Administracinė byla Nr. eA-788-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03922-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui A. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-277(AG-185/02-2015) ir palikti galioti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. BRK‑4562(12.4) (toliau – ir Sprendimas).
2. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Agentūrai paraišką Nr. 2IM-KP-12-1-011136-PR001 (toliau – ir Paraiška) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisykles. Agentūra, baigusi vertinti pateiktus dokumentus, 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. BRK-4562(12.4) nusprendė kompensuoti tik dalį pareiškėjo prašomos sumos (10 372,99 Eur vietoje 22 494,79 Eur). Pareiškėjas pagal projektą siekė gauti paramos lėšas rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams (1,7 ha), 300 kv. m kūdros kasimui, transporto priemonių parkavimo vietos (su žvyro danga) įrengimui, informacinio stendo, užtvaros įrengimui, lauko tualetų (4 vnt.) įrengimui, lieptui bei laužaviečių įrengimui. Agentūra, vertindama pareiškėjo pateiktą dokumentaciją, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų, t. y. transporto priemonių parkavimo vietos (su žvyro danga) įrengimui, lauko tualetų (4 vnt.), liepto bei laužaviečių įrengimui, rinkos vertė yra 5 791,07 Eur, neįskaitant PVM, tuo tarpu pareiškėjo deklaruota suma minėtoms investicijoms yra 18 970,11 Eur be PVM. Agentūra apie ekspertizės metu nustatytas rinkos kainas informavo pareiškėją, tačiau pareiškėjas 2015 m. kovo 19 d. atsakyme nenurodė jokios papildomos informacijos dėl ekspertizės metu nustatytų neatitikimų, todėl Agentūra mokėjimo prašymą įvertino remdamasi turima dokumentacija bei ekspertizės metu nustatytomis rinkos kainomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas sutiko su Agentūros pritaikyta sankcija (paramos neskyrimu) stendo įrengimo darbams.
3. Agentūra, pagrįsdama Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo neteisėtumą, nurodė, kad nesutinka su Komisijos padaryta išvada, jog Agentūros sprendime nėra konkrečiai nustatyta, kokių konkrečių teisės aktų, paramos sutarties ar paramos paraiškos nuostatų nesilaikė pareiškėjas. Nors Komisija sprendime ir paminėjo visus teisės aktus, kuriuos nurodė Agentūra, tačiau Komisija sprendime nurodytų teisės aktų nevertino sistemiškai, todėl atitinkamai padarė nepagrįstą išvadą. Agentūra nesutiko su Komisijos išvadomis, jog vien tik rinkos kainos tyrimas negali būti pagrindas taikyti sankciją, taip pat, kad Agentūros užsakyta 2015 m. kovo 4 d. ekspertinė konsultavimo ataskaita Nr. C-95 parengta išimtinai Agentūros pateiktais duomenimis ir viešai prieinama informacija. Šiuo aspektu atsakovas nurodė, kad Agentūra dar prieš mokėjimo prašymo galutinį vertinimą kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti visus duomenis, kurie padėtų kuo objektyviau įvertinti mokėjimo prašymą, tačiau pareiškėjas papildomų dokumentų nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjo užsakytoje ekspertinėje ataskaitoje buvo analizuojami iš esmės tie patys darbai, tačiau jų kainos dėl nežinomų priežasčių buvo nustatytos didesnės. Agentūra, siekdama kuo tiksliau nustatyti darbų vertę, papildomą patikrą atliko taip pat ir vietoje. Kai tuo tarpu pareiškėjo kviesti ekspertai kainas nustatė vertindami kito asmens padarytas geodezines nuotraukas. Agentūra pabrėžė, kad viršijančios rinkos kainą išlaidos negali būti finansuojamos kaip būtinos projekto įgyvendinimui. Agentūros teigimu, jos priimtas sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
4. Pareiškėjas A. V. atsiliepimu į Agentūros skundą (b. l. 58–63) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2015 m. kovo 12 d. el. paštu jį informavo apie ekspertizės metu nustatytas rinkos kainas ir paprašė pateikti papildomą informaciją dėl nustatytų neatitikimų, tačiau atsisakė jam pateikti susipažinimui ekspertinio vertinimo ataskaitą, todėl pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių galimybių pasisakyti dėl rinkos kainų teisingumo.
6. Pareiškėjas sutiko su Komisijos sprendimo išvadomis, jog atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, išimtinai rėmėsi tik 2015 m. kovo 4 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos duomenimis, kurie, be kita ko, nepaneigia pareiškėjo atlikto darbų pirkimo rezultato. Komisija sprendime taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ekspertinio vertinimo ataskaitoje kiekvieno atskiro darbo rinkos kaina nėra detalizuota. Be to, atsakovas neįvertino aplinkybių, susijusių su jau atliktais darbais, t. y. to, kad, pavyzdžiui, lauko tualetų, liepto, nardymo lieptų medinės atramos buvo įstatytos į iškastas duobes ir užbetonuotos, visi įrengti objektai buvo nugruntuoti ir nudažyti ir pan.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertinio konsultavimo ataskaita yra nuasmeninta, todėl nėra aišku, kokie asmenys ją parengė bei kokia jų kompetencija. Atsakovas, remdamasis specialisto A. S. apskaičiavimais, turėjo teisę padaryti išvadą, kad nekompensuojamos yra 1 648,03 Eur išlaidos, o ne 13 179,04 Eur, tuo tarpu pareiškėjui sutikus su nekompensuotinomis stendui skirtomis lėšomis, atsakovas nekompensuotinomis turėjo teisę pripažinti iš viso 1 743,89 Eur išlaidas, o ne 12 121,80 Eur. Pareiškėjas sutiko su Komisijos išvadomis, kad Agentūros sprendimas neatitiko ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

II.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu (b. l. 105‑111) atmetė atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad byloje spręstinas ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 3R-277(AG-185/02-2015) teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 9 d. pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Pareiškėjas 2015 m. sausio 9 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (reg. Nr. 2IMKP-12-1-011136-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas)). Agentūra Mokėjimo prašymą įvertino vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės), nustatyta tvarka. Agentūra, tikrindama Mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu buvo išnagrinėti pareiškėjo su Mokėjimo prašymu pateikti dokumentai, pagrindžiantys turėtas išlaidas dėl padarytų investicijų. Atlikusi ekspertizę, Agentūra nustatė, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (transporto priemonių parkavimo vietų (su žvyro danga) (250 kv. m), lauko tualetų (4 vnt.), liepto (35 kv. m), liepto nardyti (2 vnt. po 10 kv. m), laužaviečių (7 vnt.)) rinkos vertė yra 5 791,07 Eur, neįskaitant PVM, kai tuo tarpu pareiškėjo deklaruojama suma minėtoms investicijoms yra 18 970,11 Eur be PVM (2015 m. kovo 4 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-95). Agentūra apie ekspertizės metu gautus rezultatus informavo pareiškėją el. paštu, kartu prašydama pateikti papildomą informaciją dėl ekspertizės metu nustatytų neatitikimų. Pareiškėjas informacijos nepateikė, todėl Agentūra pateiktą Mokėjimo prašymą įvertino pagal turimus dokumentus, ekspertizės metu nustatytomis rinkos kainomis. Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. BRK-4562(12.4) kompensavo pareiškėjo patirtas išlaidas iš dalies, t. y. nusprendė išmokėti pareiškėjui 10 372,99 Eur paramos sumos vietoj prašytos 22 494,79 Eur sumos. Taigi nagrinėjamu atveju ginčo proceso šalių pozicijos išsiskyrė dėl pareiškėjo Mokėjimo prašyme deklaruotų kainų pripažinimo tinkamomis/netinkamomis finansuoti išlaidomis.
11. Teismas akcentavo, kad 2015 m. kovo 4 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C‑95 nurodyta, jog užduotis atlikta remiantis išimtinai Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo datai; rengiant atskaitą nebuvo atsižvelgta į kitų šaltinių, nenurodytų šioje ataskaitoje, paaiškinimus ir informaciją. Iš ataskaitos turinio matyti, kad joje neaptarta kiekvieno statinio rinkos kaina atskirai bei nurodyta viršyta rinkos kaina. Ataskaitos rengėjas ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nėra nurodytas (ataskaita nuasmeninta). Pareiškėjui sankcija – paramos dalies sumažinimas, buvo skirta būtent ekspertinio konsultavimo ataskaitos pagrindu, kurios duomenimis remdamasi Agentūra konstatavo, jog pareiškėjo Mokėjimo prašyme deklaruotų dalies investicijų kaina viršijo jų rinkos kainą.
12. Agentūros 2015 m. gegužės 13 d. sprendime nurodyta, kad sankcija – paramos dalies sumažinimas, pareiškėjui skirta vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.1.8 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių 110 punktu ir 111.4 papunkčiu. Pagal Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktį, paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, jog prekių, paslaugų ar darbų kaina, paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė. Taigi tokiu atveju Agentūra, pagrįsdama taikytos sankcijos teisėtumą, turėtų nurodyti, kokius konkrečiai pirkimus atlikus, prekių, paslaugų ar darbų kaina buvo nepagrįstai didelė. Kaip teisingai Sprendime nurodė Komisija, Agentūros 2015 m. gegužės 13 d. sprendime nėra nurodyta, kokį konkretų pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimą, šios nuostatos taikymo apimtyje yra padaręs pareiškėjas. Administravimo taisyklių 197.1.7 papunktyje nustatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus; Įgyvendinimo taisyklių 111.4 punkte taip pat nustatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas. Agentūra 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą taip pat argumentuoja ir Paramos sutarties 26.3 papunkčio, Administravimo taisyklių 253.13 papunkčio bei 114.4 papunkčio pažeidimais, kurie iš esmės taip pat susiję su tam tikrų Europos Bendrijos, nacionalinių teisės aktų pažeidimais, kitų paramos sutarties ar paramos skyrimo sąlygų pažeidimais. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė Komisija, Agentūros 2015 m. gegužės 13 d. sprendime nėra nurodytų konkrečių teisės aktų ar paramos sutarties nuostatų, kurių nesilaikė pareiškėjas. Agentūra sprendime tik bendrai nurodė atitinkamas teisės aktų nuostatas, kurias galimai pažeidė pareiškėjas, tačiau iš esmės nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė nurodytų teisės aktų pažeidimai. Šiuo aspektu atsakovo nurodyti argumentai dėl sisteminio nurodytų teisės aktų nuostatų vertinimo, nepateisina sprendimo teisėtumo. Taigi Agentūra sprendimą dėl paramos dalies sumažinimo priėmė įvertinusi duomenis, pateiktus ekspertinio konsultavimo ataskaitoje, tačiau ataskaitoje kiekvieno statinio nustatyta rinkos kaina nėra detalizuota, todėl iš esmės nėra aišku, kokiu būdu buvo paskaičiuota ataskaitoje nurodyta rinkos kaina. Nors ataskaitoje nurodyta, kad ji priimta remiantis viešai prieinama informacija, tačiau konkrečiai nėra nurodyta, kokia būtent vieša informacija buvo remtasi.
13. Įvertinęs Agentūros 2015 m. kovo 13 d. sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, teismas pažymėjo, kad Agentūra sprendime bendrai nurodė atitinkamas teisės aktų nuostatas, kurias galimai pažeidė pareiškėjas, tačiau iš esmės nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė teisės aktų nuostatose (Administravimo taisyklių 197.1.7 ir 197.1.8 papunkčiai, Įgyvendinimo taisyklių 110 punktas, 111.4 papunktis) įvardinti pažeidimai, taip pat iš esmės nedetalizuoti ir ekspertinėje vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys bei jų nustatymo pagrindai. Agentūra, prieš priimdama pareiškėjui neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą, privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti bei pagrįsti, kad pareiškėjas, dabar jau būdamas ginčo santykių dalyviu, galėtų aiškiai suprasti jam teisines pasekmes sukeliančio sprendimo esmę.
14. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą. Nagrinėjamu atveju Komisija, įvertinusi Agentūros 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, priėmė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas Agentūros 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti, įpareigojant Agentūrą pareiškėjo 2015 m. sausio 9 d. Mokėjimo prašymą išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą. Kaip pagrįstai sprendime nurodė Komisija, vertinant pareiškėjo prašymą iš naujo, taip pat turėtų būti įvertintos ir pareiškėjo tik Komisijai pateiktos lokalinės sąmatos.

III.

15. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 114–119) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-277(AG-185/02-2015) bei palikti galioti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. BRK‑4562(12.4).
16. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja tuos pačius ginčijamų sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui. Jokių naujų argumentų atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia.
17. Pareiškėjas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152–157) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, kaip ir Administracinių ginčų nagrinėjimo komisija, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas savo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto tuos pačius teiginius, kaip ir savo atsiliepime į Agentūros skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

20. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 197.1.7 papunktyje nustatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus; 197.1.8 papunktyje įtvirtinta, jog jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, 111.4 punkte taip pat nustatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, kai paramos gavėjas pažeidžia sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas.

21. Dėl teisės taikyti paramos sumažinimo sankciją, konstatavus Nutarties 21 punkte nurodytas veikas ir pažeidimus kvalifikuojančias aplinkybes, byloje ginčo nėra. Nutarties 10 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės suponuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas atsakovo vertinimų dėl pareiškėjo Mokėjimo prašyme deklaruotų kainų pripažinimo netinkamomis finansuoti išlaidomis pagrįstumas, akcentuojant tą vertinimų dalį, kuri grindžiama ekspertinio konsultavimo ataskaitos duomenimis.

22. Administravimo taisyklių 5.10 punktas nustato, jog, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

23. Vadovaudamasi Nutarties 22 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, įvertinant ekspertinio tyrimo tikslus ir teisinius padarinius, kylančius taikant paramos sumažinimo sankciją, vienintelio įrodymų šaltinio – ekspertizės pagrindu, taip pat ir tai, kad tokių išvadų pagrindu priimti sprendimai yra ginčo dalykas teismuose, kur, taikant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą (ABTĮ 56 str. 4 d.), teisėjų kolegija pasisako dėl ekspertinio tyrimo procedūrai keliamų reikalavimų. Tam, kad būtų galima vertinti ekspertinį tyrimą bei jo pagrindu padarytas išvadas kaip patikimas, reikia atsižvelgti į keletą esminių aspektų. Pirma, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta teisė atlikti ekspertinį tyrimą, deranti su kvalifikaciniais gebėjimais (profesionalumo principas). Antra, daromų išvadų pagrįstumas: išvadų pagrindimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagrįstomis metodikomis (skaičiavimais), kalbant apie darbų ir paslaugų kainas, inter alia aiškus ir suprantamas palyginamasis vertinimas su paramos gavėjo prisiimtais įsipareigojimais ir šių vertinimų paaiškinimas (profesinių sprendimų skaidrumo principas; nagrinėjamos bylos atveju – paramos sutarties 5.4 punktas). Visa tai tiesiogiai implikuoja ir objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nesiekia pateikti galutinio ekspertiniam tyrimui keliamų reikalavimų, kylančių iš teisės principų ir tiesiogiai teisės aktuose įtvirtintų taisyklių taikymo, sąrašo bei jų aprašymo. Tai tik ad hoc vertinimai tiek, kiek tai yra reikšminga šios bylos nagrinėjimui, tačiau plėtotini teismų precedentų.

24. Taikydama Nutarties 23 punkte nurodytus reikalavimus ekspertiniam tyrimui, pateiktam šioje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji neatitinka ekspertinio tyrimo objektyvumui (patikimumui) keliamų reikalavimų tiek dėl jo nuasmeninimo aspekto, o tai neleidžia nustatyti, ar ekspertinis tyrimas buvo atliktas laikantis profesionalumo principo, tiek dėl padarytų išvadų pagrįstumo.

25. Vien šių, nevertindama kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturėsiančių reikšmės procesinei bylos baigčiai, teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta teisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimą, o atsakovo apeliacinį skundą atmeta.

26. Nagrinėdamas Mokėjimo prašymą iš naujo ir priėjęs prie išvados, kad taikytina paramos mažinimo sankcija (jei taip atsitiktų), atsakovas inter alia turėtų argumentuotai pasisakyti dėl taikytinos teisės, turint galvoje tai, jog Mokėjimo prašymo pateikimo metu galiojęs Administravimo taisyklių 197.1.8 papunktis yra pakeistas. Dėl to turi būti pateikta teisinė argumentacija dėl paramos mažinimo, kaip atsakomybės rūšies, kuriai turėtų būti taikomas lex benignior retro agit (švelninantis įstatymas galioja atgal) principas, vertinimo nagrinėjamų teisinių santykių kontekste ir, esant reikalui, atsižvelgta į Europos Sąjungos teisės aiškinimą, formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bendros žemės ūkio politikos srityje.

26.1. Kaip matyti iš ESTT praktikos, sprendžiant dėl mažiau griežtų kontrolės taisyklių taikymo atgaline data, gali būti aktualios Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo nustatomas bendras teisės normų rinkinys visoms ES politikos sritims, nuostatos. Remiantis Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 2 dalimi, jeigu Sąjungos taisyklių nuostatos, pagal kurias skiriamos administracinės nuobaudos, buvo vėliau pakeistos, atgaline data taikomos mažiau griežtos nuostatos. Šių nuostatų taikymui nagrinėjamais klausimais gali būti svarbūs ES teisminių institucijų pateikti išaiškinimai bylose Gerken (C-295/02), Maatschap Schonewille-Prins (C-670/11), Jager (C-420/06) bei Jungtinė Karalystė prieš Komisiją (T-245/13).

26.2. Kaip matyti iš ESTT praktikos, tokiais atvejais paprastai yra atliekama analizė, atsakanti į klausimą, ar paramos neskyrimu siekiama finansiškai nubausti pareiškėją, ar, priešingai, parama neskiriama, nes paraiška tiesiog neatitinka teisės gauti išmokas sąlygų. Pavyzdžiui, Gerken byloje konstatuota, kad pagalbos sumos sumažinimas ar net pagalbos nesuteikimas yra administracinė nuobauda (šiuo klausimu taip pat žr. National Farmers’ Union ir kiti, C-241/01, 40 p., Regina, C‑304/00, 46 p., Agrargenossenschaft Pretzsch, C-417/00, ir Schilling ir Nehring, C-63/00, 26 ir 27 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios administracinės nuobaudos ESTT praktikoje paprastai nėra tapatinamos su: (i) teisės netekimu, kylančiu dėl vienos iš Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytos sąlygos nesilaikymo, kuris pripažįstamas ne sankcija, bet paprasčiausia įstatyme numatytų reikalavimų nesilaikymo pasekmė (žr. Maatschap Schonewille-Prins, C‑45/05, 47 p., ir Hehenberger, C‑188/11, 37 p.), bei (ii) pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą, kuri pagal ESTT praktiką yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė (šiuo klausimu žr. Pometon, C‑158/08, 28 p., Cruz & Companhia, C‑341/13, 45 p. ir jame nurodytą teismo praktiką, ir Somvao, C‑599/13, 36 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.