Administracinė byla Nr. eAS-348-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00535-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja V. F. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti pusę milijono eurų moralinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkančiu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja, siekdama, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 17.2-930 pareiškėjos paduotą pareiškimą paliko nenagrinėtu, ir darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas iš esmės yra susijęs su prokurorų veiksmais ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Teismas rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Visi tokio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie spręstini bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi pareiškėja reikalavimą nagrinėjamoje byloje kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl prokurorų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminiu tyrimu, t. y. grindžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismas darė išvadą, kad Generalinės prokuratūros sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo gali būti skundžiami Baudžiamojo proceso kodekso X skyriuje nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja neturtinę žalą kildina iš, jos vertinimu, neteisėtų Generalinės prokuratūros atliktų veiksmų nagrinėjant jos pareiškimą, pateiktą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja žalos atlyginimą kildina ne iš Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, o iš 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo veiksmų. Pareiškėjos keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu apibrėžiamą sritį. Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnį, ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi administracinis teismas bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismui, nenagrinėja, teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja teismui nesuformulavo jokio reikalavimo, kuris būtų laikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl žalos atlyginimo turi teisę, remdamasi Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nustatyta tvarka, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

II.

Pareiškėja V. F. 2016 m. vasario 15 ir 17 d. pateiktuose atskiruosiuose skunduose nurodo, kad, siekdama, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 17.2-930 pareiškėjos pareiškimą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjos teigimu, ji reikalavimą nagrinėjamoje byloje kildina iš viešojo administravimo teisinių santykių, nes į juos įeina prokurorų veiksmai (neveikimas), susiję su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėja nurodo negrindžianti reikalavimo Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, todėl jis gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėja taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – skirti apsaugą jos šeimai ir būstui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Pareiškėja V. F. atskiraisiais skundais nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes padarė išvadą, jog pareiškėjos keliamas ginčas patenka į ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinų tirti ginčų kategoriją. Pareiškėjos teigimu, nors jos reikalavimas yra susijęs su prokurorų veiksmais ikiteisminio tyrimo stadijoje, ji reikalavimo negrindžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, todėl reikalavimas kildinamas iš viešojo administravimo teisinių santykių ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis pateikia viešojo administravimo sąvoką ir numato, kad tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Prokuratūros įstatymo normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.). Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su veiksmais vykdant teisingumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d., 2007 m. gegužės 22 d. nutartys).

Pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, siekdama žalos atlyginimo, kuri, jos manymu, kilo iš neteisėtų Generalinės prokuratūros veiksmų (neveikimo). Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau Generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 25 d. raštu Nr. 17.2-930 pareiškėjos pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo paliktas nenagrinėtas. Taigi pareiškėja į Generalinę prokuratūrą kreipėsi siekdama, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. siekdama, kad būtų atlikti baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės yra siejamas su jos siekio pradėti ikiteisminį tyrimą neįgyvendinimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos argumentus ir nurodytus veiksmus, su kuriais siejama jai padaryta žala, daro išvadą, jog pareiškėjos keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra kildinamas iš prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Pastebėtina, jog žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai ir išaiškino pareiškėjai teisę ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti bendrosios kompetencijos teismui Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tokią poziciją patvirtina ir teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS552-270/2014, AS858-388/2013, AS520-496/2012).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir suformuota teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai skundas byloje jau yra priimtas ir teisme pradedama nagrinėti administracinė byla. Nagrinėjamu atveju nepriėmus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1244-556/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. F. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

                                                                      Arūnas Sutkevičius