Civilinė byla Nr. e2A-425-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25429-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.14; 3.3.1.18.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 708-ios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2961,83 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-03-31 vykusio visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu 708-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku buvo išrinktas atsakovas L. J., o 2016-11-10 vėl sušauktas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, turėjęs pakeisti atsakovą L. J.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-26 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino 2016-11-10 708-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus negaliojančiais, o Vilniaus apygardos teismas 2018-07-12 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad 2016-03-31 bendrijos susirinkimo protokole bendrijos narių skaičius yra 79. Bendrijos nariai į bylą pateikė 6 asmenų, turinčių nuosavybės daugiabučiame name, nenurodytų 2018-08-16 patikslintame bendrijos narių sąraše, prašymus priimti į bendriją, nurodydami, kad jie atsakovo L. J. buvo gauti iki 2016-11-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo. Prašymai gauti 2016-09-06, 2016-09-09, 2016-09-20, 2016-10-19, 2016-11-03, tačiau šie asmenys į bendrijos narių sąrašą, kurį turėjo atsakovas ir tuometinis bendrijos pirmininkas L. J., nebuvo įtraukti. Atsakovui neįtraukus prašymus pateikusių asmenų į bendrijos narių sąrašą, šie asmenys nebuvo įskaičiuoti kaip bendrijos nariai visuotiniame narių susirinkime. 2016-11-10 visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo organizuotas vadovaujantis tai dienai bendrijos narių sąraše esančių asmenų skaičiumi, t. y. susirinkimo kvorumas buvo skaičiuojamas pagal bendrijos narių sąraše esančius bendrijos narius (iš 78 narių dalyvavo 41, daugiau kaip pusė). Tačiau vėliau teismai pripažino 2016-11-10 visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus negaliojančiais, kadangi susirinkimo metu nebuvo pasiektas įstatymo reikalaujamas kvorumas, t. y. teismai laikė, kad į bendrijos narių sąrašą neįtraukti asmenys vis tik buvo bendrijos nariais, todėl iš 84 narių dalyvavus 41 nebuvo pasiektas kvorumas. Teismams patenkinus ieškovų bendrijos narių ieškinį ir pripažinus 2016-11-10 visuotinio narių susirinkimo sprendimus negaliojančiais, iš ieškovo buvo priteista 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų vienam iš ieškovų R. S. (350,00 Eur pirmoje instancijoje ir 200,00 Eur apeliacinėje instancijoje) ir 61,83 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, kurias ieškovas yra sumokėjęs. Ieškovas taip pat patyrė išlaidų mokėdamas jį civilinėje byloje atstovavusiai advokatei - 2 350,00 Eur, t.y. viso ieškovas nagrinėjant civilinę bylą dėl 2016-11-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo teisėtumo patyrė 2 961,83 Eur išlaidų. Ieškovo nuomone, ši žala buvo patirta dėl atsakovo kaip bendrijos pirmininko netinkamo pareigų vykdymo, todėl atsakovas yra atsakingas už šios žalos atlyginimą ieškovui. Žalos atlyginimo klausimas buvo svarstytas bendrijos valdybos posėdyje, kurio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
2. Atsakovas L. J. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad tariama žala atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis neva visuotinio 708-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkimo organizatoriui D. Z. neperdavė aktualaus bendrijos narių sąrašo. Toks teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes pats atsakovas kaip tuometinis bendrijos pirmininkas neturėjo pradinių duomenų, iš kurių jis būtų galėjęs sudaryti aktualų bendrijos narių sąrašą. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. 7 p. nustatyta, kad bendrijos narių sąraše turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Tuo tikslu bendrijoje nuo 2010 m. sausio 10 d. buvo vedama 708-osios DNSB narių registravimo knyga, kuria disponavo ir joje esančius duomenis tvarkė bendrijos pirmininkas. Knygoje buvo surašyti visi esamų narių duomenys, numatyti DGNSBĮ 14 str. 6 d. 7 p. Kai 2016-03-31 bendrijos visuotinio susirinkimo metu iš bendrijos pirmininko pareigų atsistatydino ilgametis jos vadovas D. Z., nauju bendrijos pirmininku buvo išrinktas atsakovas. Būdamas bendrijos pirmininku ir ketindamas vykdyti savo pareigas atsakovas iš ankstesnio vadovo D. Z. pareikalavo perduoti visus jo turimus bendrijos dokumentus, tarp jų ir knygą. Tačiau D. Z. jokių savo turimų dokumentų atsakovui kaip bendrijos pirmininkui neperdavė iki pat 2016-11-10 visuotinio bendrijos narių susirinkimo, kai jos pirmininku neteisėtai buvo išrinktas A. M.. Pažymėjo, kad neturėdamas knygoje nurodytų pradinių duomenų, atsakovas negalėjo įrašyti ir savo parašu patvirtinti kaip aktualų įstatymo reikalavimų neatitinkantį ir klaidingą D. Z. 2016-10-12 pateiktą sąrašą. Todėl atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo atsakovo kaip bendrijos pirmininko išrinkimo iki 2011-11-20 susirinkimo tebuvo praėję tik 9 mėnesiai, t. y. nepilni metai, todėl DGNSBĮ 14 str. 6 d. 7 p. nustatyto reikalavimo ne rečiau kaip kartą per metus patikslinti bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo duomenis atsakovas nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad D. Z. tyčia, piktybiškai nepateikdamas pagrindinių bendrijos dokumentų kliudė veikti atsakovui kaip teisėtam bendrijos vadovui.
3. Trečiasis asmuo D. Z. pateiktu atsiliepimu ieškinio reikalavimus palaikė, nurodydamas, kad nuo 2012-09-19 iki 2016-08-17 buvo 708-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininku. Paaiškino, kad po to kai 2016-03-31 vykusiame visuotiniame bendrijos susirinkime buvo išrinkti nauji 708-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdymo ir kontrolės organai, su tuo nesutikusi dauguma susirinkime dalyvavusių bendrijos narių, teisininko patariami nešvaistyti tam laiko ir lėšų, nusprendė kreiptis į tuometinį bendrijos pirmininką L. J. su prašymu sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą dėl naujų valdymo ir kontrolės organų rinkimų. Tokiu būdu buvo siekiama išsiaiškinti, ar 2016-03-31 susirinkime naujai išrinkti valdymo ir kontrolės organai, į kurių sudėtį įėjo ir atsakovas L. J., atitiko daugumos bendrijos narių poziciją. 2016-09-21 L. J. buvo įteiktas daugiau kaip ¼ (35 iš 78) bendrijos narių pasirašytas prašymas sušaukti bendrijos narių susirinkimą dėl valdymo ir kontrolės organų rinkimų. Nurodė, kad siekiant išvengti nesusipratimų ir kaltinimų dėl trukdymo šaukiant bendrijos narių susirinkimą, jis 2016-10-12 el. paštu L. J. išsiuntė tuo laikotarpiu bendrijos narių knygoje registruotų bendrijos narių sąrašą. Tam, kad nekiltų abejonių, išsiųstas bendrijos narių sąrašas buvo pasirašytas. Po bendrijos narių sąrašo išsiuntimo iš L. J. negavo jokių komentarų ar pastabų, kad šis sąrašas yra netinkamas ar nepilnas. Be to, L. J. dėl bendrijos narių sąrašo autentiškumo galėjo kreiptis ir į R. S. bei D. L., kurie laikotarpiu nuo 2009 liepos 1 d. iki 2013-10-10 buvo valdybos nariai, visada dalyvaudavo bendrijos narių susirinkimuose ir buvo susipažinę su bendrijos narių sąrašais. Kadangi iš pirmininko L. J. ir valdybos narių R. S. ir D. L. susirinkimo metu pastabų dėl bendrijos narių skaičiaus nebuvo gauta, susirinkimas buvo paskelbtas įvykusiu. Niekas kitas informacijos apie naujus bendrijos narius ir jų pateiktus prašymus neturėjo, todėl nauji nariai nebuvo įtraukti į dalyvių sąrašą, dėl ko vėliau 2016-11-10 susirinkimo sprendimai buvo nuginčyti teisme dėl kvorumo nebuvimo. Trečiojo asmens nuomone, toks bendrijos pirmininko elgesys – žinant, jog į bendriją yra įstoję nauji nariai, bet dalyvaujant susirinkime net neužsimenant apie tai, yra visiškai neatsakinga, nepriimtina ir neteisinga. L. J. yra atsakingas už 708-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos patirtas išlaidas ginant 2016-11-10 susirinkime bendrijos narių priimtus sprendimus. Šių teisinių išlaidų buvo galima išvengti, jei tuometinis pirmininkas L. J. būtų sudaręs aktualų bendrijos narių sąrašą arba bent 2016-11-10 susirinkimo metu būtų informavęs susirinkimą apie naujų bendrijos narių pateiktus prašymus. Tokiu atveju 2016-11-10 susirinkime dėl kvorumo stokos būtų numatytas pakartotinis bendrijos narių susirinkimas kaip numatyta DNSB įstatymo 11 st. 5 p.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo L. J. ieškovo 708-ios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 2961,83 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2961,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. 7 p. numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus. Bendrijos įstatai numato, kad prašymas įstoti į bendriją pateikiamas bendrijos valdybai (9 p.). Įstatų 9.4 p. numatyta, kad bendrijos nariai registruojami bendrijos narių sąraše, kurį sudaro ir keičia bendrijos valdyba. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad nors bendrijos įstatai šioje vietoje prieštarauja įstatymo nuostatai, tačiau tai nepaneigia atsakovo prievolės sudaryti bendrijos narių sąrašą ir jį keisti, kadangi atsakovas buvo ir bendrijos valdybos pirmininkas, taigi asmuo atsakingas už valdybos veiklą. Kartu teismas pažymėjo, kad įstatų 30.5 p. nustatyta pareiga valdybos pirmininkui organizuoti bendrijos raštvedybos tvarkymą. CK 2.87 str. 7 d. numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Analogiška nuostata yra ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 8 d., kuri numato, kad bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus.
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo teiginį apie tai, jog aplinkybę, kad narių registravimo knygą neteisėtai tvarkė D. Z., patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4697- 854/2017 bei knygoje D. Z. ranka atlikti įrašai, kuomet D. Z. į bendrijos narius įrašė L. L., G. G. ir J. G., todėl būtent D. Z. yra atsakingas už bendrijai kilusią žalą. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtame sprendime yra nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2016-08-17 D. Z. buvo pateikti trijų asmenų, butų savininkų, prašymai priimti į Bendriją. 2016-08-18 šie prašymai apsvarstyti 2016-05-02 savo iniciatyva darbą atnaujinusios valdybos susirinkime. Pagal Bendrijos įstatų, patvirtintų 2016-03-31, 9 punktą į bendriją įstojama buto ar kitų patalpų savininko raštišku prašymu, teikiamu Bendrijos valdybai, įstojimo data laikoma prašymo padavimo data. Teismas nurodė, jog L. L., G. G. ir J. G. prašymus įstoti į Bendriją pateikę D. Z. atitinkamai 2016-04-25, 2016-07-22, 2016-08-11, pagrįstai įtraukti į bendrą Bendrijos narių 2016-08-16 patikslintą sąrašą. Kartu teismas nurodė, kad 2016-08-18 valdybos susirinkimo protokolo turinio matyti, kad iš esmės jokie sprendimai dėl šių asmenų narystės Bendrijoje nebuvo priimti, kadangi protokole tik konstatuota, kad trys butų savininkai yra pateikę prašymus įstoti į Bendriją, todėl vadovaujantis įstatais jie laikomi Bendrijos nariais nuo prašymų pateikimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į šias įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog priešingai nei teigia atsakovas, bylą nagrinėjęs teismas pripažino, jog bendrijos narių sąrašas teisėtai ir pagrįstai buvo papildytas naujais nariais.
7. Teismas nurodė, jog įstatymas pareigą sudaryti ir tvarkyti bendrijos narių sąrašą priskiria bendrijos pirmininkui, todėl atsakovas, gavęs atnaujintą bendrijos narių sąrašą ir manydamas, jog jis neatitinka įstatymo reikalavimų, turėjo pareigą ir visas galimybes sudaryti bendrijos narių sąrašą pagal įstatymo reikalavimus bei papildyti jį naujais jam prašymus įteikusiais nariais.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą apie tai, jog nuo jo kaip bendrijos pirmininko išrinkimo iki 2011-11-10 susirinkimo buvo praėję tik 9 mėnesiai, t. y. nepilni metai, todėl DGNSBĮ 14 str. 6 d. 7 p. nustatyto reikalavimo ne rečiau kaip kartą per metus patikslinti bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo duomenis atsakovas nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Atsakovui buvo įteiktas dalies bendrijos narių prašymas sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir atsakovas jį gavęs, nurodė, jog jam reikalingas bendrijos narių sąrašas su kontaktais, kad būtų galima pakviesti bendrijos narius į visuotinį susirinkimą. Tačiau 2016-10-12 atsakovui bendrijos narių sąrašas buvo pateiktas, todėl, teismo vertinimu, žinodamas, jog 2016-11-10 šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas, atsakovas kaip bendrijos pirmininkas turėjo pareigą patikrinti ir atnaujinti narių sąrašą tam, kad vyksiančiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime būtų užtikrintas įstatymo reikalaujamas kvorumas.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai, kuomet jis, būdamas bendrijos pirmininku, žinodamas bendrijos įstatų nuostatas, priėmęs naujų bendrijos narių prašymus įstoti į bendriją ir suprasdamas, kad šie asmenys nuo prašymų įteikimo dienos tapo bendrijos nariais, dalyvaudamas 2016-11-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime ir žinodamas, jog nauji bendrijos nariai nėra įtraukti į dalyvaujančių susirinkime sąrašą, neinformavo susirinkimo organizatorių apie šias aplinkybes, todėl nesant reikalingo kvorumo, visi minėtame susirinkime priimti sprendimai buvo pripažinti negaliojančiais ir laikyti neteisėtais.
10. Pasisakydamas dėl žalos teismas nurodė, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atstovavimo sutartis civilinėje byloje Nr. e2-4697-854/2017 tarp advokatės G. G. ir atsakovo 708-ios DNSB buvo sudaryta 2017-01-09, mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2017-01-18 iki 2017-11-23, t.y. iki teismo sprendimo, kuriuo A. M. išrinkimas pirmininku buvo pripažintas negaliojančiu, įsiteisėjimo. Teismas padarė išvadą, kad sudarant sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo bendrijos pirmininkas A. M. veikė teisėtai, jo išrinkimo teisėtumas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo nuginčytas, jis kaip pirmininkas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centre“ ir šis faktas išviešintas prieš trečiuosius asmenis. Bendrijos įstatai suteikia teisę bendrijos pirmininkui atstovauti bendrijai ir bendrijos vardu pasirašyti finansinius dokumentus bei sudaryti sutartis ir kitus sandorius (bendrijos įstatų 30 p.). Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pačios advokatės atstovavimo išlaidų sumos (2350 Eur) dydžio atsakovas neginčijo, teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai pagrindė ir įrodė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydį.
11. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad įtraukus aktualius duomenis į bendrijos narių sąrašą, 2016-11-10 visuotinis narių susirinkimas būtų organizuojamas į narius įskaičiuojant bei kviečiant dalyvauti ir prašymus pateikusius asmenis, dėl ko susirinkime būtų buvęs įstatymo reikalaujamas kvorumas arba susirinkimas būtų neįvykęs nesant minimalaus būtinojo dalyvių skaičiaus, tačiau neabejotinai būtų išvengta situacijos, kuomet ieškovui neturint informacijos apie prašymus pateikusius asmenis, jie nebuvo įskaičiuoti į bendrijos narių skaičių, ko pasėkoje 2016-11-10 visuotinio susirinkimo sprendimai teismo pripažinti negaliojančiais bei patirta žala. Nesant aukščiau aprašytų atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė byla dėl 2016-11-10 visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nebūtų iškelta ir nagrinėjama pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje ir ieškovas nebūtų patyręs su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai dėl netinkamai paskaičiuoto susirinkimo kvorumo lėmė 2016-11-10 visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimą negaliojančiais yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas įrodė visas atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinąsias sąlygas, todėl jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
13.1. Apeliantas ne kartą prašė buvusio bendrijos pirmininko D. Z. pateikti visus bendrijos dokumentus ir visą reikiamą informaciją kartu su 708-osios DNSB narių registravimo knyga, tačiau į tokius apelianto prašymus paprasčiausiai nebuvo reaguojama. Būdamas bendrijos pirmininku ir ketindamas tinkamai ir savalaikiai vykdyti savo pareigas apeliantas iš ankstesnio vadovo D. Z. pareikalavo perduoti visus jo turimus bendrijos dokumentus, tarp jų ir 708-osios DNSB narių registravimo knygą, t. y. atskirą žurnalą, kuriame buvo pildomas bendrijos narių sąrašas. Tai matyti iš 2016-09-06 kreipimosi į D. Z. 9 punkto, 2016-10-01 rašto Nr. 2 D. Z. 9, taip pat ir iš 2016-10-01 rašto Nr. 1 D. Z.. D. Z. visą laiką iki pat 2016-11-10 susirinkimo veikė kaip bendrijos pirmininkas, nepaisydamas 2016-03-31 visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo bendrijos pirmininku išrinkti apeliantą.
13.2. Teismas nepagrįstai pripažino de facto bendrijos pirmininko pareigas ėjusio D. Z. apeliantui siųstą 2016-10-12 duomenų lentelę bendrijos narių sąrašą DGNSBĮ 14 str. 6 d. 7 p. prasme. Buvo tokia situacija, kad konkretaus buto savininkas yra įtrauktas į bendrijos sąrašą, tačiau jam pasikeitus reikia atlikti ir pakeitimą bendrijos narių registravimo knygoje, naujas savininkas įsigijęs butą automatiškai bendrijos nariu netampa. Visa tai buvo fiksuojama 708-osios DNSB narių registravimo knygoje, kuria visą tą laiką disponavo taip pat Bendrijos pirmininko pareigas ėjęs D. Z.. Tuo tarpu apeliantas neturėdamas minėtosios registravimo knygos apeliantas neturėjo jokių galimybių operuoti tokia informacija ir juo labiau – atlikti teisinių veiksmų.
13.3. Teismas prieštaravo pats sau skirtingai vertindamas tariamai teisėtus D. Z. veiksmus ir A. M. išrinkimo pirmininku teisėtumą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atstovavimo sutartis civilinėje byloje Nr. e2-4697-854/2017 tarp advokatės G. G. ir apelianto 708-ios DNSB buvo sudaryta 2017-01-09, mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2017-2017-01-18 iki 2017-11-23, t.y. iki teismo sprendimo, kuriuo A. M. išrinkimas pirmininku buvo pripažintas negaliojančiu, įsiteisėjimo. Tuo tarpu spręsdamas D. Z. atliktą 708-osios DNSB narių registravimo knygos papildymą trimis nariais klausimą, teismas teigia, kad apeliantas 2016 m. turėjo vadovautis 2016 m. D. Z. pateiktu tariamai bendrijos narių sąrašu, nes tai nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 sprendimu, kurio 2016 m. dar nebuvo ir kuris įsiteisėjo tik 2018 m. liepos 12 d. Vadovaujantis skundžiamo teismo sprendimo prieštaringa logika dėl A. M. išrinkimo pirmininku neteisėtumo pradžios ir lex retro non agit principu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 sprendime nurodyta aplinkybe (jog D. Z. veiksmai atitiko DGNSBĮ nuostatas) apelianto civilinė atsakomybė galėtų atsirasti tik po 2018 m. liepos 12 d., jei jis nebūtų papildęs tariamo bendrijos narių sąrašo.
13.4. Apeliantas neturėdamas nei 708-osios DNSB narių registravimo knygos, kad įrašytų naujus narius, taip pat šioje knygoje 2016-04-25, 2016-07-22 ir 2016-08-11 atliktus įrašus pagrindžiančių naujų narių prašymų, negalėjo žinoti ir pasitikėti D. Z. pateiktais duomenimis. Patikrinti D. Z. pateiktų duomenų teisingumo turint teismo nurodytą dalyvavusių 2016-03-31 visuotiniame bendrijos narių susirinkime sąrašą (teismo nepagrįstai nurodytą kaip 2016-03-31 bendrijos narių sąrašą) apeliantui neturint 708-osios DNSB narių registravimo knygos bei D. Z. pateiktų prašymų nebūtų galimybės sudaryti (patikslinti) 708-osios DNSB narių registravimo knygoje esančio sąrašo. Juk nuo 2016-03-31 bendrijos narių visuotinio susirinkimo iki sprendžiamo klausimo spalį buvo praėję kone 7 kalendoriniai mėnesiai, per kuriuos, tikėtina, buvo įvykę ar galėjo įvykti esminių pasikeitimų (sąraše) ir kurių be 708-osios DNSB narių registravimo knygos apeliantas negalėjo atsekti (pvz. D. Z. turimus prašymus dėl priėmimo į bendrijos narius).
13.5. Nei civilinėje byloje Nr. e2-4697-854/2017, nei šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog 2016-11-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo apeliantas, todėl teismo sprendimo išvada, jog neva apeliantas 2016-11-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime metu galėjo pranešti apie naujus narius yra nieko nepagrįsta ir todėl neteisėta (CPK 270 str. 4 d. 2 p.). Pažymi, kad įrašo apie apelianto dalyvavimą 2016-11-10 susirinkimo protokole ar pačiame dalyvių sąraše apie tai nėra ir nebuvo padaryta. Kita vertus, apeliantas niekada nebuvo bendrijos nariu, todėl jo dalyvavimas ne jo organizuotame visuotiniame bendrijos narių susirinkime nebuvo būtinas ar reikalingas.
13.6. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog DNSBĮ numato, kad bendrijos narių sąrašas turi būti tikslinimas mažiausiai kartą per metus, teigdamas, jog neva keičiantis bendrijos nariams ar šaukiant visuotinį bendrijos narių susirinkimą, šis sąrašas turi atnaujinamas pagal aktualius duomenis ir dėl jo neatnaujinimo neva yra atsakingas apeliantas.
13.7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas neginčijo pačios advokatės atstovavimo išlaidų sumos (2350 Eur) dydžio ir todėl priteisė ją visą. Su tokia nepagrįsta teismo išvada nesutinka, nes teismas visiškai nevertino teismo posėdžio metu šalių išsakytų argumentų ir aplinkybių. Be to, teismas, jei iš tiesų būtų nustatęs ir pagrindęs apelianto neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį, turėjo priteisiamą žalą sumažinti arba atsižvelgdamas į D. Z. tyčinį vilkinimą perduoti bendrijos dokumentus, nuo žalos atleisti iš viso.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo ir palikti galioti teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
14.1. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. 7 p. numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Kaip teisingai pažymėjo teismas, įstatymas nenumato jokių išlygų šios pareigos vykdymui, t .y. šios pareigos vykdymas nėra sąlygotas jokių kitų aplinkybių, tokių kaip dokumentų perdavimas ir pan. Todėl, būtent atsakovas, būdamas bendrijos pirmininku, buvo atsakingas už aktualaus bendrijos narių sąrašo sudarymą ir pildymą naujais nariais.
14.2. Atsakovas teigia, kad ne kartą prašė jam perduoti knygą. Tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų tokį atsakovo teiginį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas buvo prašęs jam perduoti informaciją apie butus/patalpas (savininkų sąrašą, atsiskaitymo knygelių numerius, butų/patalpų plotus), gyventojų kontaktinius duomenis ir kokiu būdu pageidauja gauti sąskaitas bei bendrijos narių sąrašą, reikalingą visuotinio susirinkimo organizavimui. Taigi atsakovas nė karto neprašė perduoti jam knygos. Pažymi, kad knyga yra pagalbinis buvusio bendrijos pirmininko asmeniškai užvestas dokumentas, kuriame surašyti ne tik esami, bet ir buvę bendrijos nariai.
14.3. Atsakovas iškraipo faktus ir bando pateisinti savo neteisėtą neveikimą. Atsakovo teiginys, jog faktiškai bendrijos pirmininko pareigas ėjo ir D. Z. ir jis tą patvirtino teismo posėdyje, yra visiškai neteisingi. Buvęs bendrijos pirmininkas D. Z. 2016-10-12 atsakovui elektroniniu laišku išsiuntė bendrijos narių sąrašą, kuris sudarytas 2016-08-16, t.y. dieną iki atsakovo įregistravimo bendrijos pirmininku viešajame registre. Taigi D. Z. neveikė kaip bendrijos pirmininkas 2016-10-12 dienai, o tiesiog tą dieną pateikė atsakovui anksčiau sudarytą bendrijos narių sąrašą. Būtent tokią informaciją teismui ir pateikė duodamas paaiškinimus D. Z..
14.4. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad įstatymas pareigą sudaryti ir tvarkyti bendrijos narių sąrašą priskiria bendrijos pirmininkui, todėl atsakovas, gavęs atnaujintą bendrijos narių sąrašą ir manydamas, jog jis neatitinka įstatymo reikalavimų, turėjo pareigą ir visas galimybes sudaryti bendrijos narių sąrašą pagal įstatymo reikalavimus bei papildyti jį naujais jam prašymus įteikusiais nariais.
14.5. Atsakovo argumentas, kad jis nėra atsakingas už 2016 m. aplinkybes, nes dar nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4697-854/2017, yra visiškai nepagrįstas. Sprendime teismas kalba ne apie Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimo grįžtamąją galią, o apie juridinio asmens atstovo teisę atstovauti juridinį asmenį ir veikti jo kompetencijos ribose kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tokio atstovo išrinkimo neteisėtumo.
14.6. Atsakovas prieštarauja pats sau – teigia, kad negalėjo pasitikėti buvusio pirmininko pateiktu oficialiu pasirašytu 2016-08-16 bendrijos narių sąrašu. Tačiau atsakovo minimą knygą taip pat pildė D. Z.. Tokie atsakovo argumentai leidžia daryti išvadą, kad jis tokiu atveju nebūtų galėjęs pasitikėti ir knygoje esančiais duomenimis, taigi, kaip ir numato įstatymas, turėjo pats sudaryti ir tvarkyti bendrijos narių sąrašą. Be to, gavęs bendrijos narių sąrašą, atsakovas nepareiškė jokių pretenzijų apie neva netinkamą dokumentą ar reikalingą papildomą informaciją. Kaip jau ir minėta, atsakovas kaip bendrijos pirmininkas turėjo sudaryti ir tvarkyti bendrijos narių sąrašą, t. y sąrašą, kuriame surašyti visi bendrijos nariais esantys asmenys. Knyga nebuvo bendrijos narių sąrašas, kadangi joje yra duomenys ir apie bendrijos nariais nesančius asmenis. Atsakovo argumentas, kad net turėdamas bendrijos narių sąrašą 2016-03-31 dienai, jis jo nebūtų galėjęs patikslinti remdamasis turimais duomenimis, parodo, kad atsakovas net nesistengė to daryto ir sąmoningai leido žalai kilti.
14.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendime aiškiai nuodyta, jog nagrinėjant bylą liudytojai D. I., B. N., M. S. teismo posėdyje prisiekę duodami paaiškinimus patvirtino, kad L. J. dalyvavo 2016-11-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Taigi teismas sprendime išvadą dėl atsakovo dalyvavimo 2016-11-10 susirinkime padarė remdamasis įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas pats bylos nagrinėjime nedalyvavo ir šių faktinių aplinkybių nepaneigė. Argumentas, neva atsakovas visuotiniame susirinkime nedalyvavo ir ieškovas tą patvirtinančių įrodymų nepateikė, pateiktas tik su apeliaciniu skundu.
14.8. Atsakovui buvo pateiktas oficialus buvusio pirmininko parašu patvirtintas 2016-08-16 dienai aktualus bendrijos narių sąrašas. Atsakovas turėjo jam asmeniškai kaip pirmininkui įteiktus naujų narių prašymus tapti bendrijos nariais. Taigi atsakovas aiškiai matė, jog jam prašymus pateikę nauji nariai nėra įtraukti į bendrijos narių sąrašą, nes išskyrus atsakovą niekas kitas šios informacijos neturėjo. Būdamas bendrijos pirmininku ir žinodamas jog šaukiant visuotinį bendrijos narių susirinkimą reikalingas aktualus bendrijos narių sąrašas (tą atsakovas patvirtino savo rengtuose raštuose), atsakovas tyčiniu savo neveikimu leido žalai kilti.
14.9. Civilinę bylą dėl 2016-11-10 visuotinio susirinkimo neteisėtumo inicijavo kartu su atsakovu išrinkti bendrijos valdymo organai. Ieškovas kaip atsakovas privalėjo ginti bendrijos narių interesus civilinėje byloje. Atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. bendrijos pirmininko pareigų nevykdymas, informacijos neteikimas, leido ieškovui pagrįstai tikėti ir galimai sėkminga bylos baigtimi. Ieškovo pasirinkimas ginti bendrijos interesus nebuvo neprotingas ar nepagrįstai neekonomiškas, nukreiptas į tyčinį nuostolių turėjimą ar nesąžiningas. Tuo tarpu atsakovas bylos nagrinėjimo metu niekaip neįrodinėjo ir nepagrindinė ieškovo kaltės dėl nuostolių atsiradimo. Todėl teismas pagrįstai, įvertinęs visas bylos aplinkybes, visiškai patenkino ieškovo ieškinį.
14.10. Atsakovas 2016-03-31 buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Nuo šio momento jam kilo pareiga vykdyti tiek Civilinio kodekso, tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatyme, tiek bendrijos įstatuose bendrijos pirmininkui numatytas pareigas. Šiuo atveju atsakovas visiškai nepaisė jam kaip bendrijos valdymo organui suteiktų įgaliojimų ir priklausančių pareigų, veikė priešingai bendrijos interesams, sąmoningu ir piktybišku savo neteisėtu neveikimu padarydamas žalą bendrijai. Toks atsakovo elgesys, teismui įvertinus byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, Sprendime buvo atitinkamai įvertintas kaip sukeliantis atsakomybę dėl ieškovo patirtos žalos.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. Z. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-01 sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
15.1. Apeliantas turėjo 2016-03-31 d. susirinkimo dalyvių sąrašą, kuriame buvo surašyti visi tuo metu buvę bendrijos nariai, 2016-10-12 d. apeliantui L. J. buvo pateiktas 2016-08-16 patvirtintas parašu bendrijos narių sąrašas, šešių naujų narių prašymus tapti bendrijos nariais, įteiktus asmeniškai apeliantui. Turėdamas šiuos dokumentus apeliantas turėjo galimybę juos sulyginti ir radus neatitikimus kreiptis į mane dėl patikslinimo, kas padaryta nebuvo. Apeliantas turėdamas šiuos dokumentus galėjo sudaryti bendrijos narių sąrašą, kuriuo vadovaudamasis galėjo sušaukti bendrijos narių susirinkimą. Net ir tuo atveju, jei bendrijos narių registracijos knyga apeliantui ir būtų buvusi pateikta, nors jis jos net neprašė, nebūtų jam suteikusi papildomų duomenų, nes joje išskyrus bendrijos narių adresus kitų kontaktų nebuvo. Tai buvo perteklinis apelianto noras bandant sušvelninti savo kaltę.
15.3. Dėl apeliacinio skundo teiginio, kad apeliantas 2016-11-10 susirinkime nedalyvavo. L. J. 2016-11-10, kaip ir valdybos narė D. L. ir revizorius V. L., susirinkime dalyvavo, bet dalyvių sąraše neužsiregistravo, pažymi, kad tai patvirtino trys liudytojai civilinėje byloje. Taip pat teismui buvo pateikti vaizdo įrašai.
15.4. Apeliantas visada akcentuoja, kad trečiasis asmuo neturėjo jokių teisių veikti kaip bendrijos pirmininkas, bet laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2016-08-17 pats nesiėmė jokių veiksmų dėl dokumentų perėmimo, kas privertė 2016-03-30 atsistatydinusią valdybą, tame tarpe ir trečiąjį asmenį, priimti sprendimą dėl savo įgaliojimų atnaujinimo iki nauji valdymo organai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre.
15.5. Iš esmės apelianto argumentai – tai bandymas visą kaltę permesti kitam asmeniui, bandant išsisukti nuo atsakomybės. Nenoras sudaryti, patikslinti bendrijos narių sąrašo ar bent informuoti apie tai susirinkimo metu galimai grindžiamas tuo, kad buvo baiminamasi, jog jis visgi nebus perrinktas ir jo trijų metų stabilus atlyginimas išslys jam iš rankų.
15.6. Apeliantas teigia, kad bendrija pati padidino nuostolius, nes gynė savo interesus ir dalyvavo teismo procese. Tačiau pats apeliantas turėjo galimybę po 2016-11-10 susirinkimo, kuriame buvo išrinktas naujas pirmininkas, surinkti tuo nepatenkintų ¼ bendrijos narių parašus (valdybos pagalba) ir pateikti prašymą 2016-11-10 susirinkime išrinktam pirmininkui dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo. Tačiau vietoje to buvo kreiptasi į teismą dėl šio susirinkimo užginčijimo, tokiu būdu kaip tik padidinant bendrijos išlaidas.
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas įrodė visas atsakovo kaip bendrijos pirmininko vadovo civilinei atsakomybei kilti būtinąsias sąlygas, todėl jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino. Teismas nustatė neteisėtus veiksmus (pagal naujų narių pateiktus prašymus jų neįtraukė į bendrijos narių sąrašą ir bendrijos susirinkimo metu apie juos neinformavo), bendrijai padarytus nuostolius ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių.
9. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, nurodo, kad skundžiamu sprendimu teismas nepagristai konstatavo apelianto neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovo pateikti argumentai neįrodė jo kaltės, nepagrindė priežastinio ryšio su atsiradusia žala bei jos dydžio.
10. Apeliantas pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų nurodo, kad už tai, jog nauji nariai į bendrijos narių sąrašą nebuvo įtraukti yra kaltas ir atsakingas visų reikiamų sąrašui sudaryti duomenų nepateikęs buvęs bendrijos pirmininkas D. Z.. Tačiau su tokiu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-26 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-4697-854/2017 nurodyta, kad D. Z. 2016 m. spalio mėnesį perdavė atsakovui L. J. bendrijos narių sąrašą, patikslintą 2016-08-16. Aplinkybė, kad nebuvo perduota apelianto nurodoma knyga esmės nekeičia, nes visuotiniame susirinkime buvo svarbu žinoti visą bendrijos narių skaičių, reikalingą kvorumo skaičiavimui, taip pat sąrašas svarbus narių informavimui apie visuotinį susirinkimą. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutartimi nustatyta, kad atsakovas 2016-09-06, 2016-09-09, 2016-09-20, 2016-10-19, 2016-11-03 gavo P. S., V. Š., M. S., J. M. ir O. L. prašymus tapti bendrijos nariais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog turėdamas 2016-03-31 bendrijos narių sąrašą, 2016-10-12 gavęs aktualų papildytą bendrijos narių sąrašą, turėdamas naujus prašymus tapti bendrijos nariais, apeliantas turėjo visas galimybes jau tuo metu ir vėliau papildyti sąrašą naujais bendrijos nariais. Tačiau apeliantas, būdamas bendrijos pirmininku, to nepadarė. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4697-854/2017, į kurią atsakovas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog apeliantas asmeniškai dalyvavo 2016-11-10 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, tačiau susirinkimo metu jis nepranešė apie susirinkime naudojamą nepilną bendrijos sąrašą. Apelianto nurodomas argumentas, kad nors jis ir buvo pirmininkas, tačiau faktiniu vadovu buvo D. Z. nėra pagrįstas. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018-07-12 nutartimi nustatyta, kad būtent apeliantui jo buvimo bendrijos pirmininko metu buvo pateikti asmenų prašymai 2016-09-06, 2016-09-09, 2016-09-20, 2016-10-19, 2016-11-03 tapti nariais. Vadinasi, jis ir turėjo pareigą pasirūpinti, kad prašymai būtų tinkamai išspręsti. Tuo labiau, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 6 d. 7 p. numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus, o apeliantas pirmininku buvo ne pilnus metus nėra reikšminga. Visuotinis narių susirinkimas vyko 2016-11-10, todėl tam, kad susirinkimas būtų teisėtas, turėjo būti pateiktas tai dienai tikslus bendrijos narių sąrašas. Taigi, laikytina įrodyta aplinkybė, kad apeliantas pažeidė jam įstatymu nustatytas pareigas (neteisėtas neveikimas), taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai.
12. Kaip jau minėta, vadovo civilinei atsakomybei taikyti vien neteisėtų veiksmų nepakanka, būtina nustatyti ir kitas jos taikymo sąlygas: žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.).
13. Pasisakant dėl priežastinio ryšio, pažymėtina, jog Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Kasacinėje jurisprudencijoje dėl teisinio priežastinio ryšio nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
14. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).
15. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo turtinę žalą, kuri atsirado dėl kitoje civilinėje byloje iš bendrijos priteistų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, sutiko su ieškovo argumentu, kad įtraukus aktualius duomenis į bendrijos narių sąrašą, 2016-11-10 visuotinis narių susirinkimas būtų organizuojamas į narius įskaičiuojant bei kviečiant dalyvauti ir prašymus pateikusius asmenis, susirinkime būtų buvęs įstatymo reikalaujamas kvorumas arba susirinkimas būtų neįvykęs nesant minimalaus būtinojo dalyvių skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nesant apelianto neteisėtų veiksmų, civilinė byla dėl 2016-11-10 visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nebūtų iškelta ir nagrinėjama pirmojoje bei apeliacinėje instancijoje ir ieškovas nebūtų patyręs su šių bylų nagrinėjimu susijusių išlaidų. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų R. S., D. L., J. Š. ieškinį atsakovui 708-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl 2016-11-10 visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje D. Z., L. J.. Kaip minėta, šioje byloje ieškovai prašė 2016-11-10 namo visuotinio susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Išnagrinėtoje byloje atsakovas 708-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (nagrinėjamoje byloje ieškovas) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bendrija laikėsi pozicijos, kad narių neįtraukimas į sąrašą yra tik formalus pažeidimas, kuris negali būti pretekstas susirinkime priimtų sprendimų panaikinimui. Bendrija taip pat įrodinėjo, kad susirinkimui reikalingas kvorumas buvo, kadangi faktiškai susirinkime dalyvavo ne 41, bet 43 Bendrijos nariai. Taigi, bendrija iš esmės nesutiko su ieškovų ieškiniu, siekė, kad jis būtų atmestas. Todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios bendrijos kaltės jai ikiteisminėje stadijoje nesutinkant su ieškovų (bendrijos narių) reikalavimais, tiek jau teisminėje stadijoje bylinėjantis su ieškovais ir siekiant, kad jų ieškinys būtų atmestas. Tuo atveju, jei bendrija dar ikiteisminėje stadijoje, ar gavusi ieškinį būtų sutikusi su ieškovais (bendrijos nariais) ir pripažinusi, kad visuotinis narių susirinkimas vyko pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Tuo labiau, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje bendrija patyrė bylinėjimosi išlaidų, buvo sprendžiami ne tik naujų narių neįtraukimo į sąrašus klausimai. Ieškovai taip pat ginčijo ir tą aplinkybę, kad už bendrijos narę I. G. balsavo susirinkimo pirmininkas D. Z., vadovaujantis balsavimo teisės perleidimo sutartimi, kuri nėra teisėtas įgaliojimas atstovauti savininką. Kitaip tariant buvo sprendžiama, ar toks balsavimo teisės perleidimas yra teisėtas veiksmas ir ar jis pagrįstai buvo skaičiuojamas su kitais balsais. Be to, visiškai sutiktina su apeliantu, kad bendrija galėjo pripažinti faktą, kad apeliantui buvo pateikti 6 naujų narių prašymai priimti į bendriją ir pripažinti ieškinį bei tokiu būdu išvengti tolimesnių ginčų bei bylinėjimosi išlaidų dar pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-4697-854/2017 teismas pasiūlė bendrijos atstovams iš naujo sušaukti susirinkimą ir perrinkti išrinktuosius valdymo organus teismo sprendime pažymint, kad: „2016-11-10 susirinkimo sprendimų nuginčijimas ieškinyje nurodytu pagrindu neatima iš Bendrijos narių teisės nustatyta tvarka inicijuoti naują susirinkimą ir siekti teisėtai perrinkti jų netenkinančią vadovybę <...>. Tačiau tai padaryta nebuvo, ieškovas pasirinko tęsti teisinius ginčus su savo nariais dėl ko bylinėjimosi išlaidas patyrė ne tik ieškovais buvę bendrijos nariai, bet ir pati bendrija.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarp ieškovo nurodomos žalos (patirtų bylinėjimosi išlaidų kitoje civilinėje byloje) priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo apelianto neteisėtų veiksmų (naujų narių neįtraukimas į sąrašus ir vykstant susirinkimui apie tai neinformuojant susirinkimo pirmininko). Taigi neįrodžius priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, teisiškai tampa nereikšmingi kaltės ir žalos dydžio klausimai, nes civilinė atsakomybė galima tik konstatavus neteisėtus veiksmus, žalą bei jų priežastinį ryšį. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, spręsdamas žalos dydžio klausimą ir neteisingai nustatė kaltės kaip būtiną civilinei atsakomybei kilti sąlygą nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.
18. Konstatavus, kad šioje byloje ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
19. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priėmęs naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nėra pateikęs bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 3,58 Eur dydžio dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo.
21. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 67 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 250 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą patenkinus šios išlaidos priteisiamos atsakovui iš ieškovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo 708-ios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j.a.k. 125238117, valstybės naudai 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti atsakovui L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo 708-ios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j.a.k. 125238117, 317 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė