Civilinė byla Nr. e2-71-291/2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02517-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.2.; 3.1.16.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,
sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,
dalyvaujant ieškovo atstovei D. A.,
atsakovui D. M.,
atsakovo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,
atsakovo SB „Lelija“ atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,
trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei S. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams: D. M., V. M., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo ir įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą bei atsakovo D. M. priešieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrijai „Lelija“, tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo atlikti veiksmus
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
1. Ieškovas Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama: įpareigoti atsakovus D. M. ir V. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:
a) savo lėšomis atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės (nesuformuotos atskiru žemės sklypu) 0,0020 ha ploto dalį, kurioje yra už žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribos patenkanti tvoros dalis, nurodyta ir aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-307- (14.31.78.) fotolentelės 1 ir 2 fotofiksacijose, esanti ties Riboženkliu Nr. 4 (neatitikimas su žemės sklypo riba - 0,51 m) ir Riboženkliu Nr. 1 (neatitikimas su žemės sklypo riba - 1,56 m) (riboženkliai pažymėti ir nurodyti koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane M1:500, parengtame 2019-10-28 UAB „Geodezijos linija“).
b) pašalinti už rytinės žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trinkelėmis įrengtą takelį (užimamas plotas - 0,0025 ha), pažymėtą 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-307-(14.31.78.) situacijos schemoje.
c) pašalinti už rytinės žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribos 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-307-(14.31.78.) situacijos schemoje 7, 8 taškais pažymėtose vietose (žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius: akmenis, statybinį laužą; pasodintus medelius ir krūmus taip pat savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą, taip kad žemė būtų tinkama naudoti.
2. Atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) pusės yra atriboję tvora nuo visuomenės ir naudoja bendrai su savo privačiu žemės sklypu 0,0020 ha valstybinės žemės plotą, nesuformuotu atskiru žemės sklypu. Atsakovų tvora įsiterpusi į valstybinę žemę 20 metrų ilgio atkarpoje: 51 cm ties riboženkliu Nr. 4 (pažymėtu ir nurodytu koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane M1:500, parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28), (tikrinimo metu nustatyta tvoros kampo koordinatė (duomenys neskelbtini)) ir 1,56 metro ties Riboženkliu Nr. 1 (pažymėtu ir nurodytu koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane M1:500, parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28), tikrinimo metu buvo nustatyta tvoros kampo koordinatė (duomenys neskelbtini)).
3. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl atsakovų žemės sklypo ribos buvo aiškios, žemės sklypo plotas nesikeitė ir atsakovai 2008-02-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2490 įsigytame žemės sklype turėjo pareigą tverti tvorą tik savo žemės sklypo ribose.
4. Žemės sklypo plane M1:500, parengtame UAB „Geodezijos linija“ 2019-10-28 nėra tvoros sutartiniu ženklu pažymėtos tvoros nuo gatvės pusės. Todėl atsakovai po šio plano parengimo įsirengdami tvorą privalėjo atsižvelgti į savo žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribas ženklinančius riboženklius.
5. Įteisinti atsakovų tvora neteisėtai užtvertos valstybinės žemės nėra pagrindo, nes pagal sodininkų bendrijos „Lelija“ sodo suplanavimo projektą (Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ 2000 m. birželio mėn. parengtas sodininkų bendrijos „Lelija“ 336000 kv. m žemės sklypo planas, D. M. sklypo projektinis Nr. 270) tai numatyta žemė gatvei (plane nurodytas buvęs gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini)) su visais jos elementais.
6. Už privataus žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)) ribos, miškų ūkio paskirties valstybiniame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Atsakovai yra trinkelėmis iškloję takus, pasodinę vaismedžius ir vaiskrūmius, sukrovę medienos atliekas, statybinius blokelius ir šaligatvio trinkeles ir jų iki šios dienos nepašalinę.
7. D. M. už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, taikyta administracinė atsakomybė, D. M. skirta 150 Eur bauda, pasiūlyta pašalinti pažeidimą iki 2020-08-14. Atsakovas Baudą sumokėjo, tačiau pažeidimų nepašalino.
8. Atsakovai D. M. ir V. M. civilinę bylą nagrinėjant teisme, 2022 metais dalį ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdė, t. y. pašalino iš valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną statinį- malkinę (pirminio ieškinio reikalavimas, nurodytas 3.1 papunktyje), kuri užėmė 15 kv. m. valstybinės žemės ir šiltnamį (pirminio ieškinio reikalavimas, nurodytas 3.2 papunktyje), kuris užėmė 14 kv. m, todėl Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė dalies ieškinio reikalavimų.
9. Tačiau dalis valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalis sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms skirtos valstybinės žemės, nesuformuotos atskiru žemės sklypu, ir toliau yra užimta ir naudojama asmeninėms atsakovų reikmėms.
10. Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
11. Atsakovų tvora neginčijamai yra pastatyta ne ant sklypo ribos, o valstybinėje žemėje (įsiterpia nuo 51 cm iki 1,56 metro į valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) ir užima 20 kv. m valstybinės žemės plotą.
12. Atsakovai neginčijamai obelis ir kitus krūmus yra pasisodinę, trinkelėmis išsigrindę takelį (užimamas plotas - 0,0025 ha) bei susikrovę statybinį laužą ir statybines medžiagas valstybinės reikšmės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose.
Dėl priešieškinio
13. D. M. yra pareiškęs byloje priešieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Lelija“. D. M. patikslintu ieškiniu /priešieškiniu / prašo teismo leisti jam be atsakovės Sodininkų bendrijos suderinimo ir sutikimo pateikti UAB „Geodezijos linija“ parengtus Lilijos sodų gatvės 12-oji gatvės (inžinerinio statinio) kadastrinių matavimų dokumentus nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenis įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre atsakovo vardu ir atlikti būtinus veiksmus.
14. Gatvės (inžineriniai statiniai) sodininkų bendrijos teritorijoje yra Sodininkų bendrijos turtas (pagrindas Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), dėl šio turto turi teisė priimti sprendimus visuotinis sodininkų bendrijos susirinkimas (Pagrindas Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas), o žemę, kurioje tie inžineriniai statiniai, yra savininkas - Lietuvos Respublika, o patikėtinis- Nacionalinė žemės tarnyba (pagrindas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Šioje byloje vienas bendrijos narys D. M., būdamas neteisėtai užėmęs (užtvėręs dalį valstybinės žemės tvora) valstybinę žemę, kuri skirta Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo reikmėms (inžinerinėms komunikacijos ir gatvei įrengti), siekdamas įteisinti savo neteisėto veiksmo pasekmes, siekia priversti Sodininkų bendriją atsisakyti bendro naudojimo teritorijos, kuri numatyta pagal sodo suplanavimo projektą bendro naudojimo reikmėms, ir taip sudaryti sąlygas ateityje įteisinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, kad visam laikui toje vietoje ji būtų privati.
16. Nacionalinė žemės tarnyba atstovės nuomone D. M. ieškinys negali būti tenkinamas, nes Sodininkų bendrija negali būti įpareigojama prieš savo valią atlikti veiksmus, susijusius su Sodininkų bendrijai priklausančio turtu, Lelijų Sodų 12-osios gatvę (inžinerinį statinį) matuoti ir įregistruoti ties D. M. sklypu siauresnę vien dėl tos priežasties, kad tą Sodininkų bendrijos turtą, o taip pat ir valstybinę žemę, kurioje dar nesuformuotas žemės sklypas, savavališkai neturėdamas nei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nei Sodininkų bendrijos pritarimo yra užėmęs D. M..
17. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Sodininkų bendrija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl negali būti įpareigojama teismo sprendimu sutikti atsisakyti savo bendrai naudojamos žemės inžinerinio statinio vien tam, kad neteisėtai pasielgęs D. M. galėtų ateityje įteisinti savo neteisėtai pastatytą tvorą ir įgytų daugiau teisių nei kiti Sodininkų bendrijos nariai, kurie elgėsi teisėtai ir sąžiningai, o taip pat iš Sodininkų bendrijos lėšų D. M. apmokėti jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes tai paneigtų teisingumą.
18. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone nėra reikšmingi įrodomąja prasme D. M. (jo atstovo) pateiki į šią civilinę bylą kitų Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone įsiterpusių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų sprendiniai, kuriais projektuojami įsiterpę žemės sklypai, nes tai ne tokios pačios aplinkybės, kaip šioje civilinėje byloje ir pastebėtina, kad kartu su šiais kitų sklypų pavyzdžiais ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų, kurie specialių žinių neturintiems proceso dalyviams padėtų suprasti, ką konkrečiai tokiais pavyzdžiais nori įrodyti ieškovas.
19. D. M. siekia įpareigoti Sodininkų bendriją įpareigoti pamatuoti siauresnį inžinerinį statinį ir jį įregistruoti, kad ateityje sukurtų prielaidą siauresniam nei numatyta Sodo suplanavimo projekte žemės sklypui tokiam inžineriniam statiniui eksploatuoti suformuoti ir tokiu būdu, tarp gatvei eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ir D. M. priklausančio žemės sklypo atsirastų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką atitinkantis žemės plotas, kurį D. M. jau dabar faktiškai yra apsitvėręs.
20. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas.
21. Žemės sklypo ribų posūkio taškai valstybinėje koordinačių sistemoje nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kadastro nuostatais (toliau - Kadastro nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.
22. Ta aplinkybė, kad kokie nors sklypų savininkai (šiuo atveju D. M. ir V. M.) užsitvėrė tvorą ne savo žemės sklypo ribose, o valstybinėje žemėje ir nesilaikė teisė aktų reikalavimų, Nesudaro pagrindo bet kuriam matininkui matuojant kelią kaip inžinerinį statinį susiaurinti pagal faktinį užgrobimą, nes iš neteisės negali atsirasti teisė.
23. Sodo suplanavimo projektas, kurį į bylą pateikė Sodininkų bendrija, galioja, kol jis nepakeistas, todėl matininkas bet kurio sklypo (tiek keliui skirto sklypo, tik privataus žemės sklypo) šioje Sodininkų bendrijoje neturėtų teisinio pagrindo matuoti kitaip nei numatyta Sodo suplanavimo projekte, todėl atsakovo D. M. priešieškinį prašo atmesti.
24. Atsakovas D. M. su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, jog atliekant sklypo tvarkymo darbus, taip pat ir tveriant tvorą galėjo dėl rangovo kaltės būti nežymiai pažeistos nustatytos sklypo ribos t. y. 0,002 ha ploto patenkant į valstybei priklausančios žemės sklypą. Ši aplinkybė reikšminga tuo, kad užimto ploto dalis itin nežymi, tačiau tvoros perkėlimo ir sutvarkymo kaštai jeigu patenkinus ieškovo 1 p. rezoliucinės dalies reikalavimą būtų itin ekonomiškai nenaudingą ir būtų vykdomas tik formalus teisingumas, dėl ko šioje ieškovo ieškinio dalyje bus prašoma ieškinio netenkinti, sudarant sąlygas atsakovui įvykdyti procedūras susijusias su šio sklypo dalies išpirkimu ir įteisinimu.
25. Su likusia ieškinio dalimi atsakovas sutinka ir nustačius mėnesio laikotarpį įvykdys ieškovo ieškinio reikalavimus.
26. Atsakovas D. M. teismui pateikė ieškinį, kuris, sujungus civilines bylas, šioje byloje laikomas priešieškiniu. Priešieškiniu atsakovas prašo leisti jam be S/b „Lelija“ suderinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti UAB „Geodezijos linija“ parengtus (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų dokumentus bei juos pateikti Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre.
27. D. M., kuris yra Lelijos sodų bendrijos narys yra iniciavęs prie jam priklausančio žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), esančio kelio, priklausančio valstybei, matavimus, tikslu išspręsti susidariusią situaciją, ginče su Nacionaline žemės tarnyba, dėl savavališkai užimtos ir naudojamos valstybinės žemės, nesuformuotos atskiru žemės sklypu, siekiant jos dalį įsiteisinti ir turėti galimybę naudoti nustatytą dalį asmeniniais tikslais.
28. Įvertinus, kad SB „Lelija” (duomenys neskelbtini) yra neinventorizuota, atsakovas už savo asmenines lėšas pradėjo rengti kadastrinę bylą, kad gatvę kaip inžinerinį statinį galėtų užregistruoti registrų centre (inventorizuoti). Parengtus kadastro duomenis su kelio planu pateikė suderinimui Sodininkų bendrijos pirmininkui.
29. Atsakovas (duomenys neskelbtini) matavimus derinti nepagrįstai atsisakė, dėl ko D. M. pateikė ieškinį, kuris šioje byloje laikomas priešieškiniu, tikslu inventorizuoti ir įteisinti minėtą kelią.
30. Pagal LR Žemės ūkio ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 226 p. Jeigu yra nustatomi kelio, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, ir (arba) kelio, kuris ribojasi su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorija, kadastro duomenys, kelio planas taip pat turi būti suderintas su sodininkų bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu.
31. Įvertinus, kad Sodininkų bendrijos „Lelija“ pirmininkas nepagrįstai atsisako derinti su atsakovu jo parengtus kelio kadastrinius matavimus, laikytina, kad atsiranda teisinis pagrindas pripažinti bendrijos nario teisę be suderinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, parengtus ieškovo bei pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre. Sodininkų bendrija“ Lelija“
32. Atsakovas D. M. su Sodininkų bendrija“ Lelija“ atsisakymo motyvais nesutinka ir mano, kad jie nepagrįsti.
33. Akcentuotina, kad kelio/gatvės plano kaip inžinerinio statinio įteisinimas, leidžia formuoti ir prie jo esančius sklypus, taip pat apibrėžti tikslias kelio ribas, todėl nėra suprantamas atsakovo nenoras ir nesutikimas tų ribų nustatyti, be to atsakovas neteikia alternatyvų kuo minėti matavimai ydingi ir kaip juos reikėtų koreguoti. Nesant kitos pozicijos ar siūlymų laikytina, kad esamas atsisakymas derinti ieškovo pasiūlymą yra formalus ir nemotyvuotas.
34. Pažymėtina, kad formuojamas kelias, netampa D. M. nuosavybe, tai bendro naudojimo objektas, kurio savininkas yra valstybė. Plane nurodyta kelios paskirties žemė suteikta sodininkų bendrijai tik naudotis, bet ne disponuoti, bendro naudojimo žemė lieka valstybės žeme, kurios disponavimo teisę įgyvendina valstybės institucijos. Kadangi naudojamas valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas viešame registre, nėra atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, akivaizdu, kad kelio kadastrinių matavimų suderinimas ir įregistravimas atitiktų ne tik atsakovo ir jo narių interesus, bet ir valstybės, iš esmės, kurios naudai būtų minimo rezultato fiksavimas.
35. Atsakovas D. M. pažymi, kad jis be minėtų duomenų suderinimo su atsakovu, neturi juridinio pagrindo kreiptis į atsakingas valstybines įstaigas, dėl minėtų kadastro duomenų įteisinimo, todėl atsakovo reikalavimas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus ar Šiaulių miesto savivaldybės administracijos duomenis apie iniciuotą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymą nepagrįstas, kadangi minėti veiksmai yra įmanomi ir galimi tik po ginčo procedūros - derinimo atlikimo su atsakovu.
36. Atsakovas D. M. savo priešieškiniu prašo leisti be suderinimo su Sodininkų bendrija „Lelija“ pateikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti UAB “Geodezijos linija” parengtus (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų dokumentus bei pateikti šiuos dokumentus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenims.
37. Atsakovas SB „Lelija“ su ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos ieškiniu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo bei įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą, sutinka, o su D. M. priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
38. D. M. savo priešieškinį grindžia tuo, jog atsakovas SB „Lelija“ neva nepagrįstai atsisako derinti jo parengtus kelio kadastrinius matavimus, kas neva yra pagrindas pripažinti jo teisę be sodų bendrijos suderinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai tvirtinti žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus.
39. Tokie D. M. argumentai visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad D. M. tokiu ieškinio reikalavimu sodų bendrijai, eskaluoja teisme tariamą savo teisių pažeidimą, nors faktiškai neaišku, kokiais veiksmais atsakovas SB „Lelija“ tas teises pažeidė ir ar iš viso pažeidė.
40. Pažymėtina, jog dar 2021-05-14 sodų bendrija gavo D. M. prašymą su priedais dėl kadastro duomenų ir kelio plano suderinimo, kuriame buvo sodų bendrijos pirmininko D. N. prašoma per 5 darbo dienas pasirašyti pateikti planą. Tuomet savo prašyme D. M. nurodė, kad jis neva yra inicijavęs prie jam priklausančio sklypo, esančio kelio kadastrinius, sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio valstybei matavimus, tikslu įteisinti jo dalį ir turėti galimybę naudotis asmeniniais tikslais.
41. Tačiau patikrinus pagal šį D. M. atstovo rašte nurodytą unikalų numerį kadastro žemėlapius, buvo pastebėta, kad tai pirmiausia visai ne kelias, o miškų ūkio paskirties žemė (pridedame nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, ), taipogi, kad tai visai kita žemės sklypo dalis, net nesiribojanti su D. M. sodų bendrijai „Lelija“ pateiktu kelio planu. Pridedame kadastro žemėlapių duomenis. Visa ši informacija bei minėti priedai kaip atsakymas į D. M. atstovo 2021-05-14 raštą buvo nusiųsta D. M. advokatui 2021-06-03 sodų bendrijos „Lelija” pranešimu kartu su minėtais priedais2.
42. Papildomai minėtame 2021-06-03 sodų bendrijos „Lelija” pranešime D. M. bei jo advokatui buvo paaiškinta, kad „ bet kokie su juridinio asmens SB „Lelija “ teisėmis bei pareigomis susiję sprendimai priimamai SB „Lelija“ įstatuose numatyta tvarka, visuotiniame Bendrijos narių susirinkime.
43. Atsakovui D. M. sprendimų priėmimo tvarka sodų bendrijoje buvo paaiškinta 2021-06-03, jo advokatui siųstame pranešime. Kita vertus, ši procedūra D. M. ir jo sutuoktinei V. M. ir taip buvo puikiai žinoma, kadangi V. M. nuo 2020-07-11 pati asmeniškai yra sodų bendrijos valdybos narė, o būtent valdybai ir patikėta teisė šaukti visuotinį bendrijos susirinkimą.
44. Nepaisant to, jog atsakovai D. M. ir V. M. nors ir žinojo apie sprendimų bendrijoje priėmimo tvarką, jie šios teisės įgyvendinimu taip ir nepasinaudojo, nepagrįstai pateikdami ieškinį teismui ir nepagrįstai kaltindami sodų bendriją „Lelija“ savo tariamu teisių pažeidimu, netgi tariamu asmenišku sodų bendrijos pirmininko D. N. nusistatymu.
45. 2021-06-12 sodų bendrijos „Lelija“ visuotinio - ataskaitinio pakartotinio susirinkimo protokolo, 7.8. punkte matosi, kad šio susirinkimo metu, bendrijos nariai buvo informuoti apie gautą sodininkų bendrijos sklypo savininko kreipimąsi dėl kelio plano suderinimo, buvo paaiškinta sprendimų priėmimo tvarka. Nariai buvo informuoti, kad sodų bendrija „Lelija“ nėra gavusi nei iš NŽT Šiaulių skyriaus nei iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių inicijuotą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išsipirkti žemės dalį. Taipogi iš sklypo savininko kartu su prašymu pateikto plano, visiškai neaiškus siekiamos įsigyti žemės sklypo dalies plotas, taip pat dokumentuose kalbama apie kelią, o kadastro žemėlapyje nurodoma miškų ūkio paskirties žemės.
46. Taip pat iš šio protokolo matosi, kad „bendrijos nariai buvo informuoti, kad kuomet bus gauta visa reikalinga informacija, susijusi su užklausa, bus suformuluoti aiškūs, visuotinio bendrijos nariu susirinkimo sprendimo reikalaujantys punktai, bus šaukiamas visuotinis Bendrijos nariu susirinkimas ir priimami sprendimai
47. Ir tai patvirtina, kad jokio atsakovų tariamo teisės pažeidimo, kuris akcentuojamas priešieškinyje nebuvo, kadangi patys atsakovai numatyta sprendimų priėmimo tvarka, t. y. teise kreiptis į sodų bendrijos valdybą su paraiška dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo dėl kelio plano suderinimo, nepasinaudojo.
48. Tai, jog toks kelio derinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas visuotiniame bendrijos narių susirinkime akcentuojama ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos į bylą pateiktame atsiliepime į priešieškinį.
49. LR Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 15 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
50. Taigi įstatymas numato imperatyvią ikiteisminę procedūrą, kuria atsakovas D. M. prieš kreipiantis į teismą su priešieškiniu SB „Lelija“ nepasinaudojo, dėl ko priešieškinis SB „Lelija“ yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti.
51. Kita vertus, šiai dienai sprendžiant byloje ginčo klausimus ne mažiau svarbus ir tas faktas, jog kaip patvirtina Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į priešieškinį išdėstyti argumentai, atsakovų pateiktas kelio planas neatitinka įstatymų reikalavimų, dėl ko SB „Lelija“ jo ir negalėtų suderinti. Kas taipogi sąlygoja priešieškinio reikalavimų nepagrįstumą.
52. Sodų bendrija „Lelija“ dar 2000 metais buvo pasirengusi visos sodų bendrijos žemės sklypo planą. Už šio plano parengimą buvo sumokėtos didžiulės visų sodininkų bendrijos narių lėšos. Kaip patvirtina ant šio visos sodų bendrijos žemės sklypo plano esančios žymos, šis žemės sklypo planas yra suderintas su Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriumi, Šiaulių miesto savivaldybe, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu, Šiaulių miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriumi, Šiaulių miesto vyriausiuoju kraštotvarkininku.
53. Tuo tarpu atsakovų D. M. ir V. M. neteisėtai užimta valstybinės žemės dalis bei naujai teikiami planai, kuriuos priešiešikiniu prašoma suderinti be sodų bendrijos „Lelija“ sutikimo, iš esmės prieštarauja jau esamo bei su visomis institucijomis suderinto plano sprendiniams bei šį planą visiškai iškraipo.
54. Kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovai net neslepia, kad teikiamų kelio kadastrinių matavimų suderinimo procedūra skirta įsiteisinti jų neteisėtai užimtai valstybinės žemės sklypo daliai.
55. Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo bei įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą bei kartu su juo pateikta eilė įrodymų patvirtina, kad žemės sklypo dalis, kurią V. M. ir D. M. nori įsiteisinti, yra užimta neteisėtai bei savavališkai.
56. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškiniu atsakovams D. M. ir V. M. sutinka visiškai ir prašo ieškinį patenkinti, o atsakovų priešieškinį Sodininkų bendrijai „Lelija“, tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.
57. Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, jog LR Sodininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad mėgėjų sodo teritorija, tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
58. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.
56. Taisyklių V skyrius „Kelio kadastro duomenų nustatymas ir kadastro duomenų bylos parengimas“ reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant kelio kadastro duomenis ir rengiant kelio kadastro bylą. Atliekant kelio kadastrinius matavimus, nustatomi kelią sudarančių sudėtinių dalių kadastro duomenys, formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio (toliau - kelias), kadastro duomenų byla ir (arba) kelio juosta užimamo žemės sklypo (toliau - kelio juosta) kadastro duomenų byla. Pagrindinių kelio skersinių profilių schemos pateikiamos Taisyklių 24 priede (Taisyklių 200 punktas). Mėgėjų sodo teritorijoje kelių juostos, išskyrus valstybinės reikšmės kelių juostas, formuojamos atskirais nedalomaisiais daiktais pagal užsakovo pageidavimą, nepažeidžiant šių Taisyklių 205 ir 209punktų reikalavimų (Taisyklių 202 punktas).
57. Taisyklių 226 punktas numato, kad Kelio planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas. Jeigu yra nustatomi kelio, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, ir (arba) kelio, kuris ribojasi su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorija, kadastro duomenys, kelio planas taip pat turi būti suderintas su sodininkų bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu.
58. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad bendrijų narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Pagal patvirtintą planą (duomenys neskelbtini) yra -0,715 m. ilgio (t. y. prasideda nuo duomenys neskelbtini ir baigiasi ties esančiu melioracijos grioviu), tačiau atsakovo kelio kadastriniai matavimai atlikti tik (duomenys neskelbtini) daliai, t. y. 0,366 m.
59. Pažymėtina, kad mėgėjų sodų vietinės reikšmės keliai ir gatvės, tame tarpe ir duomenys neskelbtini nėra perduota Šiaulių miesto savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, taip kaip numatyta Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau nurodyti teisės aktai nenumato pareigos Šiaulių miesto savivaldybės administracijai rengti žemėtvarkos projektus ar kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus bei juos derinti ar tvirtinti, kai atliekami kelio kadastriniai matavimai ir ruošiamas kelio planas, kadangi, kaip buvo minėta aukščiau Šiaulių miesto savivaldybei duomenys neskelbtini gatvė nepriklauso.
60. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas (Įstatymo 6 straipsnis 3 dalis).
61. Žemės sklypų formavimo taisyklių 49 punktas numato, kad Mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 nustatyta tvarka,
62. Asmuo, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, kartu su prašymu turi pateikti, savo lėšomis parengta parduodamo valstybinės žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypu ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - žemės sklypo planas), jeigu asmuo pageidauja pirkti jo naudojama valstybinės žemės sklypą, suprojektuota pagal sodo suplanavimo projektą. Parduodamo valstybinės žemės sklypo planas turi būti parengtas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534.
63. Pažymėtina, kad šiuo atveju formuojamas ne žemės sklypo su jame esančiu keliu (gatve) planas, bet tik kelio planas. Kelio planas ir kelio, kaip inžinerinio statinio kadastrinių matavimų įteisinimas, t. y. įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, problemos neišspręs, kadangi iš kelio plano nebus įmanoma įvertinti ar įsiterpęs žemės sklypas, kurį siekia įsigyti (duomenys neskelbtini)savininkas, atitiks Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Tai įmanoma nustatyti, tik atlikus žemės sklypo (gatvės) kadastrinius matavimus.
64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau bei į pateiktų teisės aktų nuostatas, Tretysis asmuo nurodo, kad atlikus žemės sklypo (gatvės) kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, duomenys neskelbtini žemės sklypo savininkas turėtų galimybę kreiptis į Trečiąjį asmenį dėl Projekto inicijavimo ir valstybinio žemės ploto prisijungimo prie nuosavybes teise valdomo žemės sklypo.
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Šalių paaiškinimais, bylos dokumentais nustatyta, jog atsakovai D. M. ir V. M. savavališkai užėmė ir naudojasi valstybinės žemės sklypu, besiribojančiu su privačiu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tai, jog atsakovai neteisėtai naudojasi jiems nepriklausančiu valstybinės žemės sklypu fiksuota 2020-02-14d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos vyriausiojo specialisto S. Ž. surašytame Administracinio nusižengimo protokole. ( 1 t, 8 -9 b. l.) Tai, jog atsakovas D. M. sutiko su surašytu protokolu ir neginčijo savo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 str. 1 d., patvirtino jo 2020-08-20 ir 2020-12-18 rašyti prašymai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl termino pažeidimui pašalinti pratęsimo, atidėjimo. ( 1 t., 10,11b.l.). Tačiau atsakovas, nors ir pripažindamas savo padarytą pažeidimą, faktiškai iki šiol pažeidimo nepašalino ir neatlaisvino savavališkai užimtos valstybinės žemės.
65. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovai D. M. ir V. M., 2022 m. dalį ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdė, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdė, t. y. pašalino iš valstybei priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), laikiną statinį - malkinę (pirminio ieškinio reikalavimas, nurodytas 3.1 papunktyje), kuri užėmė 15 kv. m. valstybinės žemės ir šiltnamį (pirminio ieškinio reikalavimas, nurodytas 3.2 papunktyje), kuris užėmė 14 kv. m, todėl Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė dalies ieškinio reikalavimų.
66. Tačiau dalis valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalis sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms skirtos valstybinės žemės, nesuformuotos atskiru žemės sklypu, ir toliau yra užimta ir naudojama asmeninėms Atsakovų reikmėms.
67. 2022 m. balandžio 11 d. vyko teismo posėdis sodininkų bendrijoje „Lelija“, kurio metu buvo apžiūrėta valstybinė žemė, esanti už atsakovams D. M. ir V. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini ribos. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, jog 2022-04-11 d. iš atsakovų užimto žemės sklypo yra pašalintas laikinas statinys – malkinė bei šiltnamis, tačiau kiti atsakovų statiniai ir daiktai nėra pašalinti iš užimtos valstybinės žemės. Atsakovų tvora neginčijamai yra pastatyta ne ant sklypo ribos, o valstybinėje žemėje (įsiterpia nuo 51 cm iki 1,56 metro į valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) ir užima 20 kv. m valstybinės žemės plotą.
68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis e3K-3-316-403/2018). Pažymėtina, kad negatorinį ieškinį pareiškęs ieškovas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
69. Teismas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovo ieškinys yra įrodytas visiškai, todėl tenkintinas.
Dėl atsakovo D. M. pareikšto priešieškinio
70. A. D. M. buvo pareiškęs atskirą ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrijai “Lelija“, tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo atlikti veiksmus. (e2-11398-841/2021 )
71. 2021-09-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos e2-11398-841/2021 ir e2-71-291 202 buvo sujungtos ir ieškovo D. M. ieškinys byloje pripažintas priešieškiniu.
72. D. M. savo priešieškiniu prašo teismo leisti jam be atsakovės Sodininkų bendrijos suderinimo ir sutikimo pateikti UAB „Geodezijos linija“ parengtus Lilijos sodų gatvės 12-oji gatvės (inžinerinio statinio) kadastrinių matavimų dokumentus nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui kadastro duomenis įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre atsakovo vardu ir atlikti būtinus veiksmus.
73. Atsakovas SB „Lelija“ bei tretieji asmenys Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bei Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
74. Teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Tačiau atsakovai D. M. ir V. M. savo priešieškiniu siekia, kad jų neteisėti veiksmai pasisavinant valstybinę žemę būtų reabilituoti, t. y. pripažinti teisėtais.
75. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustačius, kad asmuo savavališkai užėmė ir naudojasi valstybine žeme, yra pagrindas tenkinti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ir įpareigoti atsakovus atlaisvinti valstybinės žemės sklypą.
76. Teismų praktikoje nurodoma, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
77. Tačiau teisinis reglamentavimas bei teismų praktika numato, kad įsigyti galima tik įsiterpusius laisvos valstybinės žemės plotus, atitinkančius teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Tuo tarpu kaip matyti iš esamos situacijos bei byloje esančių dokumentų, atsakovų D. M. ir V. M. neteisėtai užimta valstybinė žemė, neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąvokos bei tokiems plotams taikomų kriterijų.
78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatą pažymėjo, kad ji reikšminga keletu aspektų. Pirma, ji reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto remonto, pagerinimo, bet ir dėl infrastruktūros (suprantant ją kaip įvairių sričių objektų, skirtų ūkio ir gyventojų reikmėms tenkinti, kompleksą (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai), plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Kasacinis teismas konstatavo, kad kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 49/2014).
79. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 226 punkte nustatyta, kad kelio planas turi būti suderintas su užsakovu ir kelio savininku, jei kelio savininkas nėra užsakovas. Jeigu yra nustatomi kelio, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, ir (arba) kelio, kuris ribojasi su sodininkų bendrijai skirta mėgėjų sodo teritorija, kadastro duomenys, kelio planas taip pat turi būti suderintas su sodininkų bendrijos valdymo organu ar jo įgaliotu asmeniu.
80. Ši teisės akto nuostata neįpareigoja kelio savininkės (šiuo atveju Sodininkų bendrijos) derinti kelio (inžinerinio) kadastro duomenų bylą, kuri neatitinka sodo suplanavimo projekte suprojektuoto kelio ribų ar jei tokio dirbtinai sumažinto inžinerinio statinio riboms nepritaria visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas, todėl atsakovo D. M. priešieškinys atmestinas.
81. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys tenkintinas, D. M. priešieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93str.1d.)
83. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
84. Byloje teismo patirtos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 4,48 Eur iš kiekvieno atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
85. Patenkinus ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ieškinį, iš atsakovų D. M. ir V. M. priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur.
86. Atmetus atsakovo D. M. priešieškinį, iš D. M. ir V. M. priteistina 1540 Eur atsakovui Sodininkų bendrijai „Lelija“ už jai suteiktas advokato paslaugas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 str.-270 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
1. Ieškinį patenkinti visiškai.
2. Įpareigoti D. M. ir V. M. per 6 ( šešis ) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės (nesuformuotos atskiru žemės sklypu) 0,0020 ha ploto dalį, kurioje yra už žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribos patenkanti tvoros dalis, nurodyta ir aprašyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-307-(14.31.78.) fotolentelės 1 ir 2 fotofiksacijose, esanti ties Riboženkliu Nr. 4 (neatitikimas su žemės sklypo riba - 0,51 m) ir Riboženkliu Nr. 1 (neatitikimas su žemės sklypo riba - 1,56 m) (riboženkliai pažymėti ir nurodyti koordinačių žiniaraštyje, žemės sklypo plane Ml:500, parengtame 2019-10-28 UAB „Geodezijos linija“).
3. Pašalinti už rytinės žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribos žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) trinkelėmis įrengtą takelį (užimamas plotas - 0,0025 ha), pažymėtą 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-307-(14.31.78.) situacijos schemoje.
4. Pašalinti už rytinės žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), ribos 2019 m. gruodžio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-307-(14.31.78.) situacijos schemoje 5, 6, 7, 8 taškais pažymėtose vietose (žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius:
4.1. akmenis, statybinį laužą;
4.2. pasodintus medelius ir krūmus.
5. Savo lėšomis sutvarkyti atlaisvintą valstybinės žemės plotą, taip kad žemė būtų tinkama naudoti.
6. Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.
7. Atsakovo D. M. priešieškinį ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrijai “Lelija“, tretiesiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo atlikti veiksmus, atmesti.
8. Priteisti iš atsakovų D. M. ir V. M. po 770 Eur ( septynis šimtus septyniasdešimt eurų) Sodininkų bendrijai „Lelija“ už jai suteiktas advokato paslaugas.
9. Priteisti iš atsakovų D. M. ir V. M. po 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei(gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir po 4,48 Eur (keturis eurus 48 ct) pašto išlaidų (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Vida Žostautienė