Civilinė byla Nr. e2-2154-335/2021
Teisminio proceso
Nr. 2-30-3-00220-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2; 2.6.8.11.4; 3.1.7.6; 3.2.6.5
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 17 d.
Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė,
sekretoriaujant Astai Kanapienienei,
dalyvaujant ieškovui K. I., jo atstovui advokatui Aurimui Keidūnui,
atsakovo Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo vadovui N. M., atsakovo atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. I. ieškinį atsakovui Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubui dėl sutarties sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir įpareigojimo sudaryti sutartį.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas, atstovaujamas advokato Aurimo Keidūno, kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubą sudaryti sutartį su K. I. dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) pagal jo 2021-04-28 parengtos sutarties nuostatas bei iš atsakovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 15.3139 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 2.1337 ha žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini). Minėti sklypai patenka į medžioklės plotų vienetą, kurio naudotojas yra atsakovas. Kadangi sklypų bendras plotas yra ne mažesnis kaip 15 ha ir ieškovas yra medžiotojas, todėl jis kreipėsi į atsakovą, kad jį priimtų į asociacijos narius bei Steponavos medžiotojų klubą. Kartu su prašymu jis pateikė atsakovui dokumentus, patvirtinančius jo teisę tapti asociacijos nariu. Tačiau atsakovas netenkino prašymo ir raštu jį informavo, kad pateiks sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo ieškovo sklypuose projektą. Jį kartu su atsiliepimu pateikė 2020-10-10 anksčiau nagrinėtoje pagal K. I. ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nutraukta. Jo manymu pateiktame sutarties projekte yra įtrauktos sutarties sąlygos, kurios akivaizdžiai leidžia nesąžiningai dominuoti atsakovui, taip pažeidžiant sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, lygiateisiškumo principą. Susipažinęs su tuo projektu, ieškovas pateikė atsakovui savo pasiūlymą dėl sutarties ir jos punktų pakeitimo taip, kad jie nepažeistų šalių teisėtų interesų bei kad sutartis atitiktų sutarties šalių lygybės ir nediskriminavimo principus. Esą atsakovas paliko „kosmetinius“ sutarties pakeitimus, tačiau nesutiko iš esmės keisti ieškovo teises ir jo teisėtus lūkesčius pažeidžiančių sutarties punktų. Taip pat jam buvo nurodyta, kad ieškovas yra nepageidaujamas atsakovo medžiojamuose plotuose bei su medžiokle susijusioje veikloje ir jam tapo aišku, kad jis nenori susitarti, visaip vengs susitarimų sudarymo, atsisakė ieškoti kompromiso, todėl ieškovas buvo priverstas vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) pagal jo pateiktą sutarties variantą, t. y. dėl sutarties 1 dalies, 2.5., 4.2., 4.3., 4.4., 4.5., 4.7., 4.12., 10.4. punktų pakeitimo.
Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Akcentavo, kad atsakovo kaip juridinio asmens piktybiški veiksmai yra nukreipti prieš K. I., nusprendus, jog jis yra nepageidaujamas. Atlikęs administracinę nuobaudą asmuo laikomas nebaustu, taigi ieškovas dabartiniu metu turi teisę medžioti ir ši teisė turi būti tinkamai realizuota ir įtvirtinta sutartyje, nustatant jam medžiojimo teisę abiejuoses klypuose. Kiti punktai esą susiję su ieškovo diskriminavimu. Prašė patikslinti 2.5 punktą dėl sumedžiojamų gyvūnų pagal atskiras jų rūšis minimalų skaičių – ne mažau kaip du vienetus kiekvienam medžioklės sezonui. Dėl 4.2. punkto mano, kad projekte numatytas perteklinis reikalavimas ieškovui apie savo ketinimą medžioti informuoti 11 klubo asmenų. Laikė, jog dviejų ar trijų asmenų iš sąrašo informavimas apie tai būtų pakankamas, nurodė klubo vadovą ir dar du konkrečius asmenis. Dėl 4.3 punkto pasisakė, jog atsakovas neturėtų būti dominuojančia sutarties šalimi ir jeigu atsakovas akcentuoja savo pirmumo teisę medžioti varyminės medžioklės metu ieškovui priklausančiame sklype, tai turėtų būti patikslintas šis punktas, kad ir ieškovas turėtų teisę medžioti svečio teisėmis planuojamu medžioti laiku. Dėl 4.4. punkto (apie sumedžioto gyvūno informavimą) laikė, kad pakankama informuoti 3 asmenis iš klubo; dėl 4.5. punkto: pėdsekių su šunimis pasitelkimą sužeistų žvėrių paieškai laikė pertekline nuostata, esą sužeisto gyvūno paieška turi būti vykdoma nedelsiant, o susirasti pėdsekius iš sąrašo ir išsikviesti gali būti neįmanoma ir jį apsunkinanti. Dėl 4.7. punkto teigė, kad ieškovas neturi teisės įsirengti sumedžiotų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės, patalpos ar gyvūninių atliekų duobės ir siekė teisės naudotis atsakovo, t. y. klubo įrengta aikštele ar patalpa, todėl prašė įrašyti jį tenkinančią atitinkamą formuluotę, esą gavo iš veterinarijos tarnybos atsakymą, kad žvėrių apdorojimo aikštelės įsirengimas neprivalomas. Dėl 4.12. punkte numatyto reikalavimo ieškovui žymėti savo sklypo ribas ryškiais sutartiniais ženklais ir žymėjimą atnaujnti ne rečiau kaip kartą per metus laikė neproporcinga ir ekonomiškai nenaudinga pareiga jam bei prašė panaikinti šį punktą; dėl 10.4. punkte numatytos teisės vienašališkai nutraukti sutartį su ieškovu prašė vadovaujantis Medžioklės įstatymo nuostatomis susiaurinti galimo sutarties nutraukimo pagrindus, nenustatant papildomų sąlygų, o tik paliekant tokias: 10.4.1. „Privačios žemės savininkas praranda teisę medžioti“ ir 10.4.2. „Privačios žemės savininkas nevykdo šios sutarties 4.9 punkto“.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nors ieškovas deklaruoja, kad jo nuosavybėje yra ½ dalis žemės sklypo 2.1337 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jis nesiriboja su jo 15.3139 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o įstatymų leidėjo tikslas yra nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti žemės sklypų savininkams, nuosavybės teise valdantiems vieną vientisą ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą. Atstovo manymu ieškovo teiginiai neatitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas, Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo vadovas N. M. paaiškino, kad dar 2015-11-07 buvo priimtas klubo valdybos spendimas dėl K. I., kaip nepageidaujamo asmens medžiotojų klube, nes jis įkliuvo brakonieriaudamas, konfliktavo su vietiniais gyventojais ir klubo nariais, buvo baustas administracine tvarka, todėl toks asmuo, kai juo nepasitikima ir turima blogos patirties, klubui nereikalingas, jį atsisakyta priimti į narius (2020-07-16 pranešimu). Tačiau iš ieškovo pusės inicijuotu sutarties sudarymu bandyta surasti kompromisą, vyko abipusis susirašinėjimas ir sąlygų derinimas, bet šalis tenkinančio rezultato nepasiekta, nes K. I. vienas norįs „šokdinti“ visą klubą, kurį sudaro 33 nariai. Laikė, kad sutartis gali būti sudaryta tik vienam, o ne dviem sklypams, t. y. nesutiko dėl sutarties dalyko (1 dalies) ir prašomų sutarties sąlygų, kurios klubo vadovo įsitikinimu turi būti grindžiamos Medžioklės įstatymu, taisyklėmis ir sveika logika. Pateikė teismui 2021-11-23 pakoreguotą sutarties projektą.
Prieštaraudamas ieškovo argumentams dėl 2.5 punkto, aiškino, kad jam kaip klubo vadovui atrodo absurdiškai galima situacija, jei klubas, pavyzdžiui, per metus sumedžioja du kiškius, tai ir ieškovui pagal jo reikalavimą būtų leidžiama sumedžioti irgi du jų vienetus, kas būtų visiškai neproporcinga. Dėl 4.2. punkto (informavimo) laikė, kad pagal klubo vidaus tvarką logiška klubo narius apie medžioklę informuoti visais iš anksto suderintais kontaktais, o ne tris asmenis, kaip to prašoma ieškiniu, nes kas tada informuos kitus aštuonis, taigi prašomas punktas „be logikos“. Dėl 4.3 punkto, pasak vadovo, yra tam tikrų aplinkybių, apie kurias nutylima. Visos varyminės medžioklės matomos ir skelbiamos viešai, tad bet kas gali matyti ir apie jas žinoti. Per metus vyksta iki 16 medžioklių; pagal veterinarinius reikalavimus negalima grįžti anksčiau į tą plotą (dėl buvusio kiaulių maro). Ieškovo įrašyti į medžioklės lapą medžioti svečio teisėmis niekaip negalima, nes jis nepageidaujamas asmuo ir klubas nenori jo matyti bendrose medžioklėse; laikė, kad turi būti aiškiai paženklintos jo privataus sklypo ribos ir papildomai pažymėti taškai tik suteiktų aiškumo (argumentas dėl 4.12 punkto); ieškovas turi galimybę įsirengti pats atliekų dorojimo aikštelę ar ją nuomotis ir nesutiko leisti jam naudotis klubo nuosavybe (dėl 4.7 punktas).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 15.3139 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 2.1337 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (pastarasis sklypas jam priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) ir šie žemės sklypai patenka į Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo medžioklės plotų vienetą, bendrai sudarantį 7458.2 ha miškų ir laukų plotą, o klubą sudaro 33 nariai. Klubui 2013-10-21 yra dešimčiai metų išduotas Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Šio leidimo 13 punktame numatyta pareiga užtikrinti LR medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą privačios žemės, miško ar vandens telkinio sklypų, įtrauktų į medžioklės plotų vienetą, savininkų teisę susitarus kartu su medžioklės plotų naudotoju medžioti medžioklės plotų vienete.
Ieškovas yra medžiotojas, jam yra išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Kaip matyti iš Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo narių susirinkimo, vykusio 2015-11-07, nutarimo, K. I. dėl jo netinkamo elgesio klubo plotuose nuo minėtos datos yra uždrausta dalyvauti klubo medžioklėse ir su medžiokle susijusioje veikloje iki atskiro nutarimo šiuo klausimu. 2016-12-01 Panevėžio apygardos teismo nutarimu jis buvo pripažintas kaltu pagal iki 2017 m. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5, 7 dalis ir subendrinus paskirtas nuobaudas, galutinai nubaustas 1400 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir medžioklinio šautuvo bei naktinio matymo prietaiso su adapteriu konfiskavimu. Byloje buvo nustatyta, kad K. I. 2016 m. vasario 12 ir 14 d. neteisėtai medžiojo Steponavos medžioklės plotų vienete ir medžioklės metu naudojo draudžiamus įrankius, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus. Administracinės nuobaudos galiojimas jau yra pasibaigęs ir ieškovas, kaip privačios žemės sklypo savininkas, atsakovo medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis virš 15 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kreipėsi su prašymu jį priimti į klubo narius, bet jo prašymas 2020-07-16 pranešimu netenkintas. Todėl pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį jis kaip privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių šioje dalyje nurodytos sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras. Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti privačios žemės sklypo savininkui.
Nagrinėjamu atveju atsakovas parengė projektą, jį buvo pateikęs ieškovui ir teismui į minėtą anksčiau išnagrinėtą civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), klubo vadovas derino sutarties sąlygas (pavyzdžiui 2021-01-04 elektroniniu laišku), projektą 2021-11-23 pakoregavo, vadinasi sutinka sudaryti sutartį bei leisti jam medžioti viename nuosavybės teise jo valdomame žemės sklype, kurio plotas 15,3139 ha, tačiau pagrįstai mano, kad sutarties sąlygos turi atitikti proporcingumo principą ir būti logiškos, su kuo visiškai sutiktina. Šioje byloje sprendžiama sutarties tarp ginčo šalių dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sudarymo ir jos sąlygų.
Pažymėtina, kad visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymas.
Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs (pvz. 2004-05-25, 2004-12-13 nutarimuose), kad lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, nes privalu taikyti įvairius metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Šiuo atveju taikytinas įstatymo leidėjo ketinimų metodas. Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nurodyta, kad „Projekto tikslas – įstatyme nustatyti, jog žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų savininkui arba savininkams būtų deramai užtikrintos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose.“ Vadinasi, įstatymų leidėjo ketinimas buvo įstatymu nustatyti teisę sudaryti sutartį ne tik žemės sklypų savininkams, kurie nuosavybės teise turi ne mažesnį kaip 15 ha ploto žemės sklypą, tačiau ir savininkams keleto susisiekiančių žemės sklypų, bendrai sudarančių ne mažesnį už paminėtą plotą. Šiuo atveju ieškovui priklausantys žemės sklypai patenka į Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo medžioklės ploto vienetą, kas matoma ir iš viešai prieinamo žemėlapio (http://www.steponava.lt/plotai.html), tačiau tų žemės sklypų išdėstymo schemos, duomenys iš viešai prieinamos svetainės regia.lt patvirtina, kad abu žemės sklypai nesusisiekia ir yra priešinguose klubo medžioklės ploto vieneto kraštuose. Be to ir pats ieškovo atstovas ieškinyje įvertino, kad teisę sudaryti sutartį turi ne tik žemės sklypų savininkai, nuosavybės teise valdantys ne mažiau kaip 15 ha ploto žemės sklypą, tačiau ir keleto susisiekiančių žemės sklypų, bendrai sudarančių ne mažiau kaip 15 ha savininkai, taigi teisingai nurodė šią aplinkybę, bet neįrodė sklypų susisiekiamumo, kurio faktiškai nėra. O tai, kad ieškovas 2.1337 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jokios teisinės reikšmės neturi. Todėl sutarties dalykas (1 dalis) apima ieškovo teisę medžioti tik jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Atsakovas sutarties projektą parengė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-05-15 įsakymu Nr. D1-297 patvirtintas Rekomendacijas dėl tipinių sutarties sąlygų ir jį ieškovui pateikė, dėl ko pastarajam atsisakius ankstesnio ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo, byla, minėta, buvo nutraukta, todėl šioje byloje atsakovas įpareigotinas sudaryti sutartį pagal savo parengtą ir 2021-11-23 pakoreguotą projektą (o ne pagal ieškovo atstovo 2021-04-28) bei teismo nustatomas šalių ginčytinas sutarties sąlygas (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis).
Pagal minėtų Rekomendacijų 2 punktą medžioklės plotų naudotojas ir privačios žemės savininkas turi teisę susitarti dėl kitokių sutarties sąlygų nei nurodyta rekomendacijose, jei tai neprieštarauja Medžioklės įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės aktų bei CK nuostatoms.
Sudarant tokią sutartį (susitarimą) turi būti suderinama susitariančiųjų šalių valia dėl teisės medžioti apimties ir sąlygų, atsižvelgta į medžioklės, kaip veiklos rūšies, ypatumus, medžioklės tradicijas, į tai, kad šalys turi prisiimti ne tik teises, bet ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis Nr. 3K-3-143/2011). Teismui sprendžiant dėl ieškovo teisės į medžioklę Steponavos medžioklės klubo plotų vienete, į kurį patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įgyvendinimo, reikšmingomis pripažintinos tokios aplinkybės, kaip jo valdomo sklypo mažas plotas (palyginus su atsakovo medžioklės plotų vienetu), susiklostę konfliktiški jo ir klubo narių santykiai dėl ieškovo neteisėtų veiksmų praeityje, tai, kad jis kaip minėta, nėra pageidaujamas asmuo klubo medžioklėse ir be kita, jam aktualiais ginčo klausimais bendraujantis ne betarpiškai su klubo vadovu ar valdybos nariais, o vien per savo atstovą. Kaip matyti iš susirašinėjimo su klubo vadovu, ieškovo bendravimo stilius nėra geranoriškas, nes užuot ieškojus kompromisinių susitarimų, bandoma klubui kaip asociacijai primesti savo sąlygas: „jūs privalote“, „jūs turite‘, „šį punktą išbraukėme‘, „paliekame mūsų nuostatą šiuo klausimu“ ir pan., kas rodo jo pačio siekį dominuoti, pažeidžiant sutarties šalių interesų pusiausvyrą.
Visa tai įvertinęs teismas sprendžia, kad sutarties projekto nuostatos iš esmės neprieštarauja Medžioklės įstatymui ir jį įgyvendinantiems teisės aktams bei neįžvelgia akivaizdžios grėsmės atsakovui nesąžiningai dominuoti ieškovo atžvilgiu. Nesutiktina, pavyzdžiui, su ieškovo siekiu susitarti su klubu dėl minimalaus leistinos jam sumedžioti kiekvienos gyvūnų rūšies ne mažiau kaip dviejų gyvūnų vienetų kiekvieną medžioklės sezoną (2.5 punktas). Kaip paaiškino atsakovo atstovas, kartais visas klubas per sezoną iš viso sumedžioja ar gali sumedžioti tik du tam tikros rūšies gyvūnų vienetus, todėl leidus vienam ieškovui sumedžioti tokį patį jų kiekį, tai akivaizdžiai prieštarautų proporcingumo principui. Be to, sutarties 2.6. – 2.9. punktuose yra aptariamas privačios žemės savininkui per medžioklės sezoną skiriamų sumedžioti medžiojamųjų gyvūnų skaičius ir papildomi susitarimai nėra būtini.
Ieškovo noras koreguoti 4.3. punktą taip, kad jo nurodytais atvejais jis turėtų teisę medžioti kartu su medžioklės plotų naudotoju (atsakovu) svečio teisėmis negali būti įgyvendintas dėl atsakovo atsisakymo kartu medžioti, konfliktiškų santykių su žmonėmis, K. I. brakonieriavimo praeityje ir klubo priimto nepalankaus sprendimo jo atžvilgiu, dėl ko teismo vertinimu toks medžiojimas prieštarautų abiejų šalių interesams ir galėtų sąlygoti naujas konfliktines situacijas. Todėl reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
Iš ieškovo atstovo argumentų dėl 4.7 punkto galima suprasti, kad K. I. siekia tik naudotis atsakovo įrengta žvėrių pirminio apdorojimo aikštele ar patalpa, o pats tuo pasirūpinti ir įsirengti –vengia. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatyta, kad Steponavos medžiotojų klubo vardu yra įregistruotas medžiotojų namelis, rekonstruota pirtis, kiemo statiniai (šulinys) ir teismo vertinimu logiška, jog būtent dėl konfliktiškų šalių santykių atsakovas kategoriškai nesutinka leisti jam kaip pašaliniam asmeniui, kuriuo nepasitiki (pavyzdžiui ir dėl to ar jis tinkamai dezinfekuotų patalpas), naudotis klubo nuosavybe, t. y. atsisako su juo kooperuotis. Priėmęs tai dėmesin teismas sprendžia, kad teisės aktai nedraudžia privačios žemės savininkui, medžiotojui pačiam įsirengti medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę, patalpą ar gyvūninių atliekų duobę arba juos išsinuomoti dėl pasinaudojimo tokiais įrenginiais ir patapomis, atitinkančiais veterinarinės priežiūros reikalavimus. Taigi reikalavimas dėl 4.7 punkto netenkinamas.
Atsakovas sutarties projekte (10.4 punktas) numatė net devynis punktus, kuomet medžioklės plotų naudotojas įgytų teisę nutraukti sutartį vienašališkai. Tuo tarpu ieškovas prašo palikti tik du sutarties nutraukimo pagrindus: kai prarandama teisė medžioti ir kai privačios žemės savininkas nevykdo sutarties 4.9. punkto. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys sutartimi turi prisiimti ne tik teises, bet ir pareigas, klubo vadovo akcentuotą ieškovo kaip medžiotojo tamsų praeities šleifą, sprendžia, jog logiška yra palikti keturis galimus sutarties vienašališko nutraukimo pagrindus, numatytus projekto 10.4.2., 10.4.3., 10.4.7. ir 10.4.8 papunkčiuose.
Tačiau sutiktina su ieškovo atstovo argumentais, kad perteklinė pareiga būtų informuoti apie planuojamų medžioklių pradžią ir pabaigą, sumedžiotus gyvūnus net vienuolika medžioklės plotų naudotojo narių (4.2. ir 4.4 punktai). Atsakovas yra juridinis asmuo, turintis nusistatytą valdymo struktūrą, įstatus, todėl teismo vertinimu teisinga ir protinga būtų apie tai pranešti suderintais kontaktais tik trims asmenims – klubo vadovui ir dar dviem nariams (A. B. ir G. J.).
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258, 24.15 punkte numatyta pareiga organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką, o kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antrojoje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu arba aplinkos apsaugos departamentui, jeigu sužeisto gyvūno ieškoma teritorijoje, kurioje medžioklė uždrausta. Aplinkos ministro patvirtintose tipinėse sutarties sąlygose (7.4. punktas) numatyta, kad privačios žemės savininkas turi teisę tęsti medžioklės metu sužeisto medžiojamojo gyvūno paiešką medžioklės plotų vienete už privataus žemės sklypo ribų tik prieš tai sutartyje nurodytu būdu informavęs medžioklės plotų naudotoją. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismo manymu sutarties projekto 4.5. punkto nuostata yra perteklinė. Sutiktina su ieškovu, kad jis ir taip privalo laikytis Medžioklės taisyklių ir papildomų rūpesčių sudarymas jam ieškant pėdsekių su šunimis iš sąrašo ir juos išsikviečiant tik apsunkintų esamą padėtį, o sužeistų žvėrių paieška nepateisinamai ilgiau užtruktų. Dėl 4.12 punkto pastebėtina, jog atsakovo 2021-11-23 pateiktame sutarties projekte neliko pareigos ieškovui savo sklypą papildomai žymėti ryškiais sutartiniais ženklais, ne didesniais nei 20 m atstumu ir šį žymėjimą atnaujinti ne rečiau kaip kartą per metus, be to ir nebuvo jokios aiškios argumentacijos dėl būtinumo taip žymėti privatų sklypą.
Taigi ieškovo reikalavimu atitinkamai turi būti patikslinti 4.2. ir 4.4 ir 4.5 punktai.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, atsakovas įpareigotinas sudaryti su K. I. sutartį, maksimaliai atitinkančią abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei teismo nustatytas sąlygas, kurios užkirstų kelią tolimesniems ginčams. Pažymėtina, kad prieš ją pasirašant šalims nedraudžiama susitarus koreguoti sutarties sąlygas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendimu iš esmės tenkina 40 proc. ieškovo reikalavimų, atitinkamai atmesta jo dalis – 60 proc. Ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei mokėjimo nurodymus, kurių bendra suma 1 600 Eur, taip pat ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 670 Eur išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 360 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 310 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubą, įmonės kodas 267591690, sudaryti su K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutartį dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo), 2021-11-23 projekte patikslinant 4.2. ir 4.4 ir 4.5 punktų formuluotes bei susiaurinant 10.4. punkte numatytus vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus, paliekant įvardintus 10.4.1., 10.4.2., 10.4.3., 10.4.7. ir 10.4.8 papunkčiuose.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo, įmonės kodas 267591690, K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Teisėja Roma Rimkienė