Civilinė byla Nr. 2A-196/2012

             Procesinio sprendimo kategorijos 27.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-194/2010 pagal ieškovų A. K. ir V. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Veiklūnė“ ir jos direktorei J. K. dėl juridinio asmens veikos tyrimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. K. ir V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl  juridinio asmens UAB „Veiklūnė“ veiklos tyrimo ir nurodė, jog šios bendrovės veikla yra netinkama dėl bendrovės direktorės J. K. netinkamo valdymo, todėl kaip išeitį siūlė ir ieškiniu prašė nušalinti direktorę nuo pareigų, pašalinti direktorę iš UAB „Veiklūnė“ valdybos, uždrausti J. K. 5 metus būti renkamai į UAB „ Veiklūnė“ valdybos narius.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonė veikia tinkamai ir pelningai ir kad patys ieškovai trukdo normaliam bendrovės funkcionavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovei J. K. po 1 250 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei po 116 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išimtinai privataus verslo akcininkų ginčas, todėl sprendė, kad teismas neturi diskrecijos ir viešo intereso gynimo funkcijos. Atitinkamai dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisinį vertinimą atliko išimtinai pagal ieškovų, kaip privačių subjektų, pasirinktą ir ieškiniu pasiūlytą išeitį, t. y. nustačius netinkamą šios privačios bendrovės direktorės vykdomą  valdymą arba  neteisėtą direktorės veiklą,  teismas vertino, ar ieškovų ieškinyje nurodytas išeities variantas -  direktorės pašalinimas iš  direktorės pareigų ir iš valdybos bei uždraudimas būti 5 metus renkamai į šios bendrovės valdymo organų narius, yra tinkamas, ar tai yra tinkama priemonė išspręsti šio privataus ūkio subjekto problemą.

Nustatė, kad Valstybinių institucijų išvadų ar rekomendacijų dėl šio privataus ūkio subjekto neteisėtos ar netinkamos veiklos, nekokybiško verslo vykdymo nėra, nėra ir vietos savivaldos organų nusiskundimų dėl nekokybiškos, blogos prekybinės veiklos ar blogo aptarnavimo, vykdant privatų verslą Šiaulių mieste, Šiaulių miesto centriniame bulvare bei kitose Šiaulių miesto centro gatvėse. Taip pat nustatė, kad nėra ir nuomininkų, kuriems  UAB „Veiklūnė“ teikia nuomos paslaugas, nusiskundimų  dėl blogo nuomos paslaugos administravimo.

Teismas, išanalizavęs auditoriaus ataskaitą, nustatė, jog UAB „Veiklūnė“ vykdo dvi pagrindines veiklos rūšis - mažmeninę maisto produktų perkybą ir nuomos paslaugų teikimo veiklą. Pažymėjo, kad audito išvadoje yra nustatyta, jog viena iš UAB „Veiklūnė“ veiklos rūšių - prekybinė veikla yra nuostolinga, tačiau kitas veiklos segmentas - nekilnojamo turto nuomos veikla, yra pelninga ir, vertinant apskritai, UAB  „Veiklūnė“ veikla yra pelninga. Auditorė nustatė, jog direktorė akcininkams nepateikė visos informacijos  akcininkams apie atskirus bendrovės veiklos segmentus ir apie nuostolingą bendrovės prekybos veiklą. Teismas konstatavo, kad tai yra vertinama kaip direktorės pareigų atlikimo defektas, tačiau pabrėžė, kad nėra nustatyto tyčinio duomenų slėpimo, netinkamo bendrovės turto valdymo ar jo netinkamo panaudojimo atvejų, neteisėtų sutarčių, nuostolingų sandorių sudarymo ir  netinkamo sandorių, nenaudingo bendrovei piniginių lėšų pervedimo ar kitokio bendrovės turto netinkamo naudojimo atvejų. Nurodė, kad  bendrovės sutartys su tiekėjais ir atsiskaitymas su mokesčių administratoriais yra vykdoma tinkamai ir laiku. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, jog direktorės atliekamas bendrovės valdymas yra tinkamas.  Atkreipė dėmesį, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vykdoma primityviu rankiniu būdu, o abu ieškovai patys niekuo nepadėjo ir neprisidėjo prie bendrovės apskaitos modernizavimo, neskyrė lėšų ir nebalsavo už tai, kad bedrovės apskaitos vedimas būtų pakeistas, kad būtų kompiuterizuotas, kad būtų įvestos specialios apskaitos programos, todėl teismas sprendė, kad yra nepagrįsti ieškovų reikalavimai dėl direktorės aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Vertino kaip nepagrįstus ieškovų  teiginius, jog direktorė toleruoja per didelį prekyboje dirbančių darbuotojų - giminaičių skaičių. Nustatė, kad giminaičiai nebedirba, o prekyboje dirbančiųjų skaičius buvo nuolat mažinamas, kaip ir mažinamos prekybos veiklos apimtys, t. y. nuostolingos veiklos apimtys. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad bendrovės direktorė netinkamai administravo visas šios bendrovės veiklos sritis. Pažymėjo, kad direktorės duomenų nepateikimas akcininkams nėra ta tiesioginė priežastis, dėl ko nebuvo pasiektas didžiausias šios bendrovės pelningumas. Remdamasis auditoriaus išvada, teismas nurodė, kad viena iš didžiausių pelningumo nepasiekimo priežasčių yra ta, jog pats ieškovas A. K. valdybos posėdžiuose nuolat balsavo prieš nuomos sutarčių sudarymą su direktorės pasiūlytais ir surastais nuomininkais. Papildomai nurodė, kad bendrovės veiklos pelningumo rodiklio kritimui turėjo įtakos ir tokie veiksniai kaip Šiaulių miesto centrinio bulvaro renovacijos bei kapitalinės rekonstrukcijos darbai, kurie lėmė prekeivių srauto sumažėjimą, kas reiškia, kad prekybos apimtys sumažėjo dėl išorinių, ne nuo direktorės valdymo priklausančių priežasčių. Taip pat nurodė, kad pelningumo mažėjimą lėmė dėl visą šalį apėmusio sunkmečio sumažėjusios nuomos kainos, kas taip pat yra objektyvi priežastis, paaiškinanti bendrovės pelningumo sumažėjimą. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, jog direktorė tyčia, sąmoningai veikė akcininkų nenaudai ir sąmoningai siekė veiklos  nuostolingumo, darė išvadą, jog ieškovai neįrodė, jog direktorės administravimo veikla bendrovėje yra netinkama. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, teismas ieškinio reikalavimus pripažino nepagrįstais ir neįrodytais.

Teismas nurodė, kad akcininkams nesusitariant dėl tolesnio šios bendrovės UAB „Veiklūnė“ vykdomos veiklos strategijos,  yra vienintelis kelias – akcininkų turto atidalinimas reorganizacijos būdu, tačiau ieškovai, reikšdami šį ieškinį, nekėlė ir nenurodė tokio ieškinio tenkinimo būdo, o teismas, neturėdamas iniciatyvos teisės, darė išvadą, jog ieškovų prašomas taikyti būdas – direktorės eliminavimas iš šios bendrovės veiklos ir jos teisių apribojimas 5 metų laikotarpiui, neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų pagal LR CK 2.131 str. nuostatas, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, yra neadekvatus direktorės konstatuotam pažeidimui - informacijos nepateikimui apie nuostolingą prekybinę veiklą. Pažymėjo, kad valdymo organo nario pašalinimas būtų adekvatus tik nustačius to nario  tyčinius veiksmus, sąmoningus bendrovės turto netinkamo naudojimo atvejus, sudarytus netinkamus, prieštaraujančius įmonės veiklai sandorius, piniginių lėšų nepagrįsto naudojimo atvejus, o tokių faktų byloje nebuvo nustatyta.   

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas A. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. nustatyti, kad UAB „Veiklūnė“ direktorės J. K. veikla yra netinkama, pašalinti ją iš UAB „Veiklūnė“ direktorės pareigų, valdybos ir uždrausti J. K. 5 metus būti renkamai į UAB „Veiklūnė“ valdymo organų narius. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1. Pagal CK 2.131 str. 1 d. teismas, nustatęs, kad juridinio asmens valdymo organo veikla netinkama, gali taikyti vieną šio straipsnio 1 dalyje išvardytų priemonių ir, taikydamas įstatymo išvardytas priemones, teismas nesaistomas pareiškėjo prašymo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis yra saistomas ieškovų siūlomos taikyti priemonės - direktorės J. K. eliminavimo iš UAB „Veiklūnė“ veiklos.

2. Skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, nes jame nustatoma, kad direktorė teikdama klaidinančią informaciją akcininkams padarė pažeidimą, tačiau teismas tame pačiame sprendime vertina, kad direktorė bendrovę valdo tinkamai. Toks sprendimas neaiškus, nenuoseklus ir nelogiškas.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netinkamą bendrovės direktorės pareigų vykdymą siejo išskirtinai su jos tyčiniais veiksmais, nes netinkamas bendrovės direktorės pareigų atlikimas gali pasireikšti ir aplaidumu, kvalifikacijos stoka, neatsargumu.

4. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad bendrovės direktorė, nepaisant ieškovų teikiamų skaičiavimų, iš kurių matyti, kad bendrovės vykdoma mažmeninė prekyba yra nuostolinga, vis tvirtina atvirkščiai, kad prekybinė veikla yra pelninga, teikia akcininkams klaidingus skaičiavimus, ir nesiima dėl šio problemos sprendimo jokių priemonių, mažina bendrovės ir akcininkų turtą, pažeidžia pagrindinį bendrovės tikslą – pelno siekimą, teikia neobjektyvią, klaidingą informaciją akcininkams. Visa tai pasitvirtino atlikus teismo paskirtą ekspertizę. Dėl šios priežasties laikytina, kad ieškovai ieškinį įrodė.

5. Teismas ginčijamame sprendime nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Veiklūnė“ direktorė J. K. tyčia, sąmoningai veikė akcininkų nenaudai, tačiau byloje surinkti įrodymai – ieškovų sistemingi prašymai bei nurodymai, kad bendrovės vykdoma veikla yra nuostolinga, kad direktorės teikiami skaičiavimai yra klaidingi, prašymas sušaukti šiems klausimams spręsti visuotinį akcininkų susirinkimą, direktorės bei valdybos pirmininkės J. K. šių ieškovų prašymų ir nurodymų ignoravimas ir kt., byloja apie sąmoningą, tyčinį tokį bendrovės direktorės veikimą.

6. UAB „Veiklūnė“ įstatų 2.1 p. numato vieną iš bendrovės galimų ūkinės komercinės veiklos rūšių – mažmeninę prekybą nespecializuotose parduotuvėse. Tačiau ši bendrovės įstatų nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti bendrovę verstis būtent šia veiklos rūšimi. Tai prieštarautų CK 2.74 str. 1 d., kuri numato, kad privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Dėl to teismo išvada, kad verstis mažmenine prekyba bendrovė privalo pagal įstatus, o norint šios veiklos atsisakyti, turi būti pakeisti įstatai, yra neteisinga. Be to, UAB „Veiklūnė“ direktorė J. K., siūlydama keisti įstatus, niekada nekėlė klausimo, susijusio su mažmeninės prekybos atsisakymu.

7. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal ABĮ 37 str. 10 d. 4 p. bendrovės vadovas atsako už teisingos informacijos pateikimą akcininkų susirinkimui bei valdybai. Taigi įstatymai imperatyviai reglamentuoja būtent ūkio subjekto vadovo atsakomybę už tinkamą apskaitos tvarkymą, teisingų finansinių rodiklių pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, akcininkams. Tai, kad buhalterinė apskaita UAB „Veiklūnė“ nebuvo tvarkoma tinkamai, patvirtina auditorės ataskaita byloje, tai pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas. Dėl šios priežasties neaišku, kodėl teismas skundžiamame sprendime ieškovus įvardino kaip atsakingus už netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pripažino bendrovės direktorės veiklą tinkama. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas A. K. valdybos posėdžiuose balsavo prieš nuomos sutarčių sudarymą ir taip trukdė direktorei vykdyti savo pareigas, nes ieškovas balsuodavo tik prieš jau sudarytas nuomos sutartis, kurios buvo nepalankios bendrovei.

8. Byloje esant eksperto išvadoms, patvirtinančioms bendrovės direktorės netinkamą veiklą, ir teismui nepateikus nesutikimo su tokiomis eksperto išvadomis motyvų, teismo išvada, kad UAB „Veiklūnė“ direktorės veikla yra tinkama, yra logiškai nepaaiškinama, aiškiai nepagrįsta, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgiant į vadovo padidintą atsakomybę, pareigą veikti kvalifikuotai.

9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į atsakovės kaltę bei neįvertino, jog byloje esančiais įrodymai buvo įrodytas ieškinio pagrįstumas.

Atsakovas UAB „Veiklūnė“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo savo nuožiūra ir pasirinkimu taikyti priemones, kurių ieškovai taikyti neprašė. Auditorės rekomendacijos kuo skubiau reorganizuoti bendrovę padalijimo būdu teismas negalėjo įgyvendinti, nes bendrovės reorganizacija gali vykti tik griežtai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, kurios teismas negali pakeisti savo sprendimu. Bendrovės reorganizacija nėra šios bylos ieškinio dalykas, todėl teismas negali savarankiškai keisti ieškinio dalyką ar pagrindą.

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, šį savo teiginį grįsdamas išimtinai ekspertizės išvadomis. Teismas savo sprendimą grindė ne tik ekspertizės išvadomis, bet ir visais kitais byloje surinktais įrodymais, kurie leido teismui įvertinti ne tik ekspertizės vertintos bendrovės veiklos rezultatus, bet ir jų priežastis, o taip pat pačių ieškovų nesąžiningą elgesį, nulėmusį bendrovės lėtą pelno augimą.

3. Ieškovai įrodinėja, kad neteisėta direktorės veikla pasireiškė tuo, kad ji nenutraukė mažmeninės prekybos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, to nėra galimybės padaryti dėl nepakeistų įstatų. Be to, prekybinės veiklos atsisakymas nebūtų tikslingas, ką patvirtina ir ekspertizė nagrinėjamoje byloje.

4. Ieškovai gavo informaciją, kurios prašė – išimtinai apie faktiškai vykdomą prekybos veiklą, kuri nebuvo nuostolinga. Sąnaudos, nurodytos auditorės ir sudarančios prekybinės veiklos nuostolingumą, neatsirado ir niekaip nepriklausė nuo direktorės vadovavimo bendrovei, todėl direktorė nurodė tik nuo jos vadovavimo priklausančios faktinės prekybos veiklos rezultatus per tiriamąjį laikotarpį.

5. Teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tik tai, kad teismui įvertinus abiejų šalių pateiktus įrodymus nebuvo priimtas apeliantui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti teismą pažeidus įrodymų vertinimą reglamentuojančius įstatymus.

6. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas ieškinį atmetė, todėl pagrįstai iš pralaimėjusios šalies priteisė atstovavimo byloje išlaidas.

Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visą bylos medžiagą, visus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas. Šį savo teiginį atsakovė grindžia iš esmės tapačiais argumentais kaip ir UAB „Veiklūnė“ grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą, ir pirmosios instancijos teismas grindžia skundžiamą sprendimą.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CK 2.126 straipsnio ketvirtosios dalies bei 2.124 straipsnio nuostatomis, teismas priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jeigu yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė netinkamai. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo turinys - juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumas, o tokio tyrimo pagrindas - aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad tokia veikla yra netinkama.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, netinkama veikla pagal CK 2.124 straipsnį apima juridinio asmens valdymą ir jo dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Tokia netinkama veikla reiškia CK 2.86 - 2.87 straipsnių pažeidimą, pareiškėjas turi konkrečiai nurodyti, kuo tokia netinkama veikla pasireiškia, atsižvelgiant į CK 2.86 straipsnyje įtvirtiną juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumą, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens valdymo organų narių pareigas. Pagal CK 2.87 straipsnio antrąją, trečiąją bei penktąją dalis, juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie asmeninių interesų prieštaravimą ar galimą prieštaravimą juridinio asmens interesams.

Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002). Toks veiklos tyrimas, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, yra CK reglamentuotas teisinis būdas, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iš tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas), nes tik ištyrus bendrovės ir jos valdymo organo veiklą bei nustačius, jog ji yra netinkama, teismas turi įvertinti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir, esant pagrindui, taikyti vieną iš CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių.

Teismas savo sprendimą grindė ne tik bendrovės audito išvadomis, o surinktų įrodymų visuma, kas leido objektyviai įvertinti UAB ,,Veiklūnė“ veiklą per atitinkamą 2005-2008 m. laikotarpį.

Apeliantas akcentuoja esminį bendrovės tikslą pastoviai gauti iš vykdomos veiklos pelną, nurodo, kad viena iš bendrovės veiklos sričių mažmeninė prekyba yra nuostolinga, tačiau bendrovės direktorė J. K. sąmoningai šios problemos nesprendžia.

UAB ,,Veiklūnė“ veiklą sudaro dvi sritys: patalpų nuoma ir mažmeninė prekyba. Audito išvadose yra vienareikšmiškai nurodyta, kad 2005-2008 m. UAB ,,Veiklūnė“ mažmeninė prekyba maisto produktais buvo nuostolinga. Tačiau bendrovės nuostolius lėmė ne juridinio asmens valdymo organų veikla, bet bendrovės patirti nuostoliai ir kreditoriniai įsipareigojimai, atsiradę iki tiriamojo laikotarpio. Atsakovo UAB ,,Veiklūnė“ direktore J. K. dirba nuo 1999 m. kovo 1 d., iki šio momento bendrovės vadovu buvo ieškovas A. K. Pagal 1999 m. rugsėjo 30 d. bendrovės balanso duomenis jos prekybinės skolos siekė 575 672 Lt, finansinės skolos 67 500 Lt, kitos mokėtinos sumos 8 4347 Lt, skolos mokesčiams, socialiniam draudimui 56 656 Lt, viso 884 175 Lt. Šios aplinkybės ieškovo nepaneigtos. Vertinant bendrovės nuostolingą veiklą dėl mažmeninės prekybos, yra reikšmingos ir kitos aplinkybės, t. y. kad bendrovė privalėjo mokėti bankams palūkanas už senas paskolas, įtakos turėjo morališkai pasenęs inventorius, skirtas prekybinei veiklai vystyti ir kurios buvo užpajamuotos kaip ilgalaikis turtas, kurio vertė 30 034,55 Lt, o įsigijimo savikaina 117 093 Lt, sandėliuose buvo sukaupta neturinčių paklausos dideli prekių kiekiai.

Audito išvadose yra nurodyta, kad tiriant visuotinių akcininkų susirinkimų bei valdybos posėdžių protokolus yra nustatytas dėsningumas, kad apeliantas A. K., pasinaudodamas 43,68 proc. turimų akcijų balsavo prieš ekonomiškai naudingus bendrovei pasiūlymus, t. y. nesutikdavo išnuomoti laisvas patalpas dėl per mažos kainos, praėjus kuriam laikui šios patalpos buvo išnuomojamos už dar mažesnę kainą (T. 3, audito išvados b. l. 13-14).

Nuostolius lėmė ir objektyviosios, nesusijusios su bendrovės vykdymu, priežastys. Mažmeninės prekybos apyvarta parduotuvėje-kavinėje adresu (duomenys neskelbtini) sumažėjo dėl 2005 m. rugpjūčio – 2009 m. rugsėjo mėn. vykdomo pėsčiųjų gatvės remonto. Tiriamuoju laikotarpiu Šiaulių mieste susiklostė sudėtingos ekonominės sąlygos: savo veiklą pradėjo ,,Vilniaus prekyba“, pradėjo kurtis didieji prekybos centrai. UAB ,,Veiklūnė“, dalinai keisdama savo veiklą, nutraukdama nuostolingai dirbančių padalinių veiklą, sumažindama darbuotojų skaičių ir išnuomodama patalpas, sugebėjo mokėti atleidžiamiems darbuotojams išeitines pašalpas, atsiskaityti su tiekėjais, t. y. bendrovė dirba pelningai, neturi kreditorinių įsipareigojimų, kiekvienais metais akcininkams išmokami dividentai.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad neteisėta vienasmenio valdymo organo veikla pasireiškia tuo, kad direktorė J. K. nenutraukė mažmeninės prekybos veiklos, tačiau auditoriaus ataskaitoje konstatuota priešingai, kad didėjant nuomojamų komercinių patalpų pasiūlai, labai krito nuomos kainos, tačiau nutraukti atsakovo vykdomą prekybinę veiklą netikslinga. Bet kokia veikla vykdoma rinkos sąlygomis yra rizikinga, kad sumažinti verslo riziką, įmonės plečia savo veiklą, ieškodamos naujų veiklos sričių, o ne atsisako jau esamų verslo segmentų. Nežiūrint, kad UAB ,,Veiklūnė“ prekybinė veikla buvo nuostolinga, ji leidžia įmonei generuoti pinigų srautus. Išvadoje nurodoma, kad bendrovės veikla tęstina, bankroto galimybė negresia, bendrovės turtas yra realus iš jo gaunamos atitinkamos pajamos (T. 3, audito išvadų 3.2, 9 p.).

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi juridinio asmens veiklos tyrimas pradėtas dėl nustatytų direktorės neteisėtų veiksmų.

Netinkamos juridinio asmens veiklos priežastimi gali būti netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla. Įstatyme nedetalizuoti netinkamos veiklos požymiai, todėl aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti ieškovas. Apelianto nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens tyrimą. Tuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, tačiau tos veiklos veiksmų teisėtumo minėtoje nutartyje netyrė, o paskyrė bendrovei auditą. Auditorė, atlikusi UAB ,,Veiklūnė“ ekonominės-ūkinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., konstatavo, kad bendrovės valdymo organų narių ir vadovo veikla yra netinkama, tačiau ne tokia apimtimi ir pasekmėmis, kokias nurodo apeliantas.

Bendrovės direktorės per tiriamąjį laikotarpį pateikti vidinės apskaitos duomenys buvo netikslūs ir neatspindėjo realios mažmeninės prekybos maisto produktais būklės, akcininkai buvo klaidingai informuojami, kad prekybinė veikla nėra nuostolinga, konstatuojamas bendrovės akcininkų nesusikalbėjimas ir bendros veiklos strategijos nebuvimas, kas trukdo bendrovei gauti kuo didesnį pelną ir tokiu būdu didinti akcininkų nuosavybę.

Nagrinėjamu atveju nustatytų pažeidimų vertinimas priklauso ir nuo to, kaip ieškovai, būdami juridinio asmens valdymo organų nariai, reikalaudami kuo geresnių ekonomių rezultatų, prisidėjo prie bendrovės veiklos gerinimo, nes, kaip minėta, audito išvadose nustatyta, kad vienas iš pagrindinių akcininkų A. K., turintis 43,68 proc. UAB ,,Veiklūnė“ akcijų, daro neigiamą įtaką priimamiems sprendimams dėl patalpų išnuomojimo, dėl ko mažėjo įmonės pelnas, prarandamos pajamos, didėjo išlaidos patalpoms išlaikyti (audito išvadų 15 p.).

Auditoriaus ataskaitoje nurodoma, kad įmonės veikla yra vieninga, finansines ataskaitas įmonė pateikdavo ne pagal verslo segmentus, o pagal bendras finansines ataskaitas už atitinkamus ataskaitinius laikotarpius, bendrovėje niekada nebuvo vedama pilna ūkiskaita pagal vykdomą veiklą, nes per mažos bendrovės veiklos apimtys, atliktas tyrimas nenustatė vadovo nesąžiningos veiklos požymių.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, kad bendrovės ,,Veiklūnė“ direktorė J. K. tyčia veikė akcininkų nenaudai, savanaudiškai. Pagal turimas bendrovės veiklos sąlygas, atsižvelgiant į objektyviąsias galimybes jos veikla yra tinkama.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad direktorė tyčia ir sąmoningai teikė akcininkams klaidingą informaciją apie nuostolingą bendrovės prekybinę veiklą. Nurodytos sąnaudos, sudarančios prekybinės veiklos nuostolingumą, neatsirado ir nepriklausė nuo direktorės vadovavimo bendrovei, kuri nurodė tik nuo jos vadovavimo priklausančios faktinės prekybos veiklos rezultatus per tiriamąjį laikotarpį.

  Kadangi pareiškėjai V. G. ir A. K. reiškė pretenzijas dėl tariamų prekybinės veiklos nuostolių, direktorė ir valdyba pateikė jiems įmonės vidinėje apskaitoje naudojamą pelno paskaičiavimą išimtinai iš faktinės prekybinės veiklos, nenurodydami kaip prekybinės veiklos sąnaudas nenaudojamų prekybinei veiklai patalpų išlaikymo, nekilnojamojo turto mokesčių, atskaitymų už morališkai pasenusių prekių ir taros nurašymo išlaidas. A. K. ir V. G. gavo informaciją, kurios jie ir prašė – išimtinai apie faktiškai vykdomą prekybos veiklą, kuri, neskaitant anksčiau minėtų sąnaudų, nebuvo nuostolinga.

Pažymėtina, kad teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su atsakovės vadovavimu bendrovei ,,Veiklūnė“, teismas nenustatė, kad J. K.  sąmoningai ar aplaidžiai veikė akcininkų nenaudai, nepadarė jiems žalos, netgi ekonominio sunkmečio sąlygomis sugebėjo mokėti dividentus akcininkams, todėl nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos CK 2.131 str. numatytas poveikio priemones. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad priimtas sprendimas nėra palankus ieškovui, neduoda pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančius įstatymus.

Audito išvadose taip pat nėra rekomendacijos taikyti kokias nors priemones valdymo organams ar pačiam juridiniam asmeniui, išanalizavę bendrovės veiklą ir pagrindinių akcininkų tarpusavio santykius, ekspertai rekomendavo kuo skubiau reorganizuoti bendrovę padalijimo būdu.

   Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad  tolimesnis šio ginčo sprendimas  priklauso  nuo UAB ,,Veiklūnė“ akcininkų  iniciatyvos, galimas ginčo  sprendimo būdas - akcininkų turto atidalijimas reorganizacijos būdu, tačiau toks reikalavimas ieškovų nebuvo keliamas, jų prašomos taikyti atsakovei priemonės yra neadekvačios konstatuotiems pažeidimams.

Pagal bylos duomenys, bendrovės akcininkai dar 2005 m. buvo priėmę sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo, tačiau šis sprendimas liko neįgyvendintas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodomais motyvais.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinio skundo, bylos rezultatas yra palankus atsakovui UAB „Veiklūnė“ ir jos direktorei J. K. Atsakovas UAB „Veiklūnė“ pateikė prašymą priteisti 400 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šį prašymą pagrindė byloje esančiais įrodymais – mokėjimo nurodymu (T. 4, b. l. 10). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nuostatas bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.), atsakovo prašoma priteisti suma vertintina kaip pagrįsta ir jam priteistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Veiklūnė“ (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                      Danutė Milašienė

Vytas Milius

Gintaras Pečiulis