Byla Nr. 1S-208-898/2019

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.5.14.2.; 2.5.19.

                  (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas A. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 59-58, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.       A. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi subendrinta ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2.       A. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. gegužės 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. lapkričio 19 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2018 m. rugpjūčio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. balandžio 4 d. sudarė 1 metus 7 mėnesius 15 dienų.

3.       Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-58 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. B.. Šį sprendimą jis apskundė apylinkės teismui.

4.       A. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra išpildyta viena svarbiausių lygtinio paleidimo sąlygų, tai, kad turi būti nustatyta žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir/ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas vertino ankstesnius A. B. teistumus, taip pat tai, kad jo atžvilgiu praeityje buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo, ir lygtinio paleidimo institutai, tačiau jų sąlygas pastarasis pažeidė – padarė naujas nusikalstamas veikas. Teismas pažymėjo, jog narkotikų vartojimas, jų įsigijimas buvo tapęs pagrindine nuteistojo kasdiene veika, apsvaigęs nuo narkotikų jis darydavo nusikalstamas veikas, vogdavo įvairius daiktus, juos realizuodavo ir taip prasimanydavo pinigų narkotikams. Nurodė, kad Vilniaus pataisos namuose A. B. baigė tik įžanginę grupę, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, lankytis AN susirinkimus pradėjo tik nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, po to, kai Lygtinio paleidimo komisija 2018 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.59-202 netaikė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo, konstatavo, jog reabilitacijos priemonės nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms jam taikomos dar labai trumpą laiką, kad būtų galima padaryti išvadą apie jo išgijimą nuo priklausomybių ir poreikio reabilitacijos priemonėms nebuvimą, ir kad ateityje poreikis vartoti narkotines medžiagas nelems pakartotinio nusikalstamo elgesio. Įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo elgesio pokyčius, asmens savybes, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir skaičių, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę bei likusią neatliktos bausmės dalį, teismas sprendė, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

II.       Skundo argumentai ir prašymai

5.       Skundu apygardos teismui A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

5.1.  Nesutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas neįsigilino, jog nusikalstamos rizikos dinaminius veiksnius galima sumažinti, tačiau palaipsniui, tai priklauso nuo spartaus civilinio ieškinio dengimo, įsidarbinimo, elgesio ir pan. Atkreipia teismo dėmesį, kad jis kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo, todėl negalėjo padengti jam priteistus civilinius ieškinius.

5.2. Skunde nuteistasis sutinka ir pripažįsta, kad jo padaryti nusikaltimai yra susiję su jo priklausomybe nuo narkotinių medžiagų, tačiau pažymi, kad jis jau tris metus atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir narkotikų nevartoja, kiekvieną dieną dirba su savimi, lankydamas žmonių priklausančių nuo narkotikų savitarpio grupes, individualiai bendrauja su psichologu, keičia savo mąstymą ir nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu.

5.3.  Savo skunde nuteistasis nurodo, kad negalėjo, kaip kiti nuteistieji, pateikti Lygtinio paleidimo komisijai jokio patvirtinimo, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos turės kur įsidarbinti, kadangi šiuo metu neturi galimybių darbo ieškoti ir tvirtina, neturintis pažinčių, kad galėtų tokį patvirtinimą pateikti.

5.4.  Nuteistasis prašo teismo atsižvelgti į jo elgesio įkalinimo įstaigoje teigiamus pokyčius, pastangas, siekius tapti visaverčiu visuomenės nariu.

III.       Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas

6.       Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame faktiškai akcentuojamos formaliosios sąlygos, kurios šiuo atveju tik sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo galimybę (atliktos bausmės dalis bei prašymas paleisti lygtinai, vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas), tačiau jos besąlygiškai nereiškia, kad nuteistajam turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Svarstant lygtinio paleidimo galimybes būtina atsižvelgti ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės ir ar teismo paskirta už šias veikas bausmė turi būti keičiama tik dėl to, kad nuteistasis tinkamai elgėsi laisvės atėmimo vietoje, ką jis ir privalo daryti be papildomų paskatinimų.

7.       Nagrinėjamu atveju teismas, analizuodamas nuteistojo skundo argumentus, pagrįstai įvertino ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tai jog nuteistasis pilnai įvykdė visas jam siūlomas rekomendacijas (šiuo metu jis mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvėjo specialybės, Vilniaus mokymo centre 8 klasėje, dalyvauja sporto varžybose, lanko psichologo konsultacijas, nuo 2018 m. gruodžio 13 d. lanko AN grupės užsiėmimus, atliko gerbūvio darbus įkalinimo įstaigoje, yra du kartus skatintas ir pan.), bet ir A. B. asmenybę, kurią šiuo atveju taip pat apibūdina ankstesni jo teistumai, padarytų veikų pobūdis, pavojingumas. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis teigia, kad dėl darbo vietų stokos įkalinimo įstaigoje jis nebuvo įdarbintas, todėl negalėjo padengti jam priteistų civilinių ieškinių, nes negavo jokių pajamų, kas galėjo turėti reikšmingos įtakos nusikalstamos rizikos dinaminių veiksnių sumažinimui, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, rodančių ir paties nuteistojo aktyvių pastangų ir nusiteikimo dirbti. Kaip matyti iš Sodros duomenų, jis oficialiai nėra dirbęs. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose, nuteistasis įgijo staliaus specialybę, tačiau būdamas laisvėje, įgyta kvalifikacija nepasinaudojo ir toliau darė nusikalstamas veikas, nekeisdamas savo gyvenimo būdo. Nuteistasis pats nurodė, jog nusikalstamas veikas jis darė dėl pinigų poreikio narkotinėms medžiagoms ir pragyvenimui. Šiuo metu byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog A. B. ketinimai dirbti yra realūs. Šių nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

8.       Pažymėtina, jog tam tikros nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kurios apibūdina nuteistojo mąstymą ir elgesį šiuo metu, taip pat nėra vertintinos teigiamai ir leidžia abejoti teigiamu jo asmenybės vertinimu. 2019 m. kovo 21 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. B. neneigia sistemingą narkotinių medžiagų vartojimą, kuris vis atsinaujindavo, išėjus į laisvę po laivės atėmimo bausmės atlikimo. Narkotikų vartojimas, jų įsigijimas buvo tapę pagrindine kasdiene veikla, apsvaigęs nuo narkotikų jis darydavo nusikalstamas veikas (nuteistojo asmens byla 1 dalis, b.l.60-65). Nors nuteistojo teigimu, jis 3 metus būdamas įkalinimo įstaigoje narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau ta aplinkybė, įvertinant tai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų gavimas yra griežtai apribotas, negarantuoja išgijimo nuo šios priklausomybės. Svarbu yra tai, kad Vilniaus pataisos namuose nuteistasis baigė tik įžanginę grupę, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, lankyti AN susirinkimus jis pradėjo nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, taigi reabilitacinės priemonės nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms jam taikomos dar labai trumpą laiką, todėl šiuo metu konstatuoti, kad nuteistasis išsigydė nuo priklausomybių ir jų poveikyje nedarys naujų nusikaltimų yra akivaizdžiai per anksti.

9.       Šiuo atveju pagrįstai buvo vertina ir nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika pagal OASys, kuri yra vidutinė – 98 balai (tačiau artima aukštai rizikos grupei), iš kurių 48 balai yra dinaminiai, taigi nuteistasis turi galimybę šią riziką sumažinti. Nors skunde A. B. pažymi, kad rizika galėtų būti sumažinta tik atlyginus jam priteistus civilinius ieškinius (nurodo neturėjęs galimybės pataisos namuose dirbti), tačiau net ir įvertinus šias aplinkybes, visgi kiti dinaminiai balai akivaizdžiai gali būti sumažinti tik nuteistojo iniciatyva. Pažymėtina, kad lyginant su ankstesniu vertinimu, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau labai nežymiai tik 6 balais (buvo 104 balai). Taigi, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas įvertino nuteistojo kriminalinę praeitį (ankščiau teistas 13 kartų), praeityje 1 kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (sąlygas nuteistasis pažeidė), 2 kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas (sąlygas pažeidė 2 kartus), jo turimas socialines problemas (nuteistasis turi sunkumų pasirūpinti savimi), priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, toks nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas negali būti vertinamas, kitaip nei jį įvertino apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

10.       Nors nuteistasis savo skunde prašo atsižvelgti į jo elgesio įkalinimo įstaigoje teigiamus pokyčius, pastangas bei siekius, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad nuteistojo elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo tam tikrą nežymų paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau gali toliau nebeatlikti teismo jam paskirtos bausmės ir jos vykdymas turi būti nutrauktas, nes jau pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai. Įvertinęs ankščiau aptartas aktualias lygtinio paleidimo klausimui spręsti aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog turimi nuteistojo socialiniai ryšiai, dalyvavimas įvairiose pataisos programose, specialybių įgijimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu visgi neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl A. B. skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                Jurgita Kolyčienė