Baudžiamoji byla Nr. 1-2852-935/2017 |
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31202-2017-1 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1., 1.2.5.4.1., 1.1.7.2.3., 2.12.1.3. |
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU
2017 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje P. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė:
P. L. 2017 m. birželio 22 d., apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, sukėlė konfliktą, kurio metu, grasino nužudyti motiną V. L., sakė jai, jog ši negyvens, ją užmuš, pargriovė ją ant lovos, sugriebė už kaklo ir smaugė, tuomet kumščiais sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių V. L. į įvairias kūno vietas – krūtinę, rankas, kojas, galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė V. L. fizinį skausmą, taip pat sukėlė baimę ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Šiais savo veiksmais P. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje 145 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu P. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina V. L.. Šiuo metu niekur nedirba, bet mamos pinigų neprašo, dirba pavienius darbus. Jis 2017 m. birželio 22 d. ryte atsikėlė, išėjo gerti. Apie 13.00 val. grįžo namo, nepamena, dėl ko ir kaip konfliktavo su mama. Kambario durys buvo išspirtos ne šio konflikto metu. Vėliau atvažiavo sesė, jam dėl kažko priekaištavo, ant jo rėkė, taip ir kilo konfliktas. Jis nesistumdė, negrasino. Nepamena, ar mamai grasino. Mamai nei karto netrenkė, suėmęs už kaklo nebuvo. Pamena, kad atvažiavo pareigūnai. (b. l. 42)
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu P. L. parodė, kad buvo gitas, todėl nepamena, kaip konfliktavo su mama, bet jei mama ir sesė sako, kad būtent taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, vadinasi, taip ir buvo. Jis girtas daro nesąmones, kurių vėliau nepamena. Gailisi, kad grasino mamai ir ją mušė. (b. l. 47)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. parodė, kad gyvena kartu su sūnumi P. L. jos bute. Sūnus ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. Sūnus 2017 m. birželio 22 d. grįžo namo neblaivus, pradėjo prie jos kabinėtis, grasino susidoroti, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu pradėjo ją stumdyti, sakė, kad ji negyvens, ją užmuš. Vėliau koridoriuje ją pastūmė, ji nukrito. Ji bandė su juo nekalbėti, nuėjo į savo kambarį, atsisėdo ant lovos. Netrukus į kambarį atėjo sūnus, atisėdo šalia. Sėdėdamas ant lovos rodė į sieną sakydamas, kad ją trenks į sieną ir užmuš. Vėliau pradėjo ją kratyti, griebė rankomis už kaklo, smaugė. Ji bandė išsilaisvinti, bet sūnus pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo ją mušti kumščiais į krūtinę, rankas, kojas, galvos sritį. Po kiek laiko jai pavyko ištrūkti ir ji pabėgo į kitą kambarį. Sūnus vėl priėjęs parodė į sieną ir pasakė, kad čia ji mirs. Netrukus sūnui kažkas paskambino į mobilaus ryšio telefoną, jis nuėjo kalbėti, o ji tuo metu paskambino dukrai. (b. l. 9)
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. parodė, kad smurtaudamas sūnus šaukė, kad ją užmuš. Jis buvo suėmęs dviem rankomis jai už kaklo, spustelėjo kelias sekundes, laikė, tai jai sukėlė skausmą ir baimę, kad tai, ką sūnus grasino, gali įvykdyti. Po to buvo suėmęs už chalato atlapų, taip pat suspaudė. Jai vis sakė, kad ji nudvės, o jei ne, tai parodė į sieną ir sakė, kad prie šitos sienos ją ištėkš. Sūnus buvo labai piktas, agresyvus. Sūnus nuolat reikalauja pinigų, cigarečių, jai grasina. Kiek jai buvo suduota smūgių į įvairias kūno vietas, tiksliai pasakyti negali. (b. l. 18)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad jos mama V. L. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) kartu su broliu P. L.. Brolis nuolat vartoja alkoholį, niekur nedirba, smurtauja prieš mamą. Jai 2017 m. birželio 22 d., po pietų, paskambino mama, skundėsi, kad nebegali taip būti. Paklausus, kas atsitiko, mama pradėjo pasakoti, kad P. L. neleidžia miegoti, ją keikia, grasina, kad ją nugalabys. Tuo metu P. L. išgirdo, kad mama skundžiasi, ir jis vėl pradėjo rėkti, kad tai neteisybė, puolė ją, ėmė vadinti necenzūriniais žodžiais, sakė: „aš tave užmuši, tu negyvensi“. Ji iš karto padėjo ragelį, perskambino broliui, pasakė, kad jis nusiramintų, neskriaustų mamos, rinktųsi daiktus ir eitų iš namų. D. J. nurodė, jog iš karto atvyko pas mamą. Atvykus pas mamą, brolis buvo savo kambaryje, o mama savo. Mama jai pradėjo pasakoti, kas nutiko, o brolis išgirdo, ką mama sako, ir vėl puolė mamą žodžiais, pačiupo mamą už chalato atlapų, juos suspaudė, dėl ko mamai prispaudė kaklą, trumpai dusindamas, papurtė. D. J. teigė, jog ji pradėjo ginti mamą, o brolis ją stumtelėjo, dėl ko ji mamai pasakė kviesti policiją. Mama atsitraukė, iškvietė policiją, o ji toliau aiškinosi su P. L., kad jis negali taip elgtis. Jis trankė virtuvės duris, konflikto metu jis galutinai sulaužė mamos kambario duris. Kiekvieno konflikto metu, kai mama ima jo vengti, brolis ją terorizuoja, reikalauja pinigų, tranko, laužo duris. Mama nuolat jaučia įtampą. Nei už butą, nei už maistą brolis nemoka, niekur nedirba, tik kartais uždarbiauja. Kol brolis pinigų turi, jis geria, grįžta namo visiškai girtas ir eina miegoti. Jeigu pinigų neturi ir neturi už ką gerti, jis iš mamos reikalauja pinigų, ją gąsdina. (b. l. 19)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. birželio 22 d. 15.10 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog neblaivus sūnus P. L., 30 metų amžiaus, sumušė pranešėją V. L., konfliktuoja, triukšmauja. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad smurto požymių nesimato, pranešėjos dukra dėl brolio veiksmų prieš motiną parašė pareiškimą. Sūnus daužė ir apgadino duris, grasino motiną. (b. l. 3)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. birželio 22 d., apie 15.11 val., gavo pranešimą, jog Ateities (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos sūnus namuose ją sumušė, jai grasino, apdaužė duris. Nuvykus į nurodytą vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė V. L.. Buvo nustatyta, kad P. L., būdamas neblaivus, pastūmė savo mamą į sieną, konfliktavo ir puolė savo sesę D. J., daužė duris, jas apgadino. V. L. paaiškino, kad P. L. ją pastūmė į sieną, keikė, grasino, apdaužė duris, jas apgadino. V. L. buvo pasimetusi, ant jos sumušimų nesimatė, namų aplinka buvo tvarkinga. P. L. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. Pats P. L. nurodė, kad nieko nedarė. (b. l. 4-5)
Iš D. J. pareiškimo matyti, kad jos brolis P. L. nuolat girtuokliauja, elgiasi agresyviai, smurtauja prieš motiną, kai ši neduoda pinigų. Brolis niekur nedirba, nuolatos niokoja turtą, motiną vadina negražiais žodžiais. Brolis 2017 m. birželio 22 d. elgėsi agresyviai, šoko ant jos ir motinos, spardė, trankė duris, motiną trankė į sieną paėmęs už chalato atlapų. Pabandžius juos išskirti, brolis ją stūmė ir išvijo lauk. (b. l. 6)
Iš V. L. pareiškimo matyti, kad 2017 m. birželio 22 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), sūnus P. L., būdamas neblaivus, konflikto metu grasino užmušti, trankė duris, kabinėjosi, vėliau pargriovęs ant lovos smaugė bei mušė į įvairias kūno dalis kumščiais, taip V. L. sukeldamas fizinį skausmą. (b. l. 9)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus patikslinti įvykio aplinkybių jį pasitiko išsigandusi bei susijaudinusi V. L., su kuria buvo sunku bendrauti dėl susijaudinimo. Ant V. L. akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti, bet ji nelabai ir norėjo rodyti. (b. l. 7)
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog šis butas yra ketvirtame daugiabučio aukšte. Įėjus į butą iš dešinės yra kambarys, kurio durys yra sudaužytos. Aplinka tvarkinga. Vaizdo kamerų nėra. Smurto požymių bute nesimato. V. L. buvo labai išsigandusi, sunkiai bendravo, ant jos akivaizdžių sužalojimų nesimatė, bet nelabai norėjo rodyti savo kūno. (b. l. 9-11, 14)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Perklausius garso įrašą girdėti, kaip Bendrajam pagalbos centrui skambina moteris, kuri prisistato esanti V. L. ir nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jai reikia policijos, kadangi namuose neblaivus sūnus P. L., 30 metų amžiaus, ją sutrankė, šokinėja ant visų. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą, vakar irgi ją sudaužė, buvo be sąmonės. (b. l. 29)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. birželio 22 d. 15.43 val. P. L. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. (b. l. 49)
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.
P. L. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomomis bausmės rūšimis, jų dydžiu. (b. l. 56)
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad P. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Pats P. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Nusikaltimų padarymo faktą ir P. L. kaltę padarius nusikaltimus įrodo ir nukentėjusiosios V. L., liudytojos D. J. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, D. J. ir V. L. pareiškimuose, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad P. L. 2017 m. birželio 22 d., apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, grasindamas motinai ją nužudyti, pargriovė ją ant lovos, sugriebė už kaklo ir smaugė, tuomet kumščiais sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių V. L. į įvairias kūno vietas – krūtinę, rankas, kojas, galvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas V. L. fizinį skausmą, taip pat sukėlė baimę ir sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti. P. L. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymi, kad kaltinime buvo nurodoma, jog P. L. nusikalstamas veikas padarė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vis tik, atsižvelgus į paties kaltinamojo, liudytojos D. J. parodymus, V. L. pareiškime, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, teigtina, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi nusikalstamų veikų padarymo vieta yra tikslinama. Šios aplinkybės patikslinimas neturi reikšmės P. L. veiksmų teisiniam vertinimui.
Teismas nenustatė P. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas be abejonės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas P. L. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, abi nusikalstamos veikos yra tyčinės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog P. L. anksčiau nebuvo teistas, jis yra baustas administracine tvarka, nedirba. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, P. L. yra skirtinos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – laisvės apribojimai, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei šios bausmės vidurkis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.
Lietuvos Respublikos BK 641 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad P. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, P. L. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. birželio 22 d. 15.30 val. iki 2017 m. birželio 23 d. 16.30 val. (dvi dienos).
Ikiteisminio tyrimo metu P. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri pradėjus bausmės vykdymą naikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti P. L. laisvės apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. L. paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. birželio 22 d. 15.30 val. iki 2017 m. birželio 23 d. 16.30 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti P. L. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti P. L., kad:
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;
8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Ugnius Trumpulis