Civilinė byla Nr. 3K-3-332/2013
Teisminio
proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo
kategorijos:
36.1; 128.17
(S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno
(kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto
asmens E. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Danske Bank A/S
pareiškimus dėl priverstinio skolininko E. M. skolos išieškojimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo
esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų,
reglamentuojančių netesybų dydžio nustatymą ir mažinimą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas
Danske Bank A/S kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos
skyrių su pareiškimais dėl turto arešto ir įspėjimo įteikimo, kurių pagrindu
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. birželio 16 d.
nutartimi areštavo kreditoriui įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0,7500 ha
ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį skolininkui E. M. ir N. O. M.; 0,5000
ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės
teise priklausantį A. M.; 87,91 kv. m ploto administracines patalpas su rūsiu, (duomenys
neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise
priklausančias skolininkui E. M. ir N. O. M.; svečių namus–renginių centrą,
klėtį–svečių namus ir kluoną-svečių namus – žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) priklausinius, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
teise priklausančius skolininkui E. M. ir N. O. M., taip pat įspėjo skolininką
bei įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus skolos, t. y. 597 958,16 euro
negrąžinto kredito, 37 217,17 euro palūkanų, 104 567,68 euro delspinigių, iš
viso: 739 743,01 euro, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti
daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Vilniaus miesto
1-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2640-599/2011,
iškeltoje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl kredito
sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys A. M. bei N. O.
M., taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 16 d. nutarties vykdymą
iki procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
civilinėje byloje Nr. 2-2640-599/2011.
Vilniaus miesto
1-asis apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2640-599/2011
ieškovo E. M. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl kredito sutarties
nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmetė. Sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos
teismui 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-831-160/2012
palikus nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d.
sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2640-599/2011.
Kreditorius
kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su 2012 m.
birželio 7 d. pareiškimais dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių ir teisės
perdavimo išieškotojui.
II. Pirmosios instancijos teismo ir
apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos
skyrius 2012 m. birželio 13 d. nutartimi nutarė: 1) išieškoti kreditoriaus
naudai iš skolininko skolą: 228 918,07 euro negrąžinto kredito, 37 217,17 euro
palūkanų, 394 667,04 euro delspinigių, iš viso: 660 802,28 euro, atsižvelgiant
į lito ir euro kursą (1 euras = 3,4528 Lt), ši skola sudaro 2 281 618,12 Lt, 2667,57
Lt už turto draudimą, 274 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 20 Lt įspėjimo
įteikimo išlaidų ir 9 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą nuo
pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, skaičiuojant
palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. birželio 11-osios,
iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą
nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių:
0,7500 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį skolininkui E. M. ir N. O.
M.; 0,5000 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), asmeninės
nuosavybės teise priklausantį A. M.; 87,91 kv. m ploto administracines patalpas
su rūsiu, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių
nuosavybės teise priklausančias skolininkui E. M. ir N. O. M.; svečių
namus–renginių centrą, klėtį–svečių namus ir kluoną-svečių namus – žemės sklypo
(duomenys neskelbtini) priklausinius, bendrosios jungtinės sutuoktinių
nuosavybės teise priklausančius skolininkui E. M. ir N. O. M.; 3) areštavo ir
perdavė kreditoriui teisę tvarkyti įkaito davėjui skolininkui E. M.
priklausančias lėšas banko sąskaitoje, kol bus užtikrintas įkeitimu užtikrintas
reikalavimas; 4) areštavo ir perdavė kreditoriaus žinion įkeistą skolininkui E.
M. ir N. O. M. priklausantį kilnojamąjį turtą ir įpareigojo kreditorių šį turtą
parduoti pagal CK 4.219 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Skolininkui nevykdant skolinio
įsipareigojimo pagal kredito sutartį ir kreditoriui prašant, Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. birželio 16 d. nutartimi areštavo
kreditoriui įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždraudė įkeistų daiktų
savininkams jais disponuoti, taip pat įspėjo apeliantą bei įkeistų daiktų
savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo
dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui
administruoti. Skolininkui negrąžinus skolos, kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos
skyrių su 2012 m. birželio 7 d. pareiškimais
dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurie teisme buvo gauti 2012 m. birželio 11
d. Šių pareiškimų pagrindu teismas nutarė išieškoti kreditoriaus naudai iš skolininko skolą, nukreipiant
išieškojimą į kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m.
spalio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus
2012 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria nutarta išieškoti iš skolininko E. M. kreditoriaus Danske Bank A/S
naudai 394 667,04 euro nesumokėtų delspinigių, pakeitė, išieškomų delspinigių
dydį sumažino iki 200 000 euro; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija
sprendė, kad įstatymas
teisinių padarinių atsiradimą sieja su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl
terminas pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo paduoti skaičiuojamas
nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo
civilinėje byloje Nr. 2-2640-599/2011 įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2012 m.
gegužės 28-osios, nes išieškojimas vykdymo procese buvo sustabdytas iki bus
priimtas procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Dėl to kreditoriaus
2012 m. birželio 7 d. pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo
paduoti nepraleidus CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatyto dviejų mėnesių
termino. Nurodyta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl
hipotekos ir kilnojamojo turto įkeitimo teisinių santykių bylos iškėlimo
momentas sutampa su hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo, pateikiamo CPK
558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, priėmimo momentu. Dėl to kreditorius
tiksliai užfiksuoja skolą ir prašo ją išieškoti būtent pakartotiniame, o ne
pirminiame pareiškime.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas
į tai, kad skolininkas po įspėjimo apie skolinio įsipareigojimo įvykdymą
grąžino didžiąją dalį kredito (sumokėjo 369 040,09 euro), didelį skolos
pradelsimo terminą, delspinigių dydis (394 667,04 euro) įvertinus negrąžinto
kredito dydį (228 918,07 EUR) laikytas aiškiai per dideliu, todėl delspinigiai buvo
sumažinti iki 200 000 eurų.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu
skundu suinteresuotas asmuo E. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio
8 d. nutartį pakeisti sumažinant nustatytų delspinigių dydį iki 35 550,42 eurų.
Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1.
Dėl
teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas,
spręsdamas klausimą dėl netesybų sumažinimo, pasisakė, kad nagrinėjamu atveju
jos buvo neprotingai didelės ir (ar) lupikiškos, tačiau dėl netesybų dydžio
savo sprendimo nemotyvavo. Sumažindamas netesybas teismas nurodė vienintelį
argumentą, kad po įspėjimo skolininkas grąžino didžiąją dalį kredito. Šiuo
atveju nepateikti jokie skaičiavimai, konkretūs motyvai, kodėl delspinigių
delspinigių dydis sumažintas iki konkrečios 200 000 eurų.
Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nenurodė teismo
nustatytų bylos aplinkybių, skaičiavimų, įrodymų, kuriais grindžia išvadas.
2.
Dėl
teisės normų, reglamentuojančių netesybų dydžio nustatymą ir mažinimą,
aiškinimo ir taikymo. Teigtina, kad kreditoriaus reikalaujamas delspinigių
dydis yra akivaizdžiai neprotingas ir neproporcingas negrąžinto kredito sumai.
O apeliacinės instancijos teismo sumažinta delspinigių suma yra nepakankama,
nustatyta neįvertinus visų netesybų dydį lemiančių kriterijų, todėl turėtų būti
sumažinti bent iki 100 000 eurų. Šiuo atveju kreditorius nepagrindė, kodėl jis
reikalauja būtent tokios delspinigių sumos, kuri yra dvigubai didesnė už
likusią kredito dalį, taip pat kartu reikalauja palūkanų bei 9 proc. procesinių
palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas sumažinęs delspinigių dydį pirmosios
instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų paliko nepakeistą. Apeliacinės
instancijos teismas, delspinigių dydį sumažinęs iki 200 000 eurų, faktiškai
netesybų dydį prilygino neįvykdytos prievolės dydžiui, t. y. 228 918,07 euro.
Sprendžiant delspinigių dydžio nustatymo klausimą nebuvo atsižvelgta į svarbias
aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl laiku negrąžinto kredito yra dalis paties
kreditoriaus kaltės. Kredito sutarties vykdymas buvo laikinai pažeistas išimtinai
tik dėl trečiųjų asmenų – ikiteisminio tyrimo institucijos, veiksmų. Be to,
nepasisakyta dėl pareiškėjo patirtų realių nuostolių ir delspinigių santykio,
netaikyta netesybų įskaitymo taisyklė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos,
kad 0,02 proc. netesybų tarifas yra protingas dydis, tačiau remiantis šalių
sutartimi kreditorius netesybų tarifą nustatė 4 kartus didesnį, t. y. 0,08
proc. Be to, skolininkas yra pensininkas, jokių kitų pajamų šaltinio neturi, jo
nekilnojamasis turtas yra įkeistas kreditoriui ir areštuotas baudžiamojoje
byloje Nr. 1-129-851/2012.
3.
Dėl
teismų praktikos taikymo ginčo teisiniams santykiams. Apeliacinės
instancijos teismas nesilaikė suformuotų netesybų mažinimo ir delspinigių
dydžio nustatymo taisyklių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5
d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB banko „Snoras“ v. UAB „Šilna“,
bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.), taip
pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Latvijos
banko AS Parex bankas v. L. P., bylos Nr. 3K-3-392/2012, pateiktais
precedentinę reikšmę turinčiais išaiškinimais, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio
decidendi sutampa.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas
Danske Bank A/S prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo procesinį
sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais
argumentais:
1.
Dėl
teisės normų, reglamentuojančių netesybų dydžio nustatymą ir mažinimą,
aiškinimo ir taikymo. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes
ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia ir draudimas sumažinti
netesybas daugiau nei yra tikrasis nuostolių dydis. Teismas mažindamas
netesybas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs
skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų gali spręsti, ar netesybų suma nėra
pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės,
atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Kasatorius pats
2010 m. lapkričio 26 d. pateikė ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo
pripažinimo negaliojančiu, kurio pagrindu Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas
nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese. Taigi dėl kasatoriaus veiksmų
išieškojimas nevyko nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2012 m. birželio 7 d. Per visą trejų
metų pareiškėjo vykdomo išieškojimo procesą kasatorius nesiėmė jokių veiksmų
sumažinti skolą, ši sumažėjo tik ES struktūrinių fondų pervestomis paramos
lėšomis – 369 040,09 euro. Dėl to pareiškėjas skaičiuodamas delspinigius elgėsi
sąžiningai ir teisingai, juos skaičiavo pagal šalių susitarimo sąlygas.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u
o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl galimybės
spręsti netesybų mažinimo klausimą hipotekos kreditoriui kreipusis dėl skolos
išieškojimo
Nagrinėjamos
bylos atveju byla dėl hipotekos teisinių santykių pradėta ir vykdoma pagal iki
2012 m. liepos 1 d. galiojusius materialiosios (CK 4.170– 4.197 straipsnių) ir
proceso (CPK 542–569 straipsnių) teisės normų reikalavimus. Kasacinis teismas
yra išaiškinęs, kad pagal iki 2012 m. liepos 1 d. pradėtų nagrinėti hipotekos
bylų nagrinėjimo tvarką, hipotekos teisėjas galėjo tik patikrinti, ar
egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos
hipotekai įregistruoti, įkeisti, priverstinai išieškoti iš įkeisto turto ir
kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK
542 straipsnio 1 dalis). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus
reikalavimą taip pat ir dėl palūkanų bei delspinigių dydžio CPK nustatyta
ieškinio teisenos tvarka, o hipotekos procedūrų vykdymas tokiu atveju gali būti
sustabdytas, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.
gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. BUAB
„Liturimex kelionių tarnyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-226/2012). Pažymėtina,
kad 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusiuose pakeitimuose yra tiesiogiai nurodyta,
kad jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė
nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti
kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka (CK 4.1941 straipsnio
6 dalis).
Hipotekos
bylas, pradėtas nagrinėti iki 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusių įstatymų
pakeitimų, nagrinėjantis teisėjas, kaip ir bet kuris kitas teisėjas, veikdamas
teismo vardu, įgyvendina konstitucinį imperatyvą, kad teismas vykdo teisingumą
(Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis) ir savo veikloje privalo vadovautis
bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5
straipsnis), o kai to reikalauja viešasis interesas, turi pareigą ir teisę
veikti ex officio, kad šį interesą apsaugotų. Tai lemia išvadą, kad
hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu, veikdamas tiek šalies
prašymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti netesybų dydžio atitikties
įstatymo reikalavimams klausimą tais atvejais, kai jos neprotingai didelės ir
(ar) lupikiškos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos
banko AS Parex bankas v. L. P., bylos Nr. 3K-3-392/2012). Taigi
nagrinėjamos bylos atveju, nepaisant to, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos
dydžio mažinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik tuomet, jei skolininkas
tokį reikalavimą pareikštų CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, galėtų būti
sprendžiamas netesybų dydžio sumažinimas, jeigu netesybos būtų neprotingai didelės
ir (ar) lupikiškos. Netesybų mažinimo teisė Civiliniame kodekse expressis
verbis nustatyta 6. 73 straipsnio 2 dalyje ir 6. 258 straipsnio 3 dalyje.
Teisės aktai nenurodo, koks netesybų dydis yra aiškiai per didelis, neprotingai
didelis ar lupikiškas, todėl šis klausimas priklauso teismų praktikos sričiai.
Be to, netesybų dydžio mažinimo galimybė yra saistoma kiekvienos konkrečios
bylos individualių aplinkybių. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje aiškiai
per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai netesybos siekia 0,1−0,2
proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73
proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“,
bylos Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB
„Turto bankas“ v. J. Vaičiulis, bylos Nr. 3K-3-173/2006; kt.). Nagrinėjamos
bylos atveju kredito sutartimi buvo sutarta, kad „klientui laiku nesumokėjus
bankui bet kokių pagal šios sutarties sąlygas mokėtinų sumų, klientas
įsipareigoja bankui mokėti 0,08 procento netesybas už kiekvieną kalendorinę
praleisto termino dieną, nuo sumos, kurios mokėjimo terminas yra praleistas“.
Apeliacinės instancijos teismui delspinigius nuo 394 677,04 euro sumažinus iki
200 000 eurų, netesybos tapo 0,04 procento už dieną arba 14,6 procento per
metus. Tokio dydžio netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir (ar) lupikiškomis
nėra teisinio pagrindo, taigi nėra ir galimybės spręsti netesybų dydžio
mažinimo klausimo, juolab ne ginčo, bet ypatingosios teisenos tvarka.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasaciniame skunde keliama nemažai
kitų klausimų, kaip antai – dėl paties kreditoriaus kaltės dėl dalies prievolės
įvykdymo uždelsimo; netesybų ir palūkanų įskaitymo; netesybų apskaičiavimo
pateikimo; prašymo taikyti senaties terminą ir kt., tačiau pagal CPK 347
straipsnio 2 dalies nuostatas kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais
įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės
instancijos teisme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija tik paaiškina, kad
nagrinėjamos bylos atveju netesybos negali būti įskaitomos į palūkanas, kurios
pagal kreditavimo sutartį atlieka ne kompensuojamąją (t. y. minimalių nuostolių
negautų pajamų pavidalu atlyginimo), bet mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų
skolinimą, kreditavimo sutarties 2.3 punktas) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1
dalis, 6.872 straipsnis). Kiti kasaciniame skunde keliami klausimai, kaip jau
minėta, neanalizuotini dėl CPK 347 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų
pritaikymo kasacinio skundo terminui.
Apibendrindama
kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo keisti skundžiamą
apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetant kasacinį skundą,
kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
Kasaciniame teisme patirta 51,99
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2013 m. birželio 6 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas,
susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos
valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79
straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 92, 93
straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n
u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio
8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. M. (duomenys neskelbtini)
51,99 Lt (penkiasdešimt vieną litą 99 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai
(ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752)
biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Egidijus
Laužikas
Juozas
Šerkšnas