Administracinė byla Nr. I-2922-815/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00490-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 1.3, 6.6.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1. Pareiškėjas B. Š. skunde (b. l. 1-11), kurį vėliau patikslino (b. l. 37-48), teismo prašo:

1.1. atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti;

1.2. panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1D-11505 (11);

1.3. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 13 539,80 Lt, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.;

1.4. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 15 571,68 Lt, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.;

1.5. priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 7 758 Lt, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

1.6. sustabdyti administracinę bylą dalyje dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013 ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Be to, pareiškėjui paskirta pensija buvo papildomai sumažinta pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino valstybinių pensijų mažiną pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjo teigimu ši nepriemoka turi būti priteisiama. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymas pagal to paties įstatymo 15 straipsnio nuostatas turėjo būti nutrauktas nuo 2013 m. sausio mėn., tačiau šių nuostatų galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl prašė bylos nagrinėjimą toje dalyje sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013 ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.

II

Atsakovė atsiliepime į su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti (b. l. 29–31, 62–65). Paaiškino, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą, nes praėjo daugiau kaip 3 metai nuo pirmos perskaičiuotos pensijos gavimo. Prašymas dėl termino atnaujinimo nepagrįstas, todėl prašė skundą atmesti. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti. Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nenumato galimybės dalyje bylą sustabdyti, o kitoje dalyje išnagrinėti iš esmės, todėl prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą visa apimtimi.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1.1. Pareiškėjas nuo 2000 m. spalio 1 d. įgijo teisę į valstybinę pensiją neterminuotam laikui (Ministerijos 2000 m. lapkričio 8 d. išvada Nr. 16968 (b. l. 54)); išvadoje Nr. 16968 nustatytas pareiškėjo valstybinės pensijos dydis – 1917,51 Lt (b. l. 54). Remiantis Tarnybos 2013 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 11PP(P)-7432 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. paskirta valstybinė pensija mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnius bei Valstybinių pensijų 3 straipsnio 3 dalį (b. l. 60-61).

1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 9 d. prašymą, kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė išmokėti susidariusią paskirtos valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 56-57), 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. 1D-11505(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ (b. l 58-59) atsisakė pareiškėjui išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką.

2. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas B. Š. prašo priteisti neišmokėtos valstybinės pensijos dalį, be kita ko, mažintos pagal Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnių nuostatas, taip pat Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2.1. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo skundas ta apimtimi, kuria grindžiamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

2.2. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pagal šį įstatymą valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu valstybinė pensija pagal šias nuostatas perskaičiuota nebuvo – paskirtos valstybinės pensijos), ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, skirtumas. Valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016–2018 metais įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi šiuo metu atsakovas Lietuvos valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą sugrąžinti pareiškėjui kompensuojamos pensijos dalį ir šio įsipareigojimo vykdymo terminų bei tvarkos nepažeidžia, tai, pasikeitus aplinkybėms, neliko ginčo dalyko. Pareiškėjo turtinės teisės nėra pažeidžiamos, todėl skundas atmetamas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

2.3. Nors pareiškėjas teigia, kad jam valstybinė pensija buvo neteisėtai ribojama pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, t. y. nuo 1,5 VDU iki 1,3 VDU, tačiau, įvertinus Tarnybos 2013 m. gruodžio 19 d. pažymą Nr. 11PP(P)-7432 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (b. l. 60-61), matyti, jog bendroji pensija (tiek senatvės, tiek valstybinė) buvo mažinamos tik iki 1,5 VDU, todėl ir šioje dalyje pareiškėjo reikalavimo negalima laikyti pagrįstu.

3. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 1D-11505 (11), atmetus pareiškėjo pagrindinius reikalavimus priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, taip pat negali būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo B. Š. skundą atmesti kaip nepagrsįtą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                               Egidija Puzinskaitė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                                  Ernestas Spruogis