Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-145/2012
Pranešėja Laureta Ulbienė
Teisėjas Viktor Voicechovskij Teisminio proceso Nr. 97-1-00428-06
(S)
Procesinio sprendimo kategorija :
2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teisėjų Jūratės Damanskienės, Stasio Lemežio,
sekretoriaujant Vaivai Jasudavičiūtei, Linai Butkuvienei, Ingridai Ablačinskaitei,
dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,
nuteistiesiems S. L., L. L.,
gynėjams adv. Valdemarui Koltušui, Bogdan Jermak,
nukentėjusiesiems J. B., F. G., G. G., R. G., P. S.,
nukentėjusiojo J. B. atstovui adv. Jan Kučynski,
nukentėjusiųjų F. G., G. G., R. G. atstovui adv. Ignatijui Šuškevič,
teismo medicinos ekspertui Jonui Paliuliui,
vertėjams Irinai Pilžis, Oksanai Jakšto, Vilmai Šteiner, Olgai Kovzan, A. Š., Oksanai Nemand,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. L. ir L. L. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda; L. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose; A. L. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus.
Iš S. L. priteista R. M. 200 Lt turtinės žalos, R. G. – 23 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos, iš viso 2023 Lt. Iš S. L. priteista F. G. 1500 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Iš L. L. priteista J. B. 929,49 Lt turtinės žalos, 4800 Lt neturtinės žalos bei 3000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, iš viso 8 729,49 Lt.
Nutrauktas procesas dėl F. G. ieškinio priteisti iš A. L. 1385 Lt turtinės žalos jam mirus. Nutrauktas procesas dėl G. G. ieškinio dėl 160 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš A. L. jam mirus.
Atmestas G. G. ieškinys dėl 160 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš L. L..
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, n u s t a t ė :
S. L. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su A. L. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus), kaip bendravykdytojai bendrininkų grupėje, 2006-08-28 apie 1.30 val. Eišiškių mieste, Vilniaus gatvėje, šalia namo Nr.45, tai yra viešojoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, o L. L. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje tyčia nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą, o būtent:
2006-08-28 apie 1.30 val. Eišiškių mieste, Vilniaus gatvėje, šalia namo Nr. 45, kaltinamieji S. L. ir A. L. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus) be jokios priežasties priekabiavo prie P. S., kuris išlipo atlikti gamtinius reikalus iš R. M. automobilio Ford Sierra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame liko sėdėti R. M. ir B. M.. Kai S. L. užsimojo ir norėjo suduoti į veidą, P. S. nubėgo prie automobilio ir kai bandė į jį įlipti S. L. du kartus koja spyrė jam į dešinę blauzdą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to S. L. užšoko ant automobilio Ford Sierra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangčio bei stogo ir kojomis išdaužė automobilio galinio lango stiklą bei sulankstė stogą, padarydamas R. M. 200 Lt žalą. Tuo metu kai prie šios vietos privažiavo F. G. automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. G. ir kuriame dar važiavo R. G., J. B. ir A. B., A. L. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus) užšoko ant šio automobilio variklio dangčio ir kojomis bei kumščiu išdaužė automobilio priekinio ir galinio langų stiklus, įlenkė priekinį dešinįjį sparną bei variklio dangtį, padarydamas F. G. 1140 Lt turtinę žalą. Kai G. G., R. G., J. B. ir A. B. išlipo iš automobilio, iš savo namo kiemo išbėgo L. L., kuris kumščiu sudavė J. B. į žandikaulį iš dešinės pusės, dėl ko pastarasis nukrito ant žemės ir jį gulintį L. L. spardė kojomis, ko pasėkoje J. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniajame paakyje, dešiniajame žande ir smakre bei dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas ties 34 ir 48 dantimis, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta J. B. sveikata. Kai likęs prie automobilio R. G. bandė traukti nuo automobilio brolius L., S. L. koja spyrė jam į kairę šlaunį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. L. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus) kumščiu sudavė pastarajam vieną kartą į kaktą, sukeldamas R. G. fizinį skausmą. Kai G. G. bandė apginti R. G., A. L. (kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus) sudavė G. G. į veidą kietu bukabriauniu daiktu, padarydamas jam kraujosruvą kairės akies voke ir įbrėžimą dešinės akies voke, kas nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą.
Nuteistasis S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes mano, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir dėl to apelianto atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apelianto nuomone teismas, vertindamas bylos duomenis (nukentėjusiųjų P. S., R. G. ir liudytojo B. M. parodymus, o taip pat specialisto išvadas Nr. Nr. G5138/06(01), G 1768/07(01), Nr. G 5133/06(01) ir G 1767/07(01), įvykio vietos apžiūros protokolą) ir spręsdamas jo kaltės bei veikos kvalifikavimo klausimą, padarė netinkamas išvadas.
Apeliantas pabrėžia, kad tarp P. S., B. M., R. M. ir G. G., R. G., J. B. parodymų yra žymūs nesutapimai, netgi esminiai prieštaravimai, kurių teismas neišanalizavo ir neįvertino, netgi priešingai, pažymėjo, kad tokie parodymai papildo vienas kitą.
Nuteistasis S. L. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad konfliktas prasidėjo ne jo namo kieme, o gatvėje ir kad, būtent, jis ir jo brolis pradėjo muštynes. Apeliantas nurodo, kad, būtent, P. S. ir R. M. pamatę jį ir brolį namo kieme, praėjo kabinėtis, reikalavo pasakyti kur yra J. R., tokiu būdu tarp jų prasidėjo konfliktas, A. B. spyrė apeliantui koja, po to prasidėjo muštynės, nuo smūgių apeliantas nukrito. Kai vaikinai atsitraukė, jis pradėjo ginti brolį, kurį mušė vaikinai. Nurodo, kad tuo metu vyko abipusiškos muštynės.
Apeliantas teigia, kad netgi iš nukentėjusiojo R. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, galima padaryti vienareikšmišką išvadą, kad konfliktas prasidėjo, būtent, namo kieme. Teigia, kad konfliktas kilo dėl to, kad namo kieme pašalinis žmogus pradėjo atlikinėti gamtinius reikalus, tas konfliktas vėliau, po brolių B. ir G. atvykimo, peraugo į abipusiškas muštynes. Apeliantas pažymi, kad visi nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad prasidėjęs konfliktas buvo abipusiškas, muštynės taip pat, todėl, jo nuomone, nukentėjusieji tą faktą pripažino.
Nuteistasis S. L. nurodo, kad muštynių dalyviams buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, padarytas fizinis skausmas, tame tarpe ir jam, taip pat konflikto metu buvo apgadintas turtas, tarp jaunų žmonių kilo abipusiškas konfliktas, kurio metu faktiškai visi ir nukentėjo, kai kuriems buvo padaryta žala, pasireiškusi turto apgadinimu, tačiau padaryta žala menka, mažareikšmė. Apelianto nuomone, jeigu čia ir yra viešosios tvarkos pažeidimas, tai būtent iš to žmogaus, kuris norėjo atlikti gamtinius reikalus svetimo žmogaus uždaroje teritorijoje, pusės, o ne iš apelianto pusės. Teigia, kad, būtent, P. S. veika ir išprovokavo konfliktą.
Apeliantas taip pat pabrėžia, kad teismo nuosprendyje nėra pažymėta, kokiu būdu buvo nustatyta, kad būtent apeliantas padarė R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, apie tai, pasak apelianto, nėra jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų. Jis teigia, kad nežymiai ką nors sužaloti galėjo tik gindamasis. Nuteistasis S. L. nurodo neneigęs, kad abipusiškos muštynės išsiplėtė ir į gatvę, tačiau tai įvyko labai greitai, be jokios tvarkos pažeidimo elementų, todėl nebuvo jokios viešosios tvarkos pažeidimo, visais atvejais jo elgesys nepasiekė tokio lygio, kad jo elgesį būtų galima vertinti įžūliu, kaip tai įvertino teismas. Apelianto teigimu, jo veiksmuose 2006-08-28 Eišiškių m. prie pastarojo namo nebuvo viešosios tvarkos pažeidimo, jokio įžūlumo, nepagarbos aplinkiniams, visuomenės tvarkos sutrikdymo, todėl nuteistasis S. L. mano, kad yra pagrindo prašyti apeliacinę instanciją jį išteisinti. Jo nuomone, kilęs ginčas, konfliktas ir muštynės spręstinos privataus kaltinimo tvarka.
Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje nebuvo iškviesti ir apklausti kai kurie asmenys, lyg ir matę įvykį, kurių parodymai, apelianto nuomone, galėjo giliau ir plačiau atskleisti įvykio eigą.
Nuteistasis L. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį bei atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus L. M., P. G. (nurodo, kad anketiniai duomenys yra baudžiamojoje byloje). Nuteistasis skunde nurodo, kad susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga pastebėjus tam tikrus prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų, liudytojų bei kitų įrodymų, bylą kontroliuojančiam prokurorui buvo pateikęs prašymą atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuris buvo atmestas motyvuojant tuo, kad byla su kaltinamuoju aktu jau perduota teismui. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylą, apsiribojo tik nukentėjusiųjų bei juos palaikančių liudytojų parodymais, tarp kurių, pasak apelianto, prieštaravimų buvo labai daug ir jie dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nebuvo pašalinti nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo nagrinėjimo metu. Anot apelianto pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2006-08-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, tačiau visiškai nutylėjo apie tokią svarbią aplinkybę, kad įvykio metu jokių automobilių stiklų šukių, gulinčių prie apžiūrimų sugadintų automobilių, neaptikta. Nuteistasis L. L. dėmesį atkreipia ir į tai, kad automobilio FORD SIERRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įvykio vietoje, o tik privažiavo leidus vienam policijos pareigūnui, kuris, kaip teigia apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu pasirodė esąs nukentėjusiojo R. M. draugas.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad įvykio vieta yra L. L. namų valda (kiemas) ir konfliktas tarp nukentėjusiųjų R. M., P. S., G. G., R. G., J. B. ir kaltinamųjų S. L. bei A. L. prasidėjo L. L. namo kieme, kur nukentėjusieji R. M., P. S., G. G., R. G., J. B. bei liudytojas A. B. buvo užėję be namo valdos savininko leidimo tikslu sumušti brolius L. dėl ankstesnių nesusitarimų. Taip pat nuteistasis L. L. atkreipia dėmesį į tai, kad jis, būdamas žymiai vyresnis už nukentėjusiuosius R. M., P. S., G. G., R. G., J. B., neturėjo jokių bendrų reikalų su pastaraisiais ir, anot apelianto, suprantama, kad neturėjo jokio tikslo konfliktuoti arba kitaip aiškinti santykius su nukentėjusiaisiais.
Pasak nuteistojo L. L. nukentėjusiojo J. B. parodymai dėl kasteto sudavimo į veidą visiškai nėra patvirtinti bylos medžiaga, kitais rašytiniais įrodymais. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kito kaltinamojo veiksmų J. B. atžvilgiu, o pagal J. B. parodymus pastarasis sudavė jam ne mažiau 5 smūgių koja. Apeliantas teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nutylėjo apie 2007-03-30 S. L., A. L. surašytus prašymus dėl J. B., A. B., P. S., R. G., G. G. veiksmų ištyrimo, nors, pasak apelianto, pagal šiuos prašymus turėjo būti priimtas atskiras procesinis sprendimas. Nurodo, kad jokios teismo reakcijos nesulaukė 2007-04-23 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2007-04-17 apelianto Šalčininkų r. PK pateiktą skundą dėl J. ir A. B. grasinimų susidoroti reikalaujant pinigų. Apeliantas teigia, kad minėtame skunde buvo nurodęs, kad 2007-04-13 Šalčininkų rajono PK patalpose, 3 aukšte, prie jo buvo priėję broliai J. ir A. B. bei dar vienas jam nepažįstamas asmuo, kurie grasindami fiziniu susidorojimu reikalavo iš apelianto pinigų.
Teismo posėdyje nuteistieji S. L. , L. L. , jų gynėjai prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroras, nukentėjusysis R. G., nukentėjusiųjų atstovai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų S. L. ir L. L. apeliaciniai skundai atmestini.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteisti S. L. ir L. L., yra pagrįstas ir teisėtas , teismo išvados dėl jų veiksmų kaltumo yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie , sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis, yra tinkamai įvertinti.
Apylinkės teismas, pripažindamas S. L. ir L. L. kaltais, priešingai nei teigia apeliantai , pagrįstai nustatė, kad jie jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne jų gyvenamojo namo kieme , o pro jų namą praeinančioje gatvėje, be to pagrįstai nustatė, kad konfliktas prasidėjo ne nukentėjusiųjų iniciatyva , o būtent brolių S. L. ir A. L.( kuris yra dabar miręs) iniciatyva ir tęsėsi dėl pastarųjų kaltų veiksmų ir kad į šį konfliktą vėliau nusikalstamais veiksmais įsivėlė jų tėvas L. L..
Tokias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina nukentėjusysis P. S., savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtinęs , kad aptariamo įvykio metu ir vietoje, jam išlipus iš R. M. vairuojamo automobilio Vilniaus g. Eišiškių mst. , prie jo priėję broliai L. pradėjo kibti , S. L. užsimojo , norėdamas jam suduoti į veidą, , bet nespėjo, nes jis puolė atgal į automobilį, tai S. L. spėjo jam įspirti į koją. Užsidarius automobilyje , išgirdo stiklų dužimą, ant jų automobilio salone pasipylė stiklo šukės. Jie išsigandę išvažiavo iš įvykio vietos , paskiau, paskambinus J. B., atvažiavusiam į tą vietą, kur jie buvo sustoję , grįžo atgal į įvykio vietą, kur matė sužalotus nukentėjusiuosius, apdaužytą G. G. automobilį ( t. 1 b.l. 118, 149-150, t. 2 b.l. 184-185, t. 4 b.l. 83.3);
Tą patį savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino nukentėjusysis R. M., patvirtinęs, kad aptariamo įvykio metu jam važiuojant automobiliu Ford Sierra , kurį jis vairavo, kartu su R. S. ir seserimi B. Vilniaus g. Eišiškių mst. , jis paprašytas R. S. sustojo, nes jis norėjo nusišlapinti bei toje vietoje turėjo privažiuoti brolių B. automobilis, į kurį R. S. turėjo persėsti. Išlipus R. S., prie jo priėjo pro šalį ėję broliai Sergejus ir A. L. , kurie pradėjo ant S. šaukti , keiktis. Jis užvedė automobilio variklį, kai kažkuris iš brolių pradėjo daužyti jo automobilį, užšoko ant bagažinės , perbėgo per stogą . R. S. įšokus į automobilį ir pradėjus važiuoti , išdužo automobilio galinis stiklas. Nuvažiavus apie 1 km nuo įvykio vietos, P. S. iškvietė policiją. Paskambinus G. R. ir pasakius, kad policija yra įvykio vietoje, jie sugrįžo. Matė J. B. užsidengusį ranka burną, jam bėgo kraujas (t. 1 b.l. 2, 86, 87, t. 2 b.l. 184, t.4 b.l. ) ;
Nukentėjusysis R. B. savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad įvykio vietoje ir laiku, privažiavus automobiliu VW Passat prie R. M. vairuojamo ir sustojusio automobilio , pamatė, kad broliai L. muša R. S. . Pastarajam įlipus į R. M. vairuojamą automobilį, vienas iš brolių L. užšoko ant R. M. bagažinės, išdaužė automobilio stiklą, kitas L. užšoko ant jų automobilio variklio dangčio ir daužydamas kumščiu į priekinį langą, sutrupino jo stiklą. Išlipus pasiaiškinti, kas vyksta, A. L. jam trenkė į kaktą, , S. L. jam spyrė kelis kartus į koją , po to L. pradėjo mušti brolį G. B.. Iš namo atbėgo L. L. ir kumščiu trenkė broliui J. B. į veidą (t. 1 b.l. 11, 116, t. 2 b.l. 186, t.4 b.l. 44.16);
Tą pačią įvykio situaciją savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino nukentėjusysis J. B., dėl nuteistojo L. L. veiksmų patyręs nesunkų sveikatos sutrikdymą (t.1 b.l. 10, 103-104,138, t. 2 b.l. 185, t.4 b.l. 44.15), nukentėjusysis G. G.( t.1 b.l.3, 12, 114,t. 2 b.l. 186, t.4 b.l. 44.15);
Liudytoja B. M., aptariamo įvykio metu buvusi brolio R. M. vairuojamame automobilyje , patvirtino tą pačią įvykio situaciją, kurią nurodė nukentėjusieji R. M., P. S. (t. 1 b.l. 121, t.2 b.l. 204). Liudytojas A. B., atvažiavęs į įvykio vietą nukentėjusiojo G. G. vairuojamu automobiliu, patvirtino aukščiau aptartų asmenų parodymus dėl brolių L. smurtinių veiksmų, dėl jų tėvo L. L. smurto prieš J. B., dėl automobilio daužymo (t. 1 b.l. 120, t.2 b.l. 204);
Liudytojai -policijos darbuotojai P. K., J. G. , P. P.( tuo metu buvęs stažuotoju) savo parodymais patvirtino, kad po iškvietimo atvažiavus aptariamu laiku ir vietoje į įvykio vietą, matė apgadintą automobilį VW Passat , po to į įvykio vietą grįžo apgadintas automobilis Ford Sierra, matė ant kelio stiklo šukes. Automobilio Ford Sierra vairuotojas R. M. sakė, kad toje pat įvykio vietoje buvo apgadintas jo automobilis, kad jis išvažiavo iš įvykio vietos išsigandęs, kad daugiau nesudaužytų automobilio. Matė sužalotą vieną iš B. , buvo sužalotas žandikaulis, kurčnebyliui- G. G. bėgo kraujas iš nosies , broliai L. buvo girti ( t. 1 b.l. 122-123, 127, 130-131, t. 2 b.l. 205, t.3 b.l. 49, t. 3 b.l. 44.16, 44.17, 44.18);
Tai, kad automobiliai Ford Sierra v/n (duomenys neskelbtini), VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti, patvirtina jų apžiūros metu nustatyti sugadinimai (t. 1 b.l. 21-22, 23-27). Nuteistųjų keliama versija , jog mineti automobiliai buvo sugadinti –sudaužyti ne nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, niekuo nepatvirtinta.
Kolegija, kaip ir apylinkės teismas, mano, kad aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, kad aptariamas įvykis įvyko ir tęsėsi Vilniaus gatvėje Eišiškių mst. , o ne nuteistųjų L. kieme, tą be aukščiau aptartų įrodymų, patvirtina ir pačių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai , kad tai įvyko Vilniaus gatvėje : S. L., apklaustas įtariamuoju 2007-03-14 ir vėliau , patvirtino, kad konfliktas su nukentėjusiaisiais įvyko jam su broliu A. einant Vilniaus gatve namo (jie gyvena (duomenys neskelbtini), t. 1 b.l. 30-31, 46), A. L., apklaustas įtariamuoju 2007-03-15, o taip pat ir taip pat ir vėliau , patvirtino , kad konfliktas su nukentėjusiaisiais kilo Vilniaus gatvėje, jam su broliu einant namo, ten jis ir vyko (t. 1 b.l. 51-52, 65). Nuteistojo S. L. apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad tai, jog konfliktas su nukentėjusiaisiais prasidėjo jų namų kieme, neva patvirtina nukentėjusiojo R. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Išanalizavus minėtus nukentėjusiojo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad konfliktas prasidėjo ne L. namo kieme, o pro jų namus praeinančioje Vilniaus g., kur jis buvo sustabdęs vairuojamą automobilį, kad P. S. galėtų persėsti į toje vietoje privažiavusį G. G. vairuojamą automobilį (t. 1 b.l. 2, 86). Liudytoja I. L., nuteistojo S. L. mama, o nuteistojo L. L. sutuoktinė savo parodymais patvirtino, kad įvykis buvo jų namo kieme (t. 1 b.l. 125,t.2 b.l. 205), tačiau kolegija, kaip ir apylinkės teismas tokiais parodymais netiki, nes ji kaip artimas šeimos narys, yra suinteresuota jos artimų asmenų likimu. Taip pat kolegija , kaip ir apylinkės teismas, nevertina kaip patikimo įrodymų šaltinio ir liudytojų P. G. , L. M. parodymų (t. 2 b.l. 205-t. 3 b.l. 20), šie liudytojai į procesą buvo iškviesti nuteistojo L. L. iniciatyva, byloje nėra duomenų, kad jie matė aptariamą įvykį. Jų pateikta informacija yra gana abstrakti, akcentuojant tik tai, kad viskas vyko L. kieme. Kolegija mano, kad šie liudytojai, kaip nuteistojo L. L. pažįstami, tokiais savo parodymais, bando padėti jam ir jo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nuteistasis S. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, aiškindamas, kad aptariamo įvykio laiku jo namų, esančių Vilniaus gatvėje jį ir brolį sumušė nukentėjusieji , vieni iš pradžių atvažiavę vienu automobiliu, o po to kiti atvažiavę kitu automobiliu, tai jie padarę dėl neva dar tą pačią dieną dienos metu kilusio žodinio konflikto tarp R. ir P. S. , jie neigia sugadinę automobilius , nukentėjusiųjų sužalojimus paaiškindami savigyna nuo jų smurtinių veiksmų. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas netiki tokiais nuteistųjų paaiškinimais, nes byloje nėra tą patvirtinančių įrodymų. Nuteistųjų versiją, kad jie buvo sumušti, juos užpuolus nukentėjusiesiems, nuneigia įrodymų dėl nuteistiesiems padarytų sužalojimų nebuvimas, ta aplinkybė, kad jie iškart po įvykio nesikreipė dėl pagal juos nusikalstamo nukentėjusiųjų elgesio jų atžvilgiu , taip pat jų versiją nuneigia ir įrodymai apie tai, kad buvo sumušti ir sužaloti nukentėjusieji, sugadinti jų automobiliai. Šias aplinkybes apylinkės teismas išsamiai aptarė skundžiamame nuosprendyje ir pateikė pagrįstus argumentus dėl nukentėjusiųjų parodymų vertinimo kaip patikimo įrodymų šaltinio , dėl kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų pateiktą įvykio versiją , patikimumo . Vertinant nukentėjusiųjų P. S., G. G., R. G., J. B. parodymų patikumumą, kolegija , kaip ir pirmos instancijos teismas , mano, kad nežymūs jų parodymų skirtumai , nesutapimai, nėra esminiai, turintys įtaką įvykio situacijos teisiniam vertinimui. Pažymėtina, kad aptariamos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu buvo itin dinamiškos, viskas vyko naktį, įvykyje iš pradžių buvo penki asmenys, kurių du buvo automobilyje ( nukentėjusysis R. M., jo sesuo B. M.) , o prie jo buvo trys ( nukentėjusysis P. S. , broliai Andžejus ir S. L.), po to besitęsiančioje veikoje, pirmajam automobiliui su nukentėjusiuoju P. S. išvažiavus, o privažiavus antram automobiliui, įvykyje jau dalyvavo šeši asmenys: nukentėjusieji J. B., G. G., R. G., liudytojas A. B., broliai Andžejus ir S. L., jų tėvas L. L., kurie keitė savo buvimo vietą , todėl akivaizdu, kad nukentėjusieji matė ne visus dalyvavusių asmenų veiksmus, ar , duodami parodymus, dėl tokios dinamiškos, greitai besikeičiančios situacijos ne viską gerai prisiminė .
Nuteistasis L. L. apeliaciniame skunde prašydamas jį išteisinti dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam J. B., apeliaciniame skunde neišreiškė gynybinės pozicijos, kad jis aptariamo įvykio metu neatliko smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį J. B., taip pat nepateikė argumentų, kokiu pagrindu teismas tai turėtų padaryti, jis tik nurodė, kad kaip žymiai vyresnis už nukentėjusiuosius asmuo , jis neturėjo jokio tikslo su jais konfliktuoti, be to nurodė, kad teismas, vertindamas jo veiksmus nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, neįvertino kito veikos kaltininko , kuris pagal J. B. parodymus spyręs jam 5 kartus koja, veiksmų, taip pat, jo nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų, kad J. B. buvo sužalotas, panaudojant kastetą. Iš šio nuteistojo pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad jis neigia aptariamo įvykio metu naudojęs smurtinius veiksmus prieš bet kurį nukentėjusįjį, tačiau tokią jo versiją nuneigia bylos įrodymai:
-nukentėjusysis J. B. tik ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog jį sužalojo nuteistasis L. L., vieną kartą smogdamas kumščiu , kuriame, pagal jį, buvo kastetas, į veidą, dėl ko lūžo žandikaulis , o jam nukritus, jis ir jo sūnus su barzdele( kaip žinoma iš baudžiamosios bylos medžiagos, tai buvo nuteistasis S. L.), spyrė po kelis kartus į šonus (t. 1 b.l. 10, 92, 97-98, 101, 103-104,138, t.2 b.l. 185, t. 4 b.l. 44.15);
-nukentėjusysis G. G. savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad J. B. aptariamo įvykio metu kastetu į veidą mušė nuteistasis L. L. (t. 1 b.l. 12,114, 141, t. 2 b.l. 186, t. 4 b.l. 44.15-44.16);
-tą patį savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino nukentėjusysis R. G. (t. 1 b.l.11, 116 , t.2 b.l. 186, t. 4 b.l. 44.16), liudytojas A. B. ( t. 1 b.l. 120, t.2 b.l. 204).
Teismo medicinos specialisto išvada yra nustatyta, kad nukentėjusiajam J. B. apatinis žandikaulis buvo sulaužytas kietu buku daiktu, kad tai galėtų būti kastetas, mažiausiai tikėtina, nes kastetu paprastai pažeidžiamas minkštųjų audinių vientisumas, ko šiuo atveju nebuvo (t. 1 b.l. 136-137). Apylinkės teismas, įvertinęs specialisto išvadą, nuteistajam L. L. inkriminuodamas nukentėjusiojo J. B. padarytą sužalojimą dėl žandikaulio sulaužymo, neinkriminavo, kad tai jis padarė , panaudodamas kastetą, tačiau tai nemenkina aukščiau aptartų asmenų parodymus apie tai, kad nuteistasis L. L. mušė nukentėjusįjį J. B., panaudodamas įrankį, pagal juos kastetą.Tai, kad specialistas nedavė kategoriškos išvados, kad šiuo konkrečiu tikrai buvo panaudotas kastetas, nedaro aukščiau nurodytų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nepatikimų.
Aukščiau aptartų asmenų parodymais nustatyta ne tik tai, kad nuteistasis L. L., panaudodamas įrankį, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. B., bet ir tai , kad jis su savo sūnumi S. L. dar jį spardė , tačiau kaltinimo organas dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį J. B. teismui perdavė tik nuteistąjį L. L., o apylinkės teismas, varžomas kaltinimo ribų, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 255 str., 256 str. nuostatomis , neturėjo galimybės sunkinti nuteistojo S. L. teisinę padėtį, inkriminuodamas papildomus veiksmus. Šiuo nagrinėjamu atveju , vertinant nuteistojo L. L. teisinę padėtį, tai neturi reikšmės, nes jis yra nuteistas už nesunkaus sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam J. B. dėl žandikaulio sulaužymo, kuris įvyko būtent jam , o ne nuteistajam S. L., sudavus nenustatytu daiktu į veidą.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 255 str. nuostatomis, teismas nagrinėja baudžiamąją bylą tik pareikštų kaltinimo ribose, todėl teismas neturėjo jokios procesinės pareigos spręsti apeliantų L. L. ir S. L. rašytą pareiškimą policijai dėl nukentėjusiųjų veiksmų ištyrimo , nors tą apeliantas L. L. ir nurodė apeliaciniame skunde.
Apelianto L. L. skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nereagavo į 2007-04-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo skundo J. ir A. B. iš jo reikalavus pinigų bei grasinus fiziniu susidorojimu , teisiškai nemotyvuotas.
Nukentėjusiojo J. B. interesus apeliaciniame procese atstovavo advokatas Jan Kučynski, nukentėjusiojo F. G. interesus apeliaciniame procese atstovavo advokatas Ignatijus Šuškevič, paminėti nukentėjusieji sumokėjo jiems po 400 Litų atstovavimo išlaidų (t. 4 b.l. 96.97). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. , nukentėjusiojo J. B. turėtos išlaidos priteistinos iš nuteistojo L. L., pripažinto kaltu dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusiojo F. G. turėtos išlaidos advokatui priteistinos, nes advokatas Ignatijus Šuškevič atstovavo ne tik jį, bet ir jo sūnus- nukentėjusiuosius G. G. ir R. G. . Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. L. yra nusikaltęs nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu, todėl nurodytos išlaidos advokatui už atstovavimą teisme priteistinos iš šio nuteistojo .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :
atmesti nuteistųjų S. L. ir L. L. apeliacinius skundus.
Priteisti iš L. L. J. B. 400 Litų atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš S. L. F. G. 400 Litų atstovavimo išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta Ulbienė
Teisėjai (parašai) Jūratė Damanskienė
Stasys Lemežis
Nuorašas tikras :
Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė