S., šūktelėjo jam „labas, A.“, tačiau atsisukęs ir jį pamatęs A. S. iš karto pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, šaukti, kad jis yra vagis ir klausė, ko jis iš jo nori. Jis pradėjo A. S. raminti ir sakyti, kad dabar jie gali viską ramiai ir normaliai išsiaiškinti, tačiau A. S. nenusiramino ir toliau laidė jo atžvilgiu įvairius necenzūrinius žodžius, vadino jį vagimi. Taip jam šūkaujant, o jam jį raminant, jie abu atėjo prie šiukšlių konteinerių aikštelės, tačiau A. S. niekaip nenusiramino ir jam kilo pagrįstų abejonių dėl jo adekvatumo, nors vizualiai jis neatrodė nei neblaivus, nei apsvaigęs. Jis dar nuo mokyklos laikų žino S., todėl tikrai prieš jį rankos nekėlė. Po to S. vienu metu pagriebęs ant žemės buvusį akmenį, kurio didumo dabar negalėtų nurodyti, gal jis buvo kokio kumščio dydžio ar panašiai, pradėjo rankoje tą akmenį laikydamas, prieš jį juo mosikuoti. Supratęs, kad A. S. gali jam padaryti žalą, pabandė nuo jo išsisukti, tačiau A. S. taip pat sukosi į jo pusę ir vienu metu jis pamatė kaip A. S. staiga griuvo ant žemės. Po to S. atsikėlė bėgo link jo ir sakė kvies policiją. Jis sutiko, kad kviestų, žadėjo laukti kartu. Be to mano, kad jei S. būtų trūkęs raumuo, tai S. kartu su juo nebūtų ėjęs. Po to S. sėdėjo ant bordiūro, dar kažką sakė. Kadangi jo močiutės langai tai žiūrėjo ir laukė tos policijos. Kai atvažiavo policija, jis išėjo į kiemą, davė parodymus apie įvykį. Dar girdėjo kaip policijos pareigūnai S. sakė, kad iškvies greitąją, bet S. pasakė, kad pats pirmadienį nuvažiuos. Po to jis jau išėjo, nors žino, kad buvo atvažiavusi greitoji. Ar išsivežė nebegali pasakyti. Tačiau nemano, kad S. ten buvo kažkas negerai, nes jis vaikščiojo, policijai atvažiavus dar bėgo pažiūrėti koks namo numeris. Tuo metu dar ateidinėjo jo žmona, tai S. paklausė jos namo numerio. Kad tuo metu būtų dar žmonių, jis nematė. Tas konfliktas tarp jų vyko gal kokias 5-7 minutes. Kaip galėjo atsirasti tas raumens trūkimas, jis paaiškinti negali, nes nė pirštu nepalietęs S.. Jokio spyrio nebuvo. Tą įvykį jis vertina absurdiškai. Nurodo, kad S. meluoja. Dėl ieškinio – jis ieškinių nepripažįsta: nei ligonių kasos, nei nukentėjusiajam. Mano, kad nežino už ką jam tai turėtų būti priteista. Jis turi vieną septynių metų sūnų, kurį pilnai išlaiko.   

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 10 d., laikotarpyje maždaug nuo 10 val. 30 min. iki 10 val. 34 min., iš savo gyvenamosios vietos pasiėmęs šiukšlių maišą išėjo į gyvenamojo daugiabučio namo kiemą ir pradėjo eiti link šiukšlių konteinerių, kurie randasi prie gyvenamojo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Iš gretimo namo išėjo kaltinamasis ir iš karto pradėjo įžeidinėti įvairiais žodžiais, kvietė jį ateiti, buvo piktas. Jis ėjo pro šalį tylėdamas nieko nesakė. Po to išgirdo, kad atbėga ir tada gavo smūgį į veidą, buvo sugriebtas už džemperio, tada keletas smūgių į kūną ir vėl į kojas. Jis negalėjo paaiškinti kodėl nervuojasi, tik rėkė, kad jį užmuš. Be to vadino įvairiais žodžiais, tokiais kaip žydas, ,,pydere tu“ ir kt. Jis stengėsi jį nustumti. Nusisukdamas pajuto, kad jam kažkas spardo į blauzdas. Atsisuko ir pasakė, kad jei jo nepalieka, o buvo perspėtas, tai tada kvies policiją ir jau rinko telefono numerį, kai vėl prie jo pribėgo mušti ir spardyti, jis atsisuko – greta buvo tvorelė ir konteineriai, bandė ten įeiti ir galvojo užsidaryti, įmetė tą šiukšlių maišelį, o kitoj rankoj laikė telefoną. Tada vėl paklausė ,,ką tu čia darai“ ir nuo jo jis kiek atsitraukė. Jis buvo gąsdinamas. Kai apsisuko eiti, tada vėl buvo smūgiai į blauzdas. Priekyje buvo medis, už jo pagriebti nebespėjo. Priekyje griuvo ir buvo ten akmuo. Tuo metu kažkokia moteris sušuko ką ten daro ir tuo metu jis pradėjo bėgti. Tada jis sėdo ant bortelio ir laukė policijos. Kai atvažiavo policija, policija ėjo link durų ir tuo metu V. išėjo pro duris. Policijos pareigūnai jam tikrino blaivumą, po to buvo parodytos tos trys vietos, kur viskas vyko: pirma prie namo kampo, antra prie šiukšlių konteinerio ir trečia kur parkelis. Kai policija jį apklausė, susirašė jo duomenis. Po to pradėjo pūstis koja, buvo matyti deformacija, tai policija iškvietė greitąją ir tada jį jau išvežė su neštuvais. Čia ligoninėje jį apžiūrėjo, peršvietė ir nustatė, kad nėra lūžio, matė, kad deformuotas raumuo. Po to ligoninėje jį išleido, pasakė, kad turėtų praeiti. Dar greitojoj jam suleido nuskausminamuosius. Po kelių dienų būnant namuose jam pradėjo koja tinti ir mėlynuoti – brolis išvežė į Kauną. Koją sudėjo į langetę. Gydymas buvo ilgas ir nemalonus. Esmė, kad iš karto nebuvo koja sudėta į langetę. Dar išėmus iš langetės kokį mėnesį traškėjo pirštai. Visas gydymas tęsėsi apie pusmetį kol galėjo normaliai tą koją padėti ir eiti, nes apie porą mėnesių buvo gipse, po to apie mėnesį koją nešė kaip negyvą, po to reabilitacija, masažai. Dėl ko tas konfliktas buvo jis net negali pasakyti. Kad kažkas buvo dėl akinių, tai išgirdo tik dabar. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad neturtinę žalą jis pasiskaičiavo pats pagal valstybės nustatytą įkainį ir tai tikrai mažiau nei jis turėjo iš tiesų išlaidų. Turtinė žala 1072,64 Eur, tai pagal sąskaitas. Neturtinė žala 6 000 Eur susideda iš to, kad jis negalėjo vaikščioti apie pusmetį, buvo beveik kaip invalidas. Taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai 2 000 Eur. Po įvykio su kaltinamuoju jokio kontakto nebuvo, jo niekas neatsiprašė. Galėtų pasakyti, kad priešingai, jį gal net sekiojo. Kaltinamąjį pažįsta jau nuo vaikystės. Jį nuo vaikystės kaltinamasis engė. Kai įvyko konfliktas, jis buvo grįžęs iš užsienio pasikeisti paso. Užsienyje dirba, ten yra jau dešimt metų. Dėl įvykio jam susitrukdė išvykimas. Ten jo metų pajamos 65 000 Eur praeitais metais. Dėl pasekmių ateityje jis nežino, mano, kad ateityje senatvėje jam atsilieps.  

2023 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad gyvenamasis daugiabutis namas yra keturių aukštų, mūrinis. Gyvenamojo daugiabučio namo dešinėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo įvažiavimo pusės į automobilių stovėjimo aikštelę, dešinėje pusėje tolimajame kampe yra šiukšlių konteineriai, kurie yra aptverti metaline tvora su elektronine spyna. Už aikštelės ribų yra parkas. Automobilių stovėjimo aikštė yra asfaltuota, palikti stovėti automobiliai. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1t., b. l. 18-33). 

2023 m. gegužės 11 d. daiktų apžiūros protokolas (skambučių 112 iš PRIR apžiūra) įkelta į IBPS. Apžiūrimi (perklausomi) trys skambučių įrašai, parsisiųsti iš Policijos registruojamų įvykių registro, kurių pavadinimai:

1. (ID 95341357273, skambučio pradžia 2023-04-10 10 33 15)

2. (ID 95341357273, skambučio pradžia 2023-04-10 10 36 43)

3. (ID 95341357273, skambučio pradžia 2023-04-10 10 41 33)

A. S. praneša apie užpuolimą ir jo atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą (1t., b. l. 35-37). 

2023 m. gegužės 15 d. daiktų apžiūros protokolas (E. Stoškaus Bodycam įrašo apžiūra), įkelta į IBPS. Apžiūrimas pareigūno Eligijaus Stoškaus turėtos Bodycam, 2023 m. balandžio 10 d. nuo 11 val. 8 min. užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas PSS-20230410-110944UTC+0300. Vaizdo ir garso įraše matomi į daugiabučių namų kiemą atvykę policijos pareigūnai ir priešais vieną iš daugiabučių namų ant prie žalios vejos esančios mūrinės sienelės sėdintis A. S.. Pareigūnams priėjus prie A. S., jis sėdėdamas rodo ranka ir pasakoja, iš kur ir kur ėjo, rodo priešais esantį namą, iš kurio antros laiptinės išbėgo M. V., kuris pradėjo jį vadinti žydu, ožiu ir nešantį šiukšles, užsipuolė, trenkė į veidą, trenkė į koją ir jis negali atsistoti, nežino, gal trūko raumuo. A. S. atsistoja ir pasako, kad M. V. nubėgo atgal į namus. Pareigūnui paklausus ar jis tą asmenį pažįsta, A. S. atsako, kad pažįsta iš matymo, iš mokyklos laikų. Pareigūnui paklausus ar kvietė medikus, A. S. atsako, kad dar nekvietė, tačiau ant kojų jis atsistoti negali. A. S. bando eiti, tačiau tai daro susilenkęs ir smarkiai šlubuodamas. A. S. sako, kad jam prakirto lūpą, trenkė, sako dar kažką, tačiau žodžiai neaiškūs. Policijos pareigūnas radijo ryšiu prašo iškviesti medikus. Iš kairės pusės prie pareigūnų ateina M. V., kuris pasisveikinęs pradeda pasakoti, kad A. S. jį kaltina prieš tris savaites pavogus akinius, pareigūnas pasikviečia M. V. paeiti į šoną. Jiems paėjus, M. V. pasakoja, kad tą žmogų jis pažįsta apie 15 metų, o nesenai jis buvo atvažiavęs į M. V. nuomojamą plovyklą ir kaltina M. V., kad šis plovykloje pavogė jo akinius. Pareigūnas klausia kokios muštynės įvyko dabar, M. V. aiškina, kad čia nieko iš viso nebuvo, nes jis tik paklausęs M. S. ar šis įsitikinęs, kad tie jo akiniai dingę ar pavogti, tačiau A. S. kaip ir prieš savaitę sutiktas degalinėje sakė, kad „jūs visi vagys“. M. V. sako, kad jis yra blaivus ir jam pačiam nesmagu, kad tokia situacija. Pareigūnas klausia M. V. ar jis mušė A. S., kaip šis pasakoja, M. V. atsako, kad neįmanoma, nes jei prieš tokį durnių pakelsi ranką, tai kas po to bus, reikės „sėsti“ ir jis nenori su tokiu durnium turėti problemų. Toliau vyksta pareigūno ir M. V. pokalbis, tačiau su nustatinėjamomis įvykio aplinkybėmis jis nesusijęs. Po to pareigūnas pasitikslina ar M. V. nemušė A. S. ir nekilnojo prieš jį rankų, M. V. tai dar kartą patvirtina. Pareigūnas užsirašo M. V. jam padiktuotus savo duomenis, pasitikslina įvykusio konflikto laiką, kalbasi su M. V. apie tai, kad įvykio vietoje nėra stebėjimo kamerų. Po to pareigūnas pasako, kad dar patikrins M. V. blaivumą ir nueina prie ant tos pačios sienelės sėdinčio A. S. ir šalia jo stovinčio kito pareigūno, kuris rankoje laiko alkoholio matuoklį ir sako „blaivus“. Atėjęs pareigūnas pasako, kad patikrins M. V. blaivumą, o A. S. pasako, kad reikės su medikais važiuoti į Raseinių ligoninę apžiūrai. A. S. jam kažką atsako (lyg tai sako žodį - pirmadienį), tačiau pareigūnas pasako, kad būtinai šiandien. Po to pareigūnai dar pasitikslina, kad tikrai nėra kamerų, alkoholio matuokliu patikrina M. V. blaivumą ir pasako „nuliai“. Taip pat pareigūnai ir M. V. kalbasi, kad konfliktas buvo, tačiau M. V. nemušė A. S. ir nespardė, kaip teigia pats A. S.. M. V. dar kartą pasako, kad jam labai nesmagu, kai visur yra vadinamas vagimi. Po to pareigūnai leidžia M. V. eiti namo ir įspėja nebendrauti su A. S.. Tada pareigūnai bendrauja su A. S. apie tai, kad įvykio vietoje nėra kamerų ir pasikviečia A. S. ateiti ir parodyti kur viskas įvyko. A. S. lėtai atsistoja nuo sienelės, šlubuodamas sunkiai prieina prie pareigūnų ir sako, kad jam stipriai sutrenktas raumuo. Pareigūnas klausia, kur jam spyrė ir girdėti, kaip A. S. sako čia, čia, čia, tačiau vaizdo įraše jo paties ir jo rodomų vietų neužfiksuota, tačiau sprendžiant pagal įraše matomą šešėlį, A. S. rodo į savo koją ar kojas. A. S. pasakoja, kad pirmi smūgiai jam buvo suduoti kieme, po to prie šiukšlinės ir prie medelių, kur prasideda takelis. Pareigūnui dar kartą paklausus apie konflikto priežastis, A. S. vėl sėdėdamas ant sienelės pasakoja, kad M. V. išėjęs iš laiptinės pasakė, ką tu čia žydas, ožys mane kaltini, todėl jis M. V. pasakė vagis eik namo, o tada M. V. jį pasivijo ir pradėjo mušti. Pareigūnas klausia kokie buvo suduoti smūgiai ar kas nors matė konfliktą, o A. S. atsako, kad nežino, todėl pareigūnai gali patys pasiklausti. Pareigūnas dar kartą klausia kur vyko pirmi smūgiai ir A. S. rodydamas ranka paaiškina, kad pirmiausia kieme, kur vieną smūgį sudavė jam į galvą, tempė už drabužių, sudavė į krūtinę ir gal vieną kartą į koją, paskui prisivijęs vėl trenkė ir spyrė į koją. Pareigūnas pasitikslina ar trenkė į įvairias kūno vietas, A. S. tai patvirtina ir sako, kad dar trenkė į lūpą (rodo apatinę lūpą). Pareigūnai siūlo eiti atsisėsti į tarnybinį automobilį, tačiau A. S. atsako, kad jis negali padėti kojos. Po to jis atsistoja ir galimai šokinėdamas ant vienos kojos, kartu su pareigūnu eina, sakydamas, kad atrodo, kad užstrigęs kažkoks guzas. A. S. galimai šokinėdamas ant vienos kojos, kartu su pareigūnu nueina iki tarnybinio automobilio, vis kartodamas, kad jam spaudžia kraujagysles. Pareigūnas padeda A. S. įlipti į tarnybinį automobilį, į kurį A. S. lipa dejuodamas ir jame atsisėda. Automobilyje jis taip pat kalba, kad jaučia skausmą. Pareigūnas automobiliu pavažiavęs atbuline eiga, rodydamas ranka dar kartą pasitikslina vietas, kur A. S. buvo sumuštas – tarpe tarp mašinų, prie šiukšlinės, prie medelių, A. S. tai patvirtina. Įrašas baigiasi. Įrašo trukmė 13 min. 17 sek. (1t., b. l. 39-41). 

2023 m. birželio 6 d. specialisto išvada Nr. G 832/2023 (02) A. S. sužalojimas - A. S. 2023 m. balandžio 13 d. diagnozuoti abiejų blauzdų sumušimai su minkštųjų audinių patinimais abiejose blauzdose, poodine kraujosruva kairės blauzdos apatiniame trečdalyje ir blauzdos raumenų įplyšimu. Blauzdų sumušimai padaryti traumuojančiais smūginiais kontaktais su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, galimai spardant ar smūgiuojant kokiu nors įrankiu, tikėtina užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nesant detalaus išorinių traumos žymenų aprašymo, tiksliai įvardinti suduotų smūgių skaičiaus negalima. Tik galima teigti, kad į kiekvieną blauzdą buvo suduota po vieną ar daugiau smūgių. Kairės blauzdos raumenų plyšimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dešinės blauzdos sumušimas iš pateiktų duomenų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1t., b. l. 52-54). 

2023 m. spalio 16 d. specialisto išvada Nr. pG 1847/2023 (02) A. S. sužalojimas - A. S. padaryti abiejų blauzdų sumušimai atsiradę smūginių kontaktų kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ir nebūdingi griuviminei traumai griūnant aukštielninkam ant kieto paviršiaus (lygaus neriboto). Griuvimo aukštielninkam ant kieto paviršiaus atveju neišvengiamai būtų sužalojamos dar ir kitos kūno vietos, o plokščias paviršius į blauzdas negali perduoti riboto ploto poveikio (1t., b. l. 62-64).

2023 m. gegužės 12 d. A. S. ir M. V. akistatos protokolas:

1. Klausimas A. S.: Kas ir kokiomis aplinkybėmis, 2023 m. balandžio 10 d. laikotarpyje maždaug nuo 10 val. 30 min. iki 10 val. 34 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje jus sumušė?

1. A. S. atsakymas: 2023 m. balandžio 10 d. laikotarpyje maždaug nuo 10 val. 30 min. iki 10 val. 34 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, mane išnešusį šiukšles, M. V. užpuolė ir sumušė. Tą kartą jis mane sumušė tris kartus, trijose skirtingose vietose. Pirmiausia M. V. sumušė mane tarp daugiabučių namų, kur jis man dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, ranka sugriebė ir patraukė už džemperio, o po to dar įspyrė į kairę blauzdą. Antroje vietoje M. V. mane sumušė šalia šiukšlių konteinerių aikštelės, kur jis kelis kartus stipriai įspyrė man į abiejų kojų blauzdas, tačiau daugiau kliuvo į kairės kojos blauzdą. Trečioje vietoje M. V. mane sumušė kelis kartus įspirdamas į abiejų kojų blauzdas šalia konteinerių aikštelės esančiame parkelyje. Kažkurio iš būtent čia vykusių spyrių metu aš kairėje blauzdoje pajutau didelį skausmą.

1. Klausimas M. V.: Ar sutinkate su tokiais A. S. parodymais?

1. M. V. atsakymas: Su tokiais A. S. parodymais aš visiškai nesutinku, kadangi to nebuvo. Tą kartą tarp mūsų su A. S. tikrai vyko žodinis konfliktas, kurio priežastis aš esu nurodęs apklausoje, tačiau jokio smurto ar kitų veiksmų, kuriais A. S. galėjo būtų padaryta žala, aš nenaudojau. Kaip jau sakiau, aš manau, kad jis galėjo susižaloti tada, kai pagriebęs ant žemės buvusį akmenį, bandė juo prieš mane mosikuoti, tačiau sukdamasis į mano pusę, staiga griuvo ant žemės šalia trinkelėmis išdėto takelio, o jo kojos liko ant takelio pakraštyje esančio bordiūro.

2. Klausimas A. S. Ar turite M. V. klausimų?

2. A. S. atsakymas: Aš jokių klausimų M. V. neturiu, lieku prie savo parodymų.

3. Klausimas M. V.: Ar turite A. S. klausimų?

3. M. V. atsakymas: Aš jokių klausimų A. S. neturiu, lieku prie savo parodymų (b. l. 121-122).

2023 m. liepos 26 d. įtariamojo M. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotolentelė: Iš Raseinių rajono PK tarnybiniu transportu nuvykus į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  gatvėje įtariamasis M. V. sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir nuėjo prie Nr. 8 namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurio pirmame aukšte parodė langą, pro kurį 2023 m. balandžio 10 d. apie 10.30 val. pamatė pro šalį su šiukšlių maišu einantį A. S.. Taip pat nurodė krypti link kur ėjo pro šalį nešinas šiukšlėmis  A. S., tai yra link šiukšlių konteinerių, esančių už Nr. 8 namo dešinio kampo. Po to parodė vietą prie kitos laiptinės, kur išėjęs pasivijo A. S. einantį link šiukšlinės ir vietą automobilių pravažiavime tarp namų kur sukonfliktavo žodžiu su A. S. dėl asmeninių reikalų. Po to perėjęs automobilių pravažiavimą tarp namų ir praėjęs šiukšliadėžes, parodė taką ant kurio toliau žodžiu konfliktavo su A. S. ir pastarasis čiupo prie keliuko esantį akmenį norėdamas jam juo suduoti ir vietą kur stovėdamas ant takelio ties jo viduriu, veidu atsisukęs link šiukšliadėžių, A. S. užsimojęs akmeniu sukosi šonu per savo ašį ir pats nukrito, susipynus jam kojom ant žemės į keliuko dešinę pusę, žiūrint nuo šiukšlių konteinerio pusės. Po to paaiškino, kad A. S. nuvirtus jo kojos buvo ant takelio, o galva kur dabar yra žolė. A. S. kojos buvo apie 60 cm likusios ant tako. Įtariamasis nurodo, kad įvykio metu takelio šonuose buvo lyg bortelis. Tiksliai dėl įvykio metu buvusio bortelio pasakyti negali, kaip ir negali nurodyti jo aukščio, nes nepamena (1t., b. l. 129-130, 132-135).

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo kieme įvyko konfliktas tarp M. V. ir A. S.. M. V. kaltės nepripažįsta, neigia naudojęs bet kokį fizinį smurtą A. S. atžvilgiu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas vyko prie daugiabučio namo kampo, po to kieme prie šiukšlių konteinerių, o baigėsi netoli daugiabučio mano parkelyje.

Byloje nustatyta, kad A. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. abiejų blauzdų sumušimus su minkštųjų audinių patinimais abiejose blauzdose, poodinę kraujosruvą kairės blauzdos apatiniame trečdalyje ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. blauzdos raumenų įplyšimą. Be to ir pats kaltinamasis M. V. dar ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad matė kaip A. S. sėdėjo ant bortelio, po to atvykus policijos pareigūnams sunkiai nuo jo atsistojo.  

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).

Pagal teismų praktiką, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat svarbu atsakyti į klausimą, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-512/2014, 2K-322-511/2016, 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019). Baudžiamosios teisės moksle priežastinis ryšys yra skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginio priežastinio ryšio atveju kaltininkas tiesiogiai sukelia pavojingus padarinius, o sudėtingo priežastinio ryšio atveju į priežastinio ryšio grandinę įsiterpia kitos sąlygos, prisidėjusios prie pavojingų padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021).

M. V. kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiojo A. S. duotais parodymais, specialisto išvadomis, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu nepavartojo jokio fizinio smurto. Tuo tarpu nukentėjusysis išsamiai ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamojo pozicija, kad jis nenaudojo jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Kaltinamojo teigimu, jis nežinantis kaip atsirado sužalojimai ant A. S. blauzdų, teigia, kad matė nuvirtusį nukentėjusįjį ant žemės, kai kojų blauzdos buvo ant bortelio krašto, o visas kūnas ant žolės. Tuo tarpu A. S. išsamiai nurodo kokie smurtiniai veiksmai buvo atlikti jo atžvilgiu: pirma gavo smūgį į veidą ir keletą smūgių į kūną ir kojas; nusisukdamas juto spardant blauzdas; rinko numerį skambinti policijai ir pajuto vėl jį spardant; kai pasisuko eiti vėl pajuto smūgius į blauzdas. Pažymėtina tai, kad A. S. konflikto metu 2023 m. balandžio 10 d. į pagalbos telefoną 112 skambino tris kartus: 10:33:15, po to 10:36:43 ir 10:41:33, pranešta apie užpuolimą ir jo atžvilgiu naudotą smurtą - Policijos registruojamų įvykių registras. Vertinant šį įrodymą paneigiama, kad prieš A. S. nebuvo naudotas fizinis smurtas. M. V. teigimu, jei jau jis tiek smūgių sudavęs A. S., tai kodėl sužalojimai konstatuoti tik ant blauzdų. Teismo vertinimu ir pagal pateiktus nukentėjusiojo parodymus – M. V. atliko daugiausia smūgius į kojas, t.y. blauzdas. Be to pastebėtina, kad ne visi suduoti smūgiai ir galėjo palikti sužalojimus. A. S. duodamas parodymus nurodė, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta į įvykio vietą, nes jis nebepaėjo ir akivaizdžiai matėsi deformacija, ,,pradėjo pūstis koja“. Iš specialisto išvados Nr. G 832/2023 (02) matyti, kad A. S. nustatytas kairės blauzdos raumenų plyšimas ir tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to A. S. nustatytas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. abiejų blauzdų sumušimai su minkštųjų audinių patinimais abiejose blauzdose, poodine kraujosruva kairės blauzdos apatiniame trečdalyje. M. V. argumentas, kad A. S. sužalojimą galėjo patirti krisdamas ant bortelio paneigia kita specialisto išvada Nr. pG 1847/2023 (02), kur nurodyta, kad padaryti abiejų blauzdų sumušimai yra po smūginių kontaktų kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ir nebūdingi griuviminei traumai; plokščias paviršius į blauzdas negali perduoti riboto ploto poveikio. Iš pareigūno E. Stoškaus Bodycam vaizdo kameros peržiūros 2023 m. gegužės 15 d. protokole užfiksuota, kad A. S. bando eiti, tačiau tai daro susilenkęs ir smarkiai šlubuodamas; kur viskas vyko rodė sėdėdamas ant bortelio; po to dar bandė eiti, šokavo ant vienos kojos; sakė, kad gal trūkęs raumuo, kad atrodo, jog kojoj užstrigęs kažkoks guzas. Visos apklausos metu A. S. skundžiasi kojos skausmu. Taip pat iš 2023 m. gegužės 15 d. daiktų apžiūros protokolo, kur užfiksuota vaizdo įrašo peržiūra akivaizdu, kad konfliktas tarp A. S. ir M. V. įvyko dėl ankstesnių įvykių, kur neva A. S. kaltina M. V., kad M. V. plovykloje buvo pavogti A. S. akiniai nuo saulės. Iš aptarto akivaizdu, kad M. V. pamatęs pro langą A. S. iš daugiabučio namo į kiemą išėjo vedinas asmeninių paskatų išsiaiškinti situaciją. Esant aptartoms aplinkybėms matyti, kad dėl M. V. aktyvių smurtinių veiksmų A. S. atžvilgiu (spardė kojomis į blauzdas, trenkė į kitas kūno vietas), A. S. buvo padaryti sveikatos sutrikdymai – nesunkus sveikatos sutrikdymas (kairės kojos blauzdos raumenų plyšimas) ir nežymus sveikatos sutrikdymas (abiejų blauzdų sumušimus su minkštųjų audinių patinimais abiejose blauzdose, poodine kraujosruva kairės blauzdos apatiniame trečdalyje).   

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis M. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą - tai yra iš asmeninių paskatų, tarp jo ir nukentėjusiojo kilus ginčui, tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių A. S. į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti abiejų blauzdų sumušimai su minkštųjų audinių patinimais abiejose blauzdose, poodine kraujosruva kairės blauzdos apatiniame trečdalyje bei blauzdos raumenų įplyšimas ir dėl kairės blauzdos raumenų plyšimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikatą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo M. V. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo M. V. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

 

Bausmių skyrimas

 

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas, bet teistumai išnykę (1t., b. l. 172-175), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (baudas sumoka). Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, M. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis veikė iš asmeninių paskatų ir nesunkiai sužalojo kitam asmeniui sveikatą, teisiamas trečią kartą, be to jo atžvilgiu vyksta dar vienas baudžiamasis procesas, iš nuteisimų išvadų nedaro, tačiau asmuo vedęs, turi nepilnametį vaiką, kurį pilnai išlaiko, dirbantis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. V. paskiriant areštą.

BK

 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). 

Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)

Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistumas išnykęs, jis dirbantis, turi šeimą ir išlaiko vieną nepilnametį sūnų. Pažymėtina, kad kaltinamajam skyrus areštą, bus apribotos jo darbinės galimybės, o tai apsunkins ir galimybę atlyginti nukentėjusiajam žalą. Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybėms, kaltinamojo asmenybę, jo darbinius įsipareigojimus, siekį, kad M. V. prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir per kuo trumpesnį laiką atlygintų nukentėjusiajam A. S. žalą, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant M. V. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo dirbantis, nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės pažeidimų, taikant arešto bausmės atidėjimą, netaikoma intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.  Paskiriant bausmės vykdymo atidėjimą, M. V. skiriamas įpareigojimas 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir baudžiamojo poveikio priemonė – per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. V. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimo ir/ar baudžiamojo poveikio priemonės, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

 

Dėl civilinių ieškinių

 

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 130,26 Eur civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 70-71, 72). Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų M. V. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. M. V. civilinio ieškinio nepripažino. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Kauno teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį iš M. V..

Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 072,64 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t.y. viso 7 072,64 Eur (1 t., b. l. 91, 92-94).

Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. nurodė, kad jam teko vykti į Kauno klinikas kur buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, teko pirkti vaistų, savarankiškai vyko į sanatoriją, kad būtų suteiktos reabilitacijos paslaugos. Jam buvo imobilizuota koja apie du mėnesius, po to apie mėnesį koja buvo kaip pagalys, teko daryti masažus, kitas procedūras. Jis pastaruosius dešimt metų gyvena ir dirba užsienyje, 2022 m. pajamos buvo 65 000 Eur. Dėl patirtos traumos negalėjo dirbti, neišvyko į užsienį dirbti. Be to jis patyrė ir dvasinių išgyvenimų, jautė fizinį skausmą, fizinį ir psichologinį diskomfortą, sutriko normalus gyvenimo ritmas. Kadangi po pirmos apžiūros Raseinių ligoninėje jam buvo diagnozuota tik blauzdos sumušimas, o vėliau atsiradus dideliam skausmui ir patinimui, savarankiškai važiavo į gydymo įstaigą, ir tik jo geros fizinės būsenos dėka pasiekė gerų sveikatos prasme rezultatų, tai jam sukėlė stresą dėl ateities ir uždelsto gydymo, esant blauzdos raumenų plyšimui. Mano, kad patirta trauma atsilieps ir senatvėje.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, sakė nematantis pagrindo atlyginti žalą, nes jis visiškai nelietęs nukentėjusiojo.  

Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala byloje įrodyta pateiktais dokumentais: Mokamų sveikatos priežiūros paslaugų ambulatorijoje apskaitos forma ir mokėjimo kvitas 87,44 Eur sumai, kvitas iš vaistinės, kur matyti, kad pirkti vaistai, jog nesusidarytų krešulių – 56,57 Eur, dvi įmokos už dviejų mėnesių privalomąjį sveikatos draudimą – viso 123,63 Eur, PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitas už sanatorinio gydymo paslaugas – 805,00 Eur (2 t., b. l. 92-94), viso turtinė žala sudaro 1 072,64 Eur. Žala padaryta dėl nusikalstamų M. V. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas visiškai tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš M. V. A. S. naudai 1 072,64 Eur turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-202-693/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nagrinėjamoje byloje teismui jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis A. S. dėl kaltinamojo M. V. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam A. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo M. V. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie kito iš asmeninių paskatų, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairės kojos blauzdos raumenų plyšimas. Kaip nurodė nukentėjusysis, jo gydymas tęsėsi apie pusmetį: du mėnesius koja buvo langetėje, po to mėnesį koją nešiojosi kaip negyvą, vėliau buvo reabilitacija, masažai. Be to negali pasakyti ar tai neturės pasekmių ateityje jo sveikatos būklei. Sutriko jo nusistovėjęs gyvenimo ritmas, pakito gyvenimo kokybė, negalėjo dirbti. Teismas taip pat įvertina ir M. V. elgesį po nusikaltimo padarymo – kaltės nepripažino, nepripažino naudojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tai gi nukentėjusiojo ir neatsiprašė, dėl savo smurtinių veiksmų nesigailėjo ir nesigaili. Jokios žalos nėra dengęs. Vertinant neturinės žalos apimtį svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo A. S. elgesį – pažymėtina, kad smurtiniai veiksmai nebuvo provokuoti, tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, kad A. S. kaip ir sakęs įkandin M. V. ,,vagis eik namo“, – bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. pro daugiabučio langą pamatęs einantį A. S. išėjo į kiemą ir eidamas paskui su juo bandė kalbėtis, po to vartojo fizinį smurtą dėl ko kilo tam tikros pasekmės. Nenustatyta jokių aktyvių veiksmų iš A. S., kad būtų provokuotas konfliktas ar aštrinta situacija. 

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, visas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad kaltinamasis M. V. dirbantis ir turi dėti pastangas, kad būtų atlyginta nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, bet mano, kad reikalavimas priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-255-697/2022 ir kt.), todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad A. S. taikytas ambulatorinis gydymas, neprireikė operacijos ar specifinio gydymo, sužalojimai padaryti ne gyvybiškai pavojingose vietose, dėl gydymo po patirto sužalojimo įprastas gyvenimo ritmas buvo sutrikdytas neilgam laikotarpiui. Tai gi, iš aprarto nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam iš esmės buvo apribotos bendravimo galimybės, kilę išgyvenimai būtų žymiai sutrikdę jo socialinį gyvenimą, psichologiniai išgyvenimai būtų buvę ilgalaikiai. Sutiktina, kad A. S. dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus, kuriam laikui sustojo darbinė veikla, todėl už tai turi būti teisingai atlyginta. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, teismo vertinimu būtų teisinga, kad padarytos neturtinės žalos dydis šiuo atveju būtų vertinama 4 000 Eur ir ši suma priteistina iš M. V. nukentėjusiajam. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

 

Dėl atstovavimo išlaidų

 

Nukentėjusysis A. S. prašė iš kaltinamojo priteisti ir jo patirtas atstovavimo išlaidas už advokato paslaugas, kurios yra 2 000 Eur. Į bylą pateikta 2023 m. spalio 16 d. Teisinių paslaugų sutartis Nr. 29; išrašas iš sąskaitos, kur matyti, kad 2023 m. spalio 17 d. sumokėta 2 000 Eur (2 t., b. l. 26, 27).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį. 

Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo privalomai atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“. Remiantis šių rekomendacijų 9 punktu Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metu IV ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kurį sudaro 2000,10 Eur. Atsižvelgiant į aptartą, pašoma priteisti proceso išlaidų suma neviršija pagal rekomendacijas apskaičiuotino atlygintinų išlaidų maksimalaus dydžio, atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir nėra perteklinės. Vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas mato pagrindą A. S. priteisti visas prašomas ir įrodymais pagrįstas patirtas proceso išlaidas dėl advokato kaip atstovo dalyvavimo procese. Iš M. V. A. S. naudai priteistina 2 000 Eur atstovavimo išlaidų.

 

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a

 

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6 punktu, M. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam A. S. turtinę žalą 1 072,64 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus 64 ct).  

Iki bausmės vykdymo pradžios M. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš M. V. priteisti 1 072,64 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus 64 ct) turtinės žalos atlyginimo, 4 000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų 0 ct) išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, nukentėjusiojo A. S. naudai.

Priteisti iš M. V. 130,26 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 26 ct) žalos atlyginimo, Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

 

 

 

Teisėja                    Aurelija Petkevičienė