(S)

PANEVĖIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ir atsakovo R. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-06-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-129-1105/2021 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. L. dėl nuostolių atlyginimo,

Teisėjų kolegija, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. S. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. L. 16 000 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo tėvui P. A. L. liko negyvenama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini) m. pasiūlė ieškovei joje apsigyventi ir prižiūrėti ją. Ieškovė tuo metu su šeima gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir su pasiūlymu sutiko.

3.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas pasiūlė pasilikti sodyboje gyventi visam laikui. Tuo tikslu ji su atsakovu žodžiu susitarė sudaryti nekilnojamojo turto mainus, t.y. ieškovės butą iškeisti į sodybą. Ieškovė į sodybą investavo savo lėšų, jėgų ir laiko.

4.       Atsakovas (duomenys neskelbtini) m. vasaros pabaigoje atvykęs į sodybą pareiškė, kad jam skubiai reikia pinigų, todėl jis dabar norėtų parduoti butą, nors nuosavybės teisė į butą, įgytų tik po sodybos ir buto mainų sutarties sudarymo. Jis aiškino, kad greit turės paveldėjimo teisės į sodybą liudijimą ir pradėjo ieškoti ieškovės buto pirkėjo. Atsakovas įtikinėjo ieškovę parašyti jam įgaliojimą, kurio pagrindu jis visus reikalus dėl buto pardavimo sutvarkys jos vardu.

5.       Ieškovė iš pradžių nesutiko parduoti buto, bet buvo įkalbinėjama, be to, atsirado ir buto pirkėjas, o galiausiai atsakovas pasakė, kad jis parduos sodybą.

6.       Kadangi ieškovė sodyboje su šeima gyveno kaip savo namuose, todėl nuvyko į Panevėžio rajono notarų biurą sudaryti įgaliojimą atsakovui dėl buto pardavimo. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pardavė ieškovės butą, o gautus pinigus pasiliko sau. Ieškovė laukė tolesnių atsakovo veiksmų.

7.       Sodyboje atsakovas pasirodė tik (duomenys neskelbtini) m. vasarą, žadėjo įforminti sodybos nuosavybės perdavimą, bet kuriam laikui dingo, o (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėnesį į sodybą atvykusi V. P. informavo ieškovę, kad (duomenys neskelbtini) sodybą nusipirko iš atsakovo. (duomenys neskelbtini) V. P. raštiškai pareikalavo iki (duomenys neskelbtini) išsikraustyti iš sodybos.

8.       Nurodo, kad atsakovas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, todėl yra pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti. Jis ikisutartinių santykių metu pardavęs ieškovės butą, sau pasilikęs pinigus, sukūrė ieškovei pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad nekilnojamojo turto mainų sutartis bus įgyvendinta ateityje. Ieškovė dėl atsakovo kaltės neįgijusi jokių teisių į sodybą, patyrė 16 000 Eur nuostolių, kuriuos sudaro netekto buto vidutinė rinkos vertė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-06-07 ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. L. ieškovės I. S. naudai 6 950,88 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-06-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 30 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 38 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 226 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Likusią ieškinio reikalavimo dalį atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu atsakovas po savo tėvo mirties paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalis, o jo motina paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalis gyvenamojo namo, kiemo statinių bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) r. Civilinės bylos nagrinėjimo dienai gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) r., asmeninės nuosavybės teise priklauso V. P. (duomenys neskelbtini) turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu; 0,1533 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) r., nuosavybės teise priklauso V. P. ir R. S. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. G. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad šis turtas buvo parduotas už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kainą; nekilnojamojo turto rinkos kaina sandorio sudarymo metu buvo 34 214 Lt (9 909,06 Eur).

11.       Teismas sprendė, kad ginčas kilo dėl šalių skirtingai aiškinamos jų tarpusavio žodinės sutarties turinio ir pasekmių. Ieškovės teigimu, maždaug (duomenys neskelbtini) metais ji su atsakovu sutarė sudaryti nekilnojamojo turto mainų sutartį, pagal kurią ji turėjo atsakovui nuosavybėn perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas - sodybą. Atsakovas gi tvirtino, kad jokio susitarimo dėl mainų su ieškove nebuvo, tačiau pripažino, kad ieškovė norėjo pirkti ginčo sodybą, o jis buvo sutikęs ją parduoti. Tuo tarpu, ieškovei priklausiusį butą pastaroji atsakovui perleido už tai, kad sodyboje gyveno ir buvo atsakovui skolinga.

12.       Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto mainų sutartis tiek pagal 1964 m. civilinį kodeksą, tiek pagal 2000 m. civilinį kodeksą turėjo būti notarinės formos. Nors tokios sutarties nėra, tačiau teismo vertinimu faktinės aplinkybės, rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą tarp šalių buvus žodiniam sutarimui dėl nekilnojamojo turto viena kitai perleidimo.

13.       Teismas pasisakė, kad ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildina iš ikisutartinių santykių buvimo, nurodydama, kad atsakovas šiuose santykiuose nebuvo sąžiningas, nes pradėdamas su ieškove derybas dėl nekilnojamo turto mainų, ne tik nuslėpė nuo ieškovės faktinę bei teisinę aplinkybę, jog iš savo tėvo paveldėjo ne visą, o tik (duomenys neskelbtini) sodybos dalis, bet nuslėpė ir tai, jog (duomenys neskelbtini) notarine pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaudamas savo motiną, jos paveldėtas sodybos (duomenys neskelbtini) dalis pardavė V. A.. Be to, atsakovas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš valstybės asmeninės nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) dalis sodybos žemės sklypo, kurios Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-700-589/2009 dėl santuokos nutraukimo, tapo jo sutuoktinės nuosavybe. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nurodė jog atsakovas ikisutartinių santykių metu, pardavęs butą, kaip savo, ir pasilikęs visus gautus pinigus, savo elgesiu sukūrė ieškovei pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog nekilnojamo turto mainų sutartis neabejotinai bus įgyvendinta ateityje.

14.       Nustatęs, jog šalis siejo ikisutartiniai santykiai dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties sudarymo ateityje, šį turtą perleidžiant vienas kito nuosavybėn skirtingu laiku, teismas sprendė dėl pagrindo buvimo atsakovui taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš jo ieškovei žalos atlyginimą, atitinkantį ieškovei nuosavybės teise priklausiusio atsakovo perleisto buto, vertę.

15.       Teismas konstatavo, kad vykdydama savo ikisutartinius įsipareigojimus, ieškovė atsakovui (duomenys neskelbtini) išdavė įgaliojimą parduoti jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) m. Šio įgaliojimo pagrindu, atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė minėto turto pirkimo – pardavimo sandorį. Už buto pardavimą gautų pinigų atsakovas ieškovei neperdavė ir tai pripažino teismo posėdžių metu. Tuo tarpu, savo prievolės ieškovei perduoti jo vardu registruoto nekilnojamojo turto dalį, atsakovas neįvykdė. 

16.       Teismas sprendė, kad pačios ieškovės byloje pateikti paaiškinimai ir surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina buvus atsakovo nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose. Tačiau teismas vertino, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas nėra ginčo sodybos savininkas ir tai pati patvirtino savo ieškinio reikalavime, nurodydama, kad laukė kol atsakovas gaus paveldėjimo teisės liudijimą.

17.       Teismas pasisakė, kad ieškovė byloje reikalauja jai kompensuoti netekto nekilnojamojo turto vertę pinigais – pagal UAB „Ober Haus“ įvertinimą – 16 000 Eur. Taikyti kitą žalos atlyginimo būdą (atlyginti žalą natūra) nėra galimybės, nes turtas yra perleistas kitų asmenų nuosavybėn. Atsakovo teigimu butas buvo parduotas už 10 000 litų (2 896,20 Eur) ir tai patvirtina byloje esanti buto pirkimo – pardavimo sutartis.

18.       Teismas konstatavo, jog atsakovas perleido ieškovės butą ir šio sandorio pagrindu gautų piniginių lėšų ieškovei neperdavė, t. y. gavo naudos, kuri pripažintina ieškovės patirtais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, kad (duomenys neskelbtini) sudaryto šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio metu šis turtas buvo perleistas už 24 000 Lt (6 950,88 Eur) sumą, pasisakęs, kad tai pagrindžia liudytoju apklausto, (duomenys neskelbtini) R. K. paaiškinimai teismui. Pastarasis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų kovo mėnesį renkant įrodymus buvo darytas garso įrašas, tarp jo ir buto savininko R. G.. Pokalbio metu buvo bandoma aiškintis buto tikrąją pardavimo kainą. R. G. nurodė nepamenantis kiek jo mama B. S. sumokėjo už perkamą butą, todėl jai skambino ir R. K. nurodė, kad butą pirko už 6 000 JAV dolerių, t. y. už 24 000 Lt. Teismas pasisakė, kad neturi pagrindo netikėti šio civilinėje byloje pateikto įrodymo tikrumu ir patikimumu, todėl juo grindė išvadą dėl turto vertės.

19.       Nors ieškovė prašė priteisti jos parduoto buto rinkos vertę, apytiksliai nustatytą UAB „Ober – Haus“ (duomenys neskelbtini) pažymoje, teismas vertino, kad siekiant nustatyti realiai ieškovės patirtus nuostolius dėl atsakovo jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, aktuali yra ginčo turto pardavimo kaina, o ne jo rinkos vertė.

20.       Pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas nebeketina vykdyti (duomenys neskelbtini) metais sutarimu prisiimto įsipareigojimo ieškovei perleisti ginčo sodybos tapo žinoma nuo (duomenys neskelbtini) metų gruodžio mėnesio, kuomet V. P. pranešė ieškovei apie tai, kad ji yra naujoji sodybos savininkė, todėl nuo šio laiko turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Kadangi reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo CK 1.125 straipsnio 8 dalies pagrindu taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o ieškinys pateiktas (duomenys neskelbtini), teismas laikė, kad ieškovė ieškinio senaties termino tokiam reikalavimui pareikšti nėra praleidusi.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

21.       Ieškovė I. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-06-07 sprendimą ir jos ieškinį tenkinti visiškai - priteisti iš atsakovo R. L. 16 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020-06-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo leisti atlikti naują buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kainos vertinimą bei leisti jį pateikti teismui kartu su ieškinio dalyko padidinimu.

22.       Nurodo, kad atsakovas mainų sutarties pagrindu turėjo įgyti nuosavybę į butą, o ieškovė - į namų valdą. Atsakovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai. Ieškovė neteko jai nuosavybės teisėmis priklausiusio buto, o ne pinigų, kuriuos pardavęs minėtą butą gavo atsakovas. Ji iš atsakovo pinigų už butą nereikalavo, nes ne pinigai buvo mainų sutarties objektas. Patirti nuostoliai yra jos prarastas butas su šios dienos jo rinkos verte, o ne atsakovo gauti pinigai (duomenys neskelbtini) metais pardavus butą.

23.       Pažymi, kad ieškovė neprašė bei nereikalavo atsakovo parduoti jos butą, tai jis padarė savo iniciatyva, tenkindamas savo asmeninius poreikius. Atsakovas mainų sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teises į butą, buvo laisvas savo apsisprendime ką daryti su šiuo turtu. Tuo tarpu nuosavybės teisų į namų valdą ieškovė neįgijo.

24.       Atsakovas namų valdą, kuri buvo mainų sutarties su ieškove objektas, pirkimo- pardavimo sandorio pagrindu (duomenys neskelbtini) perleido kitam asmeniui – V. P.. Naujoji namų valdos savininkė reikalauja ieškovę iš šios namų valdos išsikelti, ieškovė neturi nuosavybės į gyvenamą būstą, nes turėtą gyvenamą būstą ji prarado, o nuosavybės į namų valdą neįgijo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

25.       Pabrėžia, kad pastaruoju metu (2021 metų pirmas pusmetis) butų kainos (duomenys neskelbtini) labai smarkai sukilo, todėl net ir 16 000 Eur šiuo metu nebėra reali buto rinkos kaina, t.y. ne mažiau kaip 24 000 Eur. Todėl reikalauja priteisti jos naudai prarasto buto rinkos kainą šiai dienai, nes tik taip šiuo konkrečiu atveju gali būti įgyvendintas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Žala turi būti apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

26.       Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusios neordinarios situacijos aplinkybes, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei priteistina iš atsakovo suma dėl jo neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji prarado butą, gali būti nustatyta pagal UAB „Ober-Haus” (duomenys neskelbtini) nustatytą buto kainą.

27.       Nors CPK draudžia kelti naujus reikalavimus ir teikti naujus įrodymus apeliaciniam teismui, apeliantė vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašo teismo leisti pakeisti ieškinio dalyką, t.y. leisti atlikti naują buto rinkos kainos vertinimą, leisti jį pateikti teismui kartu su ieškinio dalyko padidinimu.

28.       Nurodo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra užaukštintos, o pakeitus teismo sprendimą jos turi būti perskirstytos.

29.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30.       Nurodo, kad ieškovės butas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt (2896,20 Eur), kai UAB „Ober - Haus“ vertinimą atliko (duomenys neskelbtini) metų kainomis, net neapžiūrėjus turto, nesusipažinus su dokumentais. Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad ieškovės butas jo pardavimo metu buvo labai prastos būklės ir su skolomis už jo komunalinius patarnavimus, todėl akivaizdu, kad jo vertė buvo nedidelė. 16 000 Eur vertės turto (duomenys neskelbtini) metais įgaliojusi atsakovą parduoti jos butą ieškovė neprarado. Tokios vertės turto ieškovė neprarado ir atsakovui už 1 731 Eur V. P., o ne ieškovei, pardavus ieškovės sudegintas (duomenys neskelbtini) dalis pastatų. Tokios vertės nuostolių ieškovė nepatyrė ir dėl, jos nuomone, atsakovo vestų nesąžiningų derybų dėl turto mainų.

31.       Mano, kad ieškovės apeliacinio skundo prašymas leisti atlikti naują buto rinkos kainos vertinimą bei leisti jį pateikti teismui kartu su ieškinio dalyko padidinimu yra neteisėtas, todėl atmestinas.

32.       Atsakovas R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-06-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti. Pakeitus teismo sprendimą perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Mano, kad teismas buvo šališkas ir nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, bei tik ieškovei palankiais liudytojų parodymais ir kritiškai vertino bei atmetė atsakovo argumentus.

34.       Teismas neteisingai identifikavo ginčą tarp šalių. Ginčas kilo ne dėl šalių sudarytos žodinės sutarties aiškinimo, o dėl to, ar tarp šalių apskritai buvo susitarimas sudaryti mainų sutartį, ar buvo sutarta dėl esminių sutarties sąlygų ar prisiimti įsipareigojimai dėl kurių nevykdymo būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, ar yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, ar nuostoliai atsirado dėl šalių nutrūkusių derybų, kaip teigia ieškovė, ar iš atstovavimo santykių.

35.       Nurodo, kad neaišku kokiais įrodymais remiantis teismas vertino, jog atsakovas įkalbinėjo ieškovę parduoti butą. Pabrėžia, kad atsakovas pardavė ieškovės butą jos paprašytas, ieškovei parašius įgaliojimą atsakovui pas notarą.

36.       Jei tarp šalių būtų sudarytas susitarimas dėl mainų, tai ieškovė būtų pardavusi butą atsakovui, o ne rašiusi įgaliojimą. Pati ieškovė dublike nurodė, kad tarp jos ir atsakovo buvo sutarta, jog likusius už parduotą butą pinigus, atskaičius skolas, atsakovas atiduos ieškovei. Todėl apeliantės argumentai dėl mainų yra nepagrįsti.

37.       Į bylą yra pateiktas (duomenys neskelbtini) ieškovės rašytas skolos raštelis atsakovui, kuriame ji pati nurodo, kad gyvena ne savo, o atsakovo sodyboje, tai patvirtina, kad praėjusi ir 3 metams po buto pardavimo ji suprato, kad sodyba jai nepriklauso, o yra atsakovo.

38.       Mano, kad apeliantė neįrodė esminių aplinkybių dėl šalių susitarimo sudaryti mainų sandorį. Teismas be pagrindo konstatavo, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) m. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl mainų sutarties ateityje sudarymo. Teismas nenurodo dėl kokių esminių sąlygų buvo sutarta.

39.       Teismo išvada, kad atsakovas siūlęs pirkti sodybą ieškovei, kai dar nebuvo jos savininkas, dėl ko tokio sandorio sudaryti negalėjo, kartu padarė prieštaringą išvadą, kad dėl mainų sandorio jis galėjo tartis. Kita vertus, pardavus ieškovės butą trečiajam asmeniui, jokia mainų sutartis negalėjo būti sudaryta. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė atstovavimo santykiai.

40.       Konstatuodamas nekilnojamojo turto mainų sandoriui reikalavimą dėl privalomos notarinės formos, teismas spręsdamas dėl žodinio susitarimo įrodytinumo, netinkamai taiko teisės normas numatančias pasekmes nesilaikius reikalaujamos sandorio formos. Pabrėžia, kad 1964 CK nereglamentavo ikisutartinių santykių, tačiau nuo 2001-01-01 įsigaliojęs CK įtvirtino preliminarios sutarties sąvoką ir nustatė tokiam susitarimui privalomą rašytinę formą, o jos nesilaikymas daro preliminarią sutartį negaliojančia.

41.       Teismo išvada dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu ir reikalavimo priteisti ieškovei žalos atlyginimą atitinkantį buto vertę prieštarauja teisės normoms.

42.       Nurodo, kad atsakovas ne kartą siūlė ieškovei pirkti jo sodybos dalį, tačiau ji atsisakydavo motyvuodama, kad neturi pinigų. Tai patvirtino ir liudytoja V. P. ir pati ieškovė. Šalys nepasirašė jokių ikisutartinių dokumentų, todėl neprisiėmė jokių įsipareigojimų viena kitai, dėl kurių neįvykdymo kiltų civilinė atsakomybė.

43.       Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu dėl jo nesąžiningumo. Pažymi, kad pinigus už buto pardavimą atsakovas pasiliko su ieškovės žinia. Ieškovės sūnus R. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad ir po buto pardavimo jo mama buvo skolinga atsakovui, kad jam pinigus vežė tiek sesuo tiek brolis, o ir pati ieškovė (duomenys neskelbtini) m. pasirašė skolos lapelį atsakovui. Ieškovė neteikė teismui įrodymų, kad būtų prašiusi perleisti turtą, o atsakovas tai būtų atsisakęs padaryti. V. P. teisme patvirtino, kad dar (duomenys neskelbtini) m. atsakovas jai pasakė, kad ieškovė nenorėjo pirkti sodybos, kad net du kartus buvo užsakytos notaro paslaugos, bet ji atsisakė vykti pas jį. R. L., kuri nėra atsakovo mama, o jo tėvo antroji žmona turėjo teisę jai priklausiusią (duomenys neskelbtini) dalį statinių parduoti V. A..

44.       Mano, kad nėra deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ieškovė naudojosi atsakovui priklausiusias pastatai, o tai reiškia, kad ieškovė taip pat gavo iš atsakovo naudos natūra. Jis jai jokios žalos nepadarė. Apeliantui nesuprantama, kaip žala (perleisto turto pardavimo kaina), kuri kildinama iš ikisutartinių santykių gali būti siejama su (duomenys neskelbtini) sandoriu, kurį atsakovas sudarė atstovavimo pagrindu.

45.       Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieškovė jį kaltina tuo, kad jis neperleido jai turto, o po (duomenys neskelbtini) pardavė V. P. už 1 731 Eur. Tad jei atsakovas, ieškovės ir teismo nuomone, būtų sąžiningas, ir būtų ieškovei pardavęs jos sudegintą atsakovo namo dalį už 1 731 Eur, tai ji jokių nuostolių nebūtų patyrusi, o dėl to, kad atsakovas turto dalį pardavė V. P., ji patyrė 6 950,88 Eur žalą. Apelianto įsitikinimu, tokios teismo išvados yra nelogiškos.

46.       Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatyta parduoto buto verte. Teismas savo išvadas dėl turto vertės grindė ieškovės(duomenys neskelbtini) R. K. ir buto pirkėjos sūnaus R. G. pokalbio garso įrašu, pastarajam nežinant, kad toks įrašas buvo daromas. Garso įrašas padarytas ne tarp sandorį sudariusių šalių, bet ir tendencingai užduodant (duomenys neskelbtini) klausimus, kas rodo, kad toks įrodymus neobjektyvus ir netiesioginis.

47.       Be to, liudytoju R. K. apklaustas teismo iniciatyva, nors teismas tokiose bylose nėra aktyvus.

48.       Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas senaties termino pradžią siejo su 2017 m. gruodžio mėnesiu.

49.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įrodinėjimo taisyklių. Atsakovas savo skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie egzistavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir dėl kurių yra pasisakyta.

51.       Nesutinka su apeliantu, jog vien tai, kad teismas savo iniciatyva į posėdį kvietė liudytoją R. K., rodo, kad jis priėmė šališką sprendimą, ar buvo aktyvus nesant tam pagrindo. Šis liudytojas buvo iškviestas į posėdį tam, kad teismas patikrintų patikimumą ieškovės pateikto įrodymo - garso įrašo.

teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

52.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

53.       CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant jo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. 

54.       Apeliaciniu skundu keliamas reikalavimas leisti atlikti naują ginčo buto rinkos kainos vertinimą ir jį pateikti su ieškinio dalyko padidinimu, reiškia, kad ieškovės reikalavimas byloje turėtų būti sprendžiamas naujais aspektais, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme, kas CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme neleistina. Tokia apeliantės pozicija yra prieštaringa, nes tuo pačiu apeliaciniu skundu ji yra suformulavusi reikalavimą pakeisti teismo sprendimą ir ieškinį (kuriuo pati apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas), tenkinti visiškai, t.y. priteisti pagal jos į bylą jau pateiktą įvertinimą nurodytą sumą – 16 000 Eur. Jokių argumentų, susijusių su būtinybe atlikti naują vertinimą, ir kodėl tokia pozicija nebuvo reiškiama nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nenurodoma. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, jog egzistuoja pagrindas netaikyti CPK 312 straipsnyje nustatytų ribojimų, todėl pirmiau aptartas prašymas atmestinas.

55.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).

56.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu nekeliant reikalavimų, susijusių su mainų sandorio galiojimu, pirmosios instancijos teismas, sprendimo 16 punkte darydamas išvadą, kad mainų sutarties sudarymas prasidėjo galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, o jos vykdymas tęsėsi įsigaliojus naujajam kodeksui, sprendime per plačiai analizuodamas akivaizdžiai nesusiformavusių tarp šalių mainų sutartinių teisinių santykių aspektus, peržengė ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

57.       Iš abiejų bylos šalių nurodomų neginčijamų faktinių aplinkybių dėl ieškovės buto pardavimo, matyti, kad butas, kurio vertės dydžiu grindžiami ieškinio reikalavimai dėl nuostolių dydžio, parduotas dar (duomenys neskelbtini), atsakovui veikiant, kaip ieškovės įgaliotam asmeniui. Tad priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ginčo turtas nuo 1(duomenys neskelbtini) CK 6.432 straipsnio prasme, nebegalėjo būti mainų sandorio dalyku. Taip pat reikšminga, kad šioje byloje ieškovė reiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, argumentuodama tuo, kad atsakovo veiksmai tik sukūrė ieškovei įsitikinimą, jog nekilnojamojo turto mainų sutartis bus įgyvendinta ateityje, o ieškovė patyrė nuostolius netekto buto rinkos verte, nes atsakovas, jos suteikto įgaliojimo pagrindu, savo iniciatyva, tikslais ir naudai (duomenys neskelbtini) pardavė jos butą pasilikdamas visus pinigus.

58.       Teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (LAT 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

59.       Pirmiau aptarto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas ypatingai didelį dėmesį skirdamas ikisutartinių mainų teisinių santykių analizei, procesinę pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius vykdė netinkamai. Teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu asmuo aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Šiuo atveju galima spręsti ir apie ieškinio turinio ydingumą, nes siekiant tinkamai išspręsti ginčą net ir per ieškinio trūkumų šalinimo institutą turėtų būti tikslintina kokio teisinio santykio pagrindu yra susiformavę jos reikalaujami nuostoliai – nekilnojamojo turto mainų, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, ar atstovavimo. Atitinkamai turi būti įvertinti įstatymo leidėjo keliami reikalavimai tokių sandorių formai bei formos nesilaikymo pasekmės sandorių šalims įrodinėjimo procese. 

60.       Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos materialinės ir procesinės klaidos sukliudė atskleisti bylos esmę ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į ieškovės nors ir ydingai suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką, siejamą su nuostolių susiformavimo pagrindimu, teismas nesiaiškino tų esminių faktinių bylos aplinkybių, kurias, esant pareikštiems tokiems reikalavimams, buvo būtina aiškintis. Taip pat teismas nevykdė civilinio proceso įstatyme įtvirtintos pareigos išaiškinti ieškovei teisę tikslinti pareikšto reikalavimo pagrindą bei galimybę reikšti kitus reikalavimus, susijusius su jų suformuluotų ieškininių reikalavimų pagrindu.

61.       Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. Ginčijamo teismo sprendimo 31 punkte pateikta išvada, kad atsakovas iki (duomenys neskelbtini) pabaigos ketino laikytis susitarimo perleisti ieškovei sodybą nuosavybėn, nes (duomenys neskelbtini) m. buvo parengęs dokumentus sodybos pardavimui, o (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi perleisdamas nuosavybę kitam asmeniui, nutraukė vienašališkai tarp jo ir ieškovės buvusį susitarimą dėl sodybos perleidimo, ir dėl to nuo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio (kuomet dar nuosavybės į ginčo sodybą neįgijusi V. P., kuri beje, yra su ieškove asmeniniais ryšiais susijęs asmuo, pranešė ieškovei, kad yra naujoji savininkė), turi būti skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, neidentifikavus ginčo santykio iš kurio kilo nuostoliai, yra padaryta atsietai nuo į bylą pateiktų įrodymų analizės ir iš esmės prieštaringo pobūdžio.

62.       Tik nustačius ieškinio reikalavimo dėl nuostolių pagrindą, teisiškai identifikavus ginčo tarp šalių esmę ir teisiniam vertinimui reikšmingas aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas turi galimybę tinkamai nustatyti (ir beje tikslindamas šalių pareigą įrodinėti), galima spręsti apie ieškinio senaties instituto taikymui reikšmingus aspektus, įskaitant ir šio termino pradžios momentą.

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

64.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį ir nesant viešojo intereso byloje, pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva kviesti liudytojo R. K. (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Jei šio liudytojo parodymai galėjo patvirtinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtinančias aplinkybes, tai būtent ieškovė turėjo teisę prašyti teismą leisti jai savo iniciatyva ir sąskaita įteikti šaukimą šiam liudytojui.

65.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovės į bylą pateikto garso įrašo, kaip įrodymo, patikimumo ir leistinumo.

66.       Bylos duomenys patvirtina, kad R. G. nebuvo tikroji ginčo buto pirkimo – pardavimo sandorio šalis. Sandorį faktiškai sudarė jo motina su atsakovu, veikiančiu ieškovės vardu, atstovavimo santykių pagrindu ir būtent R. G. motina B. S. mokėjo pinigus už butą. Pastaroji teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartyje yra nurodyta tikroji buto įsigijimo kaina.

67.       Iš R. K., prisistačiusio, tuometiniu (duomenys neskelbtini) padėjėju, kuris nurodė garso įrašu fiksavęs savo ir R. G. pokalbį, paaiškinimų, galima spręsti, kad egzistuoja ne vienas pokalbių įrašo fragmentas, o garso įraše fiksuotas pokalbis patvirtina, kad apklausiamam asmeniui nežinoma už kiek įsigytas butas. Tik pasakęs, kad perskambins motinai, asmuo kažkam skambina ir baigęs pokalbį nurodo kainą. Liudytojas R. K. nurodė, kad įrašas padarytas (duomenys neskelbtini) mėnesį, išsikvietus R. G. į ieškovės (duomenys neskelbtini) kontorą, suradus jį per Facebook, bei nepaneigus, kad asmuo nebuvo informuotas apie patį įrašinėjimo faktą ar jo turinio vėlesnio atskleidimo tikimybę.

68.       Bylos duomenimis ieškovė atstovavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) kontora sudarė tik (duomenys neskelbtini), tad garso įrašas atliktas nesant ieškovės pavedimo atstovauti jos interesus, t.y. be jokio teisėto pagrindo. Esant aptartoms aplinkybėms, ieškovės pateiktas garso įrašas nepripažintinas leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

69.       Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nebuvo atskleista bylos esmė, neišaiškintos ir motyvuotai neįvertintos esminės šalių santykių kvalifikavimui aplinkybės, kas turi reikšmės šalių ginčo objektyviam išsprendimui. Paprastai apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, taigi dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Tačiau pagal neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija ir teise į apeliaciją. Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nėra procesinės galimybės užtikrinti proceso operatyvumo, nes prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui.

70.       Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, kadangi bylą nagrinėjant pakartotinai ir įvertinus naujas aplinkybes sprendžiamu klausimu, šalių ginčijamos aplinkybės ir reikalavimai turi būti vertinami pakartotinai

71.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-06-07 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos  teismui.

Teisėjai                                         Vygintas Mažuika

                                        Nijolė Danguolė Smetonienė

                                        Birutė Valiulienė