Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-44-554/2010.
Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00613-2010-8.
Procesinio sprendimo kategorija: 39.1, 39.2, 45.4.2, 78.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,
sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, - pareiškėjui D. V.,
administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos - Kauno apskrities VPK Birštono PK įgaliotam atstovui Egidijui Treigiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl 2010-07-23 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Birštono Policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir
n u s t a t ė:
2010-07-23 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Birštono Policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio patrulio S. B. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. M 759998 D. V. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubaustas 75 Lt bauda.
Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2010-07-23 apie 22 val. 50 min. Birštono mieste, prie Karalienės Barboros gatvės savo transporto priemonę Renault Laguna pastatė ant vejos ir šiais savo veiksmais pažeidė KET 155.5 p. reikalavimus.
Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas skunde (b.l. 34) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Jis savo vairuojamą transporto priemonę pastatė ant keliuko, kuris buvo netoli vandens telkinio. Iki vandens telkinio buvo likęs ne mažesnis kaip 25 metrų atstumas. Policijos pareigūnas jam paaiškino, jog savo transporto priemonę jis pastatė ne ant keliuko, kurio nėra Birštono miesto plane, o ant žalios vejos. Pareiškėjas pareigūnui paaiškino, kad jo automobilis pastatytas ne ant vejos, o ant paprasčiausios pievos, tačiau pareigūnas paprieštaravo, jog ši vieta yra prižiūrima (šienaujama ir t.t.). Pareiškėjas taip pat pabrėžė, jog Enciklopedija veją apibrėžia kaip teritoriją, kuri iš esmės žmogaus suformuota dirbtinai. Nežiūrint to, policijos pareigūnas jam vis tiek paskyrė administracinę nuobaudą.
Nutarimą priėmusios Institucijos įgaliotas atstovas iš esmės teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti.
Įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad maždaug 100 metrų nuo tos vietos, kur buvo paliktas stovėti pareiškėjo automobilis, yra stovėjimo aikštelė, pažymėta KET ženklu. Nuo šios aikštelės žolėje yra provėžos – tai asmenų savavališkai išvažinėtas keliukas, vedantis link daržų. Pareiškėjas savo automobilį pastatė ant žolės, nuvažiavęs nuo šių savavališkai išvažinėtų provėžų apie 20-30 metrų. Šioje vietoje matosi savavališkai padarytos nežymios provėžos (nugulusi žolė). Realiai toje vietoje jokio keliuko nėra. Pareiškėjas galėjo savo transporto priemonę palikti stovėjimo aikštelėje ir nueiti prie vandens telkinio, tačiau jis per žolę stengėsi privažiuoti kuo arčiau vandens. Pažeidimo vietoje yra žole apaugusi teritorija, kuri yra prižiūrima, šienaujama, nes skirta asmenų poilsiui.
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. M 759998 dokumentų (b.l. 18-27), teisme pareiškėjo bei Institucijos įgalioto atstovo pateiktų dokumentų (b.l. 5-13, 35-38) duomenų visumos, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas 2010-07-23 apie 22 val. 50 min. Birštono mieste, netoli Karalienės Barboros gatvės savo transporto priemonę Renault Laguna pastatė ant aikštelės, kuri apaugusi žole ir yra šalia vandens telkinio. Įvertinęs esančių keliukų schemą bei jų išsidėstymą, teismas daro išvadą, jog policijos pareigūnai pareiškėjo automobilį rado ne ant keliuko (lauko keliuko, savavališkai padarytų provėžų), bet ištisai žole apaugusioje aikštelėje, esančioje prie pat vandens telkinio. Netoli įvykio vietos yra oficialiai įrengta bei pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė. Teismo posėdžio metu įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas nuosekliai patvirtino minėtas aplinkybes. Netikėti policijos pareigūno parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jis tuo metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, pareiškėjo nepažįsta, anksčiau su pareiškėju susitikę nebuvo (šią aplinkybę pripažįsta ir pats pareiškėjas). Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė. Teismas šį policijos pareigūną laiko nešališku ir remiasi jo parodymais priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007 ir kt.). Dėl šių aplinkybių visumos daroma pagrįsta išvada, kad pareiškėjo padarytas KET pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas pagal ATPK 124-1 str. 2 d. Priimant nutarimą skirti administracinę nuobaudą, Institucijos pareigūnas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė KET 155.5 p. reikalavimus. Ši pareiškėjo priešingų teisei veiksmų kvalifikacija yra visiškai tiksli bei pakankama pažeidimo sudėties būtinųjų elementų konstatavimui (ABTĮ 57 str.). Želdynų įstatymo 2 str. 20 d. apibrėžia, kad veja – lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Teismui pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas transporto priemonę paliko būtent ant vejos. Šiuo atveju visiškai netikslinga remtis Lietuviškąja tarybine enciklopedija, kuri nėra teisės aktas ir jos turinys yra tik pažintinio – informacinio pobūdžio.
Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių Institucijoje nebuvo nustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog pareiškėjas turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus. Teismas iš esmės su tokia Institucijos pareigūno išvada sutinka. Iš to seka, kad baudos dydis iš esmės pagrįstai buvo parinktas sankcijos vidurkio ribose – nepažeidžiant ATPK 30-2 str. 1 – 3 d. reikalavimų. Šių aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 32 str., 35 str., 260 str., 272 str., 284 str., 286 str. nurodytų reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (ATPK 256 – 257 str., 297 str.). Pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, jog pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteikta specialiąja teise, kadangi sistemingai baudžiamas už KET pažeidimus. Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Bylos duomenys leidžia tvirtinti, jog pareiškėjas įvykio vietoje aiškiai neišreiškė savo sutikimo dėl pažeidimo padarymo. Dėl to galima daryti prielaidą, jog policijos pareigūnas galėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o ne įvykio vietoje priimti nutarimą skirti administracinę nuobaudą. ATPK 262 str. 2 d. įtvirtinta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 1241 straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 1321 ir 134 straipsniai). Nurodyto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija jam paskirtą nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, tai pagal šio kodekso 259 straipsnį surašomas protokolas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, o atsižvelgus į nurodytas ATPK 262 straipsnio nuostatas, nerašyti administracinio teisės pažeidimo buvo galima tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, padarytas ATPK 262 str. 2 d. numatytas pažeidimas; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda; trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo. Teismas pabrėžia, kad svarbu įvertinti, ar protokolo nesurašymas yra pakankamas pagrindas panaikinti Institucijos nutarimą. ATPK 260 straipsnis įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – pažeidimo esmės (pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių) nurodymas. Iš to seka išvada, jog įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: pirma, procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d., 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 9, P. 31–40). Šiuo atveju matyti, jog pažeidimo, dėl kurio buvo nubaustas pareiškėjas, pobūdis lemia tai, kad protokolo, jeigu jis būtų surašytas, turinys iš esmės atitiktų skundžiamą nutarimą skirti administracinę nuobaudą. Iš nutarimo aiškiai matyti, kuo pareiškėjas yra kaltinamas, išsamiai atskleista pažeidimo esmė. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog ne kiekvienas procesinis pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą, o tik toks, kuris sąlygojo iš esmės neteisingo sprendimo priėmimą. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galimai buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m.). Pareiškėjas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnyje nustatytomis teisėmis, taip pat pateikti savo įvykio versiją.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
2010-07-23 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Birštono Policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio patrulio S. B. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. M 759998, kuriuo D. V. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubaustas 75 Lt bauda, palikti nepakeistą ir D. V. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Algis Markevičius