Civilinė byla Nr. e2-4830-1008/2024
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02254-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 3.2.6.1; 1.2.1; 3.4.1.7; 3.1.7.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 20 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lusona“ atstovui advokatui Erikui Rugieniui,
atsakovui K. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lusona“ ieškinį atsakovui K. K. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti ieškovės (darbdavio) UAB „Lusona“ ir atsakovo (darbuotojo) K. K. darbo ginčą dėl teisės, o būtent: priteisti ieškovei iš atsakovo 2144,60 Eur žalą; priteisti ieškovei iš atsakovo 9477,00 Eur negautas pajamas; priteisti ieškovei iš atsakovo 484,00 Eur išlaidas, susijusias su atstovavimu darbo ginčų komisijoje, bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Lusona“ kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu ieškoti iš atsakovo K. K. 10509,54 Eur žalą. 2024 m. birželio 11 d. DGK sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-12122/2024 (toliau – DGK sprendimas) ieškovės prašymą tenkino dalinai – nutarta išieškoti iš atsakovo 300,00 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su darbuotoju K. K. 2023 m. lapkričio 27 d. sudarė darbo sutartį, darbuotojas buvo priimtas dirbti vairuotojo pareigoms. Darbuotojas išvykęs į komandiruotę, važiuodamas maršrutu Batilly FR - Seneffe BE, 2023 m. gruodžio 23 d. 09:30 val. sustojo degalinėje Belgijoje užsipilti kuro, išvažiuodamas iš degalinės kliudė stulpą ir apgadino priekabą Boerner Wildeshausen, valst. Nr. RP829, ir vežamą automobilį Renault Master, VIN: VF1MA000772334005. Eismo įvykio metu padaryta žala – priekabos – 5 700 Eur; automobilio Renault Master – 465,05 Eur. Priekaba buvo drausta kasko draudimu, todėl draudikas išmokėjo už priekabos remontą, tačiau išskaitė 300 Eur dydžio sumą, kurią darbdavys prašo atlyginti iš buvusio Darbuotojo ir kuri priteista DGK sprendimu. Grįždamas į Lietuvą, darbuotojas taip pat pavogė iš autovežio 356,95 Eur vertės šaldytuvą ir 90 Eur vertės įrankių rinkinį, šias aplinkybes patvirtina liudytojai. Be to, atsižvelgiant į tai, jog darbuotojas padarė eismo įvykį ir priekaba buvo remontuojama laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. sausio 19 d. (iš viso 27 dienos), darbdavys negalėjo naudoti priekabos ir negavo 9477,00 Eur pajamų (apskaičiuota priekabos naudojimo ir užsakymų vidurkiu, tai yra pajamos vežant transporto priemones su priekaba per 27 dienas, kai vidutiniškai per dieną – 351,00 Eur).
Atsakovas K. K. atsiliepimo į pateiktą ieškinį teismui nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Lusona“ atstovas advokatas Erikas Rugienius paaiškino, kad ieškiniu prašomos priteisti tos sumos, kurios nebuvo atlygintos draudimo bendrovės. Atsakovas turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio žalą šiuo atveju ir prašoma priteisti. Be to, dėl padaryto įvykio automobilis buvo remontuojamas ir su juo įmonė negalėjo vykdyti veiklos, todėl tuo laikotarpiu negavo pajamų. Dėl ieškinyje nurodytos 920,50 Eur sumos, kuri išleista už žalos eksperto paslaugas Vokietijoje, dokumentai nėra išsaugoti ir tokių dokumentų prie ieškinio pridėti negalėjo, atitinkamai nurodė, kad jų negali pateikti ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, tačiau šį reikalavimą palaiko. Prašomų priteisti negautų pajamų suma paskaičiuota pagal įmonės buhalterinius duomenis – grynojo pelno rodiklius ir įmonės parengta pažyma apie veiklos rodiklius, tačiau tokia suma paskaičiuota atsakovo naudai, nes nurodyta suma pagal kalendorines, o ne darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis buvo paskaičiuotas dar ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu, kuriai ir buvo pateikta jos prašyta buhalterinė pažyma apie vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Į vidutinį darbo užmokestį buvo įskaičiuotos visos su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y. tiek atlyginimas, tiek dienpinigiai ir kitos išmokos. Atsižvelgdamas į visą byloje esančią medžiagą, palaiko ieškinio reikalavimus, mano, kad jis yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes tai yra draudiminis įvykis ir visas išlaidas atlygina arba jau atlygino draudimas. Atsakovas nurodė, kad Belgijos degalinėje įsipylęs kuro bandė apvažiuoti stovėjusią mašiną, tačiau nepastebėjo metalinio stulpo ir kliudė jį tempiama priekaba. Tokiu būdu buvo apgadintas autobusiuko žibintas. Nurodė, kad po šio įvykio Prancūzijoje darbdavio nurodytoje vietoje paliko transporto priemonę ir grįžo į Lietuvą. Darbdavys leido turėtus maisto produktus išsivežti kartu su darbdavio šaldytuvu, todėl jokio šaldytuvo jis nevogė, turi jį namuose ir gali jį grąžinti arba sumokėti jo vertę pinigais. Vėliau iš darbo buvo atleistas. Įrankių komplektą paliko mašinoje Prancūzijoje ir jo neėmė. Darbdavys jam grasino, sakydamas, kad jeigu nori su darbdaviu nesipykti, turi atlyginti 1600,00 Eur žalą, o jam atsisakius darbdavys grasino, kad jį „sudirbs“ ir kreipsis į visas įstaigas. Šaldytuvo darbdavys reikalavo, tačiau tuo metu jis buvo komandiruotėje ir negalėjo jo atiduoti. Eismo įvykio ir savo kaltės neginčija, nesutinka tik su prašomos priteisti žalos dydžiu ir negautomis pajamomis. Ieškovės atstovas nurodė ne visas teisingas aplinkybes, įrankių komplekto pasisavinimo nepripažįsta, nėra įrodymų, kad jis juos paėmė.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančios rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Darbo sutartį, pagal kurią atsakovas priimtas į darbą vairuotojo pareigoms. Darbo sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad darbuotojui bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, padaugintas iš 1,65 koeficiento, ir dienpinigiai. Taip pat darbo sutartimi šalys susitarė, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jam patikėjo darbdavys (Darbo sutarties 5.4 punktas).
2023 m. gruodžio 23 d. atsakovas, komandiruotės metu Belgijoje padarė eismo įvykį – išvažiuodamas iš degalinės kliudė stulpą ir apgadino priekabą bei vežamą automobilį. Dėl šio eismo įvykio priekabai padaryta 5700,00 Eur žala, o automobiliui Renault Master – 465,05 Eur. Kadangi priekaba buvo drausta kasko draudimu, draudikas išmokėjo už priekabos remontą draudimo išmoką, tačiau išskaitė 300,00 Eur, kuri liko neatlyginta. Darbdavys taip pat patyrė nuostolių negautų pajamų forma, kuriuos siekia prisiteisti iš darbuotojo (atsakovo) bei papildomai ieškinyje nurodo, kad grįždamas iš komandiruotės atsakovas pavogė 356,96 Eur vertės šaldytuvą ir 90,00 Eur vertės įrankių komplektą.
Siekdamas žalos atlyginimo darbdavys (ieškovė) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau - DGK), kuri 2024 m. birželio 11 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-2-12122/2024 ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš darbuotojo (atsakovo šioje byloje) 300,00 Eur žalos atlyginimo sumą, kurią kaip išskaitą išskaitė draudikas ir kuria nebuvo padengta priekabos remonto suma. Kitus reikalavimus DGK atmetė, motyvuodama iš esmės tuo, kad darbo byloje nebuvo nustatytos visos reikalingos civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat dėl to, kad kitos prašomos priteisti sumos nesusijusios su darbo santykiais, o negautas pajamas atsisakyta priteisti, nes neįrodytas tokių nuostolių realumas. Nesutikdama su tokiu DGK sprendimu ieškovė teismui pateikė ieškinį, prašydama išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2144,60 Eur turtinę žalą, kuri, kaip nurodoma, susidarė dėl atsakovo padaryto eismo įvykio. Ieškovė detalizuoja, kad prašomą priteisti 2144,60 Eur žalos sumą sudaro automobilio Renault Master žala 465,05 Eur, UAB „Manvesta“ administravimo mokestis – 12,10 Eur, kasko draudimo išskaita 300,00 Eur sumai, taip pat šaldytuvas, kurio vertė 365,95 Eur, ir įrankių rinkinys, kurio vertė 90,00 Eur, bei žalos eksperto paslaugoms Vokietijoje sumokėta 920,50 Eur suma.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, bei faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Tačiau darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 152 straipsnio 2-3 dalys).
Pažymėtina ir tai, kad pagal DK 154 straipsnį, visą padarytą žalą privaloma atlyginti tais atvejais, kai žala padaryta tyčia, žala padaryta veikla, turinčia nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo, žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo darbdaviui padaryta neturtinė žala ir kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, darbo sutarties šalys susitarė, kad darbuotojas visais atvejais turės atlyginti visą darbdaviui padarytą žalą. Tačiau, teismo vertinimu, tokia sąlyga darbuotoją (atsakovą) galėtų saistyti tik tuo atveju, jeigu analogiškas žalos atlyginimo mechanizmas būtų nustatytas kolektyvinėje sutartyje, o šiuo konkrečiu atveju byloje duomenų, kad ieškovės įmonėje tokia sutartis buvo sudaryta, nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta įstatyme (DK 154 straipsnyje) numatytų visiškos žalos atlyginimo atvejų, o darbo teisės normos, nesant atitinkamų išimčių, numato ribotą darbuotojo atsakomybę, žalos atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis bendrosiomis žalos atlyginimo taisyklėmis, nepriklausomai nuo to, kad šalių sutarytoje darbo sutartyje buvo numatyta visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga, nes darbo sutarties sąlygos negali prieštarauti įstatymui, be to, darbo sutarties sąlygos aiškintinos vadovaujantis ir darbuotojo, kaip silpnosios darbo santykių šalies, institutu.
Ieškovė, kaip minėta, prašo priteisti 465,05 Eur žalą, kuri patirta dėl automobilio Renault Master apgadinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui vykdant darbo funkcijas buvo pavesta pervežti automobilius nurodytais maršrutais Vakarų Europoje. Vienas iš tokių užsakymų – pervežti automobilį Renault Master, kurio VIN: VFIMA000772334005 (2023 m. gruodžio 22 d. Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A23-51-107(I28680)). Po įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas šis automobilis, užsakovas (UAB „Manvesta“) ieškovei 2023 m. sausio 31 d. pateikė pretenziją, kuria reikalavo atlyginti 465,05 Eur žalą. Pažymėtina, kad šią sumą darbdavys (ieškovė) apmokėjo tą pačią dieną mokėjimo nurodymu Nr. 1806.
Minėtai žalos sumai ir pretenzijai pagrįsti ieškovė prie ieškinio pridėjo Belgijoje sudarytą Sąmatą-žalos atlyginimo paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad 2024 m. sausio 10 d. automobiliui, kurio VIN kodas VFIMA000772334005, padaryta žala vertinama 420,05 Eur suma dėl šoninio galinio dešiniojo skydo ir šoninio galinio kairiojo skydo keitimo bei remonto darbų. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad būtent tokio dydžio žala ir buvo padaryta minėtam automobiliui Renault Master. Sąmata yra tik preliminarus dokumentas, kuriuo nustatomos orientacinės remonto darbų kainos – toks dokumentas niekaip nepatvirtina nei kad remontas iš tikrųjų kainavo būtent tokią sumą, nei kad būtent tokią sumą ieškovė realiai sumokėjo, nei kad remontas iš tikrųjų buvo atliktas. Tai, kad ieškovė krovinio vežimo užsakovei apmokėjo šią sumą pagal pretenziją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent tokio dydžio žalą darbuotojas (atsakovas) privalo apmokėti, nes žalos dydis apima realius neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius.
CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytos privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra kumuliatyvios, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Byloje nustatyta, kad darbuotojas (atsakovas) neginčija eismo įvykio padarymo aplinkybių bei pripažįsta savo kaltę dėl jų, tačiau darbdaviui (ieškovei) šiuo konkrečiu atveju tenka pareiga įrodyti egzistuojant ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Tai reiškia, kad ieškovė šiuo konkrečiu atveju turi įrodyti ir realios žalos bei faktiškai patirtų nuostolių egzistavimą.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 465,05 Eur žalą grindžia tik minėta 2024 m. sausio 10 d. sąmata-žalos atlyginimo paskaičiavimu ir 2024 m. sausio 31 d. pretenzija bei pagal ją atliktu 2024 m. sausio 31 d. mokėjimu, kuriuo UAB „Manvesta“ pervesta 477,15 Eur suma. Tačiau byloje ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kiek realiai kainavo automobilio Renault Master remontas, kurio metu buvo tvarkomi būtent atsakovo padaryti turto apgadinimai (pvz., PVM sąskaitos-faktūros ir kt.). Tai reiškia, kad byloje ieškovė nepakankamai pagrindė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės – žalos ir jos dydžio – sąlygų egzistavimą.
Pažymėtina, kad teismui abejonių kelia ir pačios žalos paskaičiavimo procesas ir jos mechanizmas. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad po eismo įvykio tiek pačią transporto priemonę, tiek priekabą ir ant jos vežamas transporto priemones pristatė darbdavio nurodytu adresu Prancūzijoje. Tai patvirtinama ir kai kuriais byloje esančiais rašytiniais duomenimis (pvz., A. A. rašytinis paaiškinimas arba dokumentai, patvirtinantys, kad remonto darbai buvo realiai atlikti Prancūzijoje (2024 m. vasario 7 d. sąskaita-faktūra Nr. 6) ir pan.). Tačiau kiti bylos duomenys yra prieštaringi – jau minėta 2024 m. sausio 10 d. sąmata-žalos atlyginimo paskaičiavimas sudaryta Belgijoje, kas rodo, kad žala galėjo būti vertinama ir Belgijoje, tačiau ieškinyje teigiama, kad žalos eksperto paslaugos buvo suteiktos Vokietijoje, bet jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, be to, į bylą taip pat pateiktas 2023 m. rugsėjo 21 d. draudimo pagal CMR konvenciją polisas Nr. 496640 išduotas Vokietijoje. Todėl neturint byloje tikslių duomenų apie realiai ir faktiškai padarytą žalą, jos apskaičiavimo procesą ir realiai patirtos žalos apmokėjimą, šioje dalyje ieškinys negali būti tenkintinas. Tuo labiau, kad ieškovė pateiktą pretenziją apmokėjo tą pačią dieną, kas rodo, kad pati ieškovė neįdėjo pakankamai pastangų įsigilinti, ar pridėti visi reikalingi dokumentai, ar su pretenzija pateikti dokumentai pakankamai pagrindžia automobiliui Renault Master padarytą žalą, t. y. ar pretenzijoje nurodyta suma yra reali žala ar tik preliminarus jos paskaičiavimas.
Be to, CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Viena vertus, dalis 2024 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymu sumokėtos 477,15 Eur sumos (45,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną krovinio pažeidimą ir 12,10 Eur administravimo mokestis) buvo sumokėta pagal ieškovės ir jos užsakovo sudarytą dvišalę sutartį, kurios sąlygoms atsakovas įtakos daryti negalėjo, taip pat atsakovas nebuvo prisiėmęs tokių sumų rizikos. Antra, tokios sumos darbdaviui (ieškovei) galėjo būti ir netaikomos, juolab, kad atsakovas eismo įvykio metu galėjo apie tokių darbdavio susitarimų egzistavimą nežinoti. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės prašymas priteisti žalos sumą, įtraukiant į ją 45,00 Eur baudą ir 12,10 Eur administravimo mokestį, priežastinio ryšio prasme yra pernelyg nutolusi žala nuo atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovė neįrodė egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygų visetą reikalavimams priteisti 465,05 Eur žalą automobiliui Renault Master ir 12,10 Eur administravimo mokestį. Dėl tokių priežasčių šie ieškovės reikalavimai atmestini.
Ieškiniu į bendrą prašomos priteisti žalos dydžio sumą ieškovė įtraukia 300,00 Eur dydžio išskaitą, kurią išskaitė draudimo bendrovė mokėdama už eismo įvykio metu padarytą žalą. Kaip jau buvo nustatyta anksčiau byloje, atsakovui padarius eismo įvykį kartu buvo apgadinta ir kita ieškovės transporto priemonė – priekaba Boerner Wildeshausen, valst. Nr. RP829. Ši transporto priemonė buvo apdrausta draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. 2024 m. vasario 29 d. pranešimu apie priimtą sprendimą įvykio byloje Nr. ITPDP/23/006477 ieškovė informuota, jog draudimo bendrovė apskaičiavo žalą dėl atsakovo padaryto eismo įvykio, kuri sudaro 5700,00 Eur sumą. Šiame pranešime taip pat nurodyta, jog draudimo išmokai taikoma 300,00 Eur dydžio išskaita, todėl ieškovei 2024 m. kovo 1 d. pervesta 5400,00 Eur suma šiai atsakovo padarytai žalai atlyginti. Tokiu būdu ieškovei liko neatlyginta 300,00 Eur dydžio turtinė žala.
Pažymėtina, kad dėl šios žalos dydžio byloje ginčo nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su tokiu žalos dydžiu, jo neginčija, taip pat neginčija savo kaltės dėl šios žalos atsiradimo ir sutinka ją atlyginti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokį žalos dydį dėl priekabos Boerner Wildeshausen apgadinimo ieškovė patyrė realiai – 2024 m. vasario 7 d. ieškovei Prancūzijoje registruota įmonė MBAUTO išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. 6 bendrai 5700,00 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo (mokėjimo nurodymas Nr. VM18114).
Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro be kita ko ir tiesioginiai nuostoliai. Darbuotojo pareiga atlyginti jam darbdaviui padarytą turtinę žalą egzistuoja tik tuo atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023). Nagrinėjamu atveju žalos dydis yra akivaizdžiai įrodytas ir patvirtintas byloje esančiais duomenimis. Žala darbdaviui buvo padaryta neteisėtais darbuotojo veiksmais – atsakovo neatsargumu, dėl kurio įvyko eismo įvykis, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas. Be to, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, ką patvirtina ir draudimo bendrovės žalos vertinimo dokumentai ir priekabos remonto duomenys, kuriais nustatytas tiek apgadinimų mastas, tiek jų tvarkymo vertė, ir pats atsakovas neginčija, kad nurodyti apgadinimai atsirado dėl eismo įvykio. Abejonių taip pat nekyla ir dėl darbuotojo kaltės, nes jis pats ją pripažino. Paminėtina ir tai, kad byloje įrodyta, jog ir pažeidimo metu šalis buvo susieję darbo santykiai ir žalos atsiradimas siejamas su darbo veikla, nes įrodyta, kad atsakovas eismo įvykį sukėlė komandiruotės metu.
Todėl esant visiems šiems aukščiau nurodytiems duomenims ir aptartiems argumentams, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl 300,00 Eur turtinės žalos, kurios kaip išskaitos ieškovei neišmokėjo draudimo bendrovė, yra pagrįstas ir įrodytas, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 356,95 Eur žalą, kurią sudaro atsakovo, kaip nurodo ieškovė, pasisavintas šaldytuvas, ir 90,00 Eur žalą, kuria įvertintas įrankių komplektas, kurį, ieškovės teigimu, atsakovas pavogė. Šiems ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė 2023 m. lapkričio 23 d. UAB „Marijampolės Jupojos technika“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MJT20231780, kurioje nurodyta, kad ieškovė įsigijo šaldytuvą Vigo už 365,95 Eur sumą, bei IĮ „Edira“ 2023 m. spalio 18 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EDS0164096, kurioje nurodyta, kad ieškovė įsigijo įrankių komplektą už 74,38 Eur plius PVM.
Atsakovas su tokiais reikalavimais dėl šių daiktų nesutiko ir teismo posėdžio metu nurodė, kad įrankio komplekto nevogė, o po eismo įvykio jį paliko automobilyje kartu su kitais daiktais, o patį automobilį nuvarė ir paliko Prancūzijoje paties darbdavio nurodytoje vietoje. Ieškovė tokį savo reikalavimą papildomai grindžia A. A. ir L. F. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodoma, kad A. A. ir L. F. parvežė atsakovą į Lietuvą 2023 m. gruodžio 25 d., o kartu su savimi atsakovas turėjo daug daiktų, įskaitant autovežio šaldytuvą ir mėlyną įrankių dėžę. Daugiau įrodymų savo reikalavimui pagrįsti ieškovė nepateikė.
Teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi šiuo konkrečiu atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti ne tik tai, kad ieškovė turėjo tokius daiktus įsigijusi, ne tik jų vertę, tačiau ir tai, kad atsakovui tokie daiktai iš tikrųjų buvo perduoti ir atsakovas juos iš tiesų pasisavino. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tokios pareigos ieškovė pilnai neįvykdė.
Jau minėta, kad įrankių komplektas buvo įsigytas pagal IĮ „Edira“ 2023 m. spalio 18 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EDS0164096. Tačiau šioje sąskaitoje nenurodyta, kad tai yra mėlynos spalvos įrankių dėžė, nors atsakovą į Lietuvą parvežę asmenys teigė, kad jis su savimi turėjo mėlyną įrankių dėžę. Paminėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė neėmęs šių įrankių ir palikęs juos automobilyje Prancūzijoje. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų (komandiruotės įsakymo, priėmimo-perdavimo akto ir pan.), kad būtent šis įrankių komplektas apskritai buvo perduotas atsakovui, ar kitokių duomenų, kad atsakovui buvo perleista atsakomybė už šį įrankių rinkinį. Esant šiems vienas kitam prieštaraujantiems įrodymams ir nesant kitų aiškių ir neginčytinų įrodymų, konstatuotina, kad reikalavimo dėl 90,00 Eur už įrankių komplektą ieškovė nepagrindė.
Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl 356,95 Eur žalos sumos, kurią sudaro išlaidos už šaldytuvą, pripažintinas pagrįstu. Tokios sumos tikslumą pagrindžia 2023 m. lapkričio 23 d. UAB „Marijampolės Jupojos technika“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. MJT20231780. Nors byloje nėra rašytinių duomenų, kad būtent šioje sąskaitoje-faktūroje nurodytas šaldytuvas išvykstant į komandiruotę buvo perduotas atsakovui, tačiau pats atsakovas tokį reikalavimą pripažino ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad šį šaldytuvą tebeturi su savimi bei gali jį grąžinti arba atlyginti jo vertę pinigais. Todėl atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais bei įvertinus faktą, kad darbo santykiai tarp atsakovo ir ieškovės yra pasibaigę, teismo vertinimu, tikslingiausia šio daikto vertę atlyginti pinigais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 356,95 Eur suma šios žalos atlyginimui.
Ieškiniu kaip turtinę žalą ieškovė taip pat prašo priteisti 920,50 Eur sumą, kurią sudaro žalos eksperto Vokietijoje paslaugos – sąmatos paskaičiavimas už padarytą žalą priekabai. Teismas pažymi, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio šios sumos realumą ir sąsają su atsakovo padarytu eismo įvykiu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas šį reikalavimą palaikė, tačiau taip pat nepateikė jokių rašytinių tai pagrindžiančių duomenų. Toks ieškovės reikalavimas taip pat nebuvo keliamas ir ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, todėl apie tokį reikalavimą taip pat nepasisakyta ir DGK sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė niekaip tokio reikalavimo nepagrindė, prašymas priteisti šią sumą pripažintinas neįrodytu ir atmestinas visiškai.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 2144,60 Eur žalą tenkintinas iš dalies, iš atsakovo K. K. ieškovės naudai priteisiant 656,95 Eur žalos sumą, kurią sudaro 300,00 Eur žala dėl atliktos draudimo išskaitos ir 356,95 Eur žala dėl pas atsakovą likusio šaldytuvo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atmestinas.
Dėl negautų pajamų
Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti 9477,00 Eur negautų pajamų sumą, kurią sudaro pajamos, kurių ieškovė negavo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. sausio 19 d. priekaba Boerner Wildeshausen, valst. Nr. RP829, buvo remontuojama ir dėl to su ja nebuvo galima vykdyti komercinės veiklos. Ieškovė šį reikalavimą grindžia įmonės buhalteriniais duomenimis – pelno (nuostolių) ataskaita už 2023 metus ir 2024 m. liepos 9 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad už vežimo paslaugas neapmokestinamas pelnas 2023 m. sudarė 917996,00 Eur, o kadangi atitinkamu laikotarpiu įmonėje buvo 7 autovežiai (nuo 2023 m. spalio 19 d. – 8 autovežiai), todėl atitinkamai vienam autovežiui tenkanti pelno suma sudaro 315,00 Eur už vieną dieną. Ieškovė nurodė, kad kadangi dėl atsakovo padaryto eismo įvykio priekaba Boerner Wildeshausen buvo remontuojama 27 dienas, todėl su šia transporto priemone nebuvo galima gauti pelno visą šį laikotarpį, todėl negautų pajamų suma sudaro 9477,00 Eur (351,00 Eur X 27 dienos).
DK 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, o turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbo kodeksas nepateikia apibrėžimo, kas laikytina negautomis pajamomis darbo santykiuose, todėl šiuo konkrečiu atveju remiamasi bendraisiais civilinės teisės principais ir taisyklėmis.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala kaip negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje dėl negautų pajamų darbo teisiniuose santykiuose suformuota praktika nurodoma, kad negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (2024 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-121-524/2024 ir joje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika).
Taigi esminis kriterijus, sprendžiant negautų pajamų klausimą, yra šių pajamų realumas ir išankstinis tikėtinumas jas gauti. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos šių kriterijų neatitinka. Visų pirma, prašomos priteisti negautos pajamos įrodinėjamos praeities rezultatais, t. y. įmonės finansiniais rezultatais už 2023 metus, kurie nebūtinai tokie patys pasikartos ateityje – laikotarpiu, kai priekaba buvo remontuojama. Negautos pajamos kaip nuostolių rūšis turi tam tikrą ateities elementą, nes turi būti tikėtinos gauti ateityje, todėl toks reikalavimas turi būti grindžiamas bent minimaliais tikėtinais rezultatais ateityje. Tokie įrodymai galėtų būti išankstinės pervežimo sutartys ar sutartys dėl paslaugų, kurios turi tęstinumo elementą, t. y. garantuoja vienodas ir stabilias pajamas tiek dabar, tiek netolimoje ateityje, ir pan. Todėl tokie ieškovės byloje pateikti duomenys neatitinka tikėtinumo jas gauti kriterijaus.
Be to, ieškovės pateiktas skaičiavimo būdas taip pat nepagrindžia ir aplinkybės, kokias pajamas ieškovei generuodavo būtent apgadinta transporto priemonė. Byloje nėra duomenų, kiek pajamų ar pelno ieškovei suteikia priekaba Boerner Wildeshausen, valst. Nr. RP829, kuri ir buvo apgadinta atsakovo padaryto eismo įvykio metu. Ieškovės pateiktas negautų pajamų skaičiavimo būdas nurodo tik vidutines pajamas, t. y. matematinį ir buhalterinį vidurkį, kiek pelno anksčiau generuodavo viena bet kuri ieškovės transporto priemonė. Tačiau byloje nėra duomenų, kiek pajamų generuodavo apgadinta transporto priemonė, taip pat nėra duomenų, ar visos ieškovės transporto priemonės generuodavo vienodas ir stabilias pajamas. Be to, byloje nepateikta ir duomenų apie ieškovės veiklos sąnaudas būtent atsakovo apgadintai priekabai, kurios apimtų priekabos remonto laikotarpį, dėl to nesant šių duomenų santykio su praeityje buvusiu ieškovės pelnu už vežimo paslaugas, negalima įvertinti ir kiek ieškovė būtų praturtėjusi, jeigu priekaba nebūtų apgadinta. Todėl šiuo konkrečiu atveju byloje negalima nustatyti ir įvertinti, kiek realiai pajamų neteko ieškovė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. sausio 19 d. priekaba Boerner Wildeshausen, valst. Nr. RP829, buvo remontuojama. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl prašomos priteisti negautų pajamų sumos, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu darbo ginčų komisijoje
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 484,00 Eur išlaidas, susijusias su atstovavimu darbo ginčų komisijoje. Šią sumą ieškovė grindžia UAB „Teisės riba“ 2024 m. gegužės 16 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija TR Nr. 2019088, kurioje nurodyta, kad ieškovei suteikta teisinė paslauga pagal sutartį Nr. TR20240516/1288, kurios kaina su PVM – 484,00 Eur. Ieškovė taip pat prideda šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį bankinio mokėjimo nurodymą Nr. 2016. Nors sąskaitoje-faktūroje minima sutartis byloje ir nepridėta, tačiau kiti bylos duomenys patvirtina, kad šias išlaidas ieškovė patyrė dėl darbo ginčo nagrinėjimo darbo byloje Nr. APS-2-12122/2024 – 2024 m. gegužės 28 d. ieškovės skundą dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovės vardu pasirašė UAB „Teisės riba“ teisininkas, prie šio skundo pridėta ir teisinio atstovavimo sutarties Nr. TR20240516/1288-1 kopija. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė realiai ir jos susijusios su ginčo nagrinėjimu darbo ginčų komisijoje.
Tačiau teismas pažymi, kad Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Toks teisinis reguliavimas yra priežastis, kodėl šių išlaidų ieškovė neprašė priteisti ginčą nagrinėjant pačioje darbo ginčų komisijoje. Toks teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl tokių patirtų išlaidų šioje byloje, nes: 1) šios išlaidos patirtos dėl bylos nagrinėjimo DGK, o joje nagrinėjant bylą bylinėjimosi išlaidos iš ginčo šalių nepriteistinos; 2) šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant šią bylą (CPK 93 straipsnis), o šioje byloje ginčas dėl teisės nagrinėjamas iš esmės ir iš naujo, darbo bylos nagrinėjimas teisme nėra darbo bylos, nagrinėtos darbo ginčų komisijoje, tęsinys, todėl šioje byloje priteisiamos tos išlaidos, kurios patirtos šioje byloje; šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašomos priteisti 484,00 Eur išlaidos, sumokėtos UAB „Teisės riba“, nėra patirtos šioje byloje. Esant visiems aukščiau išdėstytiems motyvams ieškovės ieškinys dalyje dėl 484,00 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu DGK, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui reiškė reikalavimus, kurių bendra suma yra 12105,60 Eur, o nuo šios sumos ieškovė sumokėjo 272,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė byloje taip pat pateikė duomenis, kad už atstovo advokato paslaugas patyrė 1778,70 Eur išlaidų. Šiai atstovavimo išlaidų sumai pagrįsti byloje pateiktos dvi advokato išrašytos PVM sąskaitos už teisines paslaugas – 2024 m. liepos 16 d. Nr. 24-07-16/01 (mokėtina suma 1052,70 Eur) ir 2024 m. gruodžio 2 d. sąskaita Nr. 24-12-02/01 (mokėtina suma 726,00 Eur). Taigi bendrai byloje ieškovė patyrė 2050,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Teismas byloje tenkino 5,43 proc. ieškovės reikalavimų (656,95 Eur : 12105,60 Eur X 100), išreikštų konkrečia pinigų suma, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 111,35 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2050,70 Eur X 5,43 proc.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Lusona“, juridinio asmens kodas 302889957, naudai 656,95 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 95 ct) padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Lusona“, juridinio asmens kodas 302889957, 111,35 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Daiva Maneikienė