Civilinė byla Nr. 3K-3-188/2007 (S)

                                             Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. birželio 29 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Teodoros Staugaitienės,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. T. ir E. T. ieškinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui A. T. dėl išlaikymo priteisimo.

           

            Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

                                                                        I. Ginčo esmė

Ieškovė A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. T., gimusi (duomenys neskelbtini), kreipdamosi į teismą, nurodė, kad jų tėvas atsakovas neteikia išlaikymo, nors jos mokosi Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dieniniame skyriuje. A. T. nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2005 m. sausio mėn. gavo stipendiją po 90 Lt per mėnesį, nuo 2005 m. vasario mėn. stipendijos nebegauna. E. T. nuo 2005 m. vasario mėn. gauna 41 Lt stipendiją. Ieškovės taip pat nurodė, kad gyvena remiamos motinos, už bendrabutį kiekviena kas mėnesį moka po 100 Lt, iš viso pragyventi kas mėnesį reikia 511-566 Lt. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienai po 250 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki joms sukaks 24 metai ir jos mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir po 1292 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2005 m. gegužės 1 d.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad yra III grupės invalidas, pagal gydytojų komisijos išvadą gali dirbti tik lengvą fizinį darbą, jo visos pajamos yra minimali invalidumo pensija, santaupų ir turto, išskyrus namą ir žemės sklypą po šiuo namu, neturi, be to, CK 3.194 straipsnio 3 dalis, nustatanti tėvams pareigą išlaikyti savo pilnamečius vaikus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatoms, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Trečiasis asmuo ieškovių motina ieškinius palaikė, nurodė, kad ji beveik visą savo 600 Lt dydžio atlyginimą skiria dukterims išlaikyti, labai norėtų, kad jos baigtų universitetą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės E. T. naudai 1453,33 Lt išlaikymą už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2005 m. liepos 3 d., ieškovės A. T. naudai 1026,66 Lt išlaikymą už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2005 m. gegužės 1 d. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės A. T. naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis 200 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki ieškovei sukaks 24 metai ir ji mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas nustatė, kad abi ieškovės mokosi Lietuvos žemės ūkio universitete dieniniame skyriuje, ieškovė A. T. gauna 90 Lt stipendiją, E. T. - 41 Lt stipendiją, kitų pajamų neturi. Teismas laikė, kad ieškovių gaunamų stipendijų dydis rodo, jog joms reikalinga parama. Teismas nustatė, kad atsakovas iš socialinio draudimo fondo vidutiniškai gauna po 430 Lt kasmėnesinių išmokų, yra sutaupęs gana dideles santaupas (5673,25 eurų ir 8000 Lt), todėl kiekvienai dukteriai galėtų skirti po 200 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. Teismas laikė, kad ieškovei E. T. tikslinga priteisti išlaikymą konkrečia pinigų suma, nes bylos nagrinėjimo metu jai suėjo 24 metai.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai nustatė, kad ieškovė A. T. nuo 2005 m. vasario mėnesio stipendijos nebegauna, atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti tokį išlaikymo dydį, kokį priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog bankuose esančios santaupos priklauso ne jam, atsakovo motina ir brolis gali būti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys ir paliudyti, kad atsakovo vardu bankuose esantys indėliai yra jų, tačiau vien šių parodymų tai patvirtinti neužtenka. Teisėjų kolegija laikė, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostata dėl tėvų pareigos išlaikyti paramos reikalingus vaikus, jeigu jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 daliai, todėl į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatymo atitikties Konstitucijai nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos preambulėje tarp svarbiausių lietuvių tautos siekių yra įrašytas siekimas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Šis tautos siekis gali būti įgyvendinamas valstybei garantuojant savo piliečių teises ir laisves, nustatant tam tikras pareigas. Kuo aukštesnis valstybės piliečių išsilavinimas, tuo šis siekis tampa realesnis, ir, priešingai, kuo visuomenės narių išsilavinimas žemesnis, tuo šis siekis sunkiau pasiekiamas, todėl valstybė yra suinteresuota sudaryti palankesnes sąlygas išsilavinimo siekiantiems savo piliečiams. Teismas taip pat nurodė, kad valstybė nepajėgi visiškai materialiai išlaikyti paramos reikalingus besimokančius savo piliečius. Vaikui, sulaukus pilnametystės, jo ryšiai su tėvais visiškai nenutrūksta. Viena iš bendražmogiškų tėvų pareigų yra pagal savo galimybes materialiai padėti ne tik savo nepilnamečiams vaikams, bet ir sulaukusiems pilnametystės, siekiantiems išsilavinimo. Tėvams, vengiantiems šios, nors Konstitucijoje tiesiogiai ir neįtvirtintos pareigos, teisėjų kolegijos nuomone, Konstitucija nedraudžia valstybei šią tėvų pareigą nustatyti įstatymu.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir bylą nutraukti arba grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.  Teismų sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatoms, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, t. y. nenustato išimčių, kad tėvai privalo išlaikyti savo pilnamečius vaikus, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalis prieštarauja šioms Konstitucijos nuostatoms.

2.  Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neapklausė atsakovo kviečiamų liudytojų, jo motinos ir brolio, nes jie būtų patvirtinę bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad atsakovo vardu banke esančios piniginės lėšos yra ne atsakovo, o jų. Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes nusprendė, kad šie liudytojai duos neobjektyvius paaiškinimus.

3.  Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra beveik nedarbingas, trečios grupės invalidas, pagal gydytojų komisijos išvadą gali dirbti tik lengvą fizinį darbą, kuris nereikalauja abiejų rankų, visos pajamos - gaunama minimali invalidumo pensija.

4.  Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas neginčijo išlaikymo dydžio, nes, ginčijant visą teismo sprendimą, taip pat buvo ginčijamas ir išlaikymo dydis, be to, priteisiant išlaikymą visų atsakovo mėnesio pajamų dydžio, nepaliekant atsakovui lėšų pragyventi, nesuderinama su teisingumo ir protingumo kriterijais.

5.  Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovui, nes apie 2005 m. rugsėjo 29 d. įvykusį teismo posėdį sužinojo tik 2005 m. rugsėjo 30 d.

6.  Teismai neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, tenkindami ieškovių prašymus tik iš dalies, visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės prašo kasacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1.   Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį ieškovėms reikalinga parama, nes jos mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, gauna 90 Lt ir 41 Lt stipendiją, kitų pajamų neturi, o lėšos reikalingos maistui, aprangai, išlaidoms būstui, mokymosi ir kultūrinėms priemonėms, papildomam lavinimuisi ir kitiems bendražmogiškiems poreikiams tenkinti.

2.   Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, taikydamas CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytą proporcingumo principą, atsižvelgė į trečiojo asmens – ieškovių motinos - gaunamas pajamas.

3.   Kasacinio skundo argumentas, kad atsakovas apie apeliacinio teismo posėdį sužinojo per vėlai, t. y. 2005 m. rugsėjo 30 d., yra nepagrįstas, nes iš apeliacinio teismo pranešimą atsakovas gavo dar 2005 m. rugsėjo 23 d., tai įrodo pridedama Anykščių pašto pristatytų laiškų kopija.

4.   Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neapklausė atsakovo kviečiamų liudytojų, jo motinos ir brolio, nes jie būtų davę neobjektyvius paaiškinimus.

5.   Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad invalidumas lemia jo nedarbingumą, nes jis yra iš dalies darbingas, tačiau nepateikė įrodymų, kad ieškojo darbo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Pilnametės atsakovo dukterys kreipimosi į teismą metu mokėsi aukštojoje mokykloje, dieniniame skyriuje, buvo ne vyresnės nei 24 metų ir reikalingos paramos. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti paramą; motina paramą teikia gera valia.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcijos; Nr. IX-2571) taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reguliuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Įstatymų leidėjui apsisprendus įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni nei 24 metų, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir pan.). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti  paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatytoji parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Pažymėtina tai, kad pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti studijoms būtiną valstybės paskolą. Nagrinėjamoje byloje pagal bylos nagrinėjimo iš esmės metu egzistavusias faktines aplinkybes teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad ieškovės mokosi Lietuvos žemės ūkio universiteto dieniniame skyriuje, yra ne vyresnės nei 24 metų, savarankiškų pakankamų pajamų neturi, todėl joms reikalinga parama; motina paramą teikia gera valia, tėvas gera valia paramos neteikia, gauna iš socialinio draudimo fondo kasmėnesines išmokas, turi nekilnojamojo turto ir santaupų, dėl to gali teikti paramą. Atsakovas tiek apeliaciniame, tiek kasaciniame skunde nurodė, jog su nustatytu paramos dydžiu ir apskritai su paramos priteisimu pilnametei dukteriai nesutinka, nes dėl turtinės padėties negali jos teikti. Be to, jis nurodė, jog, remiantis Konstitucija, tėvai privalo išlaikyti tik nepilnamečius vaikus. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimu nekonstatavo tėvų pareigos – teikti paramą pilnamečiams, besimokantiems dieniniuose skyriuose, vaikams ne vyresniems nei 24 metų, neatitikties Konstitucijai, tačiau pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, jie iš esmės skiriasi. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Nr. IX-2571), yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir panašiai, konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams ir panašiai), taip pat įvertinęs tai, kad nustatytoji parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdyta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni nei 24 metų, jei yra nustatomas paramos būtinumas ir galimybė ją teikti, neprieštarauja Konstitucijai, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pagrįstai priteisė iš atsakovo paramą, taip iš dalies atlyginant būtinas su studijomis aukštojoje mokykloje susijusias dukterų išlaidas. Kasacinio skundo argumentai dėl atsakovo galimybės teikti paramą ir priteistos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai atsakovo turtinę padėtį vertino pagal byloje esančių įrodymų visumą ir atsižvelgė ne tik į periodines mėnesines pajamas, tačiau ir į atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą bei santaupas; iš dalies tenkindami ieškovių reikalavimą, teismai byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų pagrindu priteisė pagrįstą paramą (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis). Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl paramos teikimo ir jos dydžio nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo pranešimo apie bylos nagrinėjimo laiką apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad, iš dalies patenkinus ieškovių reikalavimą dėl paramos pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalies priteisimo, nepagrįstai iš atsakovo ieškovių naudai buvo priteistos visos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylą nagrinėję teismai iš atsakovo ieškovių naudai priteisė iš viso po 175 Lt už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose apmokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių turėtos bylinėjimosi išlaidos yra minimalios, todėl, patenkinus ieškovių ieškinį, nors ir ne visa apimtimi, teismų atlygintos pagrįstai (CPK 98 straipsnis). Ieškovės pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistos, todėl žyminis mokestis pagrįstai iš atsakovo priteistas į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo kasacinės instancijos teisme turėtas išlaidas už advokato pagalbą apmokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas išlaidas, kurias turėjo šalys kasacinės instancijos teisme, palikti kiekvienai jas turėjusiai šaliai.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

           

            Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistus.

           

 Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                 Zigmas Levickis

 

Janina Januškienė

 

Teodora Staugaitienė