Civilinė byla Nr. e3K-3-226-943/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00474-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2; 2.5.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. R. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskesnės eilės įpėdinio teisę priimti palikimą, kai pirmesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, ir atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja skundu dėl notaro veiksmų prašė panaikinti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Žilinsko (toliau – notaras) 2024 m. sausio 23 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į velionio D. M. (pareiškėjos brolio), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą; įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės į velionio D. M. turtą liudijimą.
3. Pareiškėja nurodė, kad notaro atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą neteisėtas, neatitinka sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, todėl naikintinas. Pareiškėja nesutinka su notaro atsisakyme nurodytu motyvu, kad nustačius, jog mirusysis turi pirmos eilės įpėdinę pagal įstatymą – dukterį S. M. bei sutuoktinę A. M., jai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja pažymėjo, kad A. M. ir S. M. prieš trisdešimt metų išvyko į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko jokių žinių apie jas nėra. Todėl mano, kad, būdama ketvirtos eilės įpėdinė, gali priimti palikimą, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Atsižvelgiant į tai, jog palikimo niekas nepriėmė, pareiškėja gali paveldėti brolio turtą. Pateikti kokių nors įrodymų, jog S. M. ir A. M. palikimo atsisakė ar kad iš jų atimta paveldėjimo teisė, nėra galimybės, nes neaišku, kur jos yra. Pareiškėjos nuomone, pirmos eilės įpėdinėms laiku, t. y. per tris mėnesius, nepriėmus palikimo, toks įpėdinių elgesys vertintinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias teisines pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Pažymėjo, kad tiek mirusio brolio sutuoktinė, tiek duktė, išvykdamos į (duomenys neskelbtini), nutraukė bet kokius santykius su mirusiuoju.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notarinių veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė, kad palikėjas D. M. mirė būdamas santuokoje su A. M., santuokoje susilaukė dukters S. M.. Pažymėjo, kad duomenų, jog palikėjo sutuoktinė ir (ar) duktė yra mirusios (pripažintos mirusiomis) ar nežinia kur esančios, byloje nėra, taigi, jos gali bet kada įgyvendinti savo teisę į palikimą.
6. Teismo vertinimu, notaras turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad, esant pirmesnės eilės įpėdinių, ketvirtos eilės įpėdinei paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimas galimai nebūtų teisėtas, todėl notaras šiuo atveju negalėjo pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą.
7. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju palikėjo pirmesnės eilės įpėdinės turi teisę paveldėti pagal įstatymą, todėl notaras teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog palikėjo sesuo negali paveldėti mirusio brolio turto, kol yra pirmesnės eilės įpėdinių.
8. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį paliko nepakeistą.
9. Teismas nusprendė, kad notaras, nustatęs, jog yra kitų įpėdinių, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pareiškėjai, nes tokio veiksmo atlikimas pažeistų kitų įpėdinių pagal įstatymą teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą esant net menkiausių abejonių dėl tokio veiksmo teisėtumo.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015) ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skirtingos, nes kasacinio teismo byloje buvo sprendžiama dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo, įpėdiniui faktiškai pradėjus palikimą valdyti, bei paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatavo, kad, nesant raštiško įpėdinio atsisakymo nuo palikimo, negalima teigti, kad jis palikimo nepriėmė kitu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu būdu. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos tik konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo remtis pareiškėjos nurodytos kasacinio teismo nutarties išaiškinimais.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
11. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 balandžio 17 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą panaikinimo patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią:
11.1.1. tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą;
11.1.2. asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Palikimo atsisakymas, kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais;
11.1.3. asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaudamasis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos;
11.1.4. įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas;
11.1.5. įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikytina, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė;
11.1.6. jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko.
11.2. Teismai nustatė, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), tačiau palikėjo sutuoktinė ir jo duktė per įstatyme nustatytą terminą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys) nepriėmė palikimo. Palikėjo palikimą 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu dėl palikimo priėmimo, įteiktu Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarui V. Žilinskui, priėmė palikėjo sesuo – pareiškėja. Kadangi palikėjo sutuoktinė ir duktė per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė palikimo, tai sukėlė tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas, ir šių įpėdinių neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė.
11.3. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad notaras pagrįstai pareiškėjai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nes tokio veiksmo atlikimas pažeistų tų įpėdinių (palikėjo sutuoktinės ir dukters) pagal įstatymą teises ir teisėtus interesus, nukrypo nuo pirmiau aptartos kasacinio teismo praktikos. Tokio notarinio veiksmo neatlikimas, priešingai nei nusprendė teismai, pažeidžia pareiškėjos teises, nes ji negali disponuoti palikėjo palikimą sudarančiu turtu. Toks jos teisių pažeidimas, nepanaikinus teismų procesinių sprendimų, toliau tęsis neapibrėžtą laiką ir taip faktiškai jos įgytos teisės nepagrįstai, pažeidžiant galiojantį teisinį reguliavimą, bus paneigtos.
12. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras V. Žilinskas atsiliepimo į pareiškėjos kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumo vertinimo
13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės į palikėjo D. M. palikimą liudijimą. Notaras atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nustatė, kad mirusysis turi pirmesnės eilės įpėdines pagal įstatymą – dukterį bei sutuoktinę, todėl atsisakė išduoti pareiškėjai (palikėjo seseriai, ketvirtos eilės įpėdinei) paveldėjimo teisės liudijimą. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą iš esmės buvo grindžiamas argumentu, kad, esant pirmesnės eilės įpėdinių, ketvirtos eilės įpėdinei paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimas negalimas, nors pirmesnės eilės įpėdiniai ir nėra priėmę palikimo per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjos skundą nagrinėję teismai nusprendė, kad notaras turėjo objektyvų pagrindą manyti, jog tokiomis aplinkybėmis paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas. Kasaciniu skundu pareiškėja nesutinka su tokia teismų išvada ir teigia, kad, pirmesnės eilės įpėdinėms įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, teisę priimti palikimą įgijo pareiškėja, todėl notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija toliau vertina, ar notaras galėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.
14. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 41 straipsnį, suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Šie notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
16. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Taigi, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.
17. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (CK 5.50 straipsnis). Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.
18. Pagal įstatymą, teisę paveldėti mirusio asmens turtą turi mirusio asmens sutuoktinis ir giminaičiai. CK 5.11 straipsnyje aiškiai apibrėžti giminystės ryšiai ir laipsniai, kuriuos atitinkantys asmenys turi teisę paveldėti. Pagal CK 5.11 straipsnį, paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai paveldi palikimą lygiomis dalimis pagal eiles.
19. Pagal CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis, pretenduoti į palikimą gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
20. Tai reiškia, kad paveldėjimui pagal įstatymą reikia, jog kiekvienas tos eilės įpėdinis atliktų įstatymo nustatytus veiksmus, įgyvendinančius jo teisę į palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, kitos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Paveldėjus pirmesnės eilės įpėdiniui, paskesnės eilės įpėdinis nepaveldi.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Taigi, pareiškėja yra atlikusi CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus ir yra pretendentė (ketvirtos eilės įpėdinė) į palikimą, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad tokiai pretendentei atsiranda teisinės pasekmės, nurodytos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės (įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą) atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu palikėjas turėjo pirmos eilės įpėdinę (dukterį) bei sutuoktinę. Byloje taip pat nustatyta, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjo duktė bei sutuoktinė neatliko CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų – į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, taip pat neįrodinėjo, kad praktiškai būtų pradėjusios valdyti paveldimą turtą.
22. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, jog mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Palikimo atsisakymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, turi būti išreikštas aktyviais veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pagal CK 5.60 straipsnio 3 dalį, palikimo atsisakymas yra raštu sudaromas sandoris, apie kurį įpėdinis praneša palikimo atsiradimo vietos notarui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009).
24. Įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Tačiau šia kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad šios civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skirtingos, nesivadovavo. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negalima sutikti.
25. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 17 punktas).
26. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
27. Tam, kad būtų galima konstatuoti nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinių aplinkybių panašumą, negalima apsiriboti tik šių aplinkybių tapatumu. Rėmimuisi precedentu pakanka įsitikinti, kad toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas, buvo nustatytos panašios faktinės aplinkybės ir joms taikyta ta pati teisė, kuri taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, buvo vertintas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, tačiau atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudarė ir faktinės aplinkybės, susijusios asmens (įpėdinio) atsisakymu palikimo arba jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, neatlikimu, t. y. galimu asmens neįsitraukimu į paveldėjimo santykius. Minėtą bylą nagrinėję teismai atsakovės nurodytas faktines aplinkybes vertino aiškindami ir taikydami CK 5.50 straipsnio 1 dalies, 5.60 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Šios teisės normos taikytinos ir nagrinėjamoje byloje, todėl, kasacinio teismo vertinimu, nurodytų faktinių aplinkybių panašumo ir joms vertinti taikytos teisės pakanka, kad byloje būtų remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 išaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai negali būti vertinami kaip pavienė praktika, nes tokiais išaiškinimais remtasi ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2019 29 punktą; 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024 59 punktą).
28. Taigi, palikimo nepriėmimas yra suprantamas kaip įvairių situacijų apibūdinimas, kai šaukiamas paveldėti įpėdinis nepaduoda pareiškimo notarui, nesikreipia į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir neatlieka jokių aktyvių veiksmų, siekdamas paveldėti. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes; toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-421/2016, 42–43 punktai, 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024, 60 punktas).
29. Tiek notaras, tiek bylą nagrinėję teismai nustatė, kad palikimo atsiradimo momentu palikėjas turėjo pirmesnės eilės įpėdinių – dukterį ir sutuoktinę, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad jos įstatymo nustatyta tvarka į paveldėjimo santykius neįstojo, palikimo nepriėmė. Kadangi tiek palikimo nepriėmimas, tiek jo atsisakymas sukelia tas pačias teisines pasekmes (CK 5.60 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, kaip ketvirtos eilės įpėdinė, yra laikoma priėmusia mirusio brolio turtą, padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad palikimo priėmimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad, kaip ir bet kuris kitas terminas civilinėje teisėje, terminas palikimui priimti nustatytas siekiant užtikrinti teisinių santykių tikrumą bei stabilumą, jų apibrėžtumą, visų pirma, bet neapsiribojant, tam, kad teisiniai santykiai (šiuo atveju – paveldėjimo teisiniai santykiai) ir jų neapibrėžtumas nesitęstų nepagrįstai ilgai, skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto; paveldėjimą sudarantis turtas įgytų naują savininką per protingą terminą ir nesusidarytų teisinė bei faktinė situacija, kai neapibrėžtą laiką nebūtų galima nustatyti jo priklausymo konkrečiam savininkui; keli tos pačios eilės ar skirtingų eilių įpėdiniai savo teises į palikimą galėtų įgyvendinti per protingą laiką ir jų tarpusavio santykiai nesitęstų be pagrindo ilgai; būtų apsaugotos mirusiojo kreditorių teisės; kt. (Augytė-Kamarauskienė, Laura. Palikimo priėmimas. Iš Paveldėjimo teisė. Vilnius: Lietuvos notarų rūmai, 2018, p. 231). Taip pat pripažįstama, jog įpėdiniui per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neatlikus aktyvių veiksmų, siekiant priimti palikimą, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės: praleidęs terminą šiai savo teisei įgyvendinti, jis praranda teisę įgyti palikimą. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, jog paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Majūtė, Vaidota. Palikimo atsisakymas ir nepriėmimas. Iš Paveldėjimo teisė. Vilnius: Lietuvos notarų rūmai, 2018, p. 321, 322).
31. Kasacinio teismo vertinimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino palikimo nepriėmimo per įstatyme nustatytą terminą įtaką paveldėjimo teisiniams santykiams. Su bylą nagrinėjusių teismų argumentais, kad pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas pagrįstai, nes yra dvi pirmesnės eilės įpėdinės, kurios gali bet kada įgyvendinti savo paveldėjimo teisę ir kurių teisės ir teisėti interesai galėtų būti pažeisti, negalima sutikti. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbus ne pats pirmesnės eilės įpėdinių egzistavimo faktas, tačiau šių įpėdinių (ne)atliekami veiksmai siekiant priimti palikimą. Konstatuotina, kad pirmesnės eilės įpėdinės, per įstatymo nustatytą terminą neatlikusios veiksmų palikimui priimti, teisę įgyti palikimą prarado. Tuo tarpu neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, susidarytų teisinė bei faktinė situacija, kai neapibrėžtą laiką nebūtų galima nustatyti palikimą sudarančio turto priklausymo konkrečiam savininkui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog, praėjus atitinkamam laikui, jei palikimo nepriima nė vienas įpėdinis, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl įpėdiniai yra skatinami kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai pagrindė, kad ji yra ketvirtos eilės palikėjo įpėdinė, kuri kreipėsi į notarą dėl mirusiojo palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą, ir kad pirmesnės eilės įpėdinės neatliko jokių veiksmų palikimui priimti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjos prašomo notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad neegzistavo Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ar šios nutarties 15 punkte nurodytos aplinkybės, kurios teiktų pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir motyvais, konstatuoja, kad teismų nustatytų bylos aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, jog notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą. Kasaciniam teismui tokį notaro atsisakymą pripažinus nepagrįstu, notaras įpareigotinas šį veiksmą atlikti teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įpėdinių paveldėjimo pagal įstatymą eilę (CK 5.11 straipsnio 2 dalis), palikimo nepriėmimo teisines pasekmes (CK 5.60 straipsnis), notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindus (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant nurodytas materialiosios teisės normas, ir dėl šios priežasties netinkamai išsprendė klausimą dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamas nutartis ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti (CPK 359 straipsnio 4 dalis).
35. Išnagrinėjus bylą kasaciniame teisme turi būti sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). CPK 442 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti notarinį veiksmą pripažįstama, kad teisinis notaro suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašoma įpareigoti notarą jį atlikti, skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59–60 punktai; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 40 punktas).
37. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos notaro veiksmų – priimto nutarimo, kuriuo notaras atsisakė atlikti pareiškėjos prašomą notarinį veiksmą. Šie byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškino paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo prielaidas ir toks jų ginčas iš esmės lėmė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priteisti jų atlyginimą iš priešingą interesą byloje turinčio notaro.
38. Pareiškėja patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, sumokėdama 55 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus pareiškėjos skundą ir įpareigojus notarą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, šios išlaidos priteisiamos atlyginti pareiškėjai iš notaro (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
39. Pareiškėja, paduodama kasacinį skundą, sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šiuo atveju pareiškėja skundė apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo sprendžiamas ieškovės atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl notaro veiksmų pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, pateikdama kasacinį skundą, neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį, tai šis jai grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
40. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. R. skundą patenkinti.
Pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2024 m. sausio 23 d. Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro Viktoro Žilinsko atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Įpareigoti Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notarą Viktorą Žilinską atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės į D. M., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą liudijimą.
Priteisti pareiškėjai G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš notaro Viktoro Žilinsko 55 (penkiasdešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.
Grąžinti pareiškėjai G. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 19 d. sumokėtą 55 (penkiasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą (mokėjimo užduoties kodas ZN24888). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Egidija Tamošiūnienė