Civilinė byla Nr.2SA-49-611/2011

(S)

                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.4; 128.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. V. ir A. V. pareiškimą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, suinteresuoti asmenys V. L. ir UAB „Pozicija“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai J. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasėkmių sutartį.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų J. V. ir A. V. santuoką bendru sutikimu ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi kreditorių V. L., UAB „Pozicija“ prašymu atnaujino procesą civilinės bylos dalyje dėl pareiškėjų J. V. ir A. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

           Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjai J. V. ir A. V. buvo įpareigoti pateikti teismui naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, suderinus ją prieš tai su visais pareiškėjų kreditoriais, o civilinė byla buvo sustabdyta.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjų J. V. ir A. V. pareiškimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad pagal CK 3.53 str. nuostatas pareiškėjai turėjo per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos įvykdyti teismo įsipareigojimą. Tačiau suėjus įstatymo nustatytam terminui, pareiškėjai naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismui nepateikė, todėl teismas pareiškėjų J. V. ir A. V. pareiškimo dalį dėl jų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo paliko nenagrinėtą. 

Pareiškėjas V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismo nutartis yra naikintina, nes pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas. Pirmos instancijos teismas privalėjo kreditoriams pasiūlyti pareikšti ieškinį padalinti sutuoktinių bendrą jungtinį turtą. Teismui palikus bylą nenagrinėtą, buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir neišspręsti kreditorių reikalavimai. Pareiškėjo teigimu, teismas privalėjo už neteisingą gyvenamosios vietos nurodymą, neatvykimą į teismo posėdžius, piktnaudžiavimą A. V. ir pareiškėjai J. V. taikyti civilinio proceso kodekse numatytas sankcijas, tačiau to nepadarė, taip pat neišsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo UAB „Pozicija“ prašo panaikinti Vilniaus m. 2-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad sutinka su pareiškėjo V. L. pateikta argumentacija. UAB „Pozicija“ nuomone, teismas ne tik neišsprendė, bet ir nevertino ar kitaip neaptarė prašyme išdėstytų reikalavimų, nors turėjo išspręsti turto padalinimo klausimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. V. prašo atmesti V. L. atskirąjį skundą. Nurodo, kad jai nėra žinoma A. V. gyvenamoji vieta, neturi galimybių su juo susisiekti ir bandyti derinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Skola yra tik A. V. ir prievolė yra jo asmeninė, su jo skoliniais įsipareigojimais nieko bendro neturinti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

   Bylos užbaigimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) yra suprantamas kaip egzistavusio šalių teisinio ginčo išsprendimas iš esmės materialiosios teisės prasme. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011, kat. 123.6; 124.2.7.).

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

Pagal CK 3.53 str. 4 d. jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

Vilniaus m. 2-as apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi kreditorių V. L. ir UAB „Pozicija“ prašymu atnaujino procesą civilinės bylos dalyje dėl pareiškėjų J. V. ir A. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Pareiškėjams nepateikus naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 4 d., pagrįstai pareiškimo dalį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Santuokos nutraukimo bylose, nepriklausomai nuo jos nutraukimo tvarkos, tik sutuoktiniai turi teisę ir tuo pačiu pareigą reikalauti padalinti santuokoje įgytą turtą, o kreditoriai tokios teisės neturi. Jie tik turi teisę reikalauti atsižvelgti į jų interesus dalinant sutuoktinių turtą. Be to, ypatingąja teisena nagrinėtoje byloje teismas negali pats padalinti tarp sutuoktinių turtą, nesant tokio reikalavimo. Nagrinėjamu atveju, palikus pareiškėjų J. V. ir A. V. pareiškimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimo nenagrinėtu, būtent vienas iš sutuoktinių turėtų kreiptis į teismą ginčo teisena dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Tuo tarpu kreditoriai nagrinėjamu atveju gali reikšti ieškinius skolininkams bendra CPK nustatyta tvarka savarankiškose bylose, o manydami, kad prievolė solidari, gali reikalavimus pareikšti ir kitam sutuoktiniui, pagal turimus vykdomuosius dokumentus skolų išieškojimą nukreipti į pareiškėjų turtą, priklausomai nuo prievolės pobūdžio. Vykdymo procese savarankiškoje byloje kreditoriai gali prašyti teismą nustatyti skolininko dalį bendroje nuosavybėje.

Pagal LR CPK 443 str. 6 d. ypatingos teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingai. Nagrinėjamu atveju santuokos tarp pareiškėjų A. V. ir J. V. nutraukimo byla buvo nagrinėjama ypatingąja teisena, po proceso byloje atnaujinimo teisena nepasikeitė, pareiškėjai siekė padalinti santuokoje įgytą turtą, to paties, tik nepažeidžiant jo interesų, siekė ir apeliantas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto priešingo intereso ir tuo pačiu taikyti LR CPK 443 str. 6 d. numatomos išimties. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjų.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, pagrįstai paliko nenagrinėtą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Andžej Maciejevski

Kolegijos teisėjos                                                                                Neringa Švedienė

                                                                                                            Tatjana Žukauskienė