Civilinė byla Nr. 2A-173-254/2018

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00518-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1.; 2.1.2.7.; 2.4.2.5.; 3.3.1.14.

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-834-443/2017 pagal ieškovės G. B. individualios įmonės ieškinį atsakovėms O. S. ir A. B., trečiajam asmeniui R. M., dėl nuomininko teisių perkėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama perkelti ieškovei G. B. įmonei nuomos teises ir pareigas pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovių O. S., A. B. ir trečiojo asmens R. M., bei priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi bendrasavininkės (bendrosios dalinės nuosavybės teise) O. S. ir A. B. išnuomojo G. B. įmonei 24,7 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), numatant, jog sutartis galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. Minėta sutartis buvo nutraukta 2016 m. sausio 29 d. šalių susitarimu, kuriame šalys numatė, kad atsakovėms patikslinus žemės sklypo kadastro duomenis, bus pasirašoma nauja nuomos sutartis sklypui, projekto Nr. 68-2, kurio plotas 13,6011 ha. Dėl šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos iki 2017 m. spalio 31 d. su ieškove buvo sudaryta 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutartis. 2016 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutartimi atsakovės 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tuo pačiu adresu, išnuomojo trečiajam asmeniui R. M.. 2016 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, atsakovės O. S. ir A. B. 13,6011 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė Romai ir A. M.. Ieškovės nuomone, atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarydamos 2016 m. balandžio 6 d. 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypo nuomos sutartį, pažeidė ieškovės G. B. įmonės teises ir teisėtus interesus pirmenybės teise išsinuomoti ginčo sklypą.
2. Ieškovė pažymėjo, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimą lėmė tai, jog atsakovės pageidavo patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis ir savo asmeniniam naudojimui pasilikti 11,2690 ha dalį žemės sklypo, o ne jį ar jo dalį išnuomoti tretiesiems asmenims. Atsakovės, išnuomodamos šį žemės sklypą trečiajam asmeniui apie tai neinformavo ieškovės. Todėl vadovaujantis CK 6.566 straipsnio ir CK 6.482 straipsnio nuostatomis, tokį atsakovių elgesį ieškovė laiko nesąžiningu ir pažeidžiančiu jos pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, tuo labiau, kad ieškovė niekada nei žodžiu, nei raštu neatsisakė pirmumo teisės nuomoti 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypo dalį. Pažymi, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, nepadarė žalos ginčo sklypui ir už jo nuomą tinkamai atsiskaitė. Todėl jai turi būti perkeltos nuomos teisės ir pareigos pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovių ir trečiojo asmens.
3. A. O. S. ir A. B. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. susitarimu atsakovėms su ieškove nutraukus 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartį, šalys susitarė, kad patikslinus kadastro duomenis, bus pasirašoma nauja nuomos sutartis sklypui projekt. Nr. 68-2, kurio plotas 13,6011 ha. Pažymėjo, kad patikslinus kadastro duomenis, buvo suformuoti du nauji atskiri 13,6011 ha ir 11,2690 ha žemės sklypai, kurie nėra tapatūs pagal pirminę sutartį ieškovės nuomotam daiktui – pirminiam sklypui. Todėl, atsakovių nuomone, nuo 2016 m. vasario 6 d. išnyko pats daiktas, kurį išnuomoti naujam terminui ieškovė turėjo pirmumo teisę. Tokiu būdu išnyko ir ieškovės pirmumo teisė išsinuomoti minėtus atskirus sklypus. Kartu pažymėjo, kad 2016 m. vasario 27 d. sutartis dėl 13,6011 ha žemės sklypo nuomos su ieškove sudaryta ne dėl to, kad atsakovės turėjo tokią pareigą pagal CK 6.566 straipsnį, o siekiant tinkamai įvykdyti 2016 m. sausio 29 d. susitarimą, kuriame atsakovės įsipareigojo su ieškove sudaryti naują nuomos sutartį dėl 13,6011 ha pirminio žemės sklypo dalies. Atsakovės nurodė, kad dar 1999 m. su R. M. buvo sudaryta panaudos sutartis 11,2690 ha ploto žemės sklypui, tačiau pagal anksčiau nusistovėjusią tvarką, ji nebuvo išviešinta VĮ Registrų centre. Iki 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutarties sudarymo iš bendro 25,20 ha ploto žemės sklypo 11,2690 ha ploto žemės sklypo plotą žemės ūkio veiklai naudojo R. ir A. M.. Be to, nors pradinėje nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovei išnuomotas 25,20 ha ploto žemės sklypas, ieškovė faktiškai visada naudojosi tik 13,6011 ha ploto žemės sklypo dalimi ir tik už šią žemės sklypo dalį mokėjo nuomos mokestį. Taip pat pažymėjo, kad 13,6011 ha ploto žemės sklypą 2016 m. balandžio 13 d. pardavė R. ir A. M., nes jie pasiūlė didesnę kainą nei ieškovė.
4. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė šiuo atveju neturėjo pirmumo teisės išsinuomoti atsakovėms nuosavybės teise priklausantį 11,2690 ha ploto žemės sklypą, kadangi 2016 m. sausio 29 d. susitarimu ieškovė atsisakė išsinuomoti minėto ploto sklypo dalį. Todėl atsakovė neprivalėjo ieškovės informuoti apie ketinimą išnuomoti naujai suformuotą 11,2690 ha ploto žemės sklypą. Tokiu būdu ieškovė neturi teisės reikšti CK 6.482 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo perkelti jai nuomininko teises ir pareigas pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovių ir trečiojo asmens.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės G. B. įmonės atsakovėms O. S. ir A. B. 1 244,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jas pervedant į atsakovės O. S. asmeninę banko sąskaitą bei 7,46 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartis šalių susitarimu pirma laiko nutraukta 2016 m. sausio 29 d. susitarimu. Šalių pasirašytas susitarimas yra galiojantis, dėl jo pretenzijų šalys nereiškė. Todėl teismas darė išvadą, kad nuo susitarimo pasirašymo dienos baigėsi 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutarties galiojimas, kartu pasibaigė ir žemės nuomos sutarties terminas.
7. Teismas pažymėjo, kad nutraukiant 2009 m. vasario 10 d. nuomos sutartį, šalys iš anksto susitarė, jog ieškovė naujos sutarties pagrindu išsinuomos tik dalį žemės sklypo, t. y. 13,6011 ha. Tokiu būdu teismas laikė, kad ieškovė iš anksto išreiškė pageidavimą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį tik į dalį žemės sklypo, kuria galimai naudojosi ir iki tol. Dėl 11,2690 ha ploto žemės sklypo, kurį bylos duomenimis faktiškai visą laiką naudojo trečiasis asmuo R. M., atsakovės jokio susitarimo su ieškove nepasirašė. Todėl teismas vertino, kad šį žemės sklypą atsakovės, kaip teisėtos žemės sklypo savininkės, disponuodamos nuosavybės teise galėjo išnuomoti tretiesiems asmenims.
8. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi ieškovei išnuomotas 25,20 ha ploto žemės sklypas (nuomos plotas 24,70 ha), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus sklypus: 13,6011 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,2690 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas darė išvadą, kad naujai suformuoti žemės sklypai yra savarankiški nekilnojamieji daiktai, įregistruoti viešajame registre. Teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad 25,20 ha ploto žemės sklypą padalijus į du atskirus turtinius vienetus, pirminio sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, nebeliko, kartu išnyko ir objektas, į kurį ieškovė galimai turėjo pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas G. B. tiek teismo posėdžio metu, tiek pareikšdamas rašytinę pretenziją atsakovėms ir trečiajam asmeniui patvirtino, kad faktiškai dirbo ir naudojosi tik dalimi žemės sklypo, t. y. 13,6011 ha žemės sklypo plotu, o patikslinus deklaruojamo ir dirbamo žemės sklypo plotą, nuo 2016 m. balandžio 11 d. naudojosi tik 12,54 ha ploto žemės sklypu. Minėtas aplinkybes patvirtina mokėjimo nurodymai, kurių paskirtyje nurodyta, kad G. B. įmonė mokėjo žemės nuomos mokestį O. S. pagal 2009 m. vasario 10 d. nuomos sutartį už 12,54 ha ploto. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovė faktiškai nevaldė viso 25,20 ha ploto žemės sklypo (nuomos plotas 24,70 ha), kuris jai buvo išnuomotas 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi.
10. Teismas, spręsdamas dėl CK 6.566 straipsnyje įtvirtintos nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį sąlygos dėl tvarkingo nuomos sutarties vykdymo, nustatė, kad atsakovės nereiškė pretenzijų ieškovei dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, tačiau pažymėjo, kad ieškovė ne tik faktiškai nedirbo dalies žemės sklypo (ginčo sklypo), tačiau už jį ir neatsiskaitinėjo, o 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartį vykdė tik dėl jos faktiškai naudojamos dalies žemės sklypo (12,54 ha ploto), ką patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai.
11. Be to, teismas pastebėjo, kad iš pateiktų mokėjimų nurodymuose esančių sumų, matyti, kad ieškovė atsakovėms mokėjo žymiau mažiau nei po 100 Eur už vieną hektarą, kas rodo, jog atsakovės, sudarydamos naują 11,2690 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, jį išnuomojo palankesnėmis sąlygomis. Kartu teismas darė išvadą, kad šiuo atveju ieškovės teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti, nes ji neįrodė, jog turėjo lūkesčių sudaryti 11,2690 ha ploto žemės nuomos sutartį už didesnę kainą ar pasiūlyti geresnes sąlygas. Teismas pažymėjo, kad žemės nuomininko pirmumo teisė negali būti aiškinama taip, kad būtų paneigiamas nuomotojo interesas iš savo daikto gauti jam priimtiną ekonominę naudą ar naujojo nuomininko interesas turėti jo situacijai lanksčiai pritaikytus naudojimosi santykius.
12. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei CK 6.566 straipsnyje įtvirtintomis pirmumo teisės sudaryti naują žemės nuomos sutartį prielaidomis, teismas sprendė, kad ieškovė G. B. įmonė neturėjo pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, naujai suformuotam 11,2690 ha ploto žemės sklypui, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
13. Atmetus ieškinį, teismas iš ieškovės atsakovėms O. S. ir A. B. priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 244,60 Eur bei valstybei 7,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė G. B. individuali įmonė prašo teismo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bylą išnagrinėjo šališkai, objektyviai neįvertinęs byloje esančių visų įrodymų, o dalį įrodymų vertino išimtinai atsakovių naudai. Pažymi, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, yra nagrinėjęs ir kitas bylas, kuriose proceso šalis buvo apeliantė (pvz.: Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-15-443/2015, Šakių rajono apylinkės prokuratūroje 2012 m. birželio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 91-2-00009-12, kuriame įtarimai pareikšti G. B., procesinius veiksmus atliekant ikiteisminio tyrimo teisėjui A. R., t. y. priimant Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 nutartį, proceso Nr. 8R-5-24; 8R-5-25). Minėtais atvejai teisėjas priėmė apeliantei nepalankius procesinius sprendimus, kurie vėlesniais aukštesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais buvo išspręsti apeliantės naudai. Apeliantė pažymi, kad esant minėtoms aplinkybėms nepasinaudojo įstatyme numatyta teisėjo nušalinimo galimybe, viliantis, kad teisėjas bylą išnagrinės objektyviai ir nešališkai.
2. Teismas, 2017 m. birželio 28 d. neskundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie galimai atsakovių nedeklaruotas pajamas už laikotarpį nuo 2009 iki 2015 metų, gautas iš joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 24,7 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pagal 2009 m. vasario 10 d. Privačios žemės nuomos sutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašomi išreikalauti duomenys yra nesusiję su šios civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Apeliantė pažymi, kad trečiasis asmuo 2017 m. liepos 21 d. teismo posėdžio metu (1 val. 08 min. 54 sek. teismo posėdžio garso įrašo) duodamas paaiškinimus, pripažino, kad pagal 2001 m. su atsakovėmis sudarytą Panaudos sutartį dėl naudojimosi tam tikra dalimi 24,70 ha bendro ploto žemės sklypo atsiskaitydavo paslaugomis. Iš to seka, kad trečiasis asmuo neišrašydavo PVM sąskaitų faktūrų, nors trečiojo asmens ūkis yra PVM mokėtojas. Tokiu būdu valstybei galimai buvo padaryta žala dėl į biudžetą nesumokėtų mokesčių ir galimai atliktų nusikalstamų veikų. Apeliantės nuomone, šiuo atveju kilus abejonių dėl atsakovių sąžiningumo, teismas turėjo būti aktyvus ir, siekiant pašalinti bet kokias abejones ir apginti viešąjį interesą, turėjo tenkinti pareikštą prašymą. 
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė faktiškai valdė 12,54 ha žemės sklypo dalį iš 25,20 ha ploto žemės sklypo (nuomos plotas 24,70 ha), kuris jai buvo išnuomotas 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi. Apeliantė pažymi, kad ji teisėtai laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2016 m. valdė atsakovėms priklausiusį 24,70 ha bendro ploto žemės sklypą, ką patvirtina VĮ „Registrų centas“ duomenys. Be to, 2009 m. vasario 10 d. Privačios žemės nuomos sutartis nebuvo nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Pažymi, kad atsakovė O. S. visada apeliantės reikalavo mokėjimo pavedimų už žemės sklypo nuomą pagal 2009 m. vasario 10 d. Privačios žemės nuomos sutartį paskirtyje įrašyti „Lėšų grąžinimas“, o ne „Mokestis už žemės nuomą“. Tačiau atsakovė nepaneigė, kad minėti mokėjimai atlikti už žemės sklypo nuomą. Be to, 2009 m. vasario 10 d. sutarties 8 punktu apeliantė įsipareigojo atsakovėms suteikti 300-400 kg grūdų už 1 ha metams (t. y. 24,7 ha x 0,3 t x 1,40 Eur/ t = 1037,40 Eur/ metams). Minėtus įsipareigojimus apeliantė vykdė. Atsakovės jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos mokesčio mokėjimo apeliantei nereiškė. Tokiu būdu teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė atsakovių bei trečiųjų asmenų nurodytoms aplinkybėms.
4. Pirmosios instancijos teismas, išeidamas už ieškinio ribų, nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo teisėtai naudojosi atsakovėms priklausančio 11,2690 ha ploto žemės sklypo dalimi, ignoruojant 2009 m. vasario 10 d. Privačios žemės nuomos sutartį, kadangi  minėtos sutarties 11 punktu sandorio šalys susitarė, kad tik nuomininkas G. B. individuali įmonė gali minėtą žemę subnuomoti trečiajam asmeniui, gavus nuomotojo sutikimą.
5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė siekia suabsoliutinti pirmumo teisę žemės nuomos santykiuose. Priešingai, apeliantė pažymi, kad jos veikla susijusi su žemės ūkiu ir naudojimasis žemės sklypais yra būtina sąlyga įmonės veiklos vykdymui. Apeliantė tinkamai vykdė nuomos sutartį, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantei tinkamai vykdžius visas nuomininko pareigas, jos teisėti lūkesčiai dėl nuomos sutarties termino atnaujinimo pirmenybės nebus pažeisti.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė O. S. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas. Atsakovės nuomone, apeliantė minėtą skundo argumentą grindžia tik subjektyvia nuomone, nepateikdama jokių konkrečių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. 
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas visapusiškai neištyrė byloje pateiktų įrodymų. Priešingai, teismas prijungė visus apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus. Tuo tarpu vienintelio apeliantės minimo prašymo dėl duomenų išreikalavimo netenkinimas, neįtakojo priimto byloje teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pareikštas prašymas nebuvo susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.
3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pagal 2001 m. su atsakovėmis sudarytą Panaudos sutartį dėl naudojimosi tam tikra dalimi 24,70 ha bendro ploto žemės sklypo, trečiasis asmuo atsiskaitydavo paslaugomis, dėl ko galimai pastarasis nesumokėjo mokesčių valstybei. Pažymi, kad vien tai, jog asmuo paliudijo žemės sklype atlikęs vienokius ar kitokius veiksmus, dar nereiškia, kad buvo teikiamos paslaugos, už kurias turėjo būti mokami mokesčiai.
4. Nepagrįstai apeliantė sutapatina faktinį ginčo žemės sklypo valdymą su juridiniu faktu – nuomos sutarties įregistravimu. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė pati pripažino, jog faktiškai valdė tik dalį ginčo žemės sklypo, apeliantei buvo žinoma, kad kitą ginčo sklypo dalį visą laiką valdė ir valdo trečiasis asmuo.
5. Atsakovė pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su ginčo objekto išnykimu. 2016 m. sausio 29 d. susitarimu šalys susitarė, kad po žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo su apeliante bus pasirašoma nauja sutartis tik dėl dalies (13,6011 ha) žemės sklypo nuomos. Kadangi minėtas susitarimas nebuvo nuginčytas, apeliantė neturėjo pirmumo teisės sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutarties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik apeliacinio skundo ribose.

17. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, o nustačius, kad ši nuomininko teisė buvo pažeista, prašoma perkelti nuomininko teises ir pareigas.

18. Ieškovės nuomone, atsakovės su trečiuoju asmeniu R. M. sudarydamos 2016 m. balandžio 6 d. 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuomos sutartį, pažeidė ieškovės G. B. įmonės teises ir teisėtus interesus, nes ji mano, kad turėjo pirmenybės teisę išsinuomoti šį sklypą, todėl ieškovė prašė perkelti jai nuomos teises ir pareigas pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovių ir trečiojo asmens. Ieškovė nurodė, kad tinkamai vykdė 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartį, o jos nutraukimą lėmė žemės savininkių noras patikslinti kadastrinius matavimus ir žemę naudoti savo interesams. Ieškovė tvirtina, kad sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, nei žodžiu, nei raštu neatsisakė pirmumo teisės nuomoti 11,2690 ha bendro ploto žemės sklypo dalį. Apeliantės nuomone, teismas bylą išnagrinėjo šališkai, objektyviai neįvertinęs byloje esančių visų įrodymų, o dalį įrodymų vertino išimtinai atsakovių naudai. Teisėjų kolegija spręs, ar šie apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu. 

Dėl teismo šališkumo  

19. Apeliantė nurodo, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, yra nagrinėjęs ir priėmęs nepalankius apeliantei procesinius sprendimus kitose civilinėse bylose (pvz.: Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-15-443/2015), be to, teisėjas atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas (priėmė 2014 m. rugpjūčio 18 nutartį, proceso Nr. 8R-5-24; 8R-5-25) Šakių rajono apylinkės prokuratūroje 2012 m. birželio 4 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 91-2-00009-12, kuriame įtarimai pareikšti G. B.. Minėtais atvejais teisėjo priimti sprendimai aukštesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais buvo išspręsti apeliantės naudai. Apeliantė pažymi, kad esant minėtoms aplinkybėms nepasinaudojo įstatyme numatyta teisėjo nušalinimo galimybe, viliantis, kad teisėjas bylą išnagrinės objektyviai ir nešališkai.

20. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).

21. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nepasinaudojo įstatyme numatyta teisėjo nušalinimo galimybe, nes vylėsi, kad teisėjas bylą išnagrinės objektyviai ir nešališkai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliantės argumentai suponuoja išvadą, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jai nekilo abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Teisėjo šališkumu ji suabejojo tik teismui priėmus jai nepalankų teismo sprendimą. Tačiau apeliantės nesutikimas su priimtu sprendimu neduoda pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliantės nurodyti bylą išnagrinėjusio teisėjo priimti procesiniai sprendimai kitoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje tarp kitų šalių (kito ieškovo pareikštas ieškinys dviem fiziniams asmenims, t. t. G. B.) dėl sandorių, nesusijusių su nagrinėjamu ginču, pripažinimo negaliojančiais ar teisėjo atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmai ikiteisminiame tyrime, pradėtame  dėl dokumentų klastojimo, apeliantei apeliaciniame skunde nenurodžius kuo šis ikiteisminis tyrimas gali būti susijęs su nagrinėjamu ginču, nesuponuoja išvados, kad teisėjas turėjo pagrindą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo savo iniciatyva (CPK 65–66 straipsniai). Be to, teisėjų kolegija aptariamu aspektu pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo atmetami.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo

22. Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. B. 2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškimą dėl apgaulingos buhalterijos vedimo trečiojo asmens R. M. ūkyje, taip pat dėl atsakovės O. S. mokesčių slėpimo 2009 – 2015 m. už nuomą, gautą iš G. B. nuomojamo sklypo. Šiame nutarime nurodyta, kad G. B. patikslino, jog teismo posėdyje R. M. teigė, kad dalį jo nuomojamo žemės sklypo nuo 2001m. iki 2015 m. 12 mėn. dirbo, todėl jos ūkis gavo pajamų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad prašyme nėra jokio nusikaltimo požymių, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. M. ir O. S. nėra pagrindo (BPK 168 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantas, pateikdamas šį nutarimą, akcentavo teismo neveiklumą, jam išsakius abejones dėl viešo intereso pažeidimo, galimai nesumokėto GPM, kuomet teismas nesikreipė į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM. Todėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad tarp atsakovių ir trečiojo asmens 2001 m. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl jam išnuomoto 23,70 ha žemės sklypo dalies, jis pats kreipėsi į ikiteisminio tyrimo organus. Apeliantas nurodo, kad atsakovė O. S. 2017 m. liepos  21 d. teismo posėdyje melavo, kad sumokėjo GPM valstybei.

23. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 50 punktą; 2014 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014 ir kt.). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).

24. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 178 – 181 straipsnių nuostatomis ir vadovaudamasi šios nutarties 23 punkte nurodytomis kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis dėl įrodymų ryšio su byla nustatymo, konstatuoja, kad apeliantės teikiamas naujas įrodymas, nors ir gautas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, negali būti priimtas ir nagrinėjamas kartu su kita bylos medžiaga jau vien todėl, kad jis neturi ryšio su byla. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl GPM ar kitų mokesčių sumokėjimo teisėtumo/neteisėtumo, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. birželio 28 d. rašytinio proceso tvarka priimta nutartimi atsisakęs išreikalauti iš VMI prie LR Finansų ministerijos duomenis apie atsakovių sumokėtą valstybei GPM, nuomojant 24,70 ha. žemės sklypą per 2009-2016 m., padarė aptariamų procesinės teisės normų pažeidimus.

Dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį

25. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. B. įmonė ir atsakovės O. S. ir A. B. 2009 m. vasario 10 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria išnuomojo ieškovei 24,7 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta  iki 2022 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 7). Ši sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2016 m. sausio 29 d. susitarimu (I t. b. l. 9). Šalys šiuo susitarimu susitarė ne tik nutraukti žemės nuomos sutartį. Jos susitarė taip pat, kad patikslinus kadastrinius duomenis bus pasirašoma nauja nuomos sutartis sklypui Nr. 68-2, kurio plotas 13,6011 ha.
26. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo galima nustatyti, kad 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartimi ieškovei išnuomotas 25,20 ha ploto žemės sklypas (nuomos plotas 24,70 ha), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus sklypus: 13,6011 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,2690 ha ploto žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11,12). Dėl vieno iš naujai suformuoto 13,6011 ha ploto žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties šalys sudarė 2016 m. vasario 27 d. privačios žemės nuomos sutartį, kaip ir buvo susitarę pirmiau paminėtu 2016 m. sausio 29 d. susitarimu (I t., b. l. 10). Kitas naujai suformuotas 11,2690 ha ploto žemės sklypas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui 2016 m. balandžio 6 d. žemės sklypo nuomos sutartimi (I t., b. l. 13-14). Ieškovė mano, kad būtent ši nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant jos pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį ir yra nagrinėjimo ginčo objektu.   
27. CK 6.566 straipsnis reglamentuoja, kad kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, yra išaiškinta, kad CK 6.566 straipsnis yra specialioji norma CK 6.482 straipsnio, nustatančio nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, atžvilgiu. CK 6.482 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta galimybė šalių susitarimu keisti atnaujinamos nuomos sutarties sąlygas. Taip įgyvendinamas sutarties šalių laisvės principas, suteikiantis teisę žemės savininkui ir nuomininkui laisvai apsispręsti, kokiomis sąlygomis sudaryti atnaujinamą sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2015).
28. Šios nutarties 27 punkte nurodytos Civilinio kodekso normos, įtvirtinančios nuomininko pirmumo teisę sudaryti nuomos sutartį, tarp jų ir žemės nuomos sutartį, reglamentuoja situaciją, kai atnaujinama nuomos sutartis, pasibaigus anksčiau nustatytam jos terminui, ir kai, be ankstesnio nuomininko, nuomos sutartį su nuomotoju sudaryti pretenduoja ir kiti asmenys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46-421/2017). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės 2009 m. vasario 10 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 25,20 ha ploto žemės sklypo nuomos buvo nutraukta prieš terminą 2016 m. sausio 29 d. susitarimu. Šio susitarimo turinys leidžia spręsti ne tik dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, tačiau ir dėl susitarimo šalių valios dėl tolesnės žemės nuomos, kai bus patikslinti kadastriniai duomenys, t. y. žemės sklypai bus atidalinti (I t. b. l. 9). Šis raštu sudarytas susitarimas aiškiai patvirtina, kad ieškovė pretendavo tik į nuomos sutarties sklypui Nr. 68-2, kurio plotas 13,6011 ha., sudarymą. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nuomos sutarties šalys abipusiu susitarimu laisva valia apsisprendė dėl nuomos sutarties sudarymo naujam terminui - dėl nuomos santykių tęsimo tvarkos ir apimties, todėl nėra pagrindo konstatuoti nei atsakovių atsisakymo sudaryti su ieškove likusios dalies žemės sklypo nuomos sutartį, nei CK 6.482 straipsnio 2 dalyje numatytos nuomotojo pareigos pažeidimo.  
29. Teisėjų kolegija nelaiko teisiškai nereikšmingu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad naujai suformuoti du atskiri žemės sklypai: 13,6011 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 11,2690 ha ploto žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11,12), atsiradę padalinus 25,20 ha ploto žemės sklypą (nuomos plotas 24,70 ha), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), yra savarankiški nekilnojamieji daiktai, įregistruoti viešajame registre. Todėl pirminio ieškovės nuomoto žemės sklypo – nuomos objekto, jau nebeliko. Dėl to apeliantės argumentai, kad atsakovės savo nesąžiningu elgesiu pažeidė ieškovės teises atnaujinti nuomos sutartį jo nuomotam 24,70 ha žemės sklypui, yra neteisingi. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė faktiškai naudojo tik dalimi žemės sklypo, t. y. 13,6011 ha žemės sklypo plotu, o patikslinus deklaruojamo ir dirbamo žemės sklypo plotą, nuo 2016 m. balandžio 11 d. naudojosi tik 12,54 ha ploto žemės sklypu, o likusia dalimi naudojosi trečiasis asmuo R. M..
30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji reikalavo trečiojo asmens nustoti naudotis jo nuomojamo žemės sklypo dalimi. Ieškovė 2017 m. sausio 25 d. pretenzijoje (I t. b. l. 15-18) aiškiai pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. M., pagal žemės ūkio naudmenų deklaravimo sistemos duomenis, nuo 2010 m. iki 2016 m. ieškovės nuomojame žemės sklype deklaravo savo žemės ūkio naudmenas. Kad R. M. ir A. M., o ne ieškovė, faktiškai dirbo 11,27 ha bendro ploto žemės sklypą, 2017 m. liepos 21 d. teismo posėdyje neneigė ir ieškovės atstovas (garso įrašas nuo 28:32 iki 30:15). Apie tai šiame teismo posėdyje nuosekliai paaiškino R. M. (garso įrašas nuo 1:00:50 iki 1:06:31) bei A. M. (garso įrašas nuo 1:14:40 iki 1:19:50). Pastarasis liudytojas nurodė, kad žodinės panaudos sutarties neįregistravo registrų centre tik todėl, kad jame jau buvo registruota ieškovės 2009 m. vasario 10 d. nuomos sutartis. Byloje yra rašytiniai įrodymai – ieškovės 2016 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 607 ir vietinis mokėjimas, kuriame ji nurodė, jog moka žemės nuomos mokestį už 2015 m. pagal 2009-02-10 nuomos sutartį už 12,54 ha plotą (I t. b. l. 60). Nustačius, kad faktiškai ginčo žemę dirbo ne ieškovė, galima padaryti labiau tikėtiną ir pagal bylos duomenis logišką išvadą, kad šalys 2016 m. sausio 29 d. susitarimu ir 2016 m. vasario 27 privačios žemės nuomos sutartimi teisiškai įformino tarp šalių faktiškai jau egzistavusius teisinius santykius dėl 13,6011 ha žemės nuomos ir jos tęstinumo, padalinus 25,20 ha ploto žemės sklypą (nuomos plotas 24,70 ha).
31. Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų konstatavęs, jog trečiasis asmuo teisėtai naudojosi atsakovėms priklausančio žemės sklypo dalimi, ignoruodamas 2009-02-10 nuomos sutartį ir jos 11 punktą, kuris reglamentavo ieškovės teisę subnuomoti žemę trečiajam asmeniui, tik gavus nuomotojo sutikimą, t. y. tik ieškovė galėjo subnuomoti žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė be pagrindo nurodo tokius argumentus, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nesprendė, ar  trečiasis asmuo teisėtai ar neteisėtai ir kokiu pagrindu naudojosi dalimi žemės sklypo, kuris buvo išnuomotas ieškovei paminėta sutartimi. Teismas skundžiamame sprendime tik akcentavo, kad ieškovė visu jai išnuomotu 24,70 ha žemės sklypu nesinaudojo, ko ir pati neneigia. Todėl padalinus 2009-02-10 nuomos sutartimi išnuomotą sklypą į du atskirus nekilnojamojo turto objektus, ieškovė ir atsakovės susitarė tik dėl 13,6011 ha žemės tolesnės nuomos.
32. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, bei konstatuoja, kad jie aptariamu aspektu nesudarė pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neperkeldamas ieškovei G. B. įmonei nuomos teises ir pareigas pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovių O. S., A. B. ir trečiojo asmens R. M..

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias teisingam bylos išnagrinėjimui, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės turėtos žyminio mokesčio išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

36. A. O. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus turėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, jos prašymas netenkinamas (CPK 98, 178 straipsniai).

37. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

          Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Priteisti valstybei iš ieškovės G. B. individualios įmonės, j. a. k. 174375343, 12,51 Eur (dvylika eurų 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

         Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                       Marius Bartninkas                           

                                                                                                                       Dalė Burdulienė

            Mindaugas Šimonis