Administracinė byla Nr. A-1470-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03211-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. L., A. L. (A. L.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija, Vilniaus skyrius, atsakovas) 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus skyrių patvirtinti 2015 m. balandžio 24 d. deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Gyvenamasis namas) statybos užbaigimą Nr. 1 ir šią Deklaraciją įregistruoti IS „Infostatyba“, kaip reikalauja STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punktas; 3) priteisti iš atsakovo 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 24 d. užpildė ir pateikė Vilniaus skyriui Deklaraciją apie Gyvenamojo namo statybos užbaigimą. Vilniaus skyrius 2015 m. balandžio 28 d. užregistravo jos prašymą tvirtinti Deklaraciją, o 2015 m. gegužės 12 d. priėmė administracinį sprendimą netenkinti prašymo. Mano, kad šis Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir atsakovas turi būti įpareigotas atlikti jam pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, t. y. patvirtinti Deklaraciją ir ją registruoti.
3. Paaiškino, kadangi jos 2015 m. balandžio 24 d. prašymas buvo registruotas 2015 m. balandžio 28 d. ir, remiantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punktu, ji nebuvo informuota apie jokius pateiktos medžiagos trūkumus, taip pat atsakovas nekėlė klausimų dėl jos, L. L. ir A. L. vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento turinio, ji dėl šių priežasčių įgijo teisėtą lūkestį, kad antrame prašymo nagrinėjimo etape nauja statyba bus tikrinama pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1-39.3 punktus. Pažymėjo, kad tarpinis atsakovo sprendimas registruoti prašymą nėra atšauktas ar kitaip panaikintas.
4. Pareiškėja dėl Sprendime nurodyto argumento Nr. 1 paaiškino, jog atsakovas nurodė, kad požeminių inžinerinių tinklų kontrolinė geodezinė nuotrauka yra ne visa, t. y. turėtų būti nuo statinių iki prisijungimo į tinklus. Pareiškėjos teigimu, konkrečios teisės normos, nustatančios statytojams tokią sąlygą, Vilniaus skyrius neįvardijo. Ji įsitikinusi, kad ginčo nuotrauka, padaryta statybos sklypo ribose (prisijungimai į inžinerines trasas suprojektuoti kituose sklypuose), yra tinkamas dokumentas pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedo 3 punktą, o minėtas atsakovo reikalavimas, kol neįrodyta priešingai, yra aiškiai neteisėtas, pareikštas veikiant ultra vires (priimtas viršijant įgaliojimus). Pažymėjo, kad netvirtindamas Deklaracijos, atsakovas taip pat rėmėsi geodezijos ir kartografijos techninio reglamento Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarkos GKTR 2.01.01:1999, patvirtintos Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 17 (toliau – ir Tvarka), 2.13 punktu ir teigė, jog be šio spaudo arba georeferencinių duomenų bazių išrašo statiniai negali būti priimti naudoti ir teisiškai registruoti. Nurodė, jog pagal teisės aktų hierarchiją Tvarka yra žemesnės nei ministro įsakymas teisinės galios aktas. Pagal Priežiūros įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką, taip pat ir atsisakymo registruoti deklaraciją pagrindus gali nustatyti tik aplinkos ministras.
5. Dėl Sprendime nurodyto argumento Nr. 2 nurodė, kad jos atveju atsakovas nustatė Gyvenamojo namo matmenų skirtumus – 0,23 ir 0,22 m, o tai reiškia, kad šis nukrypimas nuo projekto sprendinių nėra esminis, todėl naujas statybos leidimas nėra būtinas. Tokios pačios pozicijos laikosi ir centrinis administravimo subjektas, 2015 m. birželio 22 d. rašte Nr. 2D-9193(7.9) nurodydamas, kad 2005 m. liepos 28 d. statybos leidimas Nr. 632 yra galiojantis ir pakankamas dokumentas ginčo statybos darbams atlikti.
6. Pareiškėja dėl Sprendime nurodyto argumento Nr. 3 pažymėjo, kad Vilniaus skyrius Sprendimą argumentavo prielaida, jog jos priduodamam gyvenamajam namui nėra išduotas statybos leidimas. Nurodė, kad prielaida yra tik spėjimas, o ne faktais ir teisės normomis pagrįsta kategoriška išvada. Pažymėjo, kad 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. atsakovui buvo pateiktas 2005 m. liepos 28 d. statybos leidimas Nr. 632, suteikiantis teisę jame nurodytiems statytojams statyti gyvenamąjį namą, garažą, sandėlį ir pirtį pagalbiniame pastate su inžineriniais tinklais. Teigė, jog šią jų teisę Vilniaus skyrius ir kitos valstybės (savivaldybės) institucijos visada pripažino. Techniniai gyvenamojo namo rodikliai yra įrašyti 2005 m. liepos 28 d. statybos leidimo Nr. 632 dokumento blanke, trečiųjų suinteresuotų asmenų teisė statyti nėra paneigta teismo tvarka. Faktą, kad 2005 m. liepos 28 d. statybos leidimas Nr. 632 yra galiojantis, patvirtina ir Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2015 m. birželio 22 d. raštas Nr. 2D-9193(7.9).
7. Dėl Sprendimo argumento Nr. 4 nurodė, kad atsakovas netvirtino Deklaracijos ir dėl to, kad nepridėtas darbo projektas, kaip reikalauja STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 14, 64 punktai ir 9 priedas. Atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2015 m. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ buvo nuolat keičiamas, todėl neįmanoma suprasti, kokią teisės akto redakciją ir kuriam statiniui atsakovas taiko. Pažymėjo, kad visa Gyvenamojo namo projektinė dalis Inspekcijai buvo pateikta net du kartus (2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. balandžio 24 d.), o ją įvertinęs Inspekcijos viršininko pavaduotojas 2015 m. birželio 16 d. rašte Nr. 2D-8858(7.9) pripažino, jog pareiškėjos techninio projekto sprendiniai atitinka techniniam darbo projektui keliamus reikalavimus.
8. Atkreipė dėmesį, kad pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punktą, padalinio pareigūnas, nustatęs, kad visi Reglamento 38 punkto reikalavimai įvykdyti, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą ir su juo pateiktus dokumentus IS „Infostatyba“. Prieš tvirtindamas Deklaraciją padalinio pareigūnas privalo patikrinti statybos atitiktį STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1-39.3 punktams. Pažymėjo, jog ši teisės norma nustato baigtinį pagrindų sąrašą, nesuteikdama Inspekcijos pareigūnams galimybės iš naujo peržiūrėti bei visiškai kitaip vertinti prašymo registravimo etape konstatuotas aplinkybes. Be to, skundžiamo individualaus administracinio akto turinys rodo, kad nė vienos kliūties, įvardytos STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punkte, atsakovas nenustatė, todėl Deklaracija turėjo būti patvirtinta.
9. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas, grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, nenurodyta, kokius teisės aktus ji pažeidė. Pažymėjo, kad atsakovas Deklaracijoje pateiktus duomenis turėjo įvertinti individualiai ir aiškiai nurodyti nustatytus trūkumus. Gyvenamojo namo statybų vykdymo metu atsakovas nenustatė jokių pažeidimų. Dėl pirmojo atsakovo Sprendime nurodyto argumento pažymėjo, kad Gyvenamojo namo nuotraukos padarytos sklypo ribose, todėl yra tinkamas dokumentas pagal teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad jeigu Gyvenamojo namo nuotraukos neatitiko teisės aktų reikalavimų, atsakovas privalėjo išaiškinti neatitikimus ir suteikti pareiškėjai terminą tinkamoms nuotraukoms pateikti. Taip pat paaiškino, kad Gyvenamojo namo nuotraukas užsakė. Pažymėjo, kad Gyvenamojo namo matmenų nukrypimai nuo Gyvenamojo namo plano yra neesminiai, todėl nėra pagrindo atsisakyti patvirtinti Deklaraciją. Sprendime nenurodoma, kokiomis statybos techninių reglamentų redakcijomis vadovaujamasi. Atsakovas Sprendime nenustatė jokių griežtų statybos pažeidimų, nesurašyti jokie savavališkos statybos aktai, todėl atsakovas turėjo patvirtinti Deklaraciją.
10. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Atsakovas atsiliepime dėl 2015 m. gegužės 12 d. atsisakymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nurodė, jog per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ pareiškėja 2015 m. sausio 6 d. Vilniaus skyriui pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie neypatingo, gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato ir neypatingo, pagalbinio ūkio paskirties pastato žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą. Vilniaus skyrius, vadovaudamasis STR „Statybos užbaigimas“ 39 punktu, 2015 m. sausio 6 d. prašymo neregistravo. Pažymėjo, kad per IS „Infostatyba“ pareiškėja 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus skyriui pateikė prašymą patvirtinti deklaraciją apie neypatingo, gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą. Vilniaus skyrius 2015 m. balandžio 24 d. prašymą IS „Infostatyba“ užregistravo 2015 m. balandžio 28 d., tačiau 2015 m. gegužės 12 d. atsisakė patvirtinti pateiktą deklaraciją. Atkreipė dėmesį, jog 2015 m. balandžio 24 d. prašymą pateikė nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“, jis buvo registruotas 2015 m. balandžio 28 d. Kadangi 2015 m. balandžio 24 d. prašymas buvo pateiktas nuotoliniu būdu, teisės aktuose nustatytais terminais IS „Infostatyba“ buvo atsisakyta patvirtinti su prašymu pateiktą deklaraciją nurodant to priežastis.
12. Dėl 2015 m. gegužės 12 d. atsisakymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą priežasties Nr. 1 nurodė, jog tiek pareiškėjos 2005 m. parengtame Gyvenamojo namo statybos projekte, kurio pagrindu pareiškėjai buvo išduotas 2005 m. liepos 28 d. statybos leidimas Nr. 632, tiek 2014 m. spalio 7 d. kadastrinių duomenų byloje nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai yra komunaliniai. Teigė, jog pareiškėja su 2015 m. balandžio 24 d. prašymu pateikė žemės sklypo požeminių inžinerinių tinklų kontrolinę geodezinę nuotrauką. Kadangi pastatyti požeminiai inžineriniai tinklai šiuo atveju yra komunaliniai ir, kaip patikslintame skunde teigia pareiškėja, prisijungimai į inžinerines trasas suprojektuoti kituose žemės sklypuose, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas pagrįstai nurodė priežastį, kodėl buvo atsisakyta tvirtinti pateiktą deklaraciją, t. y. todėl, kad pateikta ne visa požeminių inžinerinių tinklų kontrolinė geodezinė nuotrauka. Be to, atkreipė dėmesį, jog pareiškėja su 2015 m. balandžio 24 d. prašymu pateikdama savivaldybės administracijos antspaudu nepatvirtintą geodezinę nuotrauką, nesilaikė nustatytų teisės akto reikalavimų.
13. Atsakovas dėl 2015 m. gegužės 12 d. atsisakymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą priežasties Nr. 2 pažymėjo, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas nustatė, jog pareiškėjos projekte pastato matmenys tarp ašių 1 ir 4 su atitvaromis yra 13,50 m, tarp ašių A ir D su atitvaromis - 13,50 m. Teigė, jog kadastrinių matavimų byloje pastato matmenys tarp ašių 1 ir 4 su atitvaromis yra 13,73 m, tarp ašių A ir D su atitvaromis - 13,72 m. Taigi susidaro didesnis nei 0,2 m skirtumas, t. y. 0,23 m ir 0,22 m. Nurodė, jog Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas, patikrinęs, ar statinio projekto sprendiniai atitinka faktinius duomenis, ir nustatęs, kad nukrypimai viršija leistinas ribas, pagrįstai atsisakė tvirtinti pateiktą deklaraciją.
14. Dėl Sprendime nurodytos priežasties Nr. 3 pažymėjo, kad pareiškėjai statybos leidimas Nr. 632 išduotas 2005 m. liepos 28 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalimi, visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų, taip pat ir laikiniems statiniams, taip pat visoms statybos rūšims, numatytoms statinio projekte, išduodamas vienas statybos leidimas; leidime privaloma nurodyti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus kiekvieno statinio techninius rodiklius ir naudojimo paskirtį. Atkreipė dėmesį, jog analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusio STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 14 punkte. Nurodė, kad vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, projekte numatyti komunaliniai inžineriniai tinklai buvo priskiriami neypatingiems statiniams. Pažymėjo, jog tokiam statiniui, vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsniu, buvo privalomas statybos leidimas, tačiau 2005 m. liepos 28 d. statybos leidime Nr. 632 nėra nurodyti statinio (inžinerinių tinklų) techniniai rodikliai bei naudojimo paskirtis. Sprendė, jog komunaliniams inžineriniams tinklams statybos leidimas nebuvo išduotas, todėl pagrįstai buvo atsisakyta tvirtinti pateiktą deklaraciją apie statybos užbaigimą.
15. Dėl Sprendime nurodytos priežasties Nr. 4 teigė, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis projekto rengimo metu galiojusiu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 14 punktu, atsisakė patvirtinti pateiktą Deklaraciją dėl to, kad nėra pateiktas darbo projektas. Atkreipė dėmesį, jog su 2015 m. balandžio 24 d. prašymu pateiktame statinio projekte nurodyta, kad tai techninis projektas. Nurodė, jog vadovaujantis anksčiau minėtomis teisės akto nuostatomis, darbo projektas šiuo atveju yra privalomas ir turėjo būti pateiktas kartu su 2015 m. balandžio 24 d. prašymu. Vadinasi, Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas, vadovaudamasis minėtomis teisės akto nuostatomis, pagrįstai atsisakė tvirtinti pateiktą Deklaraciją.
16. Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Inspekcijos Vilniaus skyrių patvirtinti su 2015 m. balandžio 24 d. prašymu pateiktą Deklaraciją yra nepagrįstas. Teigė, jog patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad skundžiamame sprendime atsakovas nenustatė nė vienos kliūties, įvardytos STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punkte, todėl Deklaracija turėjo būti patvirtinta. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika yra tokia, kad administracinis teismas, gavęs atitinkamą skundą dėl administracinio akto, turi teisę tikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, bet negali atlikti veiksmų, kurie priskirtini administravimo subjektui.
17. Atsakovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos pateiktos Deklaracijos vertinimo metu nustatyti Gyvenamojo pastato trūkumai, dėl kurių Deklaracija negalėjo būti patvirtinta. Dėl Sprendimo pirmojo punkto pažymėjo, kad, baigus tinklų įrengimo darbus žemės sklype, turi būti sudaromas planas, jame išbraižomos visos komunikacijos, tuo tarpu pareiškėjos pateiktose Gyvenamojo namo nuotraukos neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose nebuvo pateikta būtina informacija. Dėl Sprendimo antrame punkte nurodyto trūkumo paaiškino, kad, esant minėtiems 0,22 ir 0,23 m nukrypimams nuo Gyvenamojo namo projekto, projektą būtina koreguoti. Paaiškino, kad Gyvenamojo namo matmenų nukrypimas nustatomas kadastro bylos duomenis lyginant su Gyvenamojo namo projekte nurodytais matmenimis. Dėl Sprendimo trečiame punkte nurodytų trūkumų pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų neaiškūs inžinerinių tinklų matmenys. Pažymėjo, kad Gyvenamojo namo statybos leidime numatyti inžineriniai tinklai, tačiau neatliktas jų matavimas. Teigė, kad esant šioms aplinkybėms, leidimas inžineriniams tinklams statyti nėra išduotas. Dėl Sprendimo ketvirtame punkte nurodytų trūkumų paaiškino, kad pareiškėja prie Deklaracijos pateikė techninį darbo projektą, tačiau nepateikė darbo projekto. Paaiškino, kad apie trūkumus atsakovas pareiškėją informavo 2015 m. gegužės 12 d., priimdamas Sprendimą. IS „Infostatyba“ dokumentų apimtis ribota. Atitinkamai atsakovas Sprendime negalėjo detaliau aptarti nustatytų trūkumų. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime nurodė, kad palaiko pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti.
19. Atsiliepime paaiškino, kad atsakovo sprendimai neatitinka teisinių ir faktinių pagrindų, yra nemotyvuoti.

II.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundo dalį ir panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą bei įpareigojo atsakovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pareiškėjos 2015 m. balandžio 24 d. deklaraciją išnagrinėti iš naujo.
21. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2005 m. liepos 28 d. išdavė statytojoms L. L. ir pareiškėjai statybos leidimą Nr. 632 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Leidimas). Leidime nustatyta, kad jis išduodamas Gyvenamajam namui, garažui, sandėliui ir pirčiai pagalbiniame pastate su inžineriniais tinklais. Pareiškėja statybą vykdė pagal vienbučio gyvenamojo namo kartotinį projektą Nr. IRMA II-V ir 2015 m. sausio 6 d. atsakovui pateikė deklaraciją Nr. 2 apie statybos užbaigimą, kurioje nurodė, kad statyba pagal išduotą Leidimą yra užbaigta, taip pat pateikė su statyba susijusius dokumentus. Atsakovas pareiškėjos 2015 m. sausio 6 d. deklaracijos Nr. 2 apie statybos užbaigimą nepatvirtino. Pareiškėja 2015 m. balandžio 24 d. atsakovui pateikė Deklaraciją, kurioje nurodė, kad statyba pagal išduotą Leidimą yra užbaigta, taip pat pateikė su statyba susijusius dokumentus bei pridėjo paaiškinimus. Atsakovas Sprendimu pareiškėjos prašymo patvirtinti Deklaraciją netenkino ir nurodė keturis neatitikimus, dėl kurių Deklaracija negali būti patvirtinta.
22. Teismas nurodė, kad Sprendimo pirmajame neatitikimo pagrinde atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos 2.13 punktu nurodė, kad pareiškėjos pateiktos nepilnos apimties požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos, kurios buvo nepatvirtintos savivaldybės administracijos spaudu. Tvarkos 2.13 punkte nustatyta, kad Apskrities viršininko administracijos (miestų (rajonų) savivaldybės), geodezinių darbų vykdytojui pateikus, spaudu patvirtina atliktas požeminių komunikacijų geodezines nuotraukas arba papildytų georeferencinių duomenų bazių išrašus. Be šio spaudo arba georeferencinių duomenų bazių išrašo statiniai negali būti priimti naudoti ir teisiškai registruoti. Teismo posėdyje pareiškėja ir atsakovės atstovai nurodė, kad pareiškėja prie Deklaracijos pridėjo matininko E. Š. parengtą pastato ir tinklų geodezinę nuotrauką. Byloje nėra duomenų, kad minėta nuotrauka patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat Sprendimo pirmajame neatitikimo pagrinde nurodyta, kad minėtos nuotraukos yra nepilnos apimties. Atsakovo atstovai tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad nuotraukoje užfiksuotos tik pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas Sprendime aiškiai neišdėstė, kokie objektai turi būti pavaizduoti nuotraukoje, nenurodyta, kokiuose teisės aktuose nustatyta, koks turi būti požeminių inžinerinių tinklų geodezinių nuotraukų turinys. Tvarkoje nenurodyta, jog inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos turi būti daromos nuo tinklų pasijungimo į tinklus vietos iki statinių, atsakovas jokių kitų teisės aktų dėl šio neatitikimo nenurodė. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėja iš Sprendimo turinio negalėjo suprasti jo priėmimo teisinių bei faktinių pagrindų, kadangi jai nebuvo išaiškinta, kokio turinio pastato nuotrauką ji turi pateikti.
23. Sprendimo antrajame neatitikimo pagrinde atsakovas nurodė, kad Gyvenamojo pastato matmenys tarp ašių buvo 0,23 m ir 0,22 m didesni. Taip pat nurodomas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punktas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodyti Gyvenamojo pastato plano matmenys ir matmenys nustatyti kadastro byloje, tačiau nenurodyta, kaip konkrečiai buvo nustatytas neatitikimas. Sprendime nenurodyta, ar nustatyti matmenų pakitimai yra vertinami kaip esminiai, nepateikti Gyvenamojo namo plano ir kadastro bylos skaičiavimai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas Sprendime pateikė nuorodą į STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punktą, tačiau nenurodė, ar minėto teisės akto nuostata yra pažeista, nenurodė, kokia teisės akto redakcija remiamasi. Teismas vertino, kad, atsakovui Sprendime tik išvardinus teisės aktų nuostatas, tačiau konkrečiai nenurodžius, kaip jos pažeidžiamos, kokiais duomenimis remiantis nustatyti pažeidimai, pareiškėja negalėjo suprasti Sprendimo priėmimo teisinio ir faktinio pagrindo.
24. Sprendimo trečiajame neatitikimo pagrinde atsakovas nurodė, kad STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 14 punkte nustatyta, kad visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų, tarp jų ir kitiems statiniams išduodamas vienas statybos leidimas. Sprendime nurodyta, kad jeigu statinio techniniai rodikliai neįrašyti į Leidimą, darytina prielaida, kad statiniui leidimas nėra išduotas. Atsakovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad inžinerinių tinklų matmenys nežinomi, Leidime nenustatyti jų matmenys, todėl teigia, kad leidimas inžineriniams tinklams nėra išduotas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai išduotame Leidime aiškiai nurodyta, kad statybos objektas, be kita ko, yra ir inžineriniai tinklai. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovo Sprendime pateikta prielaida, kad statiniui leidimas nėra išduotas, laikytina nepagrįsta. Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovo atstovai patikslino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu leidimo inžineriniams tinklams įrengti nereikia, tačiau pareiškėja turi pateikti kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus tiesti inžinerinius tinklus. Tuo tarpu Sprendime nurodytas neatitikimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja neturi leidimo tiesti inžinerinius tinklus. Iš Sprendime pateikto trečiojo neatitikimo formuluotės nėra aišku, ar tam, kad atsakovas patvirtintų Deklaraciją, pareiškėja turi gauti leidimą tiesti inžinerinius tinklus, kuris, kaip nurodė atsakovo atstovai, yra nereikalingas, ar kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus.
25. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje Sprendimo dalyje dėl trečiojo neatitikimo taip pat nurodyta, jog jis priimtas remiantis STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, tačiau nenurodyta, kokia minėto teisės akto redakcija vadovaujamasi. Taip pat pažymėjo, kad pagal STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (redakcija nuo 2009 m. balandžio 1 d.) 1.2 punktą, inžineriniai tinklai yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad minėtas neatitikimas nustatytas tik dėl nuotekų šalinimo sistemos neatitikimo, tuo tarpu Sprendime nepatikslintos jokios aplinkybės, susijusios su nuotekų šalinimo sistemos neatitikimu teisės aktų reikalavimams. Teismas sprendime jau pažymėjo, kad atsakovui tik išvardinus teisės aktų nuostatas, tačiau konkrečiai nenurodžius, kaip jos pažeidžiamos, kokiais duomenimis remiantis nustatyti pažeidimai, pareiškėja negalėjo suprasti Sprendimo priėmimo teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai teismas vertino, kad Sprendimo trečiasis neatitikimo pagrindas yra suformuluotas neišsamiai, nepaaiškinant nustatyto neatitikimo esmės, pareiškėjai nesuteikiama būtina informacija nustatytam neatitikimui pašalinti.
26. Sprendimo ketvirtajame neatitikimo pagrinde atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepateikė darbo projekto. Nurodyta, kad vadovaujamasi STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas 14 ir 64 punktais ir 9 priedu. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Sprendime nenurodyta, kodėl pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, tik pateikta nuoroda į teisės aktą, kurio redakcija taip pat nėra nurodoma. Atsakovas atsiliepime nustatytą neatitikimą grindžia tuo, kad pareiškėja prie Deklaracijos nepateikė statinio darbo projekto. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 6 d.) 6.9 punkte nustatyta, kad statinio techninis projektas - projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte, 6.10 punkte nustatyta, kad statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Iš minėtų teisės aktų reikalavimų matyti, kad statinio techninis projektas ir statinio darbo projektas yra skirtingi statomo objekto dokumentai, tačiau atsakovas Sprendime neišaiškino, kodėl pareiškėjos pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nenurodė, kokie reikalavimai keliami statinio darbo projektui. Pažymėjo, kad vien teisės akto nurodymas negali būti laikomas pakankamų išaiškinimu. Sutiko su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ redakcijos Gyvenamojo namo statybos metu buvo nuolat keičiamas, todėl nenurodžius, kokia teisės akto redakcija taikoma, pareiškėjai nebuvo suteikta išsami informacija apie nustatytą neatitikimą.
27. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog išsamiau nurodyti nustatytų neatitikimų aplinkybių negalėjo, nes IS „Infostatyba“ generuojami dokumentai ribojami apimties atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad IS „Infostatyba“ sudarytos techninės galimybės tik priimti arba atmesti prašymą patvirtinti Deklaraciją, tačiau negalima suformuoti kito dokumento, kurio pagrindu būtų galima išaiškinti Deklaracijos trūkumus pareiškėjai, pagal jos 2015 m. balandžio 24 d. paaiškinimą atsakovui. Šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad atsakovas savo poziciją atsisakyti šiais aspektais grindžia ne teisiniais, o administracinio pobūdžio argumentais, susijusiais su IS „Infostatyba“, kuria naudojantis viešojo administravimo subjektai vykdo savo funkcijas, ypatybėmis. LVAT praktikoje nustatyta, jog tam tikro mechanizmo nebuvimas negali būti kliūtimi asmeniui įgyvendinti savo teises. Atitinkamai atsisakymas atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus dėl administracinio pobūdžio priežasčių negali būti pateisinamas, kadangi tai sutrukdė pareiškėjai įgyvendinti savo teises.
28. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Reglamento 39 punkte nustatyta, kad esant Reglamento 38 punkto neatitikimams, pareigūnas ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie nustatytus trūkumus informuoja prašymo pateikėją raštu arba paskelbia IS „Infostatyba“. Iš minėtos teisės akto nuostatos matyti, kad nustačius tam tikrus trūkumus, apie juos turi būti informuojamas prašymo pateikėjas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas nenustatė esminių statybų trūkumų – Gyvenamojo namo ir kitų statinių vieta sklype nepakeista, nepakeista statinių ar jo dalių paskirtis, nepakeistos laikančiosios konstrukcijos ir/ar jų išdėstymas, nenustatytos savavališkos pastatų statybos aplinkybės. Teismo vertinimu, atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai (neveikimas) – atsisakymas patvirtinti Deklaraciją, išsamiai nenurodant nustatytų neesminių statybos neatitikimų esmės ir jų ištaisymo būdų, t. y. netinkamai informuojant pareiškėją apie nustatytus Deklaracijos trūkumus – nėra suderinami su gero administravimo (atsakingo valdymo) principu, užtikrinančiu tinkamą viešojo administravimo procedūrų vykdymą bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies bei Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, įgyvendinimą.
29. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovai atsiliepime teismui ir teismo posėdyje iš dalies patikslino aplinkybes dėl Sprendime nustatytų neatitikimų. Šiuo atžvilgiu atkreipė dėmesį, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą turi būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas.
30. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis teismo sprendime išdėstytais motyvais, teismas sprendė, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų – yra nemotyvuotas, todėl naikintinas. Pareiškėjos prašymą įpareigoti atsakovą patvirtinti Deklaraciją teismas atmetė, kadangi, kaip nurodyta šiame teismo sprendime, atsakovas privalo išsamiai išnagrinėti su pareiškėjos prašymu susijusias aplinkybes ir pateikti motyvuotą atsakymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

III.

31. Pareiškėja D. L. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti Deklaraciją, pakeisti ir įpareigoti Inspekcijos Vilniaus skyrių patvirtinti bei įregistruoti Deklaraciją.
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas. Šiuo atveju pareiškėja savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą visų pirma kildino iš Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo netvirtinti Deklaracijos tiek, kiek minėtu baigiamuoju aktu atsakovas nukrypo nuo statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (toliau – ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, bylai aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. sausio 5 d.), 39 punkto antroje pastraipoje įvardytos statybos užbaigimo procedūros privalomos dalies – tarpinio 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo registruoti 2015 m. balandžio 24 d. prašymą, kuriuo patvirtino, kad STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 38 punkto reikalavimai yra įvykdyti. Kitaip tariant, šiuo veiksmu (jis atsakovo iniciatyva nebuvo atšauktas ir nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas) atsakovas padarė teisiškai reikšmingą išvadą, jog buvo gauti visi privalomi dokumentai ir jų turinys atitinka nustatytus reikalavimus. STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 ir 40 punktų reguliavimo kontekste pastaroji aplinkybė lemia, kad esant įregistruotam statytojo prašymui Inspekcijos atsisakymas (galutinis sprendimas) tvirtinti Deklaraciją gali būti priimamas tik STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1-39.3 punktuose numatytais pagrindais. Priešingas požiūris, t. y. jog viešojo administravimo subjektas neprivalo būti nuoseklus, nėra saistomas savo sprendimų ir teisės aktais nustatytų jo veiklos taisyklių, prieštarautų teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, ir apskritai paneigtų STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 bei 40 punktų nuostatų prasmę.
33. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą, pripažino, kad 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu atsakovas nenustatė esminių ginčo statybos trūkumų, t. y. gyvenamojo namo vieta sklype nepakeista, nepakeista statinio paskirtis, nepakeistos laikančiosios konstrukcijos ir / ar jų išdėstymas, nenustatytos savavališkos statybos aplinkybės. STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.2 punkto prasme tai reiškia, kad nepažeisti statinių išdėstymo sklype reikalavimai; 39.3 punkto prasme – dėl Deklaracijoje nurodyto statinio (gyvenamojo namo) nėra surašytas savavališkos statybos aktas; o vadovaujantis 39.1 punktu, nukrypimai nuo statinio projekto sprendinių neviršija leistinų normų, nes Inspekcijos Vilniaus skyriaus nurodomas išorės matmenų skirtumas yra nulemtas statinio paprastajam remontui priskirtinų darbų įtakos, t. y. ne statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18, 20, 21 dalys, STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 31 punktas). Be kita ko, pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 31.2 punktą, yra leidžiamas iki 0,2 m pastato padidėjimas dėl laikančiųjų konstrukcijų. Nuotraukos iš 2006 m. ir 2014 m. kadastrinių matavimų bylų įrodo, jog gyvenamojo namo pamatai yra tiksliai savo vietoje, o virš jų ant profilių pritvirtinta šiltinimo vata kartu su dekoru atsakovo skaičiavimais sudaro 0,22-0,23 m skirtumą neatėmus kadastrinių matavimų paklaidos. Taigi aptartuoju atveju atsakovas neteisėtai, nepagrįstai ir neprotingai nurodo statytojams gauti naują statybos leidimą ir / ar patikslinti projektą. Todėl paminėtų faktinių duomenų kontekste priėjęs pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims palankios išvados, kad esminių ginčo statybos neatitikimų nėra, Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo visiškai pašalinti jų teisių pažeidimą ir tuo užkirsti kelią būsimiems šalių nesutarimams.
34. Pažymi, jog ginčo teisinius santykius reglamentuojantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ viešojo administravimo subjektui nustato dvi leistino elgesio alternatyvas – tvirtinti deklaraciją arba motyvuojant 39.1-39.3 punktais atsisakyti tai daryti, t. y. nenumato neesminių statybos trūkumų šalinimo mechanizmo, nes tokie reikalavimai būtų nelogiški ir neproporcingi statytojų patiriamoms sąnaudoms, jų taip pat nebūtų įmanoma pateisinti viešojo intereso gynimu (pvz., nežinia, kokias vertybes apsaugotų naujos dokumentacijos parengimas esant tariamam 0,02 m (0,2–0,22) matmenų viršijimui).
35. Teismo nurodymui, kuriuo atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti Deklaraciją, pareiškėja prieštarauja todėl, kad teismas konkrečiai neapibrėžė, kokius mažareikšmius trūkumus atsakovas turi teisę, kylančią iš įstatymų, prašyti ją ištaisyti, juo labiau neužkirto kelio tolesniems Inspekcijos piktnaudžiavimams.
36. Kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo ir atstovo paaiškinimų posėdyje, tikrindamas Deklaraciją, kurioje įrašytas tik vienas objektas – gyvenamasis namas – Inspekcijos Vilniaus skyrius pagal nutylėjimą vertino inžinerinių tinklų teisėtumą. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, priedo “Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentele “Inžineriniai statiniai” inžineriniai tinklai yra nesudėtingi statiniai, todėl jų užbaigimo procese Inspekcija apskritai nedalyvauja (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 34–36 punktai). Kitaip tariant, net jei per klaidą statytojas kreiptųsi į Inspekciją, prašydamas patvirtinti deklaraciją apie nesudėtingo statinio statybą, pastarajai kiltų pareiga jį informuoti, kad neturi įgaliojimų priimti tokio administracinės procedūros sprendimo. Pareiškėjos atveju atsakovas ne tik peržengė Deklaracija apibrėžto dalyko ribas, bet ir sąmoningai viršijo savo kompetenciją (teismo posėdžio įraše užfiksuotas įdomus momentas – Inspekcijos Vilniaus skyrius netvirtino gyvenamojo namo deklaracijos, kadangi jam nebuvo pateiktas statybos leidimas inžineriniams tinklams, kuris pagal galiojančią tvarką nesudėtingiems statiniams nereikalingas).
37. Atsakovas atsiliepime į pareikšėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
38. Atsiliepime nurodo, kad, kaip nustatyta administracinėje byloje nagrinėjant pareiškėjos skundą, Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas, patikrinęs su deklaracija pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjos projekte pastato matmenys tarp ašių 1 ir 4 su atitvaromis yra 13,50 m, tarp ašių A ir D su atitvaromis – 13,50 m. Kadastrinių matavimų byloje pastato matmenys tarp ašių 1 ir 4 su atitvaromis yra 13,73 m, tarp ašių A ir D su atitvaromis – 13,72 m. Tokiu būdu susirado didesnis nei 0,2 m skirtumas, t. y. 0,23 m ir 0,22 m. Dėl to Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas, nustatęs, kad nukrypimai viršija leistinas ribas, atsisakė tvirtinti pateiktą Deklaraciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą nagrinėjo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu, pasisakydamas apie individualaus akto nepakankamą motyvavimą, bet nevertindamas, ar 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimu buvo pagrįstai ar ne atsisakyta patvirtinti Deklaraciją. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Sprendime nenurodyta, ar nustatyti matmenų pakitimai yra vertinami kaip esminiai, dėl to konstatavo, kad atsakovo 2015 m. gegužės 12 d. Sprendimas yra nemotyvuotas, o ne tai, kad apskritai nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti Deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, sprendžia, kad pagrindas atsisakyti tvirtinti Deklaraciją buvo, tačiau Sprendime jis nebuvo pakankamai aiškiai nurodytas ir motyvuotas. Pažymi, kad atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, tačiau jis turi atitikti teisės aktų nuostatų reikalavimus.
39. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu. Pagal šį principą, įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija yra vykdyti teisingumą. Teisingumo vykdymas – tai teisinių konfliktų sprendimas, priimant teisinius sprendimus. Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. Viešojo administravimo sistemos subjektai turi vykdyti tik tas funkcijas, kurios priskirtos įstatymų leidėjo ir/ar kitų teisėkūros subjektų. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktu, statybos užbaigimo procedūrų atlikimas yra viena iš Inspekcijos tiesioginių funkcijų. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad teismas, panaikinęs atsakovo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą, pagrįstai įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Deklaraciją ir pateikti motyvuotą atsakymą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, nes Deklaracijos tvirtinimas ir registravimas išimtinai yra Inspekcijos kompetencija pagal įstatymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjos D. L. prašymo patvirtinti Deklaraciją apie statybos pagal 2005 m. liepos 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. 632, užbaigimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui taip pat prašė įpareigoti atsakovą patvirtinti 2015 m. balandžio 24 d. Deklaraciją apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą Nr. 1 ir šią deklaraciją įregistruoti IS „Infostatyba“, kaip reikalauja STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punktas.
42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. nemotyvuotas, tenkino pareiškėjos skundo dalį, panaikino Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjos D. L. 2015 m. balandžio 24 d. Deklaraciją išnagrinėti iš naujo. Kitą skundo dalį atmetė.
43. Pareiškėja D. L. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog esminių ginčo statybos trūkumų nenustatyta, privalėjo visiškai pašalinti jos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir įpareigoti atsakovą patvirtinti ir įregistruoti Deklaraciją, ir tokiu būdu užkirsti kelią būsimiems šalių nesutarimams ateityje. Pareiškėjos teigimu, teismas konkrečiai neapibrėžė, kokius mažareikšmius trūkumus atsakovas turi teisę, kylančią iš įstatymų, prašyti ją ištaisyti.
44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.)
45. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
46. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.  Nagrinėjamu atveju vertinant ginčijamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Sprendimo teisėtumą, turi būti įvertinta, ar jis atitinka teisės aktų jam keliamus turinio reikalavimus.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

47. Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.).
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Iš pareiškėjo ginčijamo administracinio akto turinio nėra galima spręsti, kokiomis teisės aktų nuostatomis remdamasis atsakovas nurodo, kad požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos yra nepilnos apimties ir kokia apimtimi jos turi būti pateiktos. Vertinant Sprendimo antrame punkte nurodytą Gyvenamojo pastato plano matmenų ir matmenų, nustatytų kadastro byloje, neatitikimą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad Sprendime nenurodyta, kaip konkrečiai buvo nustatytas neatitikimas, ar nustatyti matmenų neatitikimai vertinami kaip esminiai. Taip pat Sprendimo trečiame punkte suformuluotas neatitikimas nėra aiškus, nenurodyta, kokiam statiniui nėra išduotas leidimas. Jeigu Sprendimo trečiame punkte kalbama apie inžinerinius tinklus, tai, kaip nurodė atsakovo atstovai, leidimo jų tiesimui nereikėjo, tuomet nėra aišku ko iš pareiškėjos yra reikalaujama (gauti leidimą tiesti inžinerinius tinklus ar kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus). Taigi, minėtas Sprendimo neatitikimo pagrindas yra suformuluotas neišsamiai, nepaaiškinant nustatyto neatitikimo esmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad statinio techninis projektas ir statinio darbo projektas yra skirtingi dokumentai ir pagrįstai sprendė, kad Sprendimo ketvirtame punkte atsakovas nenurodė, kodėl pareiškėjos pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų, kokie reikalavimai keliami statinio darbo projektui, o vien teisės akto nurodymas negali būti laikomas pakankamu neatitikimo pagrindimu.
50. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovui Sprendime tik išvardinus teisės aktų nuostatas, tačiau konkrečiai nenurodžius, kaip jos pažeidžiamos, kokiais duomenimis remiantis nustatyti pažeidimai, pareiškėja negalėjo suprasti Sprendimo priėmimo teisinio ir faktinio pagrindo.
51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, kad teismas konkrečiai neapibrėžė, kokius mažareikšmius trūkumus atsakovas turi teisę, kylančią iš įstatymų, prašyti ją ištaisyti ir neužkirto kelio tolesniems Inspekcijos piktnaudžiavimams, pažymi, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, atsakovo pareigūnų kompetencija šiuo atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nurodyti atsakovui, kokius mažareikšmius trūkumus jis turi teisę prašyti pareiškėją ištaisyti, kadangi, kaip minėta, tai yra įstatyme nustatyta Inspekcijos kompetencija.
52. Atsakydama į pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius pagal nutylėjimą vertino inžinerinių tinklų teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo inžinerinių tinklų teisėtumo vertinimą, nėra. Reikalavimas pateikti požeminių inžinerinių tinklų geodezines nuotraukas (nuo pasijungimo į tinklus iki statinių), negali būti suprantamas kaip inžinerinių tinklų teisėtumo vertinimas. Atsakovo atstovų administracinio akto priėmimo motyvai, nurodyti teismo posėdžio metu, negali būti vertinami, kadangi pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu nedaro įtakos ginčijamam Sprendimui. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiami administraciniai aktai yra nemotyvuoti, todėl naikintini, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nevertinami ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
54. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, netenkinamas ir pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija  

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė