Civilinė byla Nr. 2-122-985/2016
(Proceso Nr. 2-28-3-03460-2015-6)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2.4.;2.6.4.4.2.;2.6.4.4.3.;2.6.5.2.1.;3.2.6.1.;3.2.6.6.
(S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 24 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė,
sekretoriaujant Jolantai Petraitienei,
dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovui advokatui Erikui Rugieniui,
atsakovui D. U., jo atstovei advokatei Kristinai Mykolaitei,
institucijos, byloje teikiančio išvadą, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Alitai Pudzinskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. U., institucija teikianti byloje išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, terminuoto tėvų valdžios apribojimo ir atsakovo D. U. priešieškinį ieškovei I. D., institucijos teikiančios byloje išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo,
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, terminuoto tėvų valdžios apribojimo kreipėsi į teismą nustatyti nepilnametės dukros A. U., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 150 Eur, nuo 2015-08-01 iki vaiko pilnametystės, priteistas pingines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad gautas pinigines lėšas ieškovė tvarkys uzufrukto teise; priteisti įsiskolinimą už išlaikymą nuo 2014-01-29 iki 2015-08-01, kuris sudaro 2700 Eur; terminuotam 2 (dviejų) metų laikotarpiui apriboti atsakovo tėvo valdžią dukros A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka tik su nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, pateikė priešieškinį dėl nepilnametės dukros bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, kuriuo pašo:
1. Nustatyti atsakovo D. U. bendravimo su nepilnamete dukra A. U., gimusia (duomenys neskelbtini):
1.1. Atsakovas D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvieną trečiadienį ir/arba ketvirtadienį nuo 16 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos nuo 16 val. ir dukrą grąžindamas iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; apie susitikimą tėvas iš anksto informuoja dukters motiną SMS žinute. Kartą per mėnesį D. U. bendrauja su dukra A. U. trečiadienį arba ketvirtadienį pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos nuo 10 val. ir dukrą grąžindamas į jos buvimo vietą arba gyvenamąją vietą iki 19 val.
1.2. Atsakovas D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos penktadienį nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.
1.3. Nepriklausomai nuo 1 ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), o atsakovas su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos penktadienį nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.
1.4. D. U. bendrauja su dukra neporiniais metais (2015, 2017 ir t.t.) gruodžio 24-25 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais - gruodžio 25-26 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas dukrą numatytą dieną iš jos buvimo vietos nuo 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 19 val.
1.5. D. U. neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais - vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrą iš jos buvimo vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 16 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 19 val.
1.6. D. U. bendrauja su dukra 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu, apie atostogas iš anksto informuodamas dukters motiną ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios.
1.7. D. U. bendrauja su dukra kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), pradedant bendrauti nuo (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką gimtadienio išvakarėse nuo 16 val. iš jos buvimo vietos ir grąžindamas gimtadienio dieną iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.
1.8. D. U. bendrauja su dukra kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos nuo 16 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 19 val.
1.9. I. D. negalėdama pasirūpinti dukra A. U. bet kuriuo laiku arba dukters ligos metu privalo apie tai pranešti ir leisti dukra pasirūpinti D. U..
1.10. I. D. privalo informuoti D. U. apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra, ir netrukdyti D. U. matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga.
1.11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą privaloma pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo.
1.12. Įpareigoti ieškovę atlyginti atsakovui ½ dalį susitikimui su dukra skirtų kelionių išlaidų.
2. Įpareigoti ieškovę I. D. teikti atsakovui D. U. kasmėnesines ataskaitas apie dukters A. U. išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.
3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Atsiliepime į priešieškinį atsakovė nurodė, kad su atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesutinka. Siūlo tokią bendravimo tvarką:
Iki 3 metų nekeisti laikinos bendravimo tvarkos.
1.1. Leisti atsakovui D. U. pasiimti dukrą A. U. gim. (duomenys neskelbtini), kas ketvirtą porinį šeštadienį skaičiuojant nuo ieškinio šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš ieškovės I. D. namų adresu (duomenys neskelbtini), šeštadienį 10 val. ir grąžinti sekmadienį 17 val., ieškovei adresu (duomenys neskelbtini), tik tuo atveju jei atsakovas prieš šį savaitgalį bendravo su dukra ketvirtadienį nuo 17 val. 15 min. iki 19 val. Pasiimant dukrą A. U., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. D. namų adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžino ją tuo pačiu adresu.
1.2. Leisti atsakovui D. U. kiekvienos savaitės trečiadienį arba ketvirtadienį pasiimti dukrą A. U., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. D. namų 17 val. 15 min. ir grąžinti 19 val. ieškovei adresu (duomenys neskelbtini).
1.3. Atsakovas privalo pranešti ieškovei, apie bendravimo laiką ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios, SMS žinute. Jei šios sąlygos neįvykdo, toliau atveju tos dienos bendravimas gali neįvykti.
1.4. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui, tą pačia dieną kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka kuri neįvyko, perkeliama į
kitą dieną arba kitą savaitgalį. 2. Nuo trijų metų:
2.1. Pasiima kiekvieną trečiadienį arba ketvirtadienį 17.15 min ir bendrauja iki 19 val. Apie bendravimo laiką informuoja ne mažiau kaip prieš 12 val. SMS žinute.
- Pasiima poriniais savaitgaliais penktadienį 19 val. ir grąžina sekmadienį 13 val.
2.3. Nepriklausomai nuo 1 ir 2 punkto per motinos dieną dukra bendrauja su ieškove, per tėvo dieną su atsakovu.
2.4. Neporiniais metais tėvas bendrauja gruodžio 24 dieną ir Velykų antrą dieną, o poriniais gruodžio 25 ir Velykų pirmą dieną. Pasiima 10 val. ryte, grąžina 19 val. vakare.
2.5. Kasmetinių atsakovo atostogų metu, jei jos sutampa su nepilnametės dukros atostogomis, atsakovas su dukra bendrauja 3 dienas iš eilės, o vėliau kiekvienais metais ilginant
Po vieną dieną iki 7. Tuo metu leidžiant mamai kas antrą dieną aplankyti dukrą jos buvimo vietoje ir bendrauti su ja po 2 valandas nedalyvaujant atsakovui. Apie atostogų laiką informuoti
prieš 2 mėnesius.
- Dukros gimtadienio dieną atsakovas lanko dukrą ir bendrauja su ja nuo 17.15 iki 19 val.
- Ieškovė informuoja apie dukros sveikatos būklę, apie dukros pasiekimus.
2.7. Atsakovas negali išsivežti dukros, ilgiau kaip 4 valandoms, jei jis neturės pastovios gyvenamos vietos, ir kol vaikų teisių apsaugos tarnyba neįvertins gyvenimo sąlygų.
Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tėvo valdžios apribojimo, likusioje dalyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka, nes ši tvarka atitinka atsakovo, o ne dukros interesus. Siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir atsakovui leisti iki trijų metų pasiimti dukrą vienai nakvynei kartą per mėnesį, o nuo trijų metų kas antrą savaitgalį po dvi nakvynes. Nurodo, kad su atsakovu niekada negyveno kaip šeima, A. gimus 2 savaites visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini), o paskui ji su dukra grįžo į (duomenys neskelbtini), atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) atsakovas atvažiuodavo savaitgaliais, tai yra penktadienį ir išvažiuodavo sekmadienį, kartais pirmadienį, tačiau A. niekada su juo viena nakčiai nebuvo palikta. Nurodė, kad kartu su dukra ir atsakovu buvo kartu visi išvažiavę prie jūros, taip pat ir ji su dukra pas atsakovą važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pagrindinė priežastis dėl ko nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka tai yra tai, kad dukra nepripratusi likti miegoti nakčiai su atsakovu, yra prisirišusi prie jos, atsakovas negali vienas dukra pasirūpinti, be to psichologė išvadoje yra nurodžiusi, kad šiuo mergaitės periodu vyksta vaiko saugaus prisirišimo prie motinos formavimosi etapas, tai yra A. be jos patirtų stresą. A. atsiskirti nuo jos sunku, kai reikia važioti su atsakovu, A. verkia, įsikabina į ją, ji siūlė atsakovui važiuoti į žaidimų kambarį, kol A. pripras, bet atsakovas atsisako. A. po nakvynės pas tėtį jautėsi blogai, verkė, nemiegojo naktį. Atsakovas neišnaudojo laikinos bendravimo tvarkos, vėluodavo parvežti A. nustatytu laiku, jai grasina. Per pusantrų metų ji niekada nedraudė matytis su mergaite, atsakovas apie devynis mėnesius atvažiuodavo beveik kiekvieną savaitgalį, nors ji prašė atvažiuoti dažniau, tačiau dukros tuomet neišsiveždavo, o likdavo pas ją namuose (2015-08-13 garso įrašas). Po devynių mėnesių tuomet prasidėjo konfliktai, atvažiuodamas atsakovas provokuodavo ją, nes ji prašydavo išlaikymo dukrai bei kad išpirktų jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas. Pripažįsta, kad santykiai jos ir atsakovo yra konfliktiški. Dėl prašomo išlaikymo sumos nurodė, kad ji A. išleidžia kas mėnesį kartu su komunaliniais mokesčiais 300 Eur. Vien tik darželis kas mėnesį kainuoja 54 Eur, kas mėnesį perka dukrai druską, kuri kainuoja 10 Eur, maistą, drabužiams ir avalynei išleidžia 100 Eur, vitaminus, lavinimo priemones, perka dėliones knygų pavidalu, viena kainuoja 10 Eur, per mėnesį nuperka tokias dvi, perka modeliną, kuris skirtas mergaitės lavinimui, kaina 15 Eur. Nurodė, kad A. specialių poreikių neturi. Jos pajamas sudaro darbo užmokestis – 700 Eur, kitų pajamų negauna, išsilavinimas aukštasis, dirba pradinių klasių mokytoja, turi 2 jai nuosavybės teise priklausančius butus, viename ji gyvena, kitame atsakovas, turi vieną automobilį, nepilnamečių išlaikytinių neturi, turi pilnametį sūnų, tačiau jis dar mokosi vidurinėje mokykloje. Dėl įsiskolinimo sumos priteisimo nurodė, kad atsakovas nuo pat dukros gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), išlaikymo dukrai neteikė, todėl susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Nurodė, kad per nurodytą įsiskolinimo laikotarpį atsakovas yra apie keturis-penkis kartus atvežęs mišinuko dukrai, du-tris kartus sauskelnių, nupirkęs striukę, sportinius batelius, trejus sportinius marškinėlius, dvejas basutes, du kartus pravedęs po dvidešimt eurų, taip pat nupirkęs vežimėlį, lovytę. Ji prašydavo atsakovo pinigų išlaikymui, atsakovas sakydavo, kad duos, bet neduodavo. Ji pati A. supirko kraitelę, A. maitino savo pienu 5 mėnesius, tačiau reikėdavo papildomai vaikui maisto. Nurodė, kad atsakovas atvažiuodamas savaitgaliais atveždavo maisto, bet ir pats valgydavo. Atsakovas priteisto laikino išlaikymo reguliariai nemoka, moka dalimis.
Atsakovas D. U. su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad sutinka, kad A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka kas mėnesį dukrai teikti 100 Eur išlaikymą, pareikštą ieškovės reikalavimą dėl 2700 Eur išlaikymo prašo atmesti. Nurodo, kad nedirba šiuo metu, nes mirė darbdavys, turi vidurinį išsilavinimą, sveikatos problemų neturi, planuoja važiuoti į užsienį dirbti, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, gyvena ieškovės vardu registruotame bute, išlaiko sūnų, kuris mokosi gimnazijoje. Gyvena iš santaupų, kurias sukaupė, kai pardavė butus ir automobilius. Dėl įsiskolinimo nurodė, kad nuo pat dukros gimimo teikė dukrą išlaikymą nuolatos ir reguliariai, pinigų kas mėnesį neskirdavo, tačiau atiduodavo ieškovei pinigus, tiek kiek ieškovė išleisdavo už nupirktus daiktus, tai būdavo 100 Lt, kartais 50 Lt per mėnesį. A. pirko mišinėlį Bellakt, kurį parveždavo draugas E. B. iš Baltarusijos, sauskelnes, kurias atveždavo draugas E. A. iš Vokietijos. Viena dėžutė mišinėlio kainavo 10 Lt, į mėnesį pirkdavo 6-8 dėžutes, kas sudarydavo 80 Lt (23 Eur) į mėnesį, sauskelnėms - 21 Eur į mėnesį, kai dukra paaugo pirko veršieną, jautieną, kalakutieną, varškę, vaisius, kitus maisto produktus, juos atveždavo savaitgaliais. Yra nupirkęs gultuką 280 Lt (81 Eur), vežimėlį 950 Lt (275 Eur), žaislų, knygų, į bylą teikia kvitus, dėl maistų ir drabužių, avalynės, nurodo, kad kvitai ne visi, nes jų nerinko, pateikia nuotraukas iš kurių matyti A. jo pirkti daiktai. Apie vežimėlio pirkimą neneigė ir pati ieškovė. Pateikia SMS žinutes, kur ieškovė prašydavo jo, kai jis atvykdavo pas ją savaitgaliui į (duomenys neskelbtini), nupirkti tam tikrus maisto produktus iš savo lėšų. Ieškovė nemaitino dukros 5 mėnesius, o 2 mėnesius. Nurodo, kad tiksliai pagrįsti ieškovės nurodytos 150 Eur sumos negali, nes nesitikėjo, tai tokių įrodymų reiks, bet ieškovės nurodytą sumą teikė dukrai. Dėl bendravimo tvarkos su dukra prašo leisti bendrauti maksimaliai, jis dukrą myli, žino jos dienos rėžimą, su dukra žaidžia, ruošia jai maistą, migdo. Pripažįsta, kad santykiai su ieškove konfliktiški, todėl siekiant išvengti konfliktų, prašo leisti dukrą paimti iš darželio, kai jis ateina į darželį, dukra pribėga apsikabina. Nurodo, kad buvo nustatyta jo laikina bendravimo tvarka, kai bendravimas vyko vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei stebint, duomenų, kad jis nemoka rūpintis dukra, nėra, ryšys tarp jo ir Atėnės susiformavęs, nemato priežasčių, kurios trukdytų jam bendrauti tokia tvarka, kurią jis siūlo. Nurodė, kad mažesnis bendravimas silpnintų dukros ryšį su juo. Prašymas leisti pasiimti dukrą vieną dieną per mėnesį darbo dieną nuo dešimtos valandos yra susijęs su galimybe pasirūpinti mergaitės sveikata. Nurodė, kad vėluodavo parvežti dukrą ieškovei tik dėl to, kad mergaitė pabusdavo vėliau, todėl reikėdavo ją pavalgydinti, be to kelionė užtrunka. Ieškovei norėdavo pranešti, kad vėluos, bet ieškovė į skambučius neatsiliepdavo.
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad sutinka, kad A. U. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas. Dėl bendravimo tvarkos iš dalies palaiko atsakovo priešieškinį dėl detalios bendravimo tvarkos nustatymo, kadangi tai geriausiai atitiktų ne tik mažametės A., bet ir šalių interesus, tačiau atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš dalies pažeidžia mažametės A. interesus, kadangi mergaitė lanko ugdymo įstaigą ir bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į jos interesus ir dienos rėžimą, bei tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Sutinka, su ieškovės siūlomu pereinamuoju laikotarpiu, tačiau mano, kad geriausi vaiko interesus atitiktų nustačius iki 3 metų tokią tvarką bendravimo, kad A. iki trijų metų praleistų su atsakovu kas antrą savaitgalį po vieną nakvynę, o nuo 3 metų jau kas antrą savaitgalį po 2 nakvynes. Duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį nepilnametės dukros atžvilgiu neturi, duomenų, kad atsakovas negali pasirūpinti dukra nėra, bendravimo tvarką siūlo nustatyti atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo interesus.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant, išvadoje nurodė, kad A. U. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. D., o iš atsakovo priteistinos lėšos dukters išlaikymui. Ieškovės prašoma išlaikymo suma atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinojoje bendravimo tvarkoje šalys sutarė ir dėl A. nakvynės pas tėvą. Darytina prielaida, jog ieškovė, sutikdama su dukters nakvyne pas tėvą kas ketvirtą porinį metų savaitgalį, manė, kad atsakovas galės tuo metu tinkamai pasirūpinti A. Todėl priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo su dukra dažnumo ir nakvynės turėtų būti tenkintini. Skyrius neturi jokių duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai rūpinęsis savo dabar jau pilnamečiu sūnumi G. ar dukra A., atsakovas turi tinkamas buities sąlygas augti mažamečiui vaikui. Jeigu, ieškovės ir mažametės A. gyvenamosios vietos Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kurie bendravę su vaiku ir ieškove, nuomone, būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis dėl mergaitės ilgesnio laiko praleidimo su tėvu ir tarpusavio ryšių stiprinimo, skyrius pritartų tokiai nuomonei.
Liudytoja D. K. nurodė, kad yra A. U. gydytoja nuo tada, kai A. suėjo metukai. A. iš pradžių eiti pas gydytoją labai bijodavo, verkdavo, dabar jau nebijo. Ji dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Ateidama su dukra pas gydytoją, ieškovė sakydavo, jog dėl konfliktų šeimoje mergaitė tapo irzli, tačiau tai nebūdavo pagrindinė atėjimo pas gydytoją priežastis. Nurodė nepastebėjusi tokio amžiaus vaikui nebūdingų ligų požymių. Kadangi mergaitei nėra nei astma, nei alergija, dažnoms kvėpavimo takų ligoms negali turėti įtakos pelėsis. Su sergančia mergaite ateidavo tik ieškovė, atsakovas nebuvo atėjęs. Ji yra bendravusi su atsakovu dėl mergaitės sveikatos, kai jis klausdavo apie mergaitės būklę, tačiau dažnai jis norėdavo dalykų, kurių neleidžia ligoninės taisyklės, pvz. išrašų apie konkrečią prasirgtą ligą. Klausdavo dažniausiai telefonu, bet kelis kartus buvo atėjęs. Dėl gydytojų komisijos pažymos, kurioje nuodyta, kad mergaitei nustatyta emocinio streso būsena nurodė, kad šio įvykio neatsimena, teigia jog išvadai padaryti užtenka vienkartinės apžiūros, mama papasakoja kas vyksta, kuo vaikas skundžiasi (verkia ir glaudžiasi prie mamos). Šiuo atveju buvo skirti raminamieji homeopatiniai vaistai nervų sistemai raminti arba miegui gerinti, gydymas šiais vaistais nėra tęsiamas. Liudytojas E. B. nurodė, kad su atsakovu yra draugai. Jis prieš metus ir 8 mėnesius vežė atsakovo dukrai vaikišką mišinuką Bellakt iš Baltarusijos ir tai truko pusantrų metų. Į mėnesį parveždavo keturis kartus įvairiais kiekiais: po dešimt, po šešias, po dvylika dėžučių. Atsakovas pasiimdavo ir atsiskaitydavo už maistą. Viena dėžutė mišinuko iš pradžių kainuodavo 10 litų, vėliau pabrango iki 12 litų. Apie keturis mėnesius jau mišinuko nebeveža.
Liudytojas A. U. nurodė, kad yra atsakovo tėvas, atsakovo santykiai su dukra yra labai geri. Atsakovas dukra rūpinasi, išlaiko, skiria pinigus, perka daiktus, maistą. Nurodo, kad pats tai matė. Nuo pat mergaitės gimimo visas išlaikymas buvo iš atsakovo pusės, nuo gimimo į mėnesį skirdavo apie 200 litų, atskirais atvejais ir daugiau. Daug ką pirkdavo pats, dalį pinigų duodavo ieškovei. Jis du kartus važiavo į (duomenys neskelbtini) paimti parvežto mišinuko. Pinigų atsiskaityti už maistą davė atsakovas. Atsakovas išlaikymą teikė pilnai, savo noru, neprašant. Taip pat atsakovas pirkdavo įvairias dovanas per įvairias šventes. Atsakovas išlaikymą teikė reguliariai, į metus apie 2000-3000 litų. Kai atsakovas atsiveždavo dukrą pas save į (duomenys neskelbtini), jų santykiai buvo labai geri, draugiški, nebuvo nei karto, kad ji verktų. Atsakovas rūpinosi dukra taip, kaip priklauso. Nurodo, jog gruodžio pabaigoje vežė atsakovą ir mergaitę į (duomenys neskelbtini), tuomet mergaitė buvo rami, tačiau pradėjo verkti, kuomet atvažiavo į kiemą ir mama pradėjo kelti triukšmą. Jis automobilį vairavo, nes lauke buvo blogas oras, o atsakovui buvo sunku tuo pačiu metu ir vairuoti, ir prižiūrėti mergaitę. Pirmą kartą mergaitę pamatė, kai jai buvo keli mėnesiai. Nuo mergaitės gimimo atsakovas visą laiką dirbo pagal darbo sutartį, pajamos buvo pastovios. Liudytojas G. U. nurodė, kad nuo gimimo iki dabar gyvena su atsakovu. Nurodo, jog atsakovas išlaikė mergaitę nuo jos gimimo, pirko jis kartu rūbus, maistą. Draugai parveždavo sauskelnių, mišinukų. Atsakovas su dukra labai gražiai bendrauja, kartu žaidžia, gamina valgyti, migdo pietų miego, maitina. Mergaitė nebūdavo irzli, tik kartais išsigąsdavo jo, pasislėpdama už tėčio, bet paskui priprasdavo. Nurodo, jog iki dešimt kartų yra važiavęs kartu su atsakovu ir mergaite į (duomenys neskelbtini). Važiuojant mergaitė būna labai rami, tačiau kartą jie vėlavo dešimt minučių, nes mergaitė vėliau pabudo, dėl to ieškovė pakėlė triukšmą, daužė langus, čiupo mergaitę ir ji pradėjo verkti. Nors atsakovas skambino ieškovei norėdamas pasakyti, jog vėluos, ji atmesdavo skambutį. Nurodo, jog nematė, kaip atsakovas perduodavo daiktus ieškovei, tačiau matydavo, kaip mergaitė nešioja atsakovo pirktus rūbus. Liudytojas Ž. D. nurodė, kad atsakovas dažnai svečiuodavosi pas juos su mama namuose, dažniausiai savaitgaliais. Netekę matyti, kad atsakovas perduotų ieškovei pinigus. Kartą yra visi vykę į (duomenys neskelbtini), dažniausiai už viską atsiskaitydavo ieškovė. Ieškovės mama, tai yra jo senelė jam duoda apie 100 Eur į mėnesį nuo tada, kai suėjo 17 metų. Pas senelę važiuoja dažniausiai per atostogas ir savaitgaliais. Pinigų duoda įvairiai, tiek per atostogas, tiek savaitgaliais. Kai gimė sesuo, gyveno (duomenys neskelbtini), o mama su sese(duomenys neskelbtini) apie savaitę laiko. Atsakovas, atvažiuodamas pas ieškovę, dažniausiai likdavo savaitgaliais, bet ne kiekvieną, o kas trečią savaitgalį. Ar atsakovas prisidėjo prie sesės išlaikymo, tiksliai negali nurodyti. Retkarčiais atveždavo mišinėlio sesei, į mėnesį kartą ar du, tačiau jo nepakakdavo, tuomet pirkdavo mama. Dėl kitų reikmenų neatsimena.
Liudytojas E. A. nurodė, kad yra atsakovo kaimynas. Jis veždavo atsakovo mergaitei sauskelnes. Sauskelnes vežė iš užsienio apie 2 metus. Kadangi sauskelnes buvo įvairiais kiekiais, negali tiksliai nurodyti, kas kiek laiko veždavo. Nurodo, jog didelio pako užtenka maždaug dviem mėnesiams. Sauskelnes veždavo pastoviai ir kitoms šeimoms, paimdamas didesnį kiekį. Didesnis pakas kainuodavo 11,99 Eur, mažesni kainuodavo 9,95 Eur, mažiausi - 6,65 Eur. Sauskelnes perduodavo pačiam atsakovui, kuris visada sumokėdavo už jas. Apie pusantrų metų atsakovo mergaitei jau nebeveža sauskelnių. Sauskelnes perduodavo įvairiai, tačiau kai atnešdavo sauskelnes atsakovui į namus, girdėdavo, jog namuose yra mažas vaikas. Yra matęs, kaip atvykdavo ieškovė su mergaite, kaip visi važiuodavo apsipirkti. Matydavo ir žino, jog atsakovas veždavosi mišinuką iš (duomenys neskelbtini).
Ieškinys ir priešiešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (T. 1, b. l. 9). Šalys santuokos sudarę nebuvo. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnametės dukros A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Institucijos byloje teikiančios išvadą, nurodė, kad nepilnametės A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausia atitinka vaiko interesus. Duomenų apie tai, kad toks šalių susitarimas pažeistų jų ar A. U. interesus, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepilnametės A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.165 str. 2 d.).
Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete nustatymo.
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamete A. U., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos. Esminis šalių nesutarimas kyla dėl atsakovo galimybės matytis su dukra kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimant dukrą A. U. penktadienį nuo 16 val. ir grąžinant sekmadienį 19 val. Atsakovas tokį savo prašymą motyvuoja įstatymo jam suteikta galimybe maksimaliai bendrauti su dukra, ieškovė teismui siūlo nustatyti bendravimo tvarką su pereinamuoju laikotarpiu, nustatant, kad atsakovas dukrą iki 3 metų gali pasiimti vienai nakvynei, o nuo 3 metų kas antrą savaitgalį su dviem nakvynėmis. Kiekviena šalis savo procesiniuose dokumentuose pateikė savo siūlomą bendravimo tvarkos variantą, ieškovė baigiamųjų kalbų metu pateikė patikslinimą dėl bendravimo tvarkos.
Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta pasilieka, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.
Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad dukra likdama su atsakovu 2 nakvynėms iš eilės patirtų stresą, kadangi atsakovas su šeima nuolatos negyveno, dukra prie atsakovo nėra prisirišusi, be to remiasi psichologės rekomendacijomis, kad šiuo metu mergaitei formuojasi saugaus prieraišumo prie motinos jausmas, tačiau šios aplinkybės nėra pagrįstos ir sudarančios pagrindą nustatyti atsakovui minimalią bendravimo su dukra tvarką. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto VšĮ Asmenybės brandos centro rašto dėl Marijampolės gyventojos A. U., jame nurodyta, kad „buvo teikiama psichologinė pagalba A. U. mamai, įvertinant vaiko raidos ypatumus, galima teigti kad šiuo metu formuojasi vaiko saugus arba nesaugus prieraišumas. Mamos teigimu A. nėra nei vienos nakties miegojusi atskirai be jos, ar ilgesniam laikui palikta su kitais asmenimis. VTAS teigimu vaiko poreikiai bendraujant su mama yra tenkinami. Todėl galima teigti, kad vyksta vaiko saugaus prisirišimo prie motinos formavimosi etapas. Būtų netikslinga (o galimai ir žalinga) šiuo metu stiprinant ryšį su tėčiu vaikui vykti į kitą jam mažai žinomą aplinką nakvynei, todėl šiuo atveju gyvenamosios vietos išsaugojimas geriausia atitiktų vaiko poreikius“ (T. 1, b. l. 129). Teismas pažymi, kad rašte nurodytos išvados padarytos remiantis ieškovės paaiškinimas, su A. U. bendrauta nebuvo, išvados dėl A. U. galimai žalingo ryšio su tėvu stiprinimo, jai išvykus su tėčiu nakvynei, nėra pagrįstos ir šiuo atveju vertintinos kaip teoriniai samprotavimai, pažymint, kad atsakovo gyvenamoji vieta vaikui nėra nepažįstama, A. U. tėvo gyvenamojoje vietoje yra buvusi tiek su ieškove, tiek ir buvo likusi viena su atsakovu teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, be to šalys šioje gyvenamojo vietoje yra kartu gyvenusios A. gimus 2 savaites. Į bylą pateikta 2015-07-23 gydytojų pažymą, kurioje nurodyta, kad mergaitė kabinete verkia, glaudžiasi prie mamos, nerami, nustatyta diagnozė – emocinio streso būsena, skirtas gydymas raminamaisiais vaistais ir vaistais dėl nemigos (T. 1, b. l. 6). Dėl šios pažymos apklausta liudytoja gydytoja D. K., kuri yra A. U. šeimos gydytoja, nurodė, kad tai buvo vienetinis atvejis, pažymoje padarytos išvados atsižvelgiant į ieškovės nurodytus vaiko būsenos požymius, A. serga įprastomis tokio amžiaus vaikams ligomis, dėl emocinio streso daugiau A. nesilankė, paskirtų raminamųjų vaistų ir vaistų nuo miego gydymas netęsiamas. Institucijos teikiančios šioje byloje išvadas, nurodė, kad duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį neturi. Teismo 2015-08-14 nutartimi šioje byloje buvo nustatyta, kad per 2015 m. rugpjūčio mėnesio 2 savaites, pasirinkus 3 dienas per savaitę, atsakovas bendrauja su A. U. vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Vaiko teisių institucijos atstovei. 2015-09-17 teismo posėdyje institucijos atstovė nurodė, kad mergaitė, bendraudama neutralioje vietoje su tėčiu, jautėsi puikiai. Kartą, kai mergaitė truputį sirgo, ji nuolat prašė mamos, bet tik tą vieną dieną. Nurodė, kad negali įvertinti, ar atsakovas geba rūpintis mergaite ilgiau nei dvi valandas, tačiau visų susitikimų metų šalys konfliktavo vaiko akivaizdoje. Šeši susitikimai vyko per dvi savaites ir konfliktai vyko visus kartus. Bendravimas su tėčiu buvo natūralus, mergaitė jautėsi saugiai, tėtis elgėsi tinkamai. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti abiejų šalių vaizdo ir garso įrašai, tačiau juos ištyrus nenustatyta, kad A. U. ir tėvo bendravimas kenktų vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju Marijampolės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į mergaitės amžių. Kauno Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo su dukra dažnumo ir nakvynės turėtų būti tenkintini, skyrius neturi jokių duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai rūpinęsis savo dabar jau pilnamečiu sūnumi G. ar dukra A., atsakovas turi tinkamas buities sąlygas augti mažamečiui vaikui. Jeigu, ieškovės ir mažametės A. gyvenamosios vietos Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, kurie bendravę su vaiku ir ieškove, nuomone, būtų reikalingas pereinamasis laikotarpis dėl mergaitės ilgesnio laiko praleidimo su tėvu ir tarpusavio ryšių stiprinimo, skyrius pritartų tokiai nuomonei. Pažymėtina, kad vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsnių nuostatomis, už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją; vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Nagrinėjamu atveju teismas ištyręs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta objektyvių priežasčių, kurios patvirtintų, kad dažni atsakovo ir dukros susitikimai traumuotų vaiką psichologiškai ir sudarytų pagrindą nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką. Natūralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai (LITEKO duomenis ieškovė ir atsakovas pripažinti kaltais pagal BK 140 str. 1 d., nuosprendis neįsiteisėjęs, vyksta taip pat teisminis procesas pagal BK 140 str. 1 d.) ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, pažymint, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nesant objektyvių priežasčių dėl ko dažnas bendravimas su tėvu gali neatitikti vaiko interesų, darytina išvada, kad atsakovo prašoma nustatyti maksimali bendravimo tvarka su A. U. atitinka vaiko interesus.
CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į abiejų šalių pateiktus bendravimo tvarkos variantus, atsižvelgęs į institucijų išvadas ir byloje esančių įrodymų visumą, siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus, užtikrinti vaiko dienos rėžimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatytina tokia bendravimo tvarka, kuri pagal esamą situaciją geriausia atitinka vaiko interesus:
1. Atsakovas D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir dukrą grąžindamas iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; apie susitikimą tėvas iš anksto, tai yra ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios informuoja dukters motiną SMS žinute.
2. Atsakovas D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, penktadienį nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.
3. Nepriklausomai nuo 1 ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), o atsakovas su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, penktadienį nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.
4. D. U. bendrauja su dukra neporiniais metais gruodžio 24 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais - gruodžio 25 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas dukrą numatytą dieną iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 18 val.
5. D. U. neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais - vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 18 val.
6. D. U. savo kasmetinių atostogų metu bendrauja su dukra 7 dienas iš eilės, jei jos sutampa su nepilnametės dukros atostogomis, apie atostogas iš anksto informuodamas dukters motiną ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios. Tuo metu leidžiama ieškovei kas antrą dieną aplankyti dukrą jos buvimo vietoje ir bendrauti su ja po 2 valandas nedalyvaujant atsakovui, prieš tai informuojant atsakovą SMS žinute ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios.
7. D. U. bendrauja su dukra kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), pradedant bendrauti nuo (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką gimtadienio dieną nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas gimtadienio dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą; tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini) yra darbo diena, D. U. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.
8. D. U. bendrauja su dukra kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 18 val. Tuo atveju, kai balandžio 30 d. yra darbo diena, D. U. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.
9. I. D. negalėdama pasirūpinti dukra A. U. privalo informuoti apie tai atsakovą ir leisti dukra pasirūpinti atsakovui.
10. I. D. privalo informuoti D. U. apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra, ir netrukdyti D. U. matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga.
11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą ieškovė ir atsakovas privalo pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo.
12. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui, tą pačia dieną kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka kuri neįvyko, perkeliama į
kitą dieną arba kitą savaitgalį, o dukrai pasveikus, ieškovė apie tai privalo pranešti atsakovui dukros pasveikimo dieną. Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę atlyginti ½ dalį susitikimui su dukra skirtų kelionių išlaidų. Pažymėtina, kad nepilnametės A. U. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, todėl tenkinus atsakovo prašymą įpareigoti atlyginti kelionės išlaidas, reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą, todėl šis prašymas atsisakytinas tenkinti.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.
Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009), kuri šiuo metu sudaro 350 Eur.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 150 Eur nepilnametės dukros išlaikymui, nurodo, kad nepilnametės poreikiams kartu su būsto mokesčiais per mėnesį išleidžia 300 Eur. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad vien tik darželis kas mėnesį kainuoja 54 Eur, kas mėnesį perka dukrai druską, kuri kainuoja 10 Eur, maistą, drabužiams ir avalynei išleidžia 100 Eur, vitaminai, lavinimo priemonės, perka dėliones knygų pavidalu, viena kainuoja 10 Eur, per mėnesį nuperka tokias dvi, perka modeliną, kuris skirtas mergaitės lavinimui, kaina 15 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 157-160), darbo užmokestis yra 700 Eur per mėnesį, kartu su ja gyvena sūnus, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, nepilnamečių išlaikytinių neturi, jos vardu kaip asmeninė nuosavybė registruoti 2 butai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi viena automobilį 1997 metų. Atsakovas nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, teismui nurodė, kad gyvena iš santaupų, kurios susikaupė pardavus nekilnojamąjį turtą (butus), automobilius, tačiau duomenų apie santaupas nepateikė. Atsakovas gyvena ieškovės vardu registruotame bute. Atsakovas nurodo, kad pagal savo galimybes gali teikti tik 100 Eur išlaikymą, planuoja išvykti dirbti į užsienį, kartu su juo gyvena sūnus, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, nepilnamečių išlaikytinių neturi, tačiau byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad atsakovas būtų nedarbingas, kad turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti. Pažymėtina, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jos pajamos sudaro 700 Eur, atsakovas duomenų apie turimas santaupas teismui nepateikė (CPK 178 str.), todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties yra vertinamos vaiko naudai. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog teikiant mažesnį nei ieškovės prašomą 150 Eur išlaikymą jo pakaktų būtiniausiems vaiko poreikiams, todėl įvertinus tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, šiandieninis atsakovo bedarbio statusas nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogesnę nei ieškovės ir nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus, kuri nurodė, kad vaiko išlaikymui skiria 300 Eur per mėnesį. Didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Atsakovas privalo imtis priemonių gauti jo darbingumą, išsilavinimą, darbo patirtį atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo dydžio, o būtent tai, kad ieškovė išleidžia 300 Eur per mėnesį, nors ieškovė ieškinyje detaliai nenurodė patiriamų vaiko išlaikymui išlaidų ir nepateikė patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų kainas (CPK 182 straipsnio 1 dalis), vaiko amžių, orientacines išlaidas tenkančias tokio amžiaus vaikui ugdymo įstaigos lankymo, vaistų, vitaminų, laisvalaikio reikmėms, daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma kas mėnesį po 150 Eur yra pagrįsta, pakankama minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų vaiko poreikių ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tikslinga iš atsakovo priteisti 150 Eur jo dukros išlaikymui, nuo 2015-08-01, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovas prašo įpareigoti ieškovę pateikti ataskaitą apie dukrai teikiamo išlaikymo panaudojimą. CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui skiriamos sumos pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., maistui, aprangai, mokslams ir kt.), o nepanaudota suma taupoma. Tuo atveju, kai vaiko (vaikų) tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko (vaikų) interesais (panaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, perleidžia kitiems asmenims ir pan.) CK 3.203 straipsnio 2 dalyje nustatyta tokio asmens pareiga atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Taigi vaiko turtiniai interesai nuo tėvų, valdančių jo turtą uzufrukto teise, aplaidaus ir netinkamo pareigų vykdymo, yra apsaugoti suteikiant teisę vaiko atstovams, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir prokurorui teisę išieškoti skolą iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto. Tuo atveju, kai vaiko turtą uzufrukto teise ištuokos atveju tvarko tėvas (motina), su kuriuo lieka gyventi vaikas, kitam tėvui suteikiama teisė ne tik kontroliuoti, kaip yra tvarkomas vaiko turtas, bet ir reikalauti, jog vaiko turto uzufruktoriumi esantis buvęs sutuoktinis tinkamai vykdytų savo pareigas, atitinkamai sudarytų sąlygas kitam vaiko tėvui kontroliuoti turto, įskaitant išlaikymui skiriamų sumų, panaudojimą (pvz., teiktų ataskaitas apie vaiko išlaikymui skirtų sumų panaudojimą). Vienam iš vaiko tėvų, kuris tvarko vaiko turto uzufrukto teise, pareigos teikti kitam vaiko tėvui ataskaitą apie vaiko išlaikymui skirtų sumų panaudojimą nustatymas negali būti savitikslis. Tokios pareigos nustatymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas konkrečiais duomenimis, kad egzistuoja reali tikimybė, jog vaiko turtą tvarkantis vienas iš tėvų vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudoja ne pagal jų paskirtį. Teismas pažymi, kad įrodymų, kurie tvirtintų, jog šalių dukros poreikiai nėra užtikrinami, jos išlaikymui skiriamos lėšos galimai panaudojamos ne pagal paskirtį atsakovas nepateikė, be to bylos nagrinėjimo metu buvo priteistas laikinas išlaikymas, tačiau duomenų apie ieškovės netinkamą vaiko lėšų panaudojimą, nėra. Taigi įpareigojimo ieškovei teikti ataskaitas apie dukros išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą nustatymas, šiuo atveju nėra pagrįstas ir tikslingas (CPK 185 straipsnis), o tokia pareiga neabejotinai papildomai apsunkintų ieškovę, kuriai ir taip tenka didesnė našta, susijusi su dukros išlaikymo ir kasdienės priežiūros prievolėmis.
Dėl įsiskolinimo priteisimo.
Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2700 Eur įsiskolinimą nuo A. U. gimimo dienos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2015-08-01. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat gimimo neteikė dukrai išlaikymo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad atsakovas jos nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu yra apie keturis-penkis kartus atvežęs mišinuko dukrai, du-tris kartus sauskelnių, nupirkęs striukę, sportinius batelius, trejus sportinius marškinėlius, dvejas basutes, du kartus pravedęs po dvidešimt eurų, taip pat nupirkęs vežimėlį, lovytę, nes ieškovė ir atsakovas negyveno kaip šeima, atsakovas atvažiuodavo tik savaitgaliais. Atsakovas su reikalavimu nesutinka visiškai, nurodė, kad nepilnametei dukrai teikė pilnai išlaikymą nuo pat dukros gimimo, išlaikymą teikė nuolat ir reguliariai, pinigų kas mėnesį neskirdavo, tačiau atiduodavo ieškovei pinigus, tiek kiek ieškovė išleisdavo už nupirktus daiktus, tai būdavo 100 Lt, kartais 50 Lt per mėnesį (100+50=150 Lt:2, vidurkis 75 Lt per mėnesį/22 Eur). A. pirko mišinėlį Bellakt, kurį parveždavo draugas E. B. iš Baltarusijos, sauskelnes, kurias atveždavo draugas E. A. iš Vokietijos. Viena dėžutė mišinėlio kainavo 10 Lt, į mėnesį pirkdavo 6-8 dėžutes, kas sudarydavo 80 Lt (23 Eur) į mėnesį, sauskelnėms - 21 Eur į mėnesį, kai dukra paaugo pirko veršieną, jautieną, kalakutieną, varškę, vaisius, kitus maisto produktus, juos atveždavo savaitgaliais. Yra nupirkęs gultuką 280 Lt (81 Eur), vežimėlį 950 Lt (275 Eur), žaislų, knygų, į bylą teikia kvitus, dėl maisto ir drabužių, avalynės, nurodo, kad kvitai ne visi, nes jų nerinko, pateikia nuotraukas iš kurių matyti A. jo pirkti daiktai. Pateikia SMS žinutes, kur ieškovė prašydavo jo, kai jis atvykdavo pas ją savaitgaliui į (duomenys neskelbtini), nupirkti tam tikrus maisto produktus iš savo lėšų.
Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl mišinuko ir sauskelnių pirkimo patvirtino jo pasikviesti liudytojai E. B. ir E. A., tačiau pastarasis negalėjo tiksliai įvardinti kiek laiko vežė sauskelnes ir kiek laiko jau neveža; liudytojas A. U. nurodė, kas sūnus dukrai teikė išlaikymą apie 200 Lt į mėnesį arba 2000-3000 Lt per metus, daug ką pirko pats, dalį pinigų duodavo ieškovei; liudytojas G. U. nurodė, kad atsakovas teikė išlaikymą A. maistu, daiktais, matė kaip šiuos daiktas atsakovas pirko, teigė, kad atsakovas duodavo ieškovei ir pinigų, nors iš esmės pripažino, kad pinigų ir daiktų fakto perdavimo nematė, matė tik, kad A. apsirengusi tais drabužiais, kuriuos atsakovas pirko; liudytojas Ž. D. nurodė, kad atsakovas lankydavosi savaitgaliais, atveždavo mišinuko, tačiau jo trūkdavo ir mama nupirkdavo, nematė, kad atsakovas duotų mamai pinigų. Atsakovas teismui pateikė kvitus: 2015-03-24 ADIDAS pirkti drabužiai 45,70 Eur, 2014-12-23 – 29 Lt (8,40 Eur), 2015-03-02, 2015-04-24, 2015-02-23, 2015-09-19 ir 2015-10-05 pirkta vaikiška avalynė atitinkamai 7,53 Eur, 15,92 Eur, 19,11 Eur, 17,37 Eur, 7,24 Eur, 2015-01-02 kūdikio šliaužtiniai 3,13 Eur, vežimėlis 950 Lt (275 Eur) (T. 1, b.l. 84, T. 2, b. l. 73) viso 396 Eur, padalinus iš prašomo laikotarpio įsiskolinimo, tai yra 18 mėnesių, mėnesiui tenka 22 Eur; be to prie atsakovo nurodytų mėnesio išlaidų priskirtina jo nurodyti 22 Eur ieškovei už nupirktus dukrai daiktus +23 Eur mišinukas + 21 Eur sauskelnės, kas per mėnesį sudaro 66 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pateikti kvitui įvairiam maistui (laikotarpis nuo 2014-11-16 iki 2015-05-31, kuris aktualus įsiskolinimo laikotarpiui), nepatvirtina, kad būtent šis maistas buvo skirtas vaikui išlaikyti, kadangi šalys gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė, SMS žinutės, kurios pateiktos į bylą ir kuriose ieškovė prašo atvežti produktų, neįrodo, kad būtent tie produktai buvo nupirkti vaikui, o nuotraukose nurodyti daiktai, drabužiai, nepatvirtina, kad būtent šiuos daiktus pirko atsakovas, duomenų apie gultuko įsigijimą, nėra. Atsakovas nurodė, kad pirko ir triušieną ir kitą mėsą, kai A. jau paaugo, tačiau teismui šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad atsakovas veždavo mišinuko, sauskelnių, yra nupirkęs vežimėlį ir lovytę, drabužėlių, 2 kartus per vedęs po 20 Eur, atvažiuodamas savaitgaliais atveždavo maito; pagal teismui atsakovui nurodytus duomenis - per mėnesį atsakovo išlaidas sudarė: 66 Eur sauskelnės, mišinukas ir ieškovei atiduotos lėšos už A. pirktus daiktus|; 22 Eur drabužiai ir avalynė; maistas, kurio tikslios sumos, išleistos per mėnesį dukros išlaikymui atsakovas nepateikė; be to liudytojas A. U. nurodė, kad atsakovas teikdavo išlaikymą 2000-3000 Lt per metus, kas sudaro 72 Eur per mėnesį, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl faktiškai teikto išlaikymo ir nesant atsakovo į bylą pateiktų duomenų, liudijančių jo dalyvavimą vaiko išlaikyme ta apimtimi, kuria nurodė ieškovė, darytina išvada, kad atsakovas tik epizodiškai prisidėjo prie dukros išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei prašomu priteisti laikotarpiu A. amžių, ieškovės nurodytą aplinkybę, kad A. 5 mėnesius buvo maitinama motinos pienu, atsakovas šiuo laikotarpiu dirbo (T. 2, b. l. 8-10), teismui nustačius, kad vaikui reikia kas mėnesį po 150 Eur išlaikymui, iš atsakovo jo nepilnametei dukrai priteistinas įsiskolinimas po 50 Eur už mėnesį, skaičiuojant nuo 2014-01-29 iki 2015-08-01, tai yra 18 mėnesių X 50 Eur, kas sudaro 900 Eur (CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad ieškovė šioje byloje sumokėjo 82 Eur žyminio mokesčio, nuo išlaikymo dalies žyminio mokesčio atleista. Atsakovas šioje byloje yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovė patyrė 150 Eur + 615 Eur (viso 765 Eur) išlaidų advokatui; atsakovui už 666,02 Eur suteikta nemokama teisinė pagalba. Byloje susidarė 20,44 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.
Ieškovės patenkintų reikalavimų skaičius sudaro 67 procentus: 100 procentų gyvenamosios vietos nustatymas, 100 procentų išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis ir 33 procentai už išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo ieškovei priteistina 41 Eur žyminio mokesčio, nes ieškovė atsisakė reikalavimo apriboti tėvų valdžią, o dėl šio reikalavimo sumokėtas 41 Eur, ir 513 Eur (765 EurX67 proc.) už advokato pagalbą.
Atsakovo priešieškinyje atmesti 1.6; 1.12 ir 2 p. numatyti reikalavimai, todėl patenkintų reikalavimų skaičius sudaro 70 procentų. Iš ieškovės valstybei priteistina 466 Eur (666,02 EurX70 proc.) už suteiktas atsakovui teisines paslaugas ir pusė 20,44 Eur pašto išlaidų, tai yra 10,22 Eur, kurios užskaitytinos ieškovei sumokėjus 41 Eur žyminį mokestį už tėvų valdžios apribojimą. Užskaičius pašto išlaidas, ieškovei grąžintina 21 Eur žyminio mokesčio (41X75 proc.-10,22).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnametės A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal kurią tėvas su dukra bendrauja:
1. Atsakovas D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir dukrą grąžindamas iki 19 val. į jos gyvenamąją vietą; apie susitikimą tėvas iš anksto, tai yra ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios informuoja dukters motiną SMS žinute.
2. Atsakovas D. U. bendrauja su nepilnamete dukra A. U. kiekvienos metų porinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, penktadienį nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.
3. Nepriklausomai nuo 1 ir 2 punktuose nustatyto grafiko, ieškovė bendrauja su dukra kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną), o atsakovas su dukra bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (tėvo dieną), pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, penktadienį nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.
4. D. U. bendrauja su dukra neporiniais metais gruodžio 24 d. ir Velykų pirmą dieną, poriniais metais - gruodžio 25 d. ir Velykų antrą dieną, pasiimdamas dukrą numatytą dieną iš jos gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą atitinkamą dieną iki 18 val.
5. D. U. neporiniais metais bendrauja su dukra per valstybines šventes sausio 1 d., kovo 11 d., birželio 24 d., rugpjūčio 15 d., poriniais metais - vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., paimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos, atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą šventės dieną iki 18 val.
6. D. U. savo kasmetinių atostogų metu bendrauja su dukra 7 dienas iš eilės, jei jos sutampa su nepilnametės dukros atostogomis, apie atostogas iš anksto informuodamas dukters motiną ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios. Tuo metu leidžiama ieškovei kas antrą dieną aplankyti dukrą jos buvimo vietoje ir bendrauti su ja po 2 valandas nedalyvaujant atsakovui, prieš tai informuojant atsakovą SMS žinute ne mažiau kaip prieš 12 valandų iki bendravimo pradžios.
7. D. U. bendrauja su dukra kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), pradedant bendrauti nuo 2016-01-29, pasiimdamas vaiką gimtadienio dieną nuo 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas gimtadienio dieną iki 18 val. į jos gyvenamąją vietą; tuo atveju, kai (duomenys neskelbtini) yra darbo diena, D. U. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną neturi teisės riboti kito tėvo galimybių pasveikinti dukterį su gimtadieniu, su ja pabendrauti, perduoti dovanas.
8. D. U. bendrauja su dukra kiekvienų metų balandžio 30 d. (tėvo gimtadienis) pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas į jos gyvenamąją vietą kitą dieną iki 18 val. Tuo atveju, kai balandžio 30 d. yra darbo diena, D. U. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos, tai yra vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko lankomos ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir vaiką grąžindamas tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą iki 19 val.
9. I. D. negalėdama pasirūpinti dukra A. U. privalo informuoti apie tai atsakovą ir leisti dukra pasirūpinti atsakovui.
10. I. D. privalo informuoti D. U. apie dukters ugdymo pasiekimus, sveikatos būklę, jos poreikius, kitus svarbius įvykius, susijusius su dukra, ir netrukdyti D. U. matytis su dukra jos buvimo vietoje, kai dukra serga.
11. Apie vaiko tėvų gyvenamosios vietos, jų mobilių telefonų numerių, elektroninio adreso pasikeitimą ieškovė ir atsakovas privalo pranešti vienas kitam per 3 dienas nuo jų pasikeitimo.
12. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), ligos atveju ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui, tą pačia dieną kai suserga dukra ir ta bendravimo tvarka kuri neįvyko, perkeliama į
kitą dieną arba kitą savaitgalį, o dukrai pasveikus, ieškovė apie tai privalo pranešti atsakovui dukros pasveikimo dieną. Nepilnametei A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2015-08-01, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka, vykdymo procese įskaičiuojant lėšas pagal šioje byloje 2015-11-03 nutartimi atsakovo teiktą laikiną išlaikymą dukrai.
Priteisti iš atsakovo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų ) išlaikymo įsiskolinimą.
Ieškovę I. D. paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Iš ieškovės I. D. valstybei priteisti 466 Eur už suteiktas atsakovui teisines paslaugas, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Iš atsakovo D. U. ieškovei I. D. priteisti 41 Eur žyminio mokesčio ir 513 Eur už advokato pagalbą.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai gražinti ieškovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 Eur žyminio mokesčio sumokėto 2015-07-31 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Navickienė