Baudžiamoji byla Nr. M1-55-1048/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34050-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.5;

1.1.14; 1.2.20.5.1; 1.2.20.6.1; 2.10.11

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 24 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant Jūratei Damskytei,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – E. K., jos gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui,

ekspertui Gintarui Butkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, lietuvei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusiai, neteistai,

kaltinamai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

E. K. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus:

2016 m. liepos 20 d. apie 9 val. 29 min. (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, t. y. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui pranešė apie nebūtą nusikaltimą, t. y. pranešė, kad jos sugyventinis J. G. jos atžvilgiu panaudojo smurtą, kuris jai sukėlė fizinį skausmą, dėl ko buvo pradėtas J. G. baudžiamasis persekiojimas, t. y. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, ji 2016 m. liepos 20 d. 9 val. 30 min. Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apklausta nukentėjusiąja davė melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu E. K. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir parodė, jog prieš minėtą įvykį buvo tik ką grįžusi iš Vokietijos, kur svečiavosi pas seserį. Būnant Vokietijoje sesuo primokė, ką padaryti, kad jos auginamas sūnus neatitektų jo tėvui ir ji galėtų vėl išvykti į Vokietiją, t. y. pasidaryti mėlynių, iškviesti policiją ir apkaltinti sūnaus tėvą smurtavus. Ji nurodė 2016 m. liepos 19 d. vakare išprovokavusi konfliktą su sugyventiniu ir vaiko tėvu J. G., tačiau šis prieš ją nesmurtavo, o mėlynes pasidarė pati įsignybusi pirštais nugaroje. 2016 m. liepos 20 d. ryte paskambino socialinei darbuotojai ir su ja kartu nuėjusi į policijos komisariatą parašė pareiškimą, kuriame nurodė neteisingas aplinkybes apie tai, kad sugyventinis prieš ją smurtavo, grasino pro balkoną išmesti sūnų. E. K. paaiškino tiek socialinei darbuotojai, tiek policijos pareigūnui papasakojusi tą pačią versiją apie J. G. smurtą, tačiau pareiškime visi pateikti duomenys yra neteisingi, nes iš tikrųjų taip nebuvo. Patvirtino policijos komisariate buvusi įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės prieš jai pateikiant pareiškimą, bei prieš apklausą. Dėl savo poelgio labai gailisi, taip pasielgė dėl to, jog labai norėjo su savo sūnumi visam laikui išvažiuoti į Vokietiją, bei nenorėdama, jog sūnus atitektų jos sugyventiniui, kuris, jos nuomone, nebūtų sutikęs jos išleisti išvykti gyventi į Vokietiją. Į vaiko teisių apsaugos tarnybą šiuo klausimu nesikreipė. Po mėnesio nusprendė prisipažinti melavusi, nes nenorėjo iš vaiko atimti tėvo, be to, ją palaikiusi sesuo nutraukė santykius ir į skambučius nebeatsiliepia. E. K. nurodė medikų apžiūros metu Mažeikių rajono ligoninėje ant jos kūno užfiksuotus sužalojimus krūtinėje patyrusi iš vakaro, dar iki konflikto su sugyventiniu, kai 2016 m. liepos 18 d. bėgdama į turgelį netyčia pargriuvo, nusibrozdino alkūnes ir susitrenkė krūtinę, o kakle mėlynės galėjo atsirasti dėl to, kad jai dažnai be priežasties trūkinėja kraujagyslės. Jos teigimu, sugyventinis J. G. 2016 m. liepos 19 d. įvykusio konflikto metu ją tik paguldė ant žemės ir palaikė kol ji nurims, nuo šių jo veiksmų ji jokių sužalojimų nepatyrė. Su sugyventiniu J. G. kartu gyvena dvejus metus, jos atžvilgiu jis yra smurtavęs du kartus, dar iki sūnaus gimimo. Po 2016 m. liepos 19 d. su sugyventiniu J. G. sutaria gerai, barasi tik dėl smulkmenų. Ji patvirtino teismo posėdžio metu davusi teisingus parodymus, nemelavusi. Jos teigimu, jai diagnozuota šizofrenija, nuo mažens lankosi psichikos centre, gėrė psichiatro paskirtus vaistus iki pradėjo lauktis pirmojo sūnaus. Pripažįsta, kad jai reikalingas gydymas pas psichiatrą, pas kurį lankytųsi geranoriškai pati.

Liudytojas J. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su E. K. kaip sugyvetiniai gyvena trečius metus. 2016 m. liepos 19 d. vakare tarp jo su sugyventine įvyko žodinis konfliktas, kurio priežasties jis neprisimena, tačiau barnis buvo nežymus. Gali būti, kad konflikto metu abu apsistumdė, tačiau netyčia, o netrukus susitaikė ir nuėjo miegoti. Jis patvirtino konflikto metu įsiaudrinusią E. paguldęs ant grindų, bei užsėdęs jos kojas, o rankomis sugriebęs rankas ir taip laikęs kol ji nurims. Rytojaus dieną ant E. smakro pastebėjo įbrėžimus, kuriuos jis galėjo padaryti netyčia įbrėžęs nagais. Jokių mėlynių ant veido nebuvo, o ant kūno, jo teigimu, mėlynės jai savaime atsiranda labai dažnai, vos stipriau palietus. R. E. išėjus, į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie norėjo jį sulaikyti, tačiau dėl prastos savijautos jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą Kaune. Pati sugyventinė po kurio laiko jam prisipažino ir papasakojo, kad melagingai įskųsti jį policijai pamokė jos sesuo, pas kurią E. pusantro mėnesio svečiavosi Vokietijoje. Jo nuomone, E. lengvai pasiduoda įtakai, todėl jis nenorėjo, kad ji ilgesniam laikui išvyktų pas seserį, bijodamas, kad ši gali apgaule iš E. paimti globoti jų kūdikį ir nebeatiduoti. J. G. nurodė anksčiau kartą smurtavęs sugyventinės atžvilgiu, kai ji nėščia būdama gėrė stiprius antidepresantus, kenkiančius abiejų sveikatai, o jis norėjo, kad ji negertų. Dėl šio smurto abu susitaikė. Jo nuomone, E. K. priverstinis gydymas nereikalingas, stiprūs medikamentai kenktų jos pačios ir būsimo kūdikio sveikatai, o jų nevartodama ji yra ramesnė, su juo gyvendama nė karto nebuvo išvežta gydytis į psichiatrijos ligoninę. Dėl šio įvykio sugyventinei pretenzijų neturi.

Liudytoja I. L. nurodė dirbanti Akmenės rajono šeimos paramos centro socialine darbuotoja, su E. K. ir J. G. šeima pažįstama nuo 2016 m. kovo mėnesio, kuomet E. buvo skirtas socialinis būstas. Apsilankymų šeimoje metu nustatyti tik J. G. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai. Centrui buvo žinoma, kad E. K. lankosi pas psichiatrus, vartoja gydytojo paskirtus vaistus. A. E. išvykimą į Vokietiją telefonu pranešė paskambinusi E. sesuo. 2016 m. liepos 18 d. centre buvo gauta informacija, kad E. K. grįžo iš Vokietijos ir apsigyveno kartu su savo sugyventiniu J. G.. Sutikta Naujosios Akmenės mieste E. K. jai papasakojo norinti iš sugyventinio prisiteisti vaiko išlaikymą ir išvažiuoti atgal į Vokietiją, nors paaiškino, kad J. su ja elgiasi gerai. Kaip buvo sutarta, liepos 19 d. E. atėjo į centrą ir patvirtino norinti kuo greičiau prisiteisti iš sugyventinio lėšas vaikui išlaikyti, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Palydėta į centro juridinį skyrių E. susitvarkė būtinus dokumentus. 2016 m. liepos 20 d. telefonu paskambinusi E. verkdama jai pasakė, kad iš vakaro, apie 23-24 val. J. ją spardė, smaugė, norėjo išmesti pro balkoną vaiką. Po šio pokalbio I. L. paaiškino paskambinusi E. kaimynei ir iš jos sužinojusi, jog iš vakaro ši girdėjo E. verksmą. N. E. atėjo į centrą, kur ant jos kaklo buvo matyti kelios nedidelės mėlynes, įdrėskimai. E. aiškino bijanti J., nenorinti eiti namo, dėl to ją palydėjo į policiją. E. apklausoje nedalyvavo, tuo metu suderino, jog E. būtų leista apsigyventi labdaros ir paramos fonde „Prieglobstis“. Dalyvaujant policijos pareigūnams E. iš namų pasiėmė būtiniausius daiktus ir išvažiavo į fondo patalpas, o J. G. – į policijos komisariatą. Rytojaus dieną E. K. jai pasakė naktį buvusi Mažeikių ligoninėje, kur išvažiavo dėl apsunkinto kvėpavimo. I. L. nuomone, E. K. būsena nepastovi, vieną dieną ji bendrauja adekvačiai, viską suvokia, o kitą dieną atrodo priešingai – nutolusi, tai priklauso ir nuo to, ar būna susipykusi su sugyventiniu, todėl jai reikalingas pastovus gydymas.

Teismo psichologas ekspertas Gintaras Butkus parodė su kolega psichiatru Laisvučiu Paulavičiumi atlikę teismo psichiatrijos ekspertizę E. K.. Surinktų medicininių, psichinės būklės, psichologinio tyrimo vertinimo duomenų pagrindu padaryta išvada, kad E. K. serga lengvu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo, dėl kurio ji negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir juos teisingai valdyti, yra pagrindas pripažinti ją ribotai pakaltinama, todėl rekomenduojama jai skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Gintaro Butkaus teigimu, paprastai lengvo protinio atsilikimo ir vidutinio protinio atsilikimo medicininis skiriamasis kriterijus yra pakaltinamumas ir nepakaltinamumas. Nagrinėjamu atveju psichologinio tyrimo, intelektinio vertinimo duomenimis, E. K. nustatytas lengvas protinis atsilikimas artėjantis prie vidutinio. Intelekto struktūros analizės, asmenybės vertinimo pagrindu padaryta išvada, kad E. K. yra socialiai labai nebrandi. Todėl, nepaisant to, jog konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, tačiau esant tiek elgesio sutrikimams, tiek asmenybės nebrandumui, padaryta išvada, kad E. K. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas priskiriamas prie įgimtų susirgimų, t. y. įgimta silpnaprotystė, skiriasi tik jos sunkumas, o demencija yra įgyta. Kadangi nagrinėjamu atveju lengvas protinis atsilikimas yra komplikuotas E. K. amžiaus socialinio nebrandumo, tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad E. K. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Ambulatorinis stebėjimas (medikamentinis gydymas, socialinės, bei psichologinės pagalbos suteikimas) gali turėti teigiamos įtakos E. K. elgesio ir emocijų sutrikimų korekcijai, siekiant išvengti žalingos įtakos jai.

Iš byloje esančio 2016 m. liepos 20 d. įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą matyti, kad E. K. pasirašytinai buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį (b.l. 5).

Iš 2016 m. liepos 20 d. teisų ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad pasirašytinai E. K. buvo ne tik išaiškintos jos teisės ir pareigos, bet ir atsakomybė pagal BK 235 straipsnį – už melagingų parodymų davimą (b.l. 6).

Iš 2016 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. K., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, pateikė melagingą pareiškimą, apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus ir melagingai įskundė nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką (b.l. 7-13).

E. K. pateiktų duomenų pagrindu 2016 m. liepos 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (b.l. 1): 2016 m. liepos 29 d. J. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (b.l. 52) ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis (b.l. 55-56), jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 57-58), t. y. atlikti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai patvirtina pradėto baudžiamojo persekiojimo faktą.

2016 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas atskiroje dalyje J. G. atžvilgiu nutrauktas, nesant padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir pradėtas bei tęsiamas ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį (b.l. 59-60).

2016 m. rugpjūčio 19 d. Akmenės rajono psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta, jog E. K. lankėsi centre, jai diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, šizotipinis sutrikimas (b.l. 92).

2016 m. spalio 10 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97TPK-303/2016 pateikiama išvada, jos E. K. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę skirti tikslinga (b.l. 104).

2017 m. sausio 11 d. – vasario 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 86 TPK-32/2017 E. K. nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F0.1), dėl kurio ji negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, bei užfiksuota, kad:

1. Įtariamoji E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų.

2. Įtariamajai E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas ir šiuo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.

3. Įtariamoji E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje.

4. Įtariamoji E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje, kuri įtakojo jos veiksmus.

5. Įtariamoji E. K. dėl savo sveikatos stovio gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, tačiau jai rekomenduotinos priverčiamosios medicinos priemonės, kadangi ji negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų.

6. Įtariamoji E. K. vystymosi raidoje turėjo psichikos sutrikimų, duodančių pagrindą pripažinti ją ribotai pakaltinama.

7. Įtariamajai E. K. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės.

8. Įtariamajai E. K. reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b.l. 118-122).

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Tai nėra bausmė, jomis nesiekiama nubausti. Todėl bylą išnagrinėjęs teismas, priimdamas nutartį, nesprendžia klausimo dėl asmens kaltės, tačiau privalo išspręsti BPK 401 straipsnio 2 dalyje nurodytus klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog E. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus, todėl  E. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs pavojingą veiką. Baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės, ir baudžiamojo poveikio priemonės gali pasiekti tikslą tik tuo atveju, jei jos taikomos žmogui, turinčiam normalius psichinius gebėjimus, galinčiam laisvai orientuotis aplinkoje, suprasti savo poelgių esmę, numatyti jų padarinius, taigi – sąmoningai pasirinkti teisingą elgesio variantą.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir eksperto paaiškinimus, darytina išvada, kad E. K. nusikalstamų veikų padarymo metu dėl lengvo protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamų veikų pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, kas sudaro pagrindą pripažinti E. K. ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnio 1 dalimi). Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad E. K. uždraustas veikas padarė būdama ribotai pakaltinama, yra pagrindas E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę (BK 18 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs E. K. padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, eksperto paaiškinimus teisme ir rekomendacijas dėl taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, daro išvadą, jog dėl padarytų veikų pavojingumo ir nustatyto psichikos sutrikimo E. K. nereikia stebėti ir gydyti stacionare, todėl jai taikytinas ambulatorinis stebėjimas. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, E. K. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

E. K. 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-128) – teismo nutarčiai įsiteisėjus naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

n u t a r i a :

pripažinti E. K. padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, būnant ribotai pakaltinama, atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę –  ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos  gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis ir prokuroras.

Teisėja                                                                                                             Aušra Diržienė