Civilinė byla Nr.
3K-3-599/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
121.3; 121.6
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008
m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro
Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovės V. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2008 m. balandžio 24 d. nutarties bei Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 16 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams R. V.
M., O. B. Ž., antstolei Sonatai Vaicekauskienei dėl turto pardavimo iš
varžytynių akto ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei
restitucijos taikymo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo šalių
ginčas dėl buto su pusrūsiu pardavimo iš varžytynių akto, šio buto
pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais. 2007 m. birželio 28 d.
sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė. Kauno
apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas
terminas apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už paduodamą
apeliacinį skundą. Ieškovei per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, 2008 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir
grąžintas ieškovei. Ieškovė nurodė, kad apeliacinio skundo trūkumų ji neištaisė
dėl svarbių priežasčių, todėl prašė atnaujinti terminą žyminiam mokesčiui už
apeliacinį skundą sumokėti.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės
prašymą atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir, šį
prašymą patenkinus, apeliacinį skundą laikyti paduotu, ir šį prašymą su
priedais grąžino ieškovei. Teismas nurodė, kad termino atnaujinimo institutu
ieškovė jau buvo pasinaudojusi, todėl spręsti šį klausimą iš naujo nėra
pagrindo.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 16 d. nutartimi
ieškovės atskirąjį skundą atmetė ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m.
balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad, ieškovei
nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų ir apeliacinės instancijos teismui
grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, šis konkretus apeliacinis procesas
buvo baigtas negrįžtamai. Pasibaigus apeliaciniam procesui, negali būti
tenkinamas ieškovės prašymas atnaujinti terminą jai grąžinto apeliacinio skundo
trūkumams pašalinti, nes priešingu atveju pirmosios instancijos teismas turėtų
panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą procesinį dokumentą - 2008 m. sausio 7 d. nutartį, tai prieštarautų tiek proceso stadijų, tiek instancinės teismų sistemos
nuoseklumo ir hierarchijos principams. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes
apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas,
nors ir netinkamai motyvavęs savo išvadas, teisingai išsprendė byloje kilusį
procesinį klausimą, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo (CPK 328
straipsnis).
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.
Ieškovė kasaciniu
skundu prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti
klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl termino žyminiam mokesčiui sumokėti
atnaujinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Teismai nesprendė bei nepasisakė dėl
procesinio termino praleidimą lėmusių priežasčių svarbumo ir taip nevykdė
teismo prievolės įvertinti byloje pateikiamus įrodymus (CPK
185 straipsnis) bei nustatyti praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo
klausimą (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Kasatorė nurodė, kad 2007 m.
gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartis kasatorei buvo įteikta paskutinę
termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti dieną; nuo 2008 m. sausio 10 d.
iki 2008 m. sausio 18 d. sirgo; dėl sunkios materialinės padėties tik 2008 m.
sausio 29 d. sumokėjo žyminį mokestį, o sutartį su advokatu sudarė tik 2008 m.
sausio 31 d. Bylą nagrinėję teismai nevertindami šių aplinkybių ir jas
pagrindžiančių įrodymų faktiškai užkirto kasatorei teisę į apeliaciją.
2. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl procesinių terminų atnaujinimo
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. D. ir kt. v. Kauno
apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-510/2006) ir teisės į
apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Elektroninės
technikos projektavimo R. K. Luišaičio IĮ „Ekochron“, bylos Nr.
3K-3-437/2007).
Atsiliepime į ieškovės
kasacinį skundą atsakovė O. B. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamas
teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Kasatorė
nesilaikė proceso koncentruotumo principo, pažeidė savo pareigą sąžiningai
naudotis procesinėmis teisėmis, nuolat vilkino bylos nagrinėjimą, nesielgė
apdairiai ir rūpestingai, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai neatnaujino
kasatorės prašomo termino.
2. Kasatorė
dėl skolos išieškojimo ir buto su pusrūsiu priverstinio pardavimo bylinėjasi
nuo 2004 metų, todėl turėjo pakankamai laiko susirasti kvalifikuotą atstovą
(advokatą).
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame
skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami teisės normų,
reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo
apeliacinėje instancijoje tvarką, apeliacinio skundo trūkumų šalinimą byloje
dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių akto pripažino neteisėtu
klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl
procesinių terminų atnaujinimo
Asmens teisė
atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, tačiau tai
nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę šį procesinį veiksmą atlikti (CPK
75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad praleidęs įstatymo ar
teismo nustatytą terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu jį
atnaujinti, kartu nurodydamas priežastis, dėl kurių praleido procesinį terminą. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kasatorė
(ieškovė), priimant sprendimą, kuriuo netenkintas jos reikalavimas dėl nekilnojamojo
turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo neteisėtu, nedalyvavo.
Apeliacinį skundą ji padavė praleidusi įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam
skundui paduoti, nes terminą skaičiavo nuo sprendimo jai įteikimo dienos. Tuo tarpu CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios
instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje teismas
pripažino, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino (CPK
307 straipsnio 2 dalis). CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad su apeliaciniu
skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas reikiamo
dydžio žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas,
arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).
Pirmosios
instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliacinio skundo termino atnaujinimo
nepasisakė dėl kito apeliacinio skundo trūkumo – žyminio mokesčio sumokėjimo,
kaip nustatyta CPK 306 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas
2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi įpareigojo kasatorę sumokėti atitinkamo dydžio
žyminį mokestį ir duomenis apie tai pateikti teismui nustatytu terminu (iki
2008 m. sausio 3 d.). CPK 316 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas
apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą
trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams
pašalinti. Remdamasis šia įstatyme įtvirtinta nuostata apeliacinės instancijos
teismas siekė asmeniui padėti įgyvendinti teisę į apeliaciją.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto esmė ta, kad,
nustačius apeliantui terminą trūkumams pašalinti, apeliacinis skundas nenagrinėjamas,
tačiau ir neatsisakoma jį priimti. Apeliantui per teismo nustatytą terminą
pašalinus teismo nutartyje nurodytus trūkumus, paduotas apeliacinis skundas
priimamas teismo žinion. Teismas atlieka CPK 317 straipsnyje nurodytus
veiksmus. Jei pasibaigus teismo nustatytam terminui apeliacinio skundo trūkumai
nepašalinti, teismas priima nutartį, kuria apeliacinis skundas grąžinamas jį
padavusiam asmeniui.
Apeliacinės
instancijos teismas dėl to, kad apeliacinio skundo trūkumai nebuvo teismo nustatytu
terminu pašalinti, priėmė nutartį, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu
ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Nutartis,
kuria apeliacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui, gali būti
skundžiama paduodant atskirąjį skundą (CPK 315 straipsnio 4 dalis, 338
straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad
kai apeliacinis skundas laikomas nepaduotu, apeliantui neužkertamas kelias iš
naujo kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu dėl to paties teismo sprendimo
peržiūrėjimo apeliacine tvarka per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytus
terminus. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas buvo paduotas pasibaigus
apeliacinio skundo padavimo terminams, nustatytiems CPK 307 straipsnio 1
dalyje, todėl kasatorė (ieškovė) neturėjo teisės naudotis CPK 315 straipsnio 3
dalyje nustatyta teise vėl kreiptis su apeliaciniu skundu.
Apeliacinės
instancijos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi terminas apeliacinio skundo
trūkumui – žyminiam mokesčiui sumokėti - nustatytas toks, kuris baigiasi
praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos
(CPK 307 straipsnio 3 dalis) (sprendimas priimtas 2007 m. birželio 28 d.,
nutartis 2007 m. gruodžio 6 d. – trūkumus pašalinti iki 2008 m. sausio 3 d.).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad apeliantas turi teisę prašyti teismo pratęsti terminą,
nustatytą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Tačiau teismas nustatytus
terminus gali pratęsti, kurie dar nepasibaigę (CPK 77 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje kasatorė neskundė nutarties, kuria apeliacinis skundas
grąžintas jį padavusiam asmeniui, pateikė prašymą apeliacinės instancijos
teismui atnaujinti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, paduodant apeliacinį
skundą. Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė
priimti šį pareiškimą ir sprendė, kad pareiškimas dėl termino sumokėti žyminį
mokestį atnaujinimo, paduodant apeliacinį skundą, turi būti paduotas pirmosios
instancijos teismui, kurio sprendimas skundžiamas (CPK 306, 315 straipsniai).
Kasatorė (ieškovė) 2008 m. kovo 27 d. padavė pareiškimą pirmosios instancijos
teismui dėl termino atnaujinimo, šis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi
atsisakė priimti pareiškimą.
Teismas nurodė,
kad ieškovė yra pasinaudojusi civilinio proceso įstatymų nustatytu institutu
dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo ir pakartotinai šis klausimas negali
būti sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. liepos 16 d.
nutartimi atskirojo skundo netenkino, pirmosios instancijos teismo nutartį
paliko galioti. Aptarta teisinė situacija liudija, kad kasatorė (ieškovė)
nenutrūkstamai vienerių metų laikotarpiu kreipėsi į pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismus dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, o teismai
pateiktus prašymus sprendė nepaisant to, kad buvo pasibaigęs įstatymo
nustatytas terminas tokiems veiksmams atlikti bei šis klausimas išspręstas
grąžinus paduotą apeliacinį skundą dėl to, kad trūkumai nustatytu terminu
nebuvo pašalinti.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad, siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir
pašalinti galimybę nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti procesu, CPK 307
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti praleisto apeliacinio
skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu nuo pirmosios instancijos
teismo sprendimo paskelbimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai.
Pasibaigus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytam šešių mėnesių terminui,
išnyksta teisė paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo
sprendimo, todėl pateikto prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo
padavimo terminą teismas negali tenkinti, o apeliacinį skundą turi atsisakyti
priimti.
Teisėjų
kolegija taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai aplinkybė, jog apeliacinis
skundas paduotas praleidus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, nustatoma
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Teismo
spendimo teisėtumas, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, gali būti
peržiūrimas suinteresuotam asmeniui paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK
XVIII skyriaus nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad
nagrinėjamu atveju pasinaudojimas šia tvarka taip pat yra apsunkintas, nes
terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo (apeliacinės instancijos teismo 2008
m. sausio 7 d. nutarties) yra praleistas; procesas gali būti atnaujintas esant
įstatyme nustatytoms sąlygoms (CPK 366 straipsnis).
Dėl bylos
peržiūrėjimo apeliacine tvarka
Teisėjų
kolegija pažymi, kad teismų priimtos nutartys, kuriomis spręsti apeliacinio
skundo trūkumų šalinimo klausimai, nevisiškai atitinka procesinių įstatymų
reikalavimus, tai lėmė užsitęsusį procesą dėl šio klausimo sprendimo (pvz.,
apeliacinės instancijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje, kuria apeliacinis
skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepasisakyta dėl šios nutarties apskundimo
tvarkos, terminas trūkumams šalinti nustatytas toks, kuris baigiasi, pasibaigus
CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytiems terminams; apeliacinės instancijos
teismo 2008 m. kovo 15 d. nutartimi asmuo dėl termino pratęsimo žyminiam
mokesčiui sumokėti vėl nukreipiamas į pirmosios instancijos teismą ir pan.).
Bylos duomenys rodo,
kad kasatorė (ieškovė) nenutrūkstamai siekė, kad 2007 m. birželio 28d. priimtas
sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Sprendimas priimtas byloje,
kurioje spręstas nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių klausimas. Teisėjų
kolegija pažymi, kad priverstinis turto pardavimas, kaip veiksmas, vykdymo
procese glaudžiai siejasi su dviem materialinės teisės institutais: prievoline
bei daiktine teisėmis. Priverstinai įvykdant skolininko prievolę kreditoriui,
skolininkui nuosavybės teise priklausantis daiktas pereina trečiajam asmeniui
arba išieškotojui ir taip įvyksta daiktinių teisių perleidimas. Priverstinis
turto pardavimas iš varžytynių atliekamas esant įstatyme išvardytiems
pagrindams ir laikantis nustatytos procedūros. Kasatorė (ieškovė) nurodo, kad
buvo parduotas kitas objektas nei areštuotas (atlikta nekilnojamojo turto
rekonstrukcija; dėl rekonstrukcijos pasikeitė objekto kaina ir pan.).
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir
pagrįstumo būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių
Teismo išaiškinimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką
aptariamos kategorijos bylose.
Konstitucinis
Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė
kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), aiškinama kitų
Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti
nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos ar
specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam
aukštesnės instancijos teismui. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d.
nutarime pažymėjo, kad įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies
teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos
aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri
leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos
teismo klaidas. Antraip būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės
principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą.
Aptariami Konstitucinio Teismo išaiškinimai daugiau skirti įstatymų leidėjui,
tačiau teismas, aiškindamas ir taikydamas konkrečią teisę, turi atsižvelgti į
įstatymo leidėjo ketinimus (tikslus). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu
atveju nevisiškai tinkamai aiškinant ir taikant teisę dėl bylos peržiūrėjimo
apeliacine tvarka aktualios Konstitucinio Teismo nuostatos – nepažeisti asmens
teisės į tinkamą teismo procesą.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinio termino
atnaujinimo klausimą nagrinėjantys teismai privalo aiškintis suinteresuoto
asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas,
svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2001 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. V. Ž. ir
kt., bylos Nr. 3K-3-539/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje M. Baliuko įmonė „Siekis“ v. Lietuvos ir Rusijos AB „Polasta“,
bylos Nr. 3K-3-800/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
B. v. likviduojama Trakų valstybinė turizmo įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-863/2002;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Kauno apskrities
viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-28/2007). Kasacinis
teismas ne kartą pažymėjo, kad vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui
pasiekiama galimybė apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimą, ši galimybė
įgyvendinama per įstatymo nustatytą terminą; svarbiomis procesinio termino
praleidimo priežastimis gali būti laikomos tos aplinkybės, kurios kiekvienu
individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę
teisę ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį, vienas iš
teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą; teismai
nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo; apeliacinio
skundo padavimo teisės paneigimas reiškia, jog proceso šalis netenka teisės
teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka, terminas atnaujinamas, kai
teismo veiksmai nevisiškai atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5
d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. Vilniaus m. savivaldybė ir
kt., bylos Nr. 3K-3-399/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje J. R. v. Elektroninės technikos projektavimo R. K. Luišaičio IĮ
„Ekochron“, bylos Nr. 3K-3-437/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje L. B. W. B. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2007
ir kt.).
Europos Žmogaus
Teisių Teismo (toliau – Teismas) jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija,
draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą
bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismo praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių
ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau –Konvencija) 6 straipsnio 1
dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama
teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo
principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos
priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą,
kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 283 42/95, § 61, ECHR 1999 –
VII ir kt.). Teismas yra nurodęs, kad normų, reglamentuojančių formalius skundo
priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą taikymo tikslas
yra užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir suderinamumą su teisinio
apibrėžtumo principu, šios normos ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti
asmeniui kelio pasinaudoti prieinama teisinės gynybos priemone (Beleš and
others v. Czech Respublic, no. 47273/99, judgment of 2002 November 12, §
49; Fetaovski v. Former Yugoslav Respublic of Macedonia, no. 10649/03,
judgment of 19 June 2008, § 39). Teismo jurisprudencijoje formuojama taisyklė,
kad skundo teisės taikymo klausimais priimtinumo sąlygos gali būti griežtesnės
ir labiau formalios negu apeliacinio skundo (Brualla Gómez de la Torre v.
Spain, no. 26737/95, judgment of 19 December 1997, § 37 ir kt.). Teismas,
aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio turinį, taip pat yra nustatęs su tinkamu
teisingumo vykdymu susijusį principinį reikalavimą, pagal kurį teismų
sprendimuose turi būti išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti (Garcia Ruiz
v. Spain (GC), no 30544/96, § 26, ECHR 1999-1, Angel Angelov v.
Bulgaria, no 51343/99 Jugment of 15 February 2007, § 38). Teismas, vertindamas
ginčijamo procesinių teisių apribojimo pateisinamumą Konvencijos požiūriu, vadovaujasi
savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos pirmiausia taikomi
apribojimai negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu
ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą (teisės
į teismą sudėtinės dalies) apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6
straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos
pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin
v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998- v., p. 1867, § 37 ir
kt.). Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad labai svarbus svarių, įtikinamų
motyvų pateikimas pateisinant ginčijamą ribojimą.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad turto pardavimas iš varžytynių yra vykdomas antstolių ir susijęs
su viešuoju interesu. Kasacinis teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes
dėl teismų priimtų nutarčių apeliacinio skundo trūkumų šalinimo klausimu bei
aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, nagrinėjamu atveju sprendžia,
kad yra sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas ir dėl to
teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde nenurodytos nutarties (Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d.)
teisėtumo bei kasaciniame skunde nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais
tiesioginę reikšmę teisėto procesinio sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija
pabrėžia, kad būtent ši nutartis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d.) užkirto kelią tolimesnei
nagrinėjamos bylos eigai. Pagal CPK 315 straipsnį nutartis, kuria skundas
laikomas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui, kai yra pasibaigęs
apeliacinio skundo padavimo terminas ir negalimas pakartotinis (ištaisius
trūkumus) skundo padavimas užkerta kelią bylai peržiūrėti apeliacine tvarka. Apeliacinės
instancijos teismas klaidinančiai nukreipė asmenį, paduodantį skundą, vėl
kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl termino atnaujinimo, kai terminas
kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka, nustatytas įstatymo, yra
pasibaigęs (CPK 307 straipsnio 3 dalis), nenurodant , kad tokia nutartis galėtų
būti skundžiama kasacine tvarka. Dėl nutartyje nurodytų trūkumų teismų priimtos
nutartys negali būti laikomos teisėtomis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1
punktas).
Kasacinis
teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam
teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos
turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines
aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mauda“ v. VĮ
„Katedros vaistinė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-250/2006; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“,
bylos Nr. 3K-3-486/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.
Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-25/2007; ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi
nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ši byla susijusi
su viešuoju interesu, todėl kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio
skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų
kolegija, įvertinusi šios bylos duomenis bei priimtus procesinius sprendimus,
sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju CPK 307 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintos nuostatos nelaikytinos kliūtimi, spendžiant apeliacinio skundo
priėmimo klausimą. Terminas apeliaciniam skundui paduoti pirmosios instancijos
teismo buvo atnaujintas, tačiau apeliacinis skundas paduotas su trūkumu – nesumokėtas
žyminis mokestis. Termino žyminiam mokesčiui sumokėti atnaujinimo klausimas
byloje spręstas ilgiau kaip šešis mėnesius. Bylos duomenimis nustatyta, kad
kasatorė trūkstamą žyminio mokesčio dalį sumokėjo 2008 m. sausio 29 d. (T. 1,
b. l. 188).
Teisėjų
kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatymai nustato procedūrą, kuria
remiantis sudaroma galimybė bylą peržiūrėti apeliacine tvarka. Jei ši
procedūra pažeista, spręstina, kaip šie pažeidimai turėtų būti pašalinti.
Praleistas terminas gali būti atnaujinamas, kai jo praleidimo
priežastys tikrai buvo svarbios.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji,
todėl, spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo
priežastys yra svarbios, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo,
sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl šių principų
taikymo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėtų atkreipti
dėmesį į bylos pobūdį, teismo priimtus procesinius sprendimus, jų argumentus
bei aiškumą teisės taikymo aspektu ir pan. Teismo atsisakymas apeliantui
atnaujinti terminą trūkumams pašalinti turi būti motyvuotas. Apeliantui per
teismo nustatytą terminą pašalinus teismo nutartyje nurodytus trūkumus,
paduotas apeliacinis skundas, minėta, priimamas
teismo žinion, teismas atlieka CPK 317 straipsnyje nurodytus veiksmus. Be to,
apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos, gali spręsti
dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki byla bus išnagrinėta apeliacine
tvarka ir pan. (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniame
skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, ar priežastys,
lėmusios nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumų neištaisymą, gali būti
pripažintos pakakamai svarbiomis šį terminą atnaujinti. Nagrinėjamoje byloje
kasatorės atskirasis skundas netenkintas pritaikius formalų teismų sistemos
nuoseklumo bei hierarchijos principų pažeidimo pagrindą, neanalizuojant, ar
konkrečioje situacijoje apeliacinio skundo padavimo tvarkos nesilaikymas yra
pakankamas pagrindas užkirsti kelią bylos dalyviui pirmosios instancijos teismo
sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimui apeliacine tvarka bei teisę, prireikus,
kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka.
Teisėjų
kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo ir
galimybės peržiūrėti priimtą spendimą apeliacine tvarka, teismas, aiškindamas
teisę, turėtų atsižvelgti į pirmiau nurodytą (ir kitą) teismų praktiką.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, apeliacinės
instancijos teismo nutartis naikinama ir apeliacinio skundo priėmimo pagrįstumo
ir teisėtumo klausimas perduodamas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui
(CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat naikinama apeliacinės
instancijos teismo nutartis, kuria apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir
grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 353
straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti trūkumai gali būti
pašalinti apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu
nutaria:
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. ir 2008 m.
liepos 16 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis
panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Česlovas Jokūbauskas
|
|
|
Janina Januškienė
|
|
|
Gintaras Kryževičius
|