Civilinė byla Nr. e2-391-390/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00136-2021-1

                 Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.2.1;

                  2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.10.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11;

3.2.6.1 (S)

                KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 1 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

        sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, 

        dalyvaujant  ieškovės atstovams V. B. (V. B.),  advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui, atsakovei D. P. ir jos atstovui advokatui Aurimui Gasiūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ ieškinį atsakovei D. P. dėl baudos (netesybų) pritesimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė žemės ūkio kooperatinė bendrovė (toliau – ŽŪKB) „BIO LEUA“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ūkininkės D. P. 40 115,01 Eur baudą (netesybas), taip pat 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir turėtas atstovavimo išlaidas.

2.       Nurodo, kad šalys 2020 m. vasario 26 d. sudarė Ekologiškų grūdų / rapsų / kitų kultūrų (toliau - Grūdai) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2020-BD/00/4 (toliau - Sutartis). Atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei tik Sutartyje nurodytus Lietuvos standartų (toliau – LST) reikalavimus ir atitinkamo Grūdų priėmimo punkto techninių sąlygų (toliau –TS) reikalavimus atitinkančius Grūdus. Atsakovė parduoda ieškovei, o ieškovė perka šiuos Grūdus: Kultūra LT-EKO-001 - ekologiniai kviečiai spelta; Kokybė / Rodikliai pagal LST 1513 2016 - priemaišos max. 2 proc. / drėgnumas max. 14,5 proc. / baltymai min. 12 proc. / kritimas min. 220 s. / saikas 37 kg; Kiekis (įskaitomu svoriu), kuris gali kisti + / - 5 t - 150 t; Kaina Eur už 1 t be PVM (įskaitomu svoriu) - 320 Eur; Prievolės įvykdymo terminas - priimamas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 31 d. (Sutarties 2.2. p.). Sutarties 5.2. p. šalys sulygo, kad atsakovė, nepatiekusi Grūdų ar jų dalies pagal Sutarties sąlygas, moka ieškovei baudą, kuri lygi Sutartyje nustatytos Grūdų kainos ir Grūdų pristatymo laiku egzistuojančios Grūdų rinkos kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažau kaip 50 Eur už kiekvieną nepristatytą toną Grūdų. Pagal šį punktą atsakovės mokama bauda laikoma minimaliais ieškovės realiai patirtais nuostoliais dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo ir kurių dydžio ieškovei papildomai įrodinėti nereikia. Sutartyje nurodytos netesybos negali būti mažinamos (Sutarties 6.4 p.). Šalys pasirašydamos Sutartį prisiėmė visą atsakomybę ir riziką dėl Grūdų rinkos kainos kitimo bei įsipareigojo nereikšti reikalavimų viena kitai keisti Grūdų kaina ar Grūdų kiekį (Sutarties 5.4. p.). Atsakovė Grūdų ekologinį sertifikatą gavo tik 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir iki tol Sutarties realiai vykdyti negalėjo, o Sutartis buvo pradėta vykdyti , kai ieškovė 2020 m. rugsėjo 10 d. išvežė 22,36 t, 2020 m. rugsėjo 14 d. - 18,44 t Grūdų. Atsakovė iš viso pristatė tik 40,8 tonų Grūdų. Nors ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. ir spalio 1 d. kreipėsi dėl Grūdų išvežimo, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti Sutartį ir parduoti likusį sutartį Grūdų kiekį - 109 t. Liko nepateikta 109, 2 tonos (109 200 kg.) už 34 944 Eur. Ieškovei pateikus atsakovei Pretenziją dėl sutarties vykdymo, atsakovė per ją atstovavusį ūkininką G. G., paaiškino, jog atsisakė parduoti Grūdus pagal Sutartį, nes jos nuomone, baigėsi Sutarties galiojimo laikas. Derybų metu buvo pateikti siūlymai už toną sumokėti nuo 550 iki 740 Eur, sumažinti Grūdų kiekį, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti Sutartį. Atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. atsakymu į ieškovės 2020 m. gruodžio 4 d. pretenziją nurodė, jog jos Sutartis yra pasibaigus ir ji neturi prievolės ieškovei pateikti nurodyto Grūdų kiekio ir jai nekyla pareiga atlyginti kokius nors ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovė pažeidė Sutarties 2.3. punktą. Ieškovė nesutiktina su atsakovės pozicija, jog pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, jai neliko pareigos pateikti ieškovei likusį Grūdų kiekį, nes pagal Sutarties 6.1. p. Sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo. Atsakovė yra patyrusi ūkininkė, todėl turėjo numatyti kliūtis, kurios gali lemti sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir dėti visas pastangas, kad jų išvengtų. Baudos (netesybų) dydis turi būti skaičiuojamas remiantis Grūdų kaina, kurią Ieškovas mokėjo, įsigydamas Grūdus rinkos kaina iš kitų ūkininkų. Ieškovė nepateiktą kiekį Grūdų - 109,2 tonas - iš atsakovės būtų įsigijęs už 34 944 Eur, todėl ieškovės nuostoliai dėl atsakovės nepristatytų 109,2 tonų Grūdų sudaro 40 715,01 Eur, nes ieškovė nepateiktą kiekį iš kitų ūkininkų įsigijo už 75 659,01 Eur (75 659,01 - 34 944 = 40 715,01). Remiantis Sutartimi, 40 715,01 Eur yra laikytini minimaliais ieškovės realiai patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo ir kurių dydžio ieškovei papildomai įrodinėti nereikia. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prievolės neįvykdė dėl kokių nors objektyvių nuo jos nepriklausiusių aplinkybių, todėl nėra pagrindo mažinti netesybas.

3.       Atsakovė D. P. procesiniuose dokumentuose prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovės turtėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodo, kad Sutarties galiojimo terminas nebuvo apibrėžtas jokia konkrečia data ar įvykiu. Tačiau pati prievolė pirkti-parduoti grūdus buvo apibrėžta konkrečiu laikotarpiu ir buvo terminuota (Sutarties 2.3. punktas). Suėjus prievolės vykdymo terminui (2020 m. rugsėjo 30 d. (Sutartyje nurodyta 31 d., bet kadangi šis mėnuo turi tik 30 kalendorinių dienų, tai laikytina rašymo apsirikimu) prievolė pirkti-parduoti grūdus pasibaigė. Sudarant Sutartį faktiškai šalys derino tik parduodamą kultūrą, jos kiekį bei kainą. Visos kitos Sutarties sąlygos buvo parengtos išimtinai pačios ieškovės ir derinamos ar keičiamos nebuvo. Atsakovė nuo pat pirmų rugpjūčio dienų, t. y. dar iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., turėjo grūdų, kuriuos galėjo parduoti ieškovei. Tai, jog ekologinis sertifikatas atsakovei buvo išduotas 2020 m. rugpjūčio 20 d., nereiškia, kad ji negalėjo parduoti Sutartyje numatytų grūdų ieškovei. Atsakovė sandėliavo visą ieškovės ketinamą pirkti grūdų kiekį, tačiau ieškovė jų paimti atvyko tik du kartus (2020 m. rugsėjo 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 14 d.) ir nupirko tik dalį Sutartyje numatytos produkcijos (40,8 t). Atsakovė neturėjo pareigos pristatyti grūdus į kokią nors ieškovės nurodytą vietą, o prievolės galiojimo laikotarpiu būtent ieškovė nevykdė pareigos nupirkti Sutartyje numatytą ir jai paruoštą grūdų kiekį. Jokių pasiūlymų iš ieškovės pusės už toną sumokėti nuo 550 iki 740 Eur nebuvo. Toks ieškovės pasiūlymas tikrai būtų buvęs atsakovei priimtinas. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrindė visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Dėl neteisėtų veiksmų. Atsakovė neturėjo pareigos pristatyti grūdus, todėl jos pažeisti negalėjo. Atsiimti grūdus turėjo pati ieškovė savo sąskaita ir savo transportu. Būtent taip vyko du pardavimai pagal Sutartį. Taip pat prievolė pirki parduoti Grūdus yra apibrėžta konkrečia trukme ir yra prievolė su naikinamuoju terminu. Suėjus naikinamajam terminui prievolė pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.124 straipsnis). Pažymi, kad pati Sutartis pagal savo turinį ir esmę yra laikytina preliminariąja sutartimi, nes ja buvo susitarta dėl grūdų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo ateityje, apibrėžtos grūdų pirkimo-pardavimo sąlygos, todėl suėjus Sutartyje numatytam terminui (2020 m. rugsėjo 30 d.), atsakovės prievolė parduoti grūdus ieškovei pasibaigė.  Dėl žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio. Skaičiuodama nuostolių dydį ieškovė nėra nuosekli ir nepagrindžia tariamai patirto nuostolio sumos bei atskirų jos skaičiavimo sudedamųjų dalių. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jai egzistavo reali ir vykdytina prievolė parduoti Sutartyje numatytus grūdus pirkėjui Vokietijoje ir Sutartyje numatyto grūdų kiekio neįsigijimas iš atsakovės nulėmė būtinybę pirkti grūdus pas kitus ūkininkus. Taip pat iš ieškovės pateiktų dokumentų visiškai neaišku, ar nurodyti grūdai iš kitų ūkininkų buvo pirkti būtent šiam 109,2 tonų grūdų kiekiui „uždengti“. Iš ieškinyje nurodytų ieškovės pasiūlymų atsakovei, darytina išvada, kad ieškovei nebuvo objektyvaus poreikio iš atsakovės nupirkti 109,2 tonas grūdų ir pilnai pakako 70, 75 ar 80 tonų produkcijos, bei už grūdus ji galėjo mokėti 740 Eur. Akivaizdu, kad ieškovės nurodomas jos tariamai patirtas nuostolis yra neobjektyvus ir neteisingas. Ginčo atveju nėra atsakovės neteisėtų veiksmų (Sutarties pažeidimo), ieškovė nepagrindė (neįrodė) tariamai patirtų nuostolių dydžio, priežastinio ryšio tarp jos deklaruojamų neteisėtų veiksmų ir padarinių. Taip pat ieškovės pasyvus elgesys vykdant Sutartį sudaro pagrindą atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės, jeigu pripažinti, kad ji kažkokiu būdu Sutartį pažeidė. Pažymi, kad pati atsakovė siūlė ieškovei pirkti jos turimus grūdus už 460 Eur/t (be PVM) kainą. Šiuo atsakovės pasiūlymu ieškovė pasinaudoti atsisakė. Jeigu ieškovė būtų pasinaudojusi atsakovės pasiūlymu, tuomet jos nuostolis (jeigu tokį patyrė) būtų sudaręs ne daugiau kaip 15 288 Eur. Ieškovė šioje situacijoje veikė neprotingai ir neekonomiškai, todėl savo veiksmais prisidėjo prie didesnio nuostolio atsiradimo (jeigu toks iš viso yra). Pripažinus atsakovės kaltę dėl Sutarties pažeidimo ir nepripažinus pagrindo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės, yra pagrindas jos atsakomybę mažinti.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti.

6.       Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškovės ieškinį atmesti.

7.       Ieškinys atmestinas.

8.       Byloje nustatyta, kad šalys 2020m. vasario 26d. sudarė ekologiškų grūdų/rapsų/kitų kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2020-BD/00/4, pagal kurią pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo parduoti pirkėjui ( ieškovei) nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti grūdus sertifikuotus sutarties 1. 2 punkte nurodytomis sąlygomis bei apmokėti už juos pardavėjui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys sutarties 2. 3 punkto sąlyga nustatė prievolės įvykdymo terminus nuo 2020m. rugpjūčio 1d iki 2020m. rugsėjo 31d. Pagal sutarties 3.1 punktą pardavėjas įsipareigojo šios sutarties 2. 3 punkto lentelėje nurodytais prievolės vykdymo terminais saugoti grūdus savo sandėlyje iki pardavimo pirkėjui ir pakrauti grūdus į autotransportą, neskaičiuojant su saugojimu, pakrovimu ar bet kokiu kitu veikimu ar neveikimu, kurie reikalingi tinkamai saugojant ir pakraunant grūdus, susijusių mokesčių. Grūdų kiekis ir kokybė nustatoma grūdų iškrovimo vietoje ( priėmimo punkte). Sutarties 5. 2 punkte nustatyta, kad pardavėjas, nepateikęs grūdų ar jų dalies pagal sutarties sąlygas, moka pirkėjui baudą, kuri lygi sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiku egzistuojančios grūdų kainos skirtumui, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip 50 eurų už kiekvieną pristatytą toną grūdų. Pagal šį punktą pardavėjo mokama bauda laikoma minimaliais pirkėjo realiai patirtais nuostoliais dėl pardavėjo netinkamo sutarties vykdymo ir kurių dydžio pirkėjui papildomai įrodinėti nereikia.

9.       Ieškovė įrodinėja, kad pagal sutarties sąlygas atsakovė turėjo ieškovei perduoti 150 tonų ekologinių kviečių Spelta laikotarpyje nuo 2020m. rugpjūčio 1d. iki 2020m. rugsėjo 31d., tačiau sertifikatą gavo tik 2020m. rugpjūčio 20d. ir iki tol realiai įvykdyti sutarties negalėjo. Teigia, kad atsakovė pristatė tik 40,8 tonų grūdų, šalys derino likusių grūdų išvežimo klausimus ir ieškovė 2020m. rugsėjo 22d. bei 2020m. spalio 1d. kreipėsi į atsakovę dėl grūdų išvežimo, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti sutartį ir parduoti likusius grūdus, 109,2 tonos už 34 944 Eur sumą. Ieškovė mano, kad šalys sutarties 6. 1 punktu sulygo, jog sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo, o kadangi atsakovė sutarties neįvykdė, tai prašė teismą priteisti iš atsakovės pagal sutarties 5. 2 punktą 40 115,01 Eur baudą ( netesybas), o taip pat 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10.       Atsakovė atsikirtinėja, kad sutarties prievolė pirkti grūdus buvo terminuota ir suėjus prievolės įvykdymo terminui iki 2020m. rugsėjo 30d. pasibaigė, todėl neprivalėjo sutarties vykdyti ir mokėti ieškovei baudą. Tvirtina, kad nors atsakovei ekologinis sertifikatas buvo išduotas 2020-08-20d., tačiau tai nereiškia, jog ji dėl to negalėjo parduoti grūdų ieškovei. Įrodinėja, kad atsakovė visą grūdų kiekį sandėliavo, o ieškovė paimti grūdų pirmą kartą atvyko tik 2020m. rugsėjo 10d. ir nupirko tik dalį sutartyje numatytos produkcijos. Į ieškovės 2020 m. spalio 1d. kreipimąsi parduoti grūdus atsakė, kad sutartyje numatyta prievolė yra pasibaigusi, todėl sutarties nevykdė ir nepardavė ieškovei grūdų. Taip pat savo procesiniuose dokumentuose  argumentuoja, kad ieškovė ieškiniui nepagrindė visų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas.

11.       Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad tarp šalių santykiai atsirado iš pirkimo-pradavimo sutarties. Tokiu atveju, kvalifikuotina, kad tarp šalių susiformavo pirkimo-pardavimo santykiai ir iškilusį šalių ginčą reikia spręsti pagal CK normas reglamentuojančias pirkimo-pardavimo teisinius santykius (CK 6. 305 straipsnis).

12.       Civilinėje teisėje galiojant dizpozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Esant sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o jei šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2010m. rugsėjo 27d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). 

13.       Sandorio šalių valia ir jais prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytini pagal sutarčių aiškinimo taisykles, nurodytas CK 6.193 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018).

14.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl baudos ( nuostolių) apmokėjimo už dalies produkcijos nepateikimą pagal šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties 5. 2 punkto sąlygą ir turi sumokėti ieškovei nuostolius. Atsakovė nepripažįsta pažeidusi sutarties sąlygas.

15.       Teismas įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas sprendžia, kad sutarties teksto lingvistinės formuluotės yra visiškai aiškios ir suprantamos bei jos nelaidžia abejoti šalių prisiimtais įsipareigojimais. 

16.       Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

17.       Neteisėti veiksmai yra būtina ir pirminė civilinės atsakomybės sąlyga. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

18.       Minėta, kad šalių sudarytos sutarties 2. 3 punkte aiškiai buvo nurodyti prievolės įvykdymo terminai. Pagal prievolės įvykdymo terminus atsakovė prievolę turėjo įvykdyti vėliausiai iki 2020 m. rugsėjo 31 d. Teismo vertinimu, tik už šiame punkte nurodytos prievolės neįvykdymą atsakovei galėtų kilti civilinė atsakomybė. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovė pagal terminus negalėjusi parduoti sutartyje numatytų grūdų ieškovei. Nors ekologinis sertifikatas atsakovei buvo išduotas tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., tačiau tai nereiškia, kad atsakovė dėl šios priežasties būtų negalėjusi įvykdyti sutarties. Kaip rodo kita bylos medžiaga, kad ieškovė nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. nesikreipė į atsakovę dėl grūdų pirkimo. Nustatyta ir tai, kad ieškovė pirmą kartą pas atsakovę grūdų paimti atvyko tik 2020 m. rugsėjo 10 d. Atsakovės teigimu, ji sandėliavo visą pirkti numatytą grūdų kiekį ir galėjo grūdus perduoti, bet ieškovė atvykusi 2020 m. rugsėjo 14 d. nupirko tik dalį sutartyje numatytos parduoti produkcijos. Tokios aplinkybės nėra paneigtos byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 1 d. kreipėsi į atsakovę dėl grūdų pardavimo, tačiau jau pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Atsakovė prievolės po termino numatyto sutartyje nevykdė ir produkcijos ieškovei nepardavė. Taigi, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ieškovės aiškinimas, kad atsakovė viso sutarties galiojimo laikotarpiu turėjo pareigą parduoti nustatytą grūdų kiekį, o tai neatlikus padarė sutarties pažeidimą, yra nepagrįstas. 

19.       Kita ieškovės argumentacija nurodyta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek išdėstyta nagrinėjant bylą teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės nėra reikšminga, todėl plačiau neanalizuojama. Kad kiltų civilinė atsakomybė asmeniui reikalinga nustatyti visas civilinei atsakomybei kilti sąlygas. Nenustačius atsakovės veiksmuose neteisėtų veiksmų dėl sutarties pažeidimo yra pagrindas ieškovės pareikštam ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo atmesti ir kitų civilinei atsakomybei kilti sąlygų analizė tampa nereikalinga.

20.       Dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ir pagal sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2,5 dalys), taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šalių elgesys po sutarties sudarymo pasireiškia kaip sutartinių nuostatų vykdymas arba nevykdymas, teikiami pareiškimai dėl kitos šalies atliktų veiksmų, daromi pasiūlymai, atsiliepimai dėl vykstančių įvykių, kurie turi įtakos vykdant sutartį, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018). 

21.       Be to, pagal CK 6.200 straipsnio 2 dalį vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Teismas įvertinęs šalių veiksmus, jų elgesį po sutarties sudarymo ir jau iškilus ikiteisminiam ginčui sprendžia, kad šalys vykdydamos sutartį nepakankamai bendradarbiavo ir kooperavosi. Nagrinėjant bylą teisme atsakovė buvo linkusi iš dalies daryti nuolaidas ir taikiai spręsti tarp šalių iškilusį ginčą, atsižvelgiant į ilgalaikius šalių bendradarbiavimo santykius, tačiau ieškovė su atsakovės pasiūlymais nesutiko ir ginčą paliko spręsti teismui. 

22.       Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys atmestinas. 

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

24.       Atsakovės atstovas 2021 m. lapkričio 8 d. prašymu prašo priteisti turėtas 2 783 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko surašymą, pasiruošimą bylos nagrinėjimai, konsultacijas, atstovavimą byloje, taip pat 2021 m. gruodžio 8 d. prašymu prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už atstovavimą byloje bei dokumentų surinkimą, kitas teisines konsultacija bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

25.       Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

26.       Nors prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos  neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, tačiau teismas sprendžia, kad yra pagrindas jas sumažinti, nes byla nėra labai sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 2 500 Eur, kurios ir priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį atmesti.

              Priteisti atsakovei D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ (j. a. k. 304912917) 2 500  Eur bylinėjimosi išlaidas.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

  Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).

Teisėjas   Algimantas Kukalis