Civilinė byla Nr. e2-2361-866/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00045-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.8.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būsto priežiūra“ atstovui advokatui Egidijui Langiui,

trečiojo asmens akcinės bendrovės „Baltic Underwriting Agency“ atstovei advokatei Beatai Vilienei,

žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būsto priežiūra“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu teismo prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būsto priežiūra“ (toliau – atsakovė) 49 739,05 Eur žalos atlyginimo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad 2014 m. liepos 31 d. UAB „Šeimyniškių verslo centras“ (toliau – draudėjas 1) ir atsakovė (buvęs pavadinimas UAB „Mano būstas“) pasirašė priežiūros sutartį Nr. 14-07-12 (toliau – priežiūros sutartis).

3.       Pažymi, jog priežiūros sutartimi šalys inter alia susitarė, kad atsakovė imasi visų reikalingų priemonių ir veiksmų bei yra atsakinga už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas) tinkamos būklės palaikymą, saugų naudojimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pastato atitikimą techniniams dokumentams, įprastai tokiems objektams keliamiems reikalavimams bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, taip pat atsakovė įsipareigojo nuolatos stebėti pastato inžinerines sistemas, palaikyti jų mechaninį patvarumą, šalinti defektus, užtikrinti saugų jų naudojimą bei profilaktiką.

4.       Teigia, jog 2016 m. liepos 12 d. ieškovė draudėjui 1 išdavė įmonių turto draudimo polisą 9812 Nr. 9000719. Nurodo, jog Priede Nr. 1 prie draudimo liudijimo nurodyta, jog draudimo objektas: i) pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); ii) Verslo nutrūkimas. Pažymi, kad tą pačią dieną draudėjui 1 buvo išduotas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas 1304 Nr. 9000759.

5.       Teigia, jog 2016 m. gruodžio 24 d. ieškovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ (toliau – draudėjas 2) išdavė įmonių turto draudimo polisą 9812 Nr. 9001934, kuriuo buvo apdrausta draudėjui 2 priklausanti įranga.

6.       Nurodo, jog 2017 m. sausio 9 d. pastate nutrūko karšto vandens stovo aklė ir vanduo užliejo pastato 2, 3, 4 aukštus (toliau sprendime įvykis vadinamas – avarija). Pažymi, jog išsiliejęs vanduo padarė žalos kilnojamam ir nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, atsakovė savo civilinę atsakomybę avarijos metu buvo apdraudusi AB „Baltic Underwriting Agency“ (toliau ir – trečiasis asmuo).

7.       Ieškovė pažymi, jog laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. atlygino žalą, padarytą avarijos metu.

8.       Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė išmokėjo draudimo išmoką ir atlygino avarijos metu patirtus nuostolius (49 739,05 Eur), todėl ieškovei perėjo reikalavimo teisė dėl išmokėtos sumos į asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą (nuostolius). Pabrėžia, jog draudimo liudijimuose nenustatyta, jog subrogacija nėra galima.

9.       Nurodo, jog atsakovė priežiūros sutarties 2.1, 1.1.1 ir kitais punktais įsipareigojo ne tik dėti maksimalias pastangas, kad pastatas, jo konstrukcijos ir inžinerinės sistemos veiktų tinkamai, bet taip pat įsipareigojo pasiekti rezultatą – užtikrinti, kad pastatas, jo konstrukcijos ir inžinerinės sistemos būtų patvarios.

10.       Pažymi, jog priežiūros sutartimi draudėjas 1 ir atsakovė sulygo dėl konkrečių atsakovės teikiamų paslaugų, tačiau taip pat susitarė, kad nepaisant priežiūros sutarties 5, 6, 7 prieduose nurodytų konkrečių paslaugų, atsakovė privalo imtis visų priemonių ir yra atsakinga už pastato, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų tinkamos būklės palaikymą, saugų naudojimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir kt. (priežiūros sutarties 2.2 punktas).

11.       Nurodo, jog priežiūros sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą užtikrinti, kad pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos bei kiti įrenginiai tinkamai veiks ir bus geros būklės (priežiūros sutarties 2.3. punkto a) papunktis).

12.       Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju avarija įvyko trūkus karšto vandens vamzdžio aklei. Vadovaujantis priežiūros sutarties nuostatomis, anot ieškovės, karšto vandens vamzdžiai pateko į atsakovės prižiūrimų objektų sąrašą (priežiūros sutarties 1.1.5 punktas). Todėl prieina prie išvados, jog atsakovė pažeidė priežiūros sutarties nuostatas, kuriomis įsipareigojo užtikrinti, kad pastato karšto vandens vamzdynas tinkamai veiks ir bus geros būklės.

13.       Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė pareigą užtikrinti pastato karšto vandens vamzdyno mechaninį patvarumą, saugų naudojimą ir profilaktiką, nors šių rezultatų užtikrinimas buvo įtrauktas į pastato, jo konstrukcijų ir inžinerinių tinklų eksploatavimo sąvoką. Vertindama tai, kad avarija įvyko priežiūros sutarties galiojimo laikotarpiu, ieškovė mano, kad atsakovės elgesys vertintinas kaip neteisėti veiksmai (neveikimas).

14.       Ieškovės nuomone, priežiūros sutartimi atsakovei taip pat buvo perduotas pastato inžinerinių sistemų (įskaitant karšto vandens vamzdyną) valdymas. Todėl atsakovei atsakomybė kyla ne tik priežiūros sutarties bet ir CK 6.266 straipsnyje numatytos deliktinės atsakomybės pagrindu kaip objekto valdytojui. Nurodo, jog priežiūros sutartis įsigaliojo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., todėl ieškovės vertinimu, spręstina, kad atsakovė nuo šio momento laikytina pastato inžinerinių sistemų, taip kaip jos apibrėžtos priežiūros sutarties 1.1.1 papunktyje – valdytoju. Taigi, pažymi, jog atsakovės neteisėti veiksmai yra įrodyti – ji avarijos metu buvo pastato vandentiekio inžinerinės sistemos, kuri turėjo trūkumų, valdytoja.

15.       Nurodo, jog patirtą žalą sudaro:

15.1.                       24 019,42 EUR – apgadinto nekilnojamojo turto remontas;

15.2.                       3 102,37 EUR – nekilnojamojo turto valymo po avarijos darbai.

16.       Pažymi, jog žala dėl avarijos buvo patirta pastato nuomininkams avarijos padarinių likvidavimo metu patyrus papildomas kraustymo, nuomos, ryšio ir kt. išlaidas, žala buvo padaryta ir pastato nuomininkų kilnojamajam turtui:

16.1.                       5 392,57 Eur – kraustymo darbams ir priemonėms;

16.2.                       14 157,00 Eur – darbo vietų nuomai;

16.3.                       2 847,68 Eur – fizinei patalpų apsaugai, ryšio paslaugoms, darbuotojus perkėlus dirbti į kitas patalpas, baldų remontui.

17.       Pažymi, jog draudėjui 2 ieškovė išmokėjo 3 137,84 Eur draudimo išmoką dėl avarijos metu aplietos ir apgadintos įrangos atstatymo darbų, o atsakovė žalos (nuostolių) nei ieškovei, nei tiesiogiai šią žalą patyrusiems asmenims, kuriems žalą atlygino ieškovė, jokia apimtimi neatlygino.

18.       Ieškovės vertinimu, būtent atsakovė avarijos metu priežiūros sutarties pagrindu buvo atsakinga už pastato karšto vandens vamzdyno tinkamos būklės, mechaninio patvarumo palaikymą. Nurodo, jog avarijos metu padaryta žala, kurią nukentėjusiems asmenims atlygino ieškovė, patirta dėl netinkamo atsakovės pareigų atlikimo (neveikimo). Taigi, tuo atveju, jei atsakovė tinkamai būtų atlikusi pareigas, prisiimtas priežiūros sutarties pagrindu – būtų laiku ir tinkamai atlikusi karšto vandens vamzdyno profilaktiką, būtų tinkamai užtikrinusi šios sistemos veikimą bei mechaninį patvarumą, avarija nebūtų kilusi ir žala apskritai nebūtų padaryta (priežastinis ryšys).

19.       Nurodo, jog nagrinėjamu atveju, atsakovės kaltė yra preziumuojama, priežiūros sutarties sąlygose nėra išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.

20.       Vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose bando siaurintai aiškinti atsakovės priežiūros sutartimi prisiimtas pareigas. Pažymi, jog priežiūros sutarties 8.2.17 punktu atsakovė prisiėmė visišką atsakomybę už pagal priežiūros sutartį prižiūrimus įrengimus (į kurių apibrėžimą pagal priežiūros sutarties 1.1.5 punktą patenka ir pastato vandentiekio tinklai, vamzdynai), jų darbo kontrolės sistemas ir tinkamą medžiagų panaudojimą. Tai anot ieškovės, patvirtina ne tik egzistuojant atsakovės civilinę atsakomybę CK 6.266 straipsnio pagrindu, bet taip pat patvirtina, kad atsakovė nuo priežiūros sutarties įsigaliojimo dienos prisiėmė visą riziką, susijusią su jos pagal priežiūros sutartį prižiūrimu pastatu ir jo inžinerinėmis sistemomis, teigia, jog priežiūros sutartyje nėra jokių nuostatų, ribojančių atsakovės prisiimtą atsakomybę.

21.       Nurodo, jog atsakovė atsiliepimu į ieškinį patvirtina, jog sutartimi prisiėmė įpareigojimą prižiūrėti karšto vandens ruošimo įrenginius, tuo tarpu likusios sutarties nuostatos, patvirtina, kad atsakovė buvo įsipareigojusi prižiūrėti ir pastato vandentiekio tinklus ir vamzdyną. Taigi pabrėžia, jog atsakovei, prižiūrinčiai karšto vandens ruošimo įrenginius pastate, turėjo būti žinoma apie vamzdžius, kurie išeina iš šių įrenginių ir lygiai taip pat turėjo būti ir buvo žinomas šių vamzdžių tinklas pastate.

22.       Pažymi, jog atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo žinoma apie gipskartonio siena uždengtą vamzdį, leidžia vertinti, kad atsakovės kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, pasireiškė dideliu neatsargumu. Tokie atsakovės veiksmai (neveikimas), ieškovės nuomone, vertintini kaip elementarių apdairumo, atidumo, rūpestingumo taisyklių, kurios yra keliamos profesionaliam pastatų administravimo paslaugas teikiančiam ir ilgametę šios veiklos patirtį turinčiam subjektui, pažeidimas. Ieškovės vertinimu, atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtindama, kad apskritai neprižiūrėjo pastate įrengtų karšto vandens vamzdžių patvirtino, kad sutarties vykdymo metu nesiėmė net minimalių veiksmų, galėjusių užkirsti kelią avarijai.

23.       Nurodo, jog įvykus avarijai atsakovė privalėjo užpildyti visus reikiamus dokumentus, kaip buvo susitarta sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovės vertinimu, būtent atsakovė buvo atsakinga už šių dokumentų pildymą, saugojimą bei atsižvelgiant į tai, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl faktinių aplinkybių, susijusių su sutarties vykdymu, ieškovė, remdamasi CPK 199 straipsniu prašo teismo įpareigoti atsakovę į bylą pateikti laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. sutarties pagrindu pildytus dokumentus: i) inžinerinių sistemų priežiūros/papildomų darbų ataskaitą; ii) defektų fiksavimo ataskaitą; iii) pastato techninės priežiūros žurnalą; iv) sutarties 6 priedo pagrindu teiktus pasiūlymus dėl pastato inžinerinių sistemų ir kitų sistemų bei įrangos darbo tobulinimo, avarijų ar gedimų prevencijos; v) dokumentus, užpildytus avarijos metu ir susijusius su ja.

24.       Nurodo, jog atsakovės nurodomoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su avarija, jos kilimo priežastimis ir atsakingais asmenimis. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, kurią ieškovė, kaip civilinės atsakomybės draudikė turi atlyginti draudėjui priklausančio pastato nuomininkui (jo draudikui), dydžio, taigi faktinės aplinkybės, susijusios avarija, jos priežastimis, atsakingais asmenimis byloje sprendžiamos nebuvo, nebuvo teikta sutartis, nebuvo aiškinamas jos turinys, atsakovės pareigų apimtis, avarijos kilimo priežastys ir atsakomybė už pastato inžinerinių tinklų priežiūrą, todėl, ieškovės vertinimu, nurodytoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės reikšmės šioje civilinėje byloje.

25.       2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo, ieškovė atsisakė 1 164,49 Eur dalies reikalavimo, motyvuodama tuo, jog žalą, padarytą pastatui atlygino neišskaičiavusi pastato nusidėvėjimo.

26.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano būsto priežiūra“ atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad priežiūros sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti tik karšto vandens ruošimo įrenginių – elektrinių boilerių, taip pat avarinių situacijų karšto vandens sistemoje lokalizavimo ir likvidavimo bei kitos su ginčo įvykiu nesusijusios inžinerinės įrangos, konstrukcijų ir patalpų priežiūros paslaugas.

27.       Pažymi, jog kartu su priežiūros sutartimi atsakovei nebuvo perduota apipylimą nulėmusios pastato dalies projektinė dokumentacija, bei informacija, jog pastato mansardiniame aukšte yra gipskartonio siena visiškai uždengtas sanitarinis mazgas bei karšto vandens aklė.

28.       Nurodo, jog 2017 m. sausio 9 d. atsakovė gavo pranešimą apie tai, kad pastate įvyko karšto vandens aklės avarija, bei užpilamos pastate esančios patalpos, atsakovės avarinės tarnybos darbuotojams nedelsiant nuvykus į pastatą, buvo nustatyta, kad mansardiniame pastato aukšte esančiame pertvarkytame sanitariniame mazge, kuris, be kita ko, buvo visiškai uždengtas gipskartonio siena, įvyko avarija - trūko karšto vandens aklė. Nurodo, jog dėl šios priežasties išsiliejus vandeniui buvo pramušta gipskartonio siena ir aplietos patalpos, pažymi, kad atsakovė nedelsiant likvidavo avarinę situaciją, pašalindama karšto vandens išsiliejimo priežastis.

29.       Teigia, kad atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi atsakovė nėra atsakinga už 2017 m. sausio 9 d., pastate trūkusios karšto vandens aklės priežiūrą, tokia įranga nėra atsakovės priežiūros atsakomybės ribose pagal priežiūros sutartį, taip pat atsakovei nebuvo perduoti duomenys ar projektinė dokumentacija, iš kurios atsakovė būtų turėjusi galimybę sužinoti apie gipskartonio danga paslėptos karšto vandens aklės ar bent jau pertvarkyto sanitarinio mazgo egzistavimą, juos apžiūrėti, siekiant įvertinti aklės būklę.

30.       Pažymi, jog akivaizdu, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė įvykio kaltininko, taip pat neįrodė žalos dydžio.

31.       Atsakovė pažymi, kad pastato savininko ir atsakovės sudarytos priežiūros sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo tik suteikti priežiūros sutartyje įtvirtintas priežiūros paslaugas šalių priežiūros sutartyje aptarta tvarka. Nurodo, jog priežiūros sutartimi atsakovei nebuvo perduotas pastato ar atskirų jo sistemų savarankiškas valdymas, pavyzdžiui, atsakovė privalo gauti pastato savininko leidimą įsigyti medžiagas, reikalingas darbų pastate atlikimui, taip pat sutikimus atlikti darbus, be pastato savininko ar pastato patalpų naudotojų informavimo ir sutikimo neturi teisės patekti į patalpas ar atlikti kitus veiksmus.

32.       Pažymi, jog priežiūros sutartimi atsakovei nebuvo suteikta teisė savavališkai išgriauti pastato patalpų naudotojų valdomose patalpose esančias sienas, siekiant surasti karšto vandens aklę, apie kurios egzistavimą duomenys atsakovei nebuvo suteikti, taip pat kaip ir nebuvo perduota karšto vandens sistemos priežiūra.

33.       Nurodo, jog faktą, kad atsakovei nebuvo perduotas pastatas ar atskiros jo dalys savarankiškai valdyti patvirtina tai, kad valdymo (administravimo) faktas nėra įregistruotas viešame registre (CK 4.236 straipsnio 4 dalis). Taigi, atsakovės vertinimu, akivaizdu, kad pastatas su jame esančia inžinerine įranga nebuvo perduotas savarankiškai valdyti, taigi atsakovė ginčo įvykio metu nebuvo pastato valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir jai negali būti taikoma deliktinė atsakomybė šioje byloje.

34.       Nurodo, jog atsakovė nepažeidė priežiūros sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi įsipareigojimo vykdyti karšto vandens sistemos ar trūkusios karšto vandens aklės priežiūrą nebuvo prisiėmęs, o statinio techninę priežiūrą vykdė tinkamai. Pažymi, jog nesant priežiūros sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo, nėra ir pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, kas sudaro pakankamą pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.

35.       Teigia, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog verslininko sutartinė atsakomybė ne visais atvejais būna be kaltės, nuo atsakomybės be kaltės leidžia nukrypti CK 6.256 straipsnis, kurio 4 dalyje yra nustatyta galimybė išimtims, nurodant jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Nurodo, jog viena iš įstatymo nurodomų tokių išimčių yra, kai verslininkas pagal sutartį turi įvykdyti prievolę dėti maksimalias pastangas, o ne užtikrinti rezultatą.

36.       Pažymi, kad priežiūros sutartimi šalys susitarė ne dėl to, kad atsakovė užtikrins, jog siena uždengtos ir jo priežiūrai neperduotos karšto vandens aklės defektai nesukels žalos, bet susitarė dėl to, kad teiks priežiūros sutartyje įtvirtintas paslaugas (priežiūros sutarties 2.1 punktas), bei imsis visų reikalingų priemonių ir veiksmų, siekiant pastato tinkamos būklės palaikymo, saugaus naudojimo pagal teisės aktų reikalavimus, bei kitokio atitikimo techniniams dokumentams ir įprastai tokiems objektams keliamiems reikalavimams (priežiūros sutarties 2.2 punktas). Nurodo, jog atsakovė, atsižvelgiant į priežiūros sutarties esmę buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, o tai, kad trūko siena uždengta karšto vandens aklė, kurios priežiūra, kaip ir informacija apie tokios aklės egzistavimą nebuvo perduoti atsakovei, negali būti pripažįstama atsakovės kaltę patvirtinančia aplinkybe.

37.       Anot atsakovės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9379-987/2019 punkte Nr. 15 yra konstatuota, jog šioje byloje nekilo ginčo, kad dėl turto sugadinimo yra kalta atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Šeimyniškių verslo centras“, kurio civilinės atsakomybės draudikas – atsakovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“. Pažymi, kad minėtoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu buvo įtraukta ir atsakovė, o atsakovės nuomone, paminėtas prejudicinis faktas visiškai nuneigia ieškovės argumentus neva atsakovė yra kalta dėl įvykio, šis faktas įtvirtintas ir ieškovės ieškinio priede Nr. 6 (pranešimas apie įvykį).

38.       Anot atsakovės, nesant nustatytinų jos neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Teigia, jog ieškovė atsakovės veiksmus vertina kaip neteisėtą neveikimą, tačiau atsakovės vertinimu, neveikimo atveju nėra faktinio priežastinio ryšio, nes nėra atliekamas neteisėtas veiksmas.

39.       Dėl teisinio priežastinio ryšio atsakovė pastebi, jog esant kitokioms nei šalių suderintos priežiūros sutarties sąlygoms, faktinei situacijai, bei darant nepagrįstą prielaidą, jog atsakovei priežiūros sutartimi buvo perduota trūkusios karšto vandens aklės priežiūra, o ji turėjo galimybes, teisę ir pareigą be pastato savininko ir pastato patalpų naudotojo sutikimo patekti į pastato mansardinį aukštą bei atlikti aklės remonto darbus ir to neatliko, akivaizdu, jog tai būtų pernelyg teisiškai nutolę nuo žalos atsiradimo priežasčių, kadangi, kaip minėta atsakovė neturėjo jokių faktinių galimybių iki karšto vandens aklės defekto atsiradimo jį pastebėti, nes aklė buvo uždengta siena, o apie jos egzistavimą atsakovei nebuvo pateikta jokių duomenų.

40.       Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodo ir žalos dydžio. Pažymi, jog įvertinus pastato savininkui išmokėtos sumos dydį pagrindžiančius dokumentus matyti, kad ieškovė galimai nepagrįstai išmokėjo 24 019,42 Eur už pastato patalpų remontą, kadangi kaip matyti iš atliktų darbų aktų, jame nurodyti atliktų darbų kiekiai buvo netikrinti, kiekiai nepagrįsti žalos faktinį dydį pagrindžiančiais įrodymais – pavyzdžiui, apgadinto turto nuotraukomis, kompetentingai sudarytais apžiūros aktais ir kt., į atliktų darbų aktus įtraukta daug su žala nesusijusių darbų, taip pat su ieškiniu pateikti dokumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo taikytas apgadinto turto nusidėvėjimas.

41.       Nurodo, jog įvertinus pastato patalpų naudotojui ir jo draudėjui išmokėtos sumos dydį pagrindžiančius dokumentus matyti, kad ieškovės nurodoma išmokėta suma taip pat yra nepagrįsta. Pavyzdžiui, atsakovė pažymi, jog ieškovė ieškinyje nurodo, kad už darbo vietų nuomą išmokėjo 14 157,00 Eur, tačiau pastebėtina, kad iš kartu su ieškiniu pateiktos nuomos sutarties, matyti, kad pastato patalpų naudotojas kiekvieną mėnesį mokėjo pastato savininkui 13 232,36 Eur be PVM (2001,87 m2 * 6,61 Eur/m2 = 13 232,36 Eur be PVM) dydžio nuomos mokestį.

42.       Pažymi, jog įvykus ginčo įvykiui pastato patalpų naudotojas sudarė biuro paslaugų sutartį, kurios pagrindu įgijo teisę naudotis kitomis patalpomis už 10 800 Eur be PVM sausio mėn. ir 900 Eur be PVM vasario mėnesį, į šias patalpas nukreipdamas dalį darbuotojų.  

43.       Pastebi, jog ieškovė nepateikia jokių duomenų patvirtinančių, kad pastato patalpų naudotojas yra sumokėjęs ir pastato savininkui nuomos sutartyje nurodytą patalpų nuomos kainą ir apmokėjęs biuro paslaugų sutartyje nurodytas sumas. Nurodo, jog nesant duomenų, kad pastato patalpų naudotojas apmokėjo patalpų savininkui už patalpų nuomą, nėra pagrindo teigti, kad nurodoma žala dėl darbuotojų perkėlimo į kitas patalpas buvo patirta ir išmokėta pagrįstai, nes pastato patalpų naudotojui nepatyrus išlaidų pastato patalpų nuomai (nesumokėjus pastato savininkui už nuomą 2017 m. sausio – vasario mėn.) ir darbuotojus perkėlus į pigesnę darbo vietą pastato patalpų naudotojas ne tik, kad nepatyrė žalos, bet dar ir sutaupė lėšų, skirtų patalpų nuomai.

44.       Pažymi, kad tarp pastato savininko ir atsakovės sudarytos priežiūros sutarties 17.2 punkte šalys susitarė, kad bet kokie ginčai ir/ar nesutarimai tarp šalių, kylantys iš priežiūros sutarties sprendžiami šalių tarpusavio derybomis, o tik priežiūros sutarties šalims nepasiekus susitarimo ilgiau nei 60 kalendorinių dienų ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme. Pažymi, jog ieškovė į atsakovę kreipėsi tik su 2017 m. lapkričio 14 d. pretenzija žalos bylos Nr. 9026168-1 dėl pastato patalpų naudotojo kompiuterinei technikai padarytos 3 137,84 Eur žalos, tačiau atsakovė neturi jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ar pastato savininkas būtų kreipęsis į atsakovę su pretenzijomis dėl likusios ieškinio reikalavimo sumos, t. y., būtų pasinaudojusi atsakovės nuomone privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, dėl pastato savininkui išmokėtos 27 121,79 Eur sumos, bei pastato patalpų naudotojui išmokėtos 19 477,42 Eur sumos (49 739,05 Eur (ieškinio suma) – 27.121,79 Eur (pastato savininkui išmokėta suma) – 3 137,84 Eur (pretenzijoje nurodyta pastato patalpų naudotojui išmokėta suma už kompiuterinę įrangą) = 19 477,42 Eur). Atsakovės vertinimu, ieškovei nepateikus įrodymų, jog ji kreipėsi į atsakovę dėl išankstinio ginčo išsprendimo ne teismine tvarka dėl 46 601,21 Eur dydžio reikalavimo, atsakovės nuomone, ši ieškinio reikalavimo dalis negali būti nagrinėjama ir ieškinio dalis turėtų būti palikta nenagrinėta.

45.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovės civilinė atsakomybė avarijos metu buvo apdrausta trečiojo asmens, kuris palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktą poziciją.

46.       Teigia, jog nagrinėjamu atveju, nors pastato, kuriame įvyko avarija, savininkas yra UAB „Šeimyniškių verslo centras“, kuris nagrinėjamu atveju ir turėtų būti atsakingas CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, pagrindu, ieškovė ieškinį reiškia atsakovei kaip neva pastato valdytojui ir laikosi pozicijos, jog pastato valdymą UAB „Šeimyniškių verslo centras“ priežiūros sutarties pagrindu buvo perleidusi atsakovei. Trečiasis asmuo nurodo, jog su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka.

47.       Teigia, jog pastatas nebuvo perduotas atsakovei savarankiškai valdyti, UAB „Šeimyniškių verslo centras“ pasiliko sau teisę ir kartu pareigą spręsti organizacinius klausimus, priimti sprendimus, susijusius su pastato valdymu, priežiūra, todėl atsakovė nebuvo pastato valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kas atitinkamai reiškia, jog jai negali būti taikoma deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Šią išvadą pagrindžia ta aplinkybė, kad UAB „Šeimyniškių verslo centras“ pas ieškovę buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, be kita ko, susijusią su nuosavo turto (duomenys neskelbtini), eksploatavimu, t. y. savo kaip pastato valdytojo civilinę atsakomybę.

48.       Nurodo, jog priežiūros sutartimi susitarė tiek dėl konkrečių paslaugų teikimo, tiek apibrėžė konkrečius objektus, kurių atžvilgiu teikiamos paslaugos. Pažymi, jog priežiūros sutartyje numatytos atsakovės atsakomybės ribos siejamos būtent su paslaugų teikimu tų objektų atžvilgiu, dėl kurių šalys susitarė ir kurių baigtinį sąrašą pateikė priežiūros sutarties priede Nr. 2, numatant, jog atsakovė prisiima atsakomybę už pagal sutartį prižiūrimus įrengimus.

49.       Pažymi, jog net ir darant hipotetinę prielaidą, kad atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti ir įrangą, kuri nebuvo numatyta priežiūros sutarties priede Nr. 2, nurodo, jog atsakovė objektyviai negalėjo prižiūrėti ant karšto vandens stovo įrengtos aklės, kadangi apie jos egzistavimą atsakovė nežinojo ir jokios apžiūros metu negalėjo sužinoti, kadangi aklė buvo įrengta likviduoto sanitarinio mazgo vietoje, kuri buvo paslėpta gipskartonio siena.

50.       Vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog tik po 2017 m. sausio 9 d. įvykio atsakovei tapo žinoma apie karšto vandens aklę, aklė buvo įrengta už aklinos gipskartonio sienos, kurioje nebuvo įrengta jokių revizinių durelių ir nepateikta jokių ženklų, kad už šios gipskartonio sienos eina vamzdžiai, taip pat aplinkybė, jog net ir pačios ieškovės pateiktame ketvirto aukšto plane nėra pažymėta nei aklės, nei pastato rekonstrukcijos metu likviduoto sanitarinio mazgo vieta, turėjo pagrindą išvadai, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų turėjusi pareigą, objektyviai nebūtų galėjusi prižiūrėti už gipskartonio sienos paslėptos karšto vandens stovo aklės, nes apie ją nebuvo pateikta jokios informacijos.

51.       Pažymi, jog žala kilo ne dėl blogos karšto vandens vamzdyno būklės, bet dėl konkretaus įtaiso –karšto vandens aklės, kuriai reikalinga visiškai kitokia priežiūra, negu vamzdynams.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl avarijos faktinių aplinkybių nustatymo

52.       Pagal 2017 m. sausio 11 d. pranešimą apie įvykį (turtas) žalos bylos Nr. 9026348-1, 9026349-1, ieškovei patalpų priežiūros administratorės Z. Š. buvo pranešta, jog „2017 m. sausio 9 d. Nordea darbuotojas, atvykęs į darbą, apie 7 val. pastebėjo, kad aplietas ir liejasi vanduo 4, 3 ir 2 aukštuose. Informuotas patalpų savininkas. Iškviesta avarinė ir „Mano būstas“. Nustatytas karšto vandens vamzdžio trūkimas“. Pagal kitą 2017 m. sausio 11 d. pranešimą apie įvykį (turtas) žalos bylos Nr. 9026348-1, 9026349-1, ieškovei E. F. buvo pranešta, jog „2017 m. sausio 9 d. apie 7:10 val. į mus kreipėsi pastato nuomininko Nordea atstovas, informuodamas, kad pastate, 4 aukšte, trūko vamzdis ir bėga vanduo. <...> Įvykis registruotas UAB „Mano būstas“ avarinėje dispečerinėje“.

53.       Pagal 2017 m. sausio 10 d. projektų ir statinių eksperto Vytauto Bronislovo Elenbergo parengtą Statinio dalies būklės aktą nustatyta, jog „poilsio dienomis nenustatytu laiku, įvyko vandentiekio avarija, kurios metu po gipskartonio apdaila 3-jo aukšto lygyje buvusiame vamzdyje buvo išstumta statybos metu įstatytoji aklė. Avarijos metu užlieta didžioji dalis 2-jo ir 3-jo aukšto patalpų, grindų kiliminę dangą bei akivaizdžiai perdangą, įskaitant 2-jo aukšto lubas. Kiliminė grindų danga tapo dėmėta, o lubose, daugumoje tarp tuštuminių gelžbetoninių perdangos plokščių išilginių sandūrų išmirko ir išbyrėjo glaistas karu su dažais. Vietomis vanduo pažeidė ir sienų dažus. Nustatyta, jog pastato 1 -jo ir 2-jo aukštų išorės ir vidaus sienos yra mūrinės. Apytikriai 2000-siais metais atliktos rekonstrukcijos metu pastate buvusios medinės perdangos pakeistos tuštuminių g/b plokščių perdangomis bei įrengtas palengvintos konstrukcijos sienų 3-jo aukšto antstatas. Apžiūros metu vykdomi intensyvūs patalpų džiovinimo darbai“. Ekspertas priėjo prie išvados, jog „statinio dalies 2jo ir 3jo aukštų užliejimas vandeniu neigiamo poveikio laikančioms konstrukcijoms nepadarė, jos mechaninio atsparumo ir patikimumo požiūriu išliko patikimos toliau naudoti pagal paskirtį be poreikio papildomiems tyrimams bei papildomoms techninėms stiprinimo priemonėms įgyvendinti“.

54.       Bylos duomenimis, 2017 m. balandžio 25 d. ieškovė UAB „Infranet“ išmokėjo 26 121, 79 Eur, mokėjimo paskirtis – 9026348/1/900. 2017 m. gegužės 2 d. ieškovė Nordea Bank AB Lietuvos skyriui išmokėjo 3 137,84 Eur, mokėjimo paskirtis – 9026168/1/900. 2018 m. kovo 22 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 19 086, 98 Eur, mokėjimo paskirtis – regresas R0001865962. R0001865981. 2019 m. gegužės 15 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 270,49 Eur, mokėjimo paskirtis – 9026349/1/900. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 249, 59 Eur, mokėjimo paskirtis – 9026349/1/900. Bei 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 965,94 Eur, mokėjimo paskirtis – priemoka pagal teismo sprendimą civilinėje byloje.

55.       2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo dalyje dėl 1 164, 49 Eur sumos priteisimo iš atsakovės ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

Dėl draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui (subrogacijos)

56.       Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 2016 m. liepos 12 d. įmonių turto draudimo, draudimo liudijimo (poliso) 9812 Nr. 9000719, tarp draudėjo 1 UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir ieškovės (draudiko) priedą Nr. 1, draudimo objektas: i) pastatai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); ii) Verslo nutrūkimas. 2016 m. liepos 12 d. draudėjui 1 buvo išduotas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisas 1304 Nr. 9000759, kurio draudimo objektas veiklos (nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas) ir produkto civilinė atsakomybė.

57.       Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 24 d. ieškovė draudėjui 2 UAB „Nordea Finance Lithuania“ išdavė įmonių turto draudimo polisą 9812 Nr. 9001934, kuriuo buvo apdrausta draudėjui 2 priklausanti įranga.

58.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

59.       Taikant CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad subrogacijos atveju, draudikui išmokėjus pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, saistanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešosios policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Taigi teigtina, kad ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (draudikas), išmokėjusi draudimo išmokas, perėmė draudėjo 1 UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir draudėjo 2 UAB „Nordea Finance Lithuania“ teises ir pareigas, susijusias su avarijos metu kilusia žala.

60.       Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis pažymi, jog vien draudimo išmokos išmokėjimas nagrinėjamoje situacijoje nelemia ir ex officio nereiškia pastato administratoriaus UAB „Mano Būsto priežiūra“ kaltės dėl kilusios žalos. Šiuo atveju, ginčo dalykas yra ne draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumas, o klausimas dėl pastato administratoriaus civilinės teisinės atsakomybės dėl kilusios avarijos priežasčių. Teigtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, ar draudimo išmokos išmokėjimas ir įvykio pripažinimas draudžiamuoju, yra pagrįstas. 

Dėl priežiūros sutartimi sulygtų paslaugų teikimo

61.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

62.       Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

63.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. liepos 31 d. tarp UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir UAB „Mano būstas LT“ (į. k. 300883806; ankstesnis atsakovės pavadinimas) buvo sudaryta priežiūros sutartis Nr. 14-07-12 (prieš tai ir toliau – priežiūros sutartis), kuria šalys susitarė dėl paslaugų teikimo, kurių sąrašas pateiktas priežiūros sutarties priede Nr. 6. Priede Nr. 6, be kita ko, yra išvardintos šios aktualios atsakovės prisiimtos pagrindinės priežiūros paslaugos – skiltyje „Šildymo sistema“ minimos centrinio šildymo sistemos apžiūros bei patikros paslaugos, šildymo sistemos hidraulinio bandymo paslaugos, pastato šildymo sistemos paleidimo, oro išleidimo iš šildymo sistemos paslaugos, šildymo sistemos praplovimo, pasiūlymų užsakovui dėl šildymo sistemos sąnaudų mažinimo, patikimumo didinimo teikimo paslaugos, skiltyje „Vandentiekio ir nuotekų sistemos“ išvardintos elektrinių vandens pašildytuvų (boilerių) apžiūros ir patikros paslaugos, vandentiekio sistemos uždaromosios ir reguliavimo armatūros, santechninių prietaisų apžiūros ir patikros paslaugos, santechninių prietaisų apžiūros ir profilaktikos paslaugos, vandens filtrų apžiūros ir patikros, vandens gerinimo įrangos apžiūros ir patikros paslaugos, pasiūlymų užsakovui dėl vandentiekio ir nuotekų sistemos sąnaudų mažinimo, patikimumo padidinimo ruošimas, teikimas ir t.t.

64.       Priežiūros sutarties priede Nr. 2 skiltyje „Vandentiekis ir nuotekos“ yra nurodyta, jog atsakovei nėra perduodamas nei vienas sanitarinis mazgas, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu įvardijo, jog ginčo aklė yra sanitarinio mazgo dalis. Kaip pažymėjo ieškovė teismo posėdžio metu, sanitarinio mazgo toje avarijos kilimo vietoje nebebuvo, buvo paliktas tik vamzdynas, pripažino, kad priežiūros sutarties tekste yra įvardinta, jog sutartimi neperduodami jokie sanitariniai mazgai, tačiau atsižvelgdama į sutarties tekstą, į tai, kad atsakovė buvo paskirta statinio techniniu prižiūrėtoju, vertino, jog visa pastato inžinerinė sistema, įskaitant ir sanitarinius mazgus, perduota atsakovės priežiūrai. Ieškovė teismo posėdžio metu minėjo, jog atsakovė, kaip savo srities profesionalė turėjo pareigą patikrinti dokumentus, kuriuos perėmė sutarties vykdymui, turėjo juos peržiūrėti, įsitikinti ir jeigu šie dokumentai neatitiko tikrovės, gindamasi nuo ieškinio turėjo pateikti tokius įrodymus, jog jai nebuvo žinoma apie vamzdyną, esantį sienoje. Teismo posėdžio metu, ieškovė taip pat nurodė, jog greičiausiai atsakovė turi kitus planus, nei yra pateikti priedai Nr. 34-36 prie ieškinio, tačiau ieškovė pažymi, tokių planų neturinti. Sutartimi atsakovė patvirtino, kad turi visą dokumentaciją.

65.       Teismas sprendžia, jog tarp šalių nesant sutarimo dėl priežiūros sutarties normų aiškinimo, sutarties nuostatos vertintinos pasitelkiant sisteminę-lingvistinę sutarties analizę. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog atsakovė priežiūros sutartimi prisiėmė teikti, be kita ko, pastato inžinerinės įrangos priežiūros paslaugas, o į šią įrangą įeina, be kita ko, vandentiekio tinklai, vamzdynai ir angos (priežiūros sutarties 1.1.5 punktas). Tačiau minėtame priežiūros sutarties 1.1.5 punkte yra nurodyta, jog inžinerinės įrangos sąrašas yra pateikiamas sutarties priede Nr. 2. Kaip minėta šiame sprendime, priežiūros sutarties priede Nr. 2 pateiktame inžinerinės įrangos sąraše yra nurodyta, jog atsakovei neperduodami sanitariniai mazgai.

66.       Pastato savininkė UAB „Šeimyniškių verslo centras“ disponuodama informacija apie už gipskartonio sienos paslėpta karšto vandens aklę, neinformavo atsakovės apie jos buvimą. Teismo neįtikino ieškovės pozicija, jog atsakovė turėjo pareigą įsitikinti ar dokumentai, kuriuose išvardintos atsakovei pavedamos funkcijos ir įrengimai atitinka tikrovę, bei turėjo pateikti informaciją, jog apie vamzdyną, esantį sienoje jai nebuvo žinoma. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl teigtina, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovė prisiėmė pareigą teikti priežiūros paslaugas, be kita ko, ir dėl ginčo karšto vandens aklės, turi įrodyti, jog dėl šių priežiūros paslaugų buvo susitarta.

67.       Pažymėtina ir tai, jog ieškovė, teigdama, kad atsakovė turėjo pareigą įsitikinti ar dokumentai, kuriuose išvardintos atsakovei pavedamos funkcijos ir įrengimai atitinka tikrovę, bei patikrinti kokie įrengimai realiai egzistuoja pastate, suponuoja išvadą, jog atsakovė turėjo išgriauti minėtą gipskartonio sieną. Tokia ieškovės pozicija laikytina nelogiška, dėl tos priežasties, jog atsakovė neturėdama informacijos apie tam tikrus siena uždengtus įrenginius, neturėjo pagrindo atlikti sienos griovimo darbų ir taip sukelti žalą pastato konstrukcijoms.

68.       Be kita ko, laikytina pagrįsta ieškovės pozicija, jog priežiūros sutarties 3.2 punkte atsakovė patvirtino, kad turi dokumentus ir jai suteikta informacija yra pakankami, kad vykdytojas (atsakovė) galėtų tinkamai, kokybiškai ir laiku teikti paslaugas. Tačiau, nesutiktina, jog priežiūros sutartyje numačius, kad atsakovei nėra perduodami sanitariniai mazgai, atsakovė turėjo pareigą įsitikinti, jog ši informacija yra teisinga.

69.       Ieškovė atsakovės atsakomybės sąlygas grindžia ir vadovaudamasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis, siekiant pritaikyti atsakovei griežtąją deliktinę atsakomybę kaip pastato valdytojai.

70.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

71.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomasasmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

72.       Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

73.       Taigi, savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog atsakovei buvo perduotas ne paties statinio kaip tokio, o jo inžinerinių sistemų valdymas, o atsakovė buvo paskirta technine statinio prižiūrėtoja, todėl, darytina išvada, jog toks statinio priežiūros pobūdis nepatenka į statinio valdytojo sąvoką. Sutiktina su atsakovės pozicija, kuria ji išsakė teismo posėdžio metu, jog priežiūros sutartimi yra susitarta dėl konkrečių paslaugų teikimo, skirto aptarnauti tam tikras sritis, taigi nėra susitarta dėl pastato administravimo kaip tokio. Šias aplinkybes įrodo ir atsakovės 2020 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateiktas pastato „Statinio techninės priežiūros žurnalas“, kurį reguliariai atsakovė pildydavo.

74.       Be kita ko, pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualiai bylai išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017).

75.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 ir kt.)

76.       Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9379-987/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo tarp AB „Lietuvos draudimas“ (ieškovė) ir UAB „Šeimyniškių verslo centras“ ir akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (atsakovės) bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Mano būsto priežiūra“, buvo konstatuota, jog „tarp byloje dalyvaujančių šalių nekilo ginčo, kad dėl turto sugadinimo yra kaltas atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Šeimyniškių verslo centras“, kurio civilinės atsakomybės draudikas – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.

77.       Taigi, darytina išvada, jog kitoje civilinėje byloje, kurioje kitais procesiniais statusais dalyvavo tie patys asmenys, buvo konstatuota, jog dėl turto sugadinimo avarijos metu yra kalta UAB „Šeimyniškių verslo centras“. Ta aplinkybė, jog minėtas teismo sprendimas nebuvo ginčijamas ir yra įsiteisėjęs yra reikšminga dėl tos priežasties, jog ieškovė (UAB „Šeimyniškių verslo centras“ draudikė) pripažino minėtoje civilinėje byloje konstatuotas aplinkybes ir jų neginčijo, o todėl šie faktai yra laikytini prejudiciniais ir nagrinėjamos bylos atveju.

Dėl bylos baigties

78.        Įvertinus nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir duomenis bei šalių paaiškinimus prieitina prie išvados, jog ieškovė savo ieškiniu neįrodo su atsakove sudarytos priežiūros sutarties sąlygų netinkamo vykdymo aplinkybių. Teismo neįtikino ieškovės pozicija, jog atsakovė, nors ir sutartimi neperėmusi sanitarinių mazgų priežiūros privalėjo įsitikinti ar priežiūros sutartyje nurodyta informacija yra teisinga, bei nepaisant objektyvaus negalimumo (užstatymo gipskartonio siena) patikrinti už sienos galimai esančios įrangos tinkamumo naudojimui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė buvo informuota apie tokios karšto vandens aklės egzistavimą pastate. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas plačiau nepasisako apie civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo pagrįstumą. Darytina išvada, jog ieškovės ieškinys atmestinas visiška apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovės ieškinio, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovės ir trečiojo asmens naudai. 

80.       2020 m. rugsėjo 17 d. prašymu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Baltic Underwriting Agency“  prašo priteisti 2750,00 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Detalizuoja, jog minėtas išlaidas sudaro 1320,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1100,00 Eur už tripliko parengimą, 330,00 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (susipažinimą su bylos dalyvių pateiktais dokumentais, šio prašymo parengimą) ir atstovavimą 2020 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje (3 val.). Išlaidas patvirtina pridedamos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai.

81.       Atsakovė UAB „Mano būsto priežiūra“ prašo priteisti 497,31 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Detalizuoja, jog šios išlaidos sudaro pasirengimą ir dalyvavimą Vilniaus apygardos teisme teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-2361-866/2020 (3 val.).

82.       Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos) yra numatyti maksimalūs priteistini dydžiai dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

83.       Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.17 ir 8.18 punktuose nustatyta, jog už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už atsiliepimą į ieškinį – 2,5; už tripliką – 1,5; o 8.19 punkte nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1.

84.       Taigi, maksimalūs priteistini dydžiai sudaro – už atsiliepimą į ieškinį – 3452,5 Eur; už tripliką – 2071,5 Eur; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 135,86 Eur.

85.       Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

86.       Taigi, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą teismas sprendžia, jog sumos, priteistos už teisines paslaugas turėtų būti mažinamos maksimalių priteistinų dydžių už teisines paslaugas ribose. Taigi, teismas sprendžia, jog viso prašoma priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 497,31 Eur iki 407,58 Eur (3 val. x 135,86 Eur). Trečiajam asmeniui viso priteistina 2750 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būsto priežiūra“  juridinio asmens kodas 300883806, naudai 407,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų akcinės bendrovės „Baltic Underwriting Agency“, juridinio asmens kodas 303489019, naudai 2750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Asta Pikelienė