Civilinės bylos Nr. e2-86-330/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00241-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikona“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-248-357/2020 (ankstesnis Nr. e2-659-357/2019) pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikona“ ieškinį atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Jumps“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mažeikona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Saurida“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jumps“, prašydama: 1) pripažinti UAB „Mažeikona“, RUAB „Saurida“ ir UAB „Jumps“ 2018 m. lapkričio 30 d. sudarytą trišalį užskaitymo aktą niekiniu; 2) priteisti iš UAB „Jumps“ 158 741,41 EUR dydžio skolą BUAB „Mažeikona“ naudai; 3) priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant 158 741,41 Eur sumos areštuoti atsakovei UAB „Jumps“ priklausančius nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant šiais daiktais disponuoti, o jų nesant ar nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančius vertybinius popierius, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakovės darbuotojais, valstybės biudžetu ir ieškove.
3. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi sujungtos šiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos: byla Nr. e2-248-357/2020, iškelta pagal ieškovės BUAB „Mažeikona“ ieškinį atsakovėms RUAB „Saurida“ ir UAB „Jumps“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, ir byla Nr. e2-249-357/2020, iškelta pagal ieškovės BUAB „Mažeikona“ ieškinį atsakovei RUAB „Saurida“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino ieškovės BUAB „Mažeikona“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškiniu reiškiamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas.
6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės sprendimo vykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, tačiau asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį vykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
7. Teismas, be kita ko, akcentavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Mažeikona“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės BUAB „Mažeikona“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas turėtų preliminariai vertinti, ar nurodytų argumentų dėl skolininko nesąžiningumo ir (ar) grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti pakanka prima facie (liet. preliminariai) pripažinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos taikymo pagrįstu.
9.2. Vien tas faktas, kad teismas pripažino pagrįstu ieškovės reiškiamą actio Pauliana reikalavimą, reiškia, jog preliminariai pagrįstas ir atsakovės UAB „Jumps“ nesąžiningumas sudarant ginčijamą sandorį.
9.3. Atsakovė panaikino įsiskolinimą bankrutuojančiai ieškovei, sumažindama savo skolą kitai, su ieškove susijusiai ir restruktūrizuojamai įmonei, tokiu būdu galimai apeidama kitus ieškovės kreditorius. Tokie veiksmai turėtų būti laikomi akivaizdžiai nesąžiningais ir neteisėtais.
9.4. Teismas neįvertino to, kad atsakovė UAB „Jumps“ nuolatos turi skolų Sodrai, kad daugiau nei 24 mėnesius neteikia VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų.
9.5. Didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Atsakovė UAB „Jumps“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą yra motyvuojamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė nepagrįstai tapatina asmens nesąžiningumą kaip actio Pauliana pagrindą ir nesąžiningumą kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
11.2. Asmens nesąžiningumas taikant laikinąsias apsaugos priemones siejamas su skolininko elgesiu tuo aspektu, ar jis atlieka, gali atlikti, ketina atlikti veiksmus, susijusius su turto slėpimu, perleidimu kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu išieškoti iš jo.
11.3. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovė UAB „Jumps“ ėmėsi kokių nors veiksmų tam, jog ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptu neįmanomas.
11.4. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovės UAB „Jumps“ atžvilgiu pareikšto ieškinio suma yra didelė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti atsakovei UAB „Jumps“ laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
14. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
15. Atskirajame skunde ieškovė išreiškė poziciją, jog atsakovės nesąžiningumas esą preliminariai nustatytas konstatavus, jog ieškovės pareikštas actio Pauliana ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Be to, ieškovė akcentavo, jog atsakovė nuolat turi skolų Sodrai, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, jog pareikšto ieškinio suma yra didelė.
16. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
17. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, jog bylos šalių teisės yra lygios (CPK 17 str.), vien reiškiamo actio Pauliana reikalavimo pripažinimas preliminariai pagrįstu savaime nesuponuoja, jog bylos šalies sąžiningumo prezumpcija tampa paneigta, jog laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašanti šalis yra atleidžiama nuo pareigos pagrįsti savo argumentus dėl skolininko nesąžiningumo.
18. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tačiau tokie veiksmai turi pagrįsti tikimybę, jog šalis bylos nagrinėjimo metu imsis veiksmų siekdama sumažinti ar apsunkinti savo turtą, o ne apsiriboti kėlimu abejonių, jog šalis (atsakovas) galbūt buvo nesąžininga. Analizuojamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą siekiant sumažinti turimo turto vertę ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tik nurodė, kad prašomo panaikinti sandorio sudarymo faktas kelia abejonių atsakovės sąžiningumu. Tokia bendro pobūdžio abejonė nesukuria pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
20. Kiti ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą .
Teisėjas Gintaras Pečiulis