Civilinė byla Nr. e2-469-399/2020
Teisminio proceso Nr.2-28-3-03961-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.3.5.1.; 1.3.5.7. ; 3.2.6.5.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 13 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,
sekretoriaujant Reginai Knezevičienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai K. V.,
atsakovės L. M. atstovui advokato padėjėjui (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei L. M. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo, atsakovės reikalavimų ieškovei dėl su darbo santykiais susijusių sumų netenkinimo ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo bei atsakovės L. M. patikslintą priešieškinį ieškovei dėl netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo bylą nagrinėti pagal patikslintą ieškinį, patikrinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau darbo inspekcijos arba VDI) Kauno darbo ginčų komisijos (toliau DGK) 2019 m. spalio 01 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo atsakovės L. M. (toliau atsakovės) reikalavimus ieškovei, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas (duomenys neskelbtini) atmesti ir priteisti iš atsakovės 527,17EUR be pagrindo įgytų lėšų.
Ieškovė ieškinyje nurodo šias aplinkybes: Atsakovė kreipėsi j Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio, ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais. 2019-10-01 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. M. naudai neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas susijusias su darbo santykiais - 1359,87 eurų.
Su šiuo Darbo ginčų komisijos sprendimu visiškai nesutinka, mano, kad priimtas sprendimas yra nepagrįstas neteisėtas, priimtas nesivadovaujant pateiktais rašytiniais įrodymais, bei pažeidžiant teisės normas, todėl vadovaujantis LR Darbo kodekso 296 str. teikia ieškinį dėl sprendimo patikrinimo ir atsakovės reikalavimo išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas susijusias su darbo santykiais atmetimo, bei be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Tarp ieškovo ir atsakovės 2018-11-06 buvo sudaryta darbo sutartis. Atsakovė pagal darbo sutartį dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Su atsakove iki 2019-02-25 šiai padarius žalą ieškovės turtui, t.y. grįžus iš reiso Anglija - Prancūzija, kitiems vairuotojams perėmus vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad apgadintas kairys vilkiko bakas, informacijos atsakovė apie apgadinimus nepateikė. Po iškilusių kivirčų atsakovė 2019-04- 15 registruotu paštu ieškovei pateikė prašymą (registruotas laiškas įteiktas 2019-04-17) dėl atleidimo iš darbo bei daugiau darbe nepasirodė, su ieškove nebendravo. Atleidus iš darbo ir išmokėjus pagal įstatymą visas išmokas, tame tarpe ir darbo užmokestį, atsakovė 2019-08-13 kreipėsi į darbo ginčų komisiją teigdama jog jai , jai neišmokamas darbo užmokestis už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius, taip siekdamas neteisėtai praturtėsi ieškovės sąskaita. Ieškovė darbo ginčų komisijai pateikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad su atsakove buvo pilnai atsiskaityta, todėl atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į darbo ginčų komisiją, o darbo ginčų komisija negalėjo priteisti atsakovei darbo užmokesčio, kuris jai buvo jau išmokėtas. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad banko išraše matyti, jog mokėjimo paskirties laukelyje, kai kuriais mėnesiais padarytos klaidos ir nurodomas neteisingas mėnuo, už kurį buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida ir dėl tokios klaidos neturėtų būti pagerinama kito asmens (šiuo atveju atsakovės) turtinė padėtis. Tai, kad atsakovei išmokėtas ne tik visas jai priklausantis darbo užmokestis, bet šiai dienai yra ir 527,17 eurų permoka, kurios atsakovė nenori grąžinti, patvirtina tiek banko išrašuose esanti bendra suma, tiek ir darbo užmokesčio pažyma, todėl laikytina, kad ieškovė su atsakove yra pilnai atsiskaičiusi ir atsakovė šiai diena ieškovei yra skolinga 527,17 eurų ir laikytina, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
Nurodo, kad viso buvo paskaičiuota išmokėti 403,33 eurų su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 15 proc. pajamų mokesčio ir 9 proc. įmokų Sodrai t.y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 40,05 eurų mokesčių, taigi ieškovė atsakovei už 11 mėnesį turėjo pervesti 363,28 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iš 2018.12 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbą ir pagrindinį atlyginimą iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 569,07 eurų su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 15 proc. pajamų mokesčio ir 9 proc. įmokų sodrai t.y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 92,26 mokesčių, taigi ieškovė atsakovei už 12 mėnesį turėjo pervesti 476,81 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iš 2019.01 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbą ir pagrindinį atlyginimą iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 1073,52 eurų su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų sodrai t.y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 398,92 eurų mokesčių, taigi ieškovė atsakovei už 01 mėnesį turėjo pervesti 674,60 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iš 2019.02 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbą ir pagrindinį atlyginimą iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 879,85 eurų su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai t.y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 313,13 eurų mokesčių, taigi ieškovė atsakovei už 02 mėnesį turėjo pervesti 566,72 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iš 2019.03 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbą ir pagrindinį atlyginimą iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 480,02 eurų su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai t.y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 138,24 eurų mokesčių, taigi ieškovė atsakovei už 03 mėnesį turėjo pervesti 341,78 eurų darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Tačiau atsakovė padarė žalą įmonės transportui, kad buvo padaryta žala ir apgadintas bakas, todėl iš atsakovės nutarta išskaičiuoti 572,71 eurų (vienas vidutinis darbo užmokestis pagal atliktus paskaičiavimus), todėl už šį mėnesį atsakovei ne tik kad nepriklausė darbo užmokestis, tačiau atsakovė dar liko skolingas ieškovei 230,93 eurų, nes išlaidų suma (žala + mokesčiai (iš viso 710,95 eurai)) yra didesnė negu pats darbo užmokestis, dėl šios priežasties mokėjimo lapelyje nurodyta suma yra su minusu, nes šią sumą liko skolinga atsakovė ieškovei ir ši suma buvo išskaityta iš bendro darbo užmokesčio galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiavus ieškovės visus atliktus pavedimus. Kaip matyti iš 2019.04 atlyginimo lapelio atsakovei už nepanaudotas atostogas iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 364,14 eurų su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai t.y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 90,39 eurus mokesčių, taigi ieškovė atsakovui už 04 mėnesį turėjo pervesti 273,75 eurų už nepanaudotas atostogas atskaičius mokesčius. Taigi atsakovei per visą jo dirbtą laikotarpį turėjo būti išmokėta atskaičius mokesčius 2124,23 eurai darbo užmokesčio ir kitų išmokų, kadangi ieškovė nemokėjo tvarkingai darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais priklausančių įmokų, dėl buhalterės klaidos atsakovei per visą laikotarpį buvo aplikti šie mokėjimai susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis: 2018-12-13 - 461,83 eurai; 2019- 01-20 - 435,53 eurai; 2019-02-15 - 649,33 eurai; 2019-02-15 - 516,19 eurai, 2019-03-17 - 588,52 eurai Taigi ieškovė atsakovei jos atleidimo dieną pagal atliktus pavedimus buvo pervedusi iš viso 2651,40 eurų, darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas t.y. 527,17 eurų daugiau negu turėjo pervesti (2651,40 eurų (išmokėtas darbo užmokestis pagal atliktus pavedimus) - 2124,23 eurai (turėjo būti išmokėtas viso darbo užmokesčio) = 527,17 eurų permoka), todėl šiai dienai atsakovė liko skolinga ieškovei 527,17 eurų permoką, kurią ji gavo dėl buhalterinės klaidos. Taigi šiai dienai atsakovė skolinga ieškovei ir tokiais būdais vadovaujantis LR CK 6.242 str. 1 d. ji nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nes gavo didesni darbo užmokestį negu jei priklausė gauti.
Visiškai nesutinka, su darbo ginčų komisijos sprendimu dėl išskaitos atliktos iš atsakovės darbo užmokesčio. Dėl žalos padarymo ieškovė atsakovei padarė išskaitą iš darbo užmokesčio padarytai turtinė žalai atlyginti, (žalos išskaitos atsakovė darbo ginčų komisijai neginčijo), kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (vadovaujantis LR DK 156 str. 1 d.), t.y. iš atsakovės buvo išskaityta 572,71 euro suma. Ši išskaitos suma neviršijo atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio ir yra leidžiamas LR darbo kodekso. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad nurodyto pobūdžio išskaita nereikalauja kreiptis į darbo ginčų komisiją ir tik dėl viršijančios išskaitos būtų reikėję kreiptis į darbo ginčų komisiją vadovaujantis LR DK 156 str. 2d.
Be to, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, darbo ginčų komisijos pateiktos bylos, kurią išsireikalavo teismas, atsakovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2019-08-13, dėl neatleidimo iš darbo ir galutinio atsiskaitymo. Atsakovė iš darbo buvo atleista 2019-04-29, t.y. vadovaujantis DK 220 str. 1 d. atsakovas į darbo ginčų komisiją turėjo kreiptis iki 2019-07-29. Kaip matyti iš darbo ginčų komisijos pateiktos bylos medžiagos, duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymą byloje nėra, todėl darbo ginčų sprendimas yra neteisėtas priimtas pažeidžiant įstatymus, t.y. atsakovei praleidus trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Taip pat darbo ginčų komisija nurodė išieškoti atsakovės naudai neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas su mokesčiais valstybiniam socialiniam draudimui ir valstybinei mokesčių inspekcijai, kai ieškovė šias sumas yra pervedus tiek valstybiniam socialiniam draudimui, tiek valstybinei mokesčių inspekcijai už atsakovę.
Ieškovė taip pat teikė byloje paaiškinimus raštu, kuriuose detaliai išdėstė kokias sumas priklausė išmokėti atsakovei ir kaip jas faktiškai išmokėjo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais procesiniame dokumente, nurodė jog atsakovei darbo užmokestis yra išmokėtas pilnai ir su ja visiškai atsiskaityta, nesutinka jog ieškovė netinkamai padarė išskaitą iš atsakovės darbo užmokesčio, nes neviršijo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, nesutinka jog ne atsakovė padarė žalą ieškovei apgadindama transporto priemonę, kurios valst. Nr. yra (duomenys neskelbtini), permoka atsakovei atsirado dėl buhalterinės klaidos ir be pagrindo gautą sumą atsakovė turi grąžinti ieškovei. Priešieškinį prašo atmesti, nes jo nepripažįsta visiškai, kadangi su atsakove yra visiškai atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną ir jokių netesybų atsakovei nepriklauso. Palaiko motyvus išdėstytus atsiliepime ieškovės į atsakovės patikslintą priešieškinį. Atsakovė iš darbo buvo atleista ne 2019 m. rugsėjo 4 d.
Atsakovė L. M. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, į patikslintą ieškinį atsiliepimo neteikė, o pareiškė priešieškinį.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė šias aplinkybes: Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau vadinama DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis - atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).
DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).
Minėta, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės L. M. 527,17 eurų. Ieškovas šią sumą traktuoja kaip permoką. Su tokiu reikalavimu negalima sutikti dviem aspektais. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą. Bylos duomenys nepatvirtina nei atsakovės nesąžiningumo, nei to, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida. Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo tenkinti minėtą ieškovo reikalavimą.
DK 220 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustatyta, kad: darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, - per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (1 dalis); praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (2 dalis). Tai reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis).
Individualūs darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės L. M. 527,17 eurų nepriskirtinas prie tų reikalavimų, kurie tiesiogiai nagrinėtini teisme. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant šalių ginčą, ieškovas nebuvo pareiškęs priešieškinio, taip pat ieškovas nepadavė Darbo ginčų komisijai pareiškimo su savarankiškais reikalavimais. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės L. M. 527,17 eurų yra paduotas nesilaikant ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas (duomenys neskelbtini) (toliau atstovas) nepripažino ieškovės reikalavimų visiškai ir prašė juos atmesti, palaikė patikslintą priešieškinį ir prašė jį tenkinti visa apimti. Atsakovės atstovas nurodė, kad su L. M. nebuvo visiškai atsiskaityta, kadangi jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už kovo ir balandžio mėnesius bei nesumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį turėjo darbo užmokestį mokėti du kartus per mėnesį, tačiau jį mokėjo vieną kartą ir už praeitą mėnesį. Paskutinį kartą darbo užmokestis atsakovei mokėtas 2019 m. kovo 17 d., taigi jis mokėtas už vasario mėnesį.
Išskaita iš atsakovė išskaičiuota nepagrįstai, nes atsakovė transporto priemonės, kuri ieškovės teigimu buvo apgadinta, nevairavo tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Pateikti duomenys patvirtina jog atsakovė iš darbo buvo atleista 2019 m. rugsėjo 4d., todėl ieškovė ir privalo mokėti netesybas, nes pagal atsakovės prašymą delsė ją atleisti iš darbo ir dėl to atsakovė buvo priversta ne tik kreiptis į darbo ginčų komisiją, bet ir reikšti priešieškinį byloje, kurį atsakovė pilnai palaiko ir prašo jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais patikslintame priešieškinyje.
Teismo prašo vadovautis ne ieškovės teiktomis pažymomis, kurios prieštarauja viena kitai, o banko išrašais. Pagal esančius duomenis ieškovė duomenis apie L. M. atleidimą įvedė SODRA programoje atgaline data, tai yra jau po 2019 m. rugsėjo 4 dienos.
Atsakovė L. M. patikslintu priešieškiniu teismo prašo priteisti iš ieškovės atsakovei 5044,86 EUR netesybas už uždelsimo atsiskaityti laiką, tai yra už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki visiško atsiskaitymo bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodo šias aplinkybes: Atsakovė pagal 2018 m. lapkričio 6 d. darbo sutartį Nr. 40 pas ieškovą dirbo tolimųjų reisų vairuotoja. Darbo sutartimi buvo sulygtas minimalus darbo užmokestis. Atsakovė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ įteikė prašymą atleisti ją iš darbo pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį nuo 2019 m. balandžio 29 d. Darbdavys įformino darbo sutarties pasibaigimą tik 2019 m. rugsėjo 4 d. Po darbo sutarties pasibaigimo darbdavys su atsakove neatsiskaitė, t.y. neišmokėjo darbo užmokesčio bei 364,14 eurų kompensacijos už panaudotas atostogas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Minėta, kad darbo užmokestis buvo neišmokėtas už 2019 m. kovo mėnesį, reiškia atsakovės vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio ir vasario kalendoriniai mėnesiai. Pažymėtina, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 840,81 euro [(879,85+1073,52+569,07) +3=840,81], Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“.
Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą visiškai atsiskaityti su atleista iš darbo atsakove 2019 m, rugsėjo 4 d, Kadangi ieškovas su atsakove tinkamai neatsiskaitė, tai ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisti netesybas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Laikytina, kad šioje normoje įtvirtinta tam tikra garantija darbuotojui sauganti jį nuo darbdavio piktnaudžiavimo, kai darbdavys nevykdo (ar netinkamai vykdo) įstatymo nustatytos pareigos laiku ir visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, taip pažeisdamas įstatyme nustatytas savo pareigas ir teisėtus darbuotojo interesus - už atliktą darbą gauti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas bei savarankiškai disponuoti jam priklausančiomis pajamomis. Darbo ginčą nagrinėjantis organas, konstatavęs, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama teisės aktų reikalavimus uždelsė atsiskaitymą su atsakove, tuo pačiu turi išspręsti klausimą dėl Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sumokėti netesybas - vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius, Toks atsakovės prašymas nelaikytinas naujo reikalavimo iškėlimu, nes jis tiesiogiai susijęs su ginčo, kurį nagrinėjo Darbo ginčų komisija, pagrindu ir dalyku, ir šio prašymo vertinimas patenka į darbo ginčo nagrinėjimo tiek darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme ribas, Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Teismas jau pasisakė, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą priešieškinį ir prašė jį tenkinti argumentais ir motyvais išdėstytais procesiniame dokumente.
Ieškovė teikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį su juo nesutiko ir nurodė atsiliepime, kad visų pirma atsakovė savo patikslintame priešieškinyje nurodo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas su atsakovu atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė - neišmokėjo priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių išmokų. Kaip matyti iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį bei byloje esančių rašytinių įrodymų atsakovas nuo bylos užvedimo byloje nei karto neginčijo ir nenurodė aplinkybių, kad jai nėra išmokėtas darbo užmokestis. Tiek dirbdama pas ieškovę, tiek išsidarbinusi atsakovė niekada nėra nereiškė reikalavimo ar pretenzijų ieškovei dėl atsakovei neišmokėto darbo užmokesčio, tai patvirtina byloje esantys susirašinėjimai, kuriuose nurodyta, net ne pačios atsakovės, o jos kolegos L. G., kad jam nebuvo sumokėti dienpinigiai laiku. Taigi atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar reikalavimų dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo. Tai, kad atsakovei buvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis patvirtina bankiniai pavedimai, atlyginimų lapeliai, bei visa bendra pinigų suma per visą atsakovės išdirbtą laikotarpį ieškovės įmonėje t.y. nuo 2018 metų lapkričio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio 29 dienos, kada atsakovė buvo atleista iš darbo. Per visą šį laikotarpį atsakovei buvo paskaičiuota išmokėti atskaičius mokesčius mokėtinus Sodrai ir VMI 2124,23 eurai, atsakovei buvo išmokėta netgi per daug, iš viso 2651,40 eurų.
Imant ginčo laikotarpį (2019 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius) atsakovei buvo priskaičiuota1724,01 eurai su mokesčiais, atskaičius mokesčius (174,55 eurų pajamų mokesčio, 367,21 eurų įmokų Sodrai) atsakovei turėjo būti išmokėta - 1182,25 eurai, net ir neatskaičius 572,71 eurų žalos, atsakovei pagal atliktus pavedimus buvo išmokėta 1754,04 eurai (2019-02-15 649,33 eurai, 2019-02-15 516,19 eurai, 2019-03-17 588,52 eurai), t.y 571,79 eurais daugiau negu atsakovė turėjo gauti darbo užmokesčio. Taigi remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovė su atsakove yra pilnai atsiskaičius ir atsakovės patikslintas priešieškinis yra visiškai nepagrįstas.
Sprendžiant klausimą dėl netesybų priteisimo svarbu atsižvelgti kokių nepatogumų ir nuostolių patirtų ieškovė jei būtų tenkintinas patikslintas priešieškinis, įmonė turi darbuotojų kuriems turi mokėti darbo užmokesčius, dienpinigius, lizingus, mokėti už kurą ir draudimus. Tuo tarpu atsakovė, kaip matyti iš bylos medžiagos nepatyrė jokių nepatogumų. Ieškovės duomenimis atsakovė dar dirbdama pas ieškovę įsidarbino kitoje darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) kur dirbo apie mėnesį laiko, vėliau UAB (duomenys neskelbtini), kur pradirbo apie pusantro mėnesio, tada UAB (duomenys neskelbtini). Neatsiskaitymo fakto priešingai nei nurodo atsakovė byloje nėra, ieškovės kaltės dėl to nėra, darbo užmokestis atsakovei yra išmokėtas, todėl reikalavimas priteisti netesybas yra visiškai nepagrįstas neteisėtas ir turi būti atmestas. Taip pat patikslintame priešieškinyje nėra nurodyta, kodėl atsakovė nesikreipė darbo ginčų komisijoje dėl netesybų priteisimo, o tik dabar pateikė patikslintą priešieškinį nagrinėjant bylą pagal ieškovės reikalavimus, juk kaip matyti iš teismui pateiktų procesinių dokumentų atsakovę darbo ginčų komisijos sprendimas visiškai tenkino, todėl manome, kad tokiais veiksmais atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs jog taikant Darbo kodekso (toliau - DK) 141 str. 3 d. nuostatas būtina nustatyti šias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiko faktą, antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje teisės normoje padarinių taikymas turi būti siejamas su darbdavio kalte ir darbuotojo kaltės nebuvimu (LAT 2008-12-23 Nr. 3K-3-625/2008). Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, jog vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką mokėjimas nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojama darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui už kurį yra skiriama (LAT 2008-01-02 3K-3-82/2008, 2016-12-19 3K3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (LAT 2013-03-15 3K-3-87/2013). Atsakovė kaip atkreiptinas teismo dėmesys ir ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, grįžusi iš reiso darbe nepasirodė, nepateikė jokių pretenzijų, reikalavimų, registruotu paštu tik atsiuntė prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2019-04- 29, prašyme taip pat jokių reikalavimų kitų nenurodė. Praleidusi trijų mėnesių terminą nepagrįstai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o darbo ginčų komisija nesigilindama į ieškovės argumentus priteisė darbo užmokestį su mokesčiais iš atsakovo prieš tai neatnaujinę termino prašymui pateikti. Kaip ir nurodė patikslintame ieškinyje bei atsiliepime į patikslintą priešieškinį visas darbo užmokestis atsakovei yra išmokėtas. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad netesybos gali būti skaičiuojamos nuo atleidimo iš darbo iki kreipimosi į darbo ginčų komisiją, o ne iki dabar ir tik nuo nesumokėtos sumos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė dirbdamas ieškovo įmonėje tolimųjų reisų vairuotoja bei turėdamas galimybę susipažinti su Įmonėje taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, bendraujant su kitais vairuotojais per visą laikotarpį nepareiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimu, todėl šios aplinkybės taip pat turi turėti įtakos sprendžiant bylą dėl netesybų priteisimo (Klaipėdos apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2-5483-1032/2018). Taip pat netesybos ypatingai apsunkintu bendrovės finansinę padėtį, nurodyta suma akivaizdžiai per didelė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką netesybų priteisimas reikštų per ne lyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, kas būtų nesuderinta su DK 2 str. įtvirtintais darbo teisės principais (LAT 2012-04-18 Nr. 3K-3-179/2012), kas reiškia, kad bet kokios netesybos, baudos ar kitos sankcijos, turi būti suderintos su DK 2 str. 35 str. įtvirtintais principais ir yra adekvati darbdavio padarytam teisės pažeidimui (civilinė byla e2-249-474/2019 Plungės apylinkės teismas).
Teismas
K o n s t a t u o j a:
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami
Teikdama ieškinį ieškovė pateikė prašymą dėl termino ieškiniui paduoti atnaujinimo ir nurodė jog terminą praleido faktiškai 13 minučių 16 sekundžių dėl sutrikusio internetinio ryšio. Taip pat pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį 2019 m. lapkričio 6 d. (byla Nr. e2-28522-615/2019), kuria buvo atsisakyta ieškinį priimti kaip neteismingą.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja spręsdama ieškinio priėmimo klausimą, atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes kaip svarbias ir ieškinį priėmė, vadinasi ir atnaujino terminą jam paduoti ieškinio priėmimo metu.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 231 str. 1 d. nustatyta. Kad nesutinkanti su darbo ginčų komisijos sprendimu šalis, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. Praleistas šis terminas gali būti teismo atnaujintas teismui nustačius jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (DK 231 str. 2d.) . Šis terminas yra procesinis ir jam taikomos CPK nuostatos (procesiniai terminai) . Darbo ginčas pagal L. M. prašymą buvo nagrinėjamas DGK Kauno skyriuje, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį teikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams , kuris buvo atsisakytas priimti kaip neteismingas tam teismui2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Teikiant ieškinį Kauno rūmams vieno mėnesio terminas buvo praleistas keliolika minučių ir teismas vertina jog tai negali būti pagrindu dėl ginčo nenagrinėjimo teisme. Ieškinys Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pateiktas 2019 m. lapkričio 19 d. ir nors vieno mėnesio terminas praleistas, tačiau teismas vertina jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismas jį atnaujina (atnaujino ieškinio priėmimo stadijoje, DK 231 str. 2d.).
Dėl ieškinio reikalavimo patikrinti Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS -(duomenys neskelbtini),2019 m. spalio 01 dienos ir atmesti reikalavimus, kurių pagrindu buvo priimtas DGK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)
Pagal DK 231 str. 4 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūrėjimo dalykas. Pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčas nagrinėjamas iš esmės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir teismas, jeigu laiko reikalingu, gali vadovautis DGK surinktais įrodymais (DK 231 str. 3 d. ir 5 d.).
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta jog buvo nagrinėjamas L. M. prašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais bei prašoma įpareigoti darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją atleisti iš darbo pagal 2019 m. balandžio 15 d. prašymą į kurį atsakovas (darbo byloje) nereaguoja. DGK sprendime konstatavo jog darbo santykiai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 29 pagal DK 55 str. 1 d. (darbuotojo prašymu – iniciatyva) bei nurodė jog vadovaujasi oficialiais rašytiniais įrodymais , tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) pažymomis, sprendžiant klausimą ar pilnai atsiskaityta su L. M. (CPK 197 str. 2 d ). DGK sprendė jog nėra duomenų, kad su L. M. atsiskaityta nuo 2019-02-01 iki 2019-04-29 ir nutarė išieškoti iš UAB „|(duomenys neskelbtini)“ L. M. 1359,87 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir kitas išmokas, susijusias su darbo teisniais santykiais. Pasisakė sprendime jog dėl L. M. galimai padarytos žalos darbdaviui nesprendžia ir netiria įrodymų nesant prašymo dėl to.
Civilinėje byloje esančioje Darbo sutartyje Nr. 40, 2018 m. lapkričio 6 d. yra duomenys, kad L. M. įsidarbino pas ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoja, nurodyta jog darbo funkcijos detalizuojamos pareiginiuose nuostatuose, kurie yra neatskiriama darbo sutarties dalis. Dėl darbo užmokesčio nurodyta jog mokamas nustatytas bazinis minimalus atlyginimas, mokami dienpinigiai. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį nuo 5 iki 15 ir nuo 20 iki 25 dienos. Darbo sutartis sudaryta neterminuota, nurodyta jog darbo laiko norma yra 9 valandos per parą, šešios darbo dienos per savaitę. Darbuotoja pradeda dirbti 2018 m. lapkričio 7 d.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešime Darbo ginčų komisijai 2019 m. rugsėjo 4 d. yra duomenys „informuojame, kad 2019 m. rugsėjo 4dieną darbuotoja L. M. yra atleista. Darbuotoja atleista iš darbo pagal jos pateiktą prašymą nuo 2019 m. balandžio 29 d. Su darbuotoja yra pilnai atsiskaityta. Darbuotoja yra skolinga pinigų įmonei“.
L. M. prašymu raštu 2019 m. balandžio 1 dienos prašė ją atleisti iš einamų pareigų nuo 2019 m. balandžio 29 dienos.
Pagal pateiktą į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą įsakymą` 2019 m. balandžio 26 d. dėl L. M. atleidimo iš darbo, atsakovė buvo atleista iš darbo pas ieškovę byloje nuo 2019 m. balandžio 29 dienos.
Kartu su paaiškinimais raštu ieškovė teikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas atsakovei, vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta jog atsakovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 572,71 EUR, atlyginimo lapelius bei Swedbank AB mokėjimo nurodymus, kuriuose yra duomenys jog 2018-12-13 pervesta į atsakovės sąskaitą 461,83 EUR darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio mėn., 2019-01-20 pervesta atsakovei 435,53 EUR darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 2019-02-15 pervesta atsakovei 649,33 EUR darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. bei 2019-02-15 pervesta atsakovei 516,19 EUR darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn., 2019-03-17 pervesta atsakovei 588,52 EUR darbo užmokestis už 2019 m. vasario mėn. (tokia paskirtis nurodyta pačiuose mokėjimo nurodymuose).
DK 146 str. 1d. nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, darbuotojui prašant gali būti mokama vieną kartą per mėnesį. Darbo sutartyje nurodyta jog L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sulygo jog darbo užmokestis atsakovei byloje bus mokamas du kartus per mėnesį. L. M. prašymo mokėti jį kartą per mėnesį nėra, tačiau faktiškai beveik visada jis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, tačiau ginčo dėl to byloje nėra.
L. M. teikdama prašymą DGK nurodė jog su ja nebuvo pilnai atsiskaityta už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius. Šią aplinkybę atsakovė įrodinėja ir teisme. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia jog su darbuotoja buvo pilnai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną.
Teismas spręsdamas ginčą šioje dalyje, vadovaujasi Swedbank AB pavedimais patvirtinančiais kiek kurį mėnesį L. M. išmokėta darbo užmokesčio ir paskutinį kartą jai išmokėta 588,52 EUR už 2019 m. vasario mėn., tačiau turėjo būti išmokėta už šį mėnesį 879,85 EUR, taigi liko neišmokėta 291,33 EUR, be to neišmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. kovo mėn. – 480,02 EUR ir 364, 14 EUR už nepanaudotas atostogas ir šios sumos priteisiamos iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei L. M., kadangi darbdavys su darbuotoja neatsiskaitęs iki šio laiko, tai yra priteisiama 1135,49 EUR, DGKS sprendime nurodyta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini) 1359,87 EUR , teismas priteisia 1135,49 EUR, todėl dėl 224,38 EUR ieškovės reikalavimas nepriteisti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, tenkinamas, kitoje dalyje atmetamas (3 patikslinto ieškinio reikalavimas).
Dėl 527,17 EUR be pagrindo įgytų lėšų priteisimo
Ieškovė teigia jog atsakovei buvo be pagrindo išmokėta 527,17 EUR dėl buhalterės klaidos ir šį reikalavimą prašo tenkinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.237 str. (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą) ir 6.242 str. (nepagrįstas praturtėjimas) pagrindu. L. M. su šiuo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Dėl šio reikalavimo teismas pasisako jog nagrinėjant darbo ginčą DGK UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio reikalavimo (prašymo) DK 220 str., 223 str. tvarka nebuvo pareiškusi ir šios aplinkybės darbo byloje neįrodinėjo kaip ir neprašė priteisti iš L. M. bendrovei padarytą žalą dėl transporto priemonės apgadinimo, tai matyti iš DKK sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-01.
Ieškovė ir šioje civilinėje byloje nepareiškusi reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir neįrodinėja jog dėl L. M. kaltės buvo apgadinta transporto priemonė, todėl šiuo klausimu teismas pasisako tik tiek kiek tai susiję su pareikštais reikalavimais (CPK 5 str., 135 str., 143 str.).
Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų raštu ieškovė, tai jog L. M. be pagrindo praturtėjo minima suma 527, 17 EUR, sieja su tuo jog buvo padaryta vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išskaita iš L. M. išmokėtinų sumų, kadangi paaiškinimuose raštu nurodo jog „ už 2018 m. lapkričio mėn. buvo pervesta daugiau darbo užmokesčio negu paskaičiuota, tai yra turėjo išmokėti 363,28 EUR atskaičius mokesčius, o pervedė 461,83 EUR, už 2019 m. kovo mėn. pervesta 588,52 EUR nors tuo tarpu atsakovė dar buvo skolinga įmonei 230,93 EUR“. Teismas nesutinka su šiais ieškovės teiginiais, kadangi, 588,52 EUR L. M. pervesti 2019 m. kovo mėn. , tačiau jie pervesti už 2019 m. vasario mėn. Ieškovė neįrodė, kad L. M. yra ar buvo skolinga įmonei 230,93 EUR ar kitą sumą. Ieškovė tvirtina jog permoka L. M. atsirado dėl tuo metu dirbusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės klaidos, tačiau ieškovė tinkamų įrodymų jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuota tokia klaida ir, kad L. M. apie tai buvo informuota nepateikė.
Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad sprendžiant klausimus dėl be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo pirmiausia reikia nustatyti ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo, šalis kurios turtas sumažėjo neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos, ieškovas negali (turi negalėti) apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose 3K-3-489-695/2016,22 p. ir 3K-3-236-313/2017, 32 p.).
Ieškovė neįrodė aplinkybių jog L. M. praturtėjo ieškovės sąskaita bei svarbiausia neįrodė ir neįrodinėjo to, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sumažėjo 527, 17 EUR suma ir kitų pirmiau išvardintų sąlygų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės L. M. 527,17 EUR netenkinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Dėl priešieškinio (netesybų).
Atsakovė L. M. patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5044, 86 EUR netesybų nuo 2019 m. balandžio 29 d iki visiško atsiskaitymo.
Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šio reikalavimo nepripažįsta, nurodo, kad su darbuotoja buvo pilnai atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną ir taip pat nepripažįsta šio reikalavimo jog jis nebuvo spręstas darbo byloje, tai yra dėl netesybų prašymo DGK L. M. neteikė.
DK 146 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju , bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
Teismas vertina jog pagal pateiktus byloje įrodymus yra nustatyta, kad L. M. darbo santykiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasibaigė 2019 m. balandžio 29 dieną, taigi tą dieną darbdavys privalėjo visiškai atsiskaityti su darbuotoja, tačiau neatsiskaitė, nes neišmokėjo dalies darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėn., neišmokėjo darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėn. bei neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 str. 2 d.).
L. M. faktiškai prašo priteisti netesybas už šešis mėnesius, nurodo jog L. M. vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 840,81 EUR. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir netesybų paskaičiavimo teisingumo.
Darbo ginčas dėl teisės nagrinėjamas pagal CPK XX skyriaus (darbo bylų nagrinėjimo ypatumai) nuostatas (DK 231 str. 1 d.). CPK 412 str. nustatyta, kad asmeniui pateikus ieškinį, nesilaikant išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos , teismas turi atsisakyti priimti ieškinį arba palikti jį nenagrinėta ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Šiuo konkrečiu atveju L. M. jau negali pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi darbo ginčas pagal jos prašymą jau išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ir dėl jo priimtas sprendimas darbo byloje.
Teismas sutinka, kad prašyme darbo ginčų komisijai L. M. neprašė priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ netesybas, tačiau nurodė, kad su ja nėra pilnai atsiskaityta ir prašė išieškoti neišmokėtas jai sumas iš darbdavio. Darbo byloje L. M. nesinaudojo advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba ir teismo vertinimu tai jog ji nenurodė prašyme 2019-08-13 jog prašo iš darbdavio ir netesybų nėra pagrindu nenagrinėti jos patikslinto priešieškinio teisme, kadangi CPK 417 str. leidžia teismui tenkinti daugiau reikalavimų negu pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl tų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti , tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Netesybos be abejo susiję su darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimu ir tokio išmokėjimo terminais, todėl teismas patikslintą priešieškinį priėmė ir išnagrinėjo iš esmės.
Byloje nenustatyta jog su L. M. neatsiskaityta pilnai dėl jos pačios kaltės ir nustatyta, kad su ja nebuvo pilnai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną.
Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, kad ši sankcija (netesybos) kaip ir bet kuri kita gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju , jeigu ji yra proporcinga teisės pažeidimui už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009, 3K-3-501-701/2016). Taip pat Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog DK 147 str. 2 d. nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo kompensuojama darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos, susiję su darbo santykiais. Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbuotoja L. M. pilnai neatsiskaitė ir dėl to ji patyrė nepatogumus (nuostolius) bei turėjo kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl šių sumų išieškojimo, ,nustačius jog darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoja ir nenustačius dėl to darbuotojos L. M. kaltės, netesybas priteisia, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu nesumokėtos sunos: darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas yra išieškota vykdant DGKS Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, nesumokėta darbuotojai suma yra žymiai mažesnė nei prašomos priteisti netesybos, vadovaudamasis proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principu bei bendru protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu, jas mažina ir priteisia 2522,50 EUR netesybų.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi 2020 m. sausio 17 d. buvo tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ir taikyta laikinoji apsaugos priemonė sustabdytas antstolės A. K. veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0133/19/01716 kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, vykdant išieškojimą pagal DGKS Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 7 d.), todėl laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinio (patikslinto) tenkinama 6 procentai, priešieškinio (patikslinto) tenkinama 50 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 95 EUR žyminio mokesčio bei 500 EUR advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovės ieškovei reikia priteisti 35,70 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė L. M. sumokėjo 220 EUR advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 110 EUR bylinėjimosi išlaidų, atlikus įskaitymą iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiama atsakovei L. M. 74,30 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsakovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1135, 49 EUR neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei bylinėjimosi išlaidas.
Patikslinto ieškinio dalyje dėl 527,17 EUR be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės L. M. netenkinti (atmesti).
Atsakovės L. M. patikslintą priešieškinį tenkinti dalinai ir priteisti atsakovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2522, 50 EUR netesybų už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki visiško atsiskaitymo ir 74,30 EUR advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Kitoje dalyje atsakovės L. M. patikslinto priešieškinio netenkinti.
Laikinąją apsaugos priemonę taikytą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi 2020 m. sausio 17 d. – sustabdyti antstolės A. K. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0133/19/01716 palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Konstatuoti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje netenka galios darbo ginčų komisijos sprendimas.
Sprendimo patvirtintą kopiją per tris dienas išsiųsti antstolei A. K..
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Janina Zaržeckienė